Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), turintis 10 kl. išsilavinimą, vedęs, ne karo prievolininkas, iki būdamas suimtas buvęs bedarbis, iki būdamas suimtas gyvenęs adresu: (duomenys neskelbtini), teistas: 1) 2005m. gegužės 23d. Pakruojo raj. apyl. teismo pagal LR BK 178 str. 4d.-areštu 15(penkiolikai) parų; 2) 2005m. lapkričio 28d. Šiaulių m. apyl. teismo pagal LR BK 22 str. 1d. 178 str. 1d., 178 str 1d., 180 str. 1d.-1m l/a, LR BK 75 str. pagrindu paskirtos bausmės vykdymą atidedant vienerių metų laikotarpiui; 3) 2006m. gegužės 02d. Šiaulių m. apyl. teismo pagal LR BK 180 str. 1d.-2m. ir 4 mėn. l/a, LR BK 75 str. pagrindu paskirtos bausmės vykdymą atidedant dviejų metų laikotarpiui; 4) 2006m. lapkričio 07d. Šiaulių m. apyl. teismo pagal LR BK 178 str. 1d., 178 str. 4d.-3m l/a, LR BK 75 str. pagrindu paskirtos bausmės vykdymą atidedant dviejų metų laikotarpiui; 5) 2014m. rugpjūčio 08d. Mažeikių raj. apyl. teismo pagal LR BK 140 str. 2d.(teismo baudžiamasis įsakymas)-viešaisiais darbais 4(keturiems) mėnesiams; 6) 2014m. lapkričio 26d. Mažeikių raj. apyl. teismo pagal LR BK 140 str. 2d.(teismo baudžiamasis įsakymas)-viešaisiais darbais 9(devyniems) mėnesiams, 2015m. birželio 10d. Mažeikių raj. apyl. teismo nutartimi viešųjų darbų bausmė pakeista į areštą 32(trisdešimt dviems) paroms; 7) 2019m. lapkričio 21d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų pagal LR BK 140 str. 2d.(teismo baudžiamasis įsakymas), pritaikius LR BK 64¹ str.,-laisvės apribojimu šešiems mėnesiams; 8) 2020m. sausio 08d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų pagal LR BK 198¹ str. 1d., 214 str. 1d., 215 str. 1d.(teismo baudžiamasis įsakymas), pritaikius LR BK 63 str. 1, 4 ir 9d.d., 64¹ str.,-areštu 75(septyniasdešimt penkioms) paroms; 9) 2020m. kovo 17d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų pagal LR BK 140 str. 2d.(teismo baudžiamasis įsakymas), pritaikius LR BK 64¹ str.,-areštu 40(keturiasdešimčiai) parų, 2020m. rugsėjo 24d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų nutartimi LR BPK 347 str. nustatyta tvarka subendrinus paskirtas bausmes pagal kelis neįvykdytus teismo baudžiamuosius sprendimus(teismo baudžiamuosius įsakymus), t.y. 2020m. sausio 08d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teismo baudžiamąjį įsakymą ir 2020m. kovo 17d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teismo baudžiamąjį įsakymą, pritaikius LR BK 63 str. 1, 3 ir 9d.d., galutinė bausmė nustatyta-areštas 90(devyniasdešimčiai) parų, trys paskutiniai teistumai neišnykę,

Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis A. K., smurtaudamas artimoje aplinkoje, sukėlė fiznį skausmą šeimos nariui, t.y. padarė kvalifikuotą fizinio skausmo sukėlimą, ir grasino nužudyti kitą žmogų, esant pakankamam pagrindui manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas, o būtent:

2020m. birželio 26d., tarpe 13⁰⁰-16⁰⁰ val., dienos metu, kaltinamasis A. K. šeimos bute, esančiame adresu: (duomenys neskelbtini), kilusio konflikto su sutuoktine-pil. V. K. metu, pastarąją užsipuolęs, tyčia vieną kartą su koja spyrė nukentėjusiajai V. K. į pilvo sritį, dėl ko pavartoto fizinio smurto prieš nukentėjusiosios V. K. asmenį pasekoje pastarajai buvo sukeltas fizinis skausmas.

Be to, 2020m. birželio 27d., tarpe 00³⁰-00⁴² val., po vidurnakčio, kaltinamasis A. K., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, šeimos bute, esančiame adresu: (duomenys neskelbtini), virtuvėje kilusio konflikto su sutuoktine-pil. V. K. metu, laikydamas rankoje peilį, tyčia peilį pridėjo nukentėjusiajai V. K. prie kaklo, grasindamas pastarąją nužudyti, sakydamas žodžius: „ nori aš tave padursiu “, po ko nukentėjusioji V. K., išsigandusi tokio agresyvaus savo sutuoktinio elgesio, išbėgo į kitą kambarį, kad telefonu išsikviesti policiją, nes jis(kaltinamasis A. K.) tokiais savo smurtiniais veiksmais sukėlė nukentėjusiajai V. K. pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.

Motyvuojamoji dalis

Kaip matyti iš nukentėjusiosios V. K. parodymų, užfiksuotų 2020m. birželio 27d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole, 2020m. birželio 27d., apie 00⁴⁵ val., namuose tarp jos ir sutuoktinio-pil. A. K. kilo žodinis konfliktas, kurio metu sutuoktinis jai su koja spyrė į pilvą, dėl ko ji patyrė fizinį skausmą. Be to, konflikto metu sutuoktinis A. K., paėmęs į rankas peilį, kurį pridėjo jai prie kaklo, sakydamas: „ Nori, aš tave padursiu “. Sutuoktinis su peiliu jos nesužalojo, tačiau galėjo tai padaryti, todėl ji labai išsigando(b.l. 1-6, t. 1). 2020m. liepos 09d. atliktos akistatos su kaltinamuoju A. K. metu nukentėjusioji V. K., patikslindama savo pirminius parodymus, pappildomai nurodė, kad įvykio dieną namuose buvo du konfliktai, Pradžioje konfliktas tarp jos ir sutuoktinio-pil. A. K. įvyko 2020m. birželio 26d., apie 16⁰⁰ val., kurio metu sutuoktinis jai įspyrė į pilvą. 2020m. birželio 27d., apie 01⁰⁰ val., ji su sūnumi N. buvo namuose, kai į namus girtas grįžo sutuoktinis-pil. A. K., kuris nuėjo gulti. Kadangi sūnus N. dar nemiegojo, paprašė pašildyti valgyti. Ji nuėjusi į virtuvę, norėjo pašildyti maisto mikrobangų krosnelėje. Tuo metu jos sutuoktinis atsikėlė iš lovos dar neišsiblaivęs ir, atėjęs į virtuvę, pradėjo bartis, priekaištaudamas, kodėl ji šildo maistą vaikui, o ne jam duoda valgyti. Ji atsakiusi, kad vaikas jai svarbiau, negu jis(kaltinamasis A. K.). Tada sutuoktinis A. paėmęs virtuvinį peilį, priėjo prie jos ir, pridėjęs peilį jai prie kaklo, paklausė, ar nori, kad jis jai įdurtų. Dar pasakė, kad ji nukraujuos ir sūnus N. jai nepadės. Su tuo peiliu sutuoktinis nieko nepadarė, neįpjovė. Sūnus N. tuo metu buvo kambaryje ir to momento, kai sutuoktinis A. buvo pridėjęs peilį jai prie kaklo, nematė. Ji atsitraukė ir pabėgo į kambarį, o sutuoktinis pradėjo ją vaikytis po kambarį. Ar tuo metu sutuoktinis rankoje turėjo peilį, ji nežino, nes iš išgąsčio nepastebėjo. Tuo metu, kai ji skambino į policiją, sutuoktinis A. sėdėjo kambaryje ir jai nieko nebedarė. Su sutuoktinio A. K. parodymais nesutinka, nes jis meluoja(b.l. 146-149, t. 1).

Liudytojas A. K., patvirtindamas savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, teisme parodė, kad tikslios datos neatsimena, galimai 2020m. birželio 27d., tarnybos metu jam dirbant kartu su Vilniaus apskrities VPK Širvintų raj. PK tyrėju-pil. Č. O., apie 00⁴⁷ val. iš Vilniaus apskrities VPK OVS budėtojo buvo gautas pranešimas apie tai, kad adresu: (duomenys neskelbtini), neblaivus vyras spyrė pranešėjai į pilvą, grasino su peiliu, namuose mažas vaikas, pranešėja išėjo pas kaimynę, kuri nuo greitosios medicinos pagalbos atsisakė. Pranešė stipriai išsigandusi žmona, abu laukia namuose. Atvykus į įvykio vietą, namuose buvo rastas galimas smurtautojas-pil. A. K. ir pranešėja-pil. V. K.. V. K. paaiškino, kad tarp jos ir sutuoktinio A. K. kilo šeimyninis konfliktas, kurio metu sutuoktinis spyrė jai į pilvą, dėl ko ji patyrė fizinį skausmą. Po to, pranešėjos teigimu, sutuoktinis jai grasino ir su virtuviniu peiliu. Pasak pranešėjos V. K., namuose buvo ir konfliktą matė pastarosios mažametis sūnus-pil. N. A.. Galimas smurtautojas A. K. vizualiai atrodė neblaivus, o alkoholio kiekio matuokliu patikrinus blaivumą, vyrui buvo nustatytas 1,66 promilės girtumas. Tuo tarpu pranešėja V. K. buvo blaivi. Pranešėja V. K. buvo labai susijaudinusi, šaukė, kalbėjo nenuosekliai, sunku buvo suprasti, kada kas įvyko. Iš virtuvės pranešėja V. K. atnešė virtuvinį peilį, nurodydama, kad su šiuo peiliu sutuoktinis jai grasino. Pranešėja V. K. sakė, kad sutuoktinis peilį jai buvo pridėjęs prie kaklo. Tuo metu, kai jis su kolega užėjo įbutą, pranešėja V. K. ir jos sutuoktinis-galimas smurtautojas A. K. vaikščiojo po butą, o kambaryje, esančiame koridoriaus kairėje, buvo pranešėjos V. K. sūnus-pil. N. A., apie 10 metų amžiaus, kuris iš kambario neišėjo, į pokalbį nesikišo ir nieko nepasakojo. Kitų vaikų namuose nebuvo. Iš pranešėjos V. K. pasakojimo nebuvo galima suprasti, kada koks konfliktas įvyko, kada pranešėjai buvo įspirta į pilvą, o kada grasinta su peiliu. Galimas smurtautojas A. K. nuolatos kišosi į pranešėjos V. K. pasakojimą, sakė, kad nieko nebuvo, kuriam buvo liepta eiti į kitą kambarį ir netrukdyti. Po to abu šeimyninio konflikto dalyviai V. K. ir A. K. buvo pristatyti į Širvintų raj. PK, kur pranešėjai V. K. buvo iškviesta greitoji medicinos pagalba, kuri apžiūrai pranešėją išsivežė į Širvintų ligoninės priimamąjį. Tuo tarpu galimas smurtautojas A. K. buvo pristatytas į Vilniaus areštinę. Šias aplinkybes parodymus byloje davęs liudytopjas-policijos pareigūnas A. K. patvirtino ir 2020m. birželio 27d. savo rašytame tarnybiniame pranešime dėl ROIK: 0120000338919(b.l. 17, t. 1).

Iš greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelės(forma Nr. 110/a) išrašo matyti, kad 2020m. birželio 27d., 01³³ val., pagal iškvietimą į Vilniaus apskrities VPK Širvintų raj. PK adresu: (duomenys neskelbtini), atvykusi greitosios medicinos pagalbos brigada, atlikusi pilvo skausmu kairėje pusėje besiskundusios nukentėjusiosios V. K., pasak kurios, vyras su koja jai spyrė į pilvą, medicininę apžiūrą(dgn. pilvo sienos sumušimas), tolimesnei apžiūrai buvo išvežta į Širvintų ligoninės priėmimo-skubios pagalbos skyrių(b.l. 49-50, t. 1).

Iš neblaivumo(girtumo) nustatymo alkoholio matavimo prietaisu duomenų kvitų matyti, kad, 2020m. birželio 27d., tarpe 00⁵⁶-00⁵⁹ val., įvykio vietoje, t.y. bute, esančiame adresu: (duomenys neskelbtini), patikrinus šeimyninio konflikto dalyvių blaivumą, kaltinamajam A. K. buvo nustatytas 1,66 promilės girtumas, o nukentėjusiajai V. K.-0,00 promilės girtumas(b.l. 18, t. 1).

Visų pirma, apie 2016m. birželio 26d., dienos metu, namuose įvykusį šeimyninį konfliktą, kurio metu buvo pavartotas fizinis smurtas, t.y. spirta iš kojos į pilvą, ir apie 2020m. birželio 27d., jau po vidurnakčio, kilusio dar vieno šeimyninio konflikto, kurio metu buvo grasinama peiliu, aplinkybes nukentėjusioji V. K. pasipasakojo po antrojo konflikto pagal iškvietimą į įvykio vietą atvykusiems Vilniaus apskrities VPK Širvintų raj. PK Reagavimo skyriaus pareigūnams, ką parodymus byloje davęs liudytojas-policijos pareigūnas A. K. patvirtino ir bylos nagrinėjimo teisme metu, pasak kurio, įvykio vietoje rasta į Bendrąjį pagalbos centrą skambinusi pranešėja-nukentėjusioji buvo labai susijaudinusi, šaukė, kalbėjo nenuosekliai, todėl buvo sunku suprasti, kas ir kada įvyko, kuri bendravimo metu iš virtuvės atnešė virtuvinį peilį, su kuriuo, nukentėjusiosios žodžiais, buvo grasinama fiziniu susidorojimu(b.l. 17, 42-45, t. 1). Netikėti tvirtais ir nuosekliais šio liudytojo paroidymais teismas neturi jokio pagrindo. Virtuvinis peilis su žalios spalvos rankena, šviesaus metalo geležte, rastas padėtas gulintis kambaryje, ant stalo, kaip galimas nusikaltimo padarymo įrankis, buvo fiksuotas ir įvykio vietos, t.y. buto, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), apžiūros metu, kuris po apžiūros, kaip daiktinis įrodymas, buvo prijungtas prie baudžiamosios bylos medžiagos(b.l. 1-16, 61-69, t. 1). Be to, kaip matyti iš Bendrojo pagalbos centro Vilniaus skyriaus Centro informacinėje sistemoje 2020m. birželio 27d. užregistruoto telefoninio pranešimo(pastaba: skambinta buvo iš mobilaus ryšio telefono, kurio abonento Nr. (duomenys neskelbtini) turinio, įrašyto į CD kompaktinį diską(laikmeną), kuris buvo perklausytas ir teisminio bylos proceso metu, 00⁴² val. skambinusi pranešėja-nukentėjusioji V. K., pokalbio su Centro operatore metu iš išgąsčio ir susijaudinusiu balsu praneša, kad į namus grįžęs girtas jos sutuoktinis prieš ją(nukentėjusiąją) šokinėja, kuris pirmai jai spyrė į pilvą(pastaba: bylos duomenimis šis smurtavimas įvyko pirmo šeimyninio konflikto 2020m. birželio 26d., dienos metu) ir buvo pridėjęs peilį prie jos kaklo(b.l. 53-60, t. 1). Smurtavimo prieš nukentėjusiosios V. K. asmenį faktas buvo užfiksuotas ir pagal iškvietimą 2020m. birželio 27d., 01³³ val., į įvykio vietą adresu: (duomenys neskelbtini) atvykusios greitosios medicinos pagalbos personalo užpildytoje greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelėje, kurioje buvo padarytas nukentėjusiąją V. K. apžiūrėjusios medikės įrašas apie tai, kad vyras, apžiūrėtos moters žodžiais, su koja jai spyrė į pilvą, jaučia skausmus pilvo kairėje pusėje(preliminari diagnozė: pilvo sienos sumušimas))(b.l. 46-50, t. 1). Savo ruožtu paties kaltinamojo A. K., pripažinusio tik savo kaltę dėl sutuoktinei-nukentėjusiajai V. K. suduoto smūgio su koja į pilvą 2020m. birželio 26d., dieną, įvykusio šeimyninio konflikto metu, duoti parodymai byloje, neigiant grasinimo peiliu įvykusio antro šeimyninio konflikto metu faktą, yra vertintini tik kaip kaltinamojo pasirinktą gynybos pozicija, kuria yra siekiama suklaidinti teismą ir tokiu būdu išvengti baudžiamosios atsakomybės už visus savo padarytus nusikalstamus veiksmus, todėl kaltinamojo A. K. duoti parodymai byloje dėl 2020m. birželio 27d., jau po vidurnakčio, įvykusio šeimyninio konflikto aplinkybių yra vertintini kritiškai, kuriais teismas turi pakankamą pagrindą netikėti.

Pagal LR BK 140 straipsnio 2 dalį baudžiamoji atsakomybė nustatyta tam, kas šio straipsnio pirmoje dalyje nurodytą veiką padarė savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui. Objektyviai šis nusikaltimas pasireiškia fizinio smurto prieš asmenį naudojimu(mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais-fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių, subjektyviai-tiesiogine ar netiesiogine tyčia, suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto, t.y. pavojingos veikos, gali kilti atitinkami padariniai(fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir siekiant, arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti. Šios nusikalstamos veikos sudėtis yra materiali, taigi būtina nustatyti, kad mušimo ar kitokio smurtavimo atveju nukentėjusiajam sukeliamas fizinis skausmas arba nežymiai sutrikdoma sveikata ar jis trumpam susargdinamas. Baudžiamajame įstatyme nedetalizuojama, kaip konkrečiai nukentėjusysis turi būti mušamas ar prieš jį smurtaujama, t.y. baudžiamajai atsakomybei kilti svarbu tai, kad būtų sukeliami atitinkami, šioje normoje nurodyti padariniai(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje 2K-317-719/2018).

Teismų praktikoje ne vieną kartą yra pasisakyta ir tai, kad baudžiamajai atsakomybei pagal LR BK 140 straipsnį taikyti nepakanka vien tik fizinio sąlyčio su kito žmogaus kūnu, būtina įsitikinti, kad dėl to nukentėjęs asmuo iš tikrųjų pajustų skausmą ar kitas fizines kančias. Nustatant šią aplinkybę, atsižvelgtina į tai, kokio stiprumo skausmas paprastai sukeliamas žmogui analogiškais veiksmais, taip pat vertinami nukentėjusiojo amžius ir sveikatos būklė, jo sveikatai sukeltas pavojus, fizinį poveikį darančio asmens tikslai ir kitos aplinkybės, rodančios atliktų veiksmų pavojingumą ir kilusio skausmo tikrumą. Įrodomumo prasme svarbu, kad toks pojūtis būtų taip išreikštas, jog aplinkiniai suprastų nukentėjusiojo skausmą ar būtų kreipiamasi į medikus(Lietuvos Aukščiausojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2A-5/2014, 2K-164-895/2016, 2K-474-489/2016, 2K-227-788/2017, 2K-180-689/2018, 2K-317-719/2018 ir kt.).

Tuo tarpu LR BK 145 str. 1d. dispozicijoje apibrėžtas nusikaltimas yra tam tikra prievarta, kuria kaltininkas traumuoja nukentėjusįjį. Kaltininkas žodžiu, raštu, gestais ar kitaip baugina pilietį, kad jis ar jo artimieji bus nužudyti arba sunkiai sužaloti. Asmeniui grasinama tiesiogiai arba telefonu, laišku, per kitus asmenis ir pan. Kaltininkas gali nurodyti ir grasinimo priežastį, kas gali būti kerštas arba siekimas priversti įvykdyti tam tikrus reikalavimus.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką, ne vieną kartą pažymėjo, kad grasinimas nužudyti ar sunkiai sutrikdyti sveikatą gali būti išreikštas žodžiu, raštu, telefonu ir pan., gali būti išsakytas tiek nukentėjusiajam tiesiogiai, tiek ir per kitus asmenis ar viešus pasisakymus, taip pat svarbu tai, jog grasinimas būtų realus, duodantis pagrindą manyti, kad jis gali būti realizuotas. Taip pat, sprendžiant klausimą apie grasinimo realumą, paprastai atsižvelgiama į grasinimo motyvus, grasinančiojo ir asmens, kuriam grasinama, tarpusavio santykius, aplinkybes, kurioms esant buvo grasinama, kaip grasinimo realumą suprato pats asmuo, kuriam jie buvo skirti(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K–639/2010 ir kt.). Pažymėtina, kad vertinant grasinimo realumą nėra būtina nustatyti, kad grasinantysis iš tikrųjų ketino jį realizuoti, pakanka to, jog nukentėjusysis pagal grasinimo išraišką ir kitas aplinkybes turėjo pagrindą bijoti jo įgyvendinimo, o kaltininkas norėjo būtent tokios nukentėjusiojo būsenos. Taigi, nustatant grasinimo realumą, būtina įsitikinti, kad kaltininko elgesys buvo teisingai suprastas, kad nagrinėjamoje situacijoje buvo pakankamas pagrindas bijoti dėl šio asmens ketinimų ir kad jis iš tikrųjų siekė įbauginti(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K–341/2010 ir kt.).

Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad kaltinamasis A. K. praeityje ne vieną kartą buvo teistas už smurtavimą artimoje aplinkoje, t.y. fizinio smurto panaudojimą prieš savo sutuoktinės-nukentėjusiosios V. K. asmenį(b.l. 77-82, t. 1). Teismo vertinimu, atsižvelgiant į buvusio neblaivaus ir agresyviai nusiteikusio kaltinamojo A. K. veiksmus 2020m. birželio 27d., jau po vidurnakčio, įvykusio šeimyninio konflikto metu, laikytina, kad nukentėjusioji V. K., matydama savo sutuoktinio tuometinę būseną, jo rankose laikytą peilį ir pasakytus grasinimus žodžiu jos(nukentėjusiosios V. K.) atžvilgiu, žinodama kaltinamojo, kaip ne vieną kartą buvusio teisto asmens, kuris prieš ją jau buvo pavartojęs fizinį smurtą, nenuspėjamą elgesį, dėl ankstesnių smurtinių veiksmų prieš jos asmenį turėjo pakankamą pagrindą manyti, kad jos sutuoktinio-kaltinamojo A. K. grasinimas fiziniu susidorojimu, t.y. nužudymu, gali būti realiai įvykdytas.

Kadangi nusikaltimas, numatytas LR BK 145 str. 1d., yra laikytinas baigtu nuo grasinimo pareiškimo momento, t.y. nuo tam tikrų grasinamų žodžių pareiškimo ar veiksmų atlikimo, o pirmo šeimyninio konflikto metu smurtavimo faktas artimoje aplinkoje įvyko po 2013m. liepos 01d., t.y. 2020m. birželio 26d., prie nusikaltimą padariusio asmens šeimos narių priskiriant ir sutuoktinį(LR BK 248 str. 2d., LR BPK 38 str.), todėl, įvertinus ikiteisminio tyrimo metu baudžiamojoje byloje surinktų ir teisminio tardymo metu patikrintų įrodymų visumą, laikytina, kad kaltinamasis A. K., dėl asmeninių paskatų kilusių šeimyninių konfliktų metu per pirmą konfliktą metu panaudodamas fizinį smurtą prieš savo sutuoktinę-nukentėjusiąją V. K., ko pasekoje pastarajai buvo sukeltas fizinis skausmas, o antro konflikto metu grasindamas pastarąją nužudyti, savo nusikalstamais veiksmais padarė tiek nusikaltimą, numatytą LR BK 140 str. 2d.(LR 2013m. liepos 02d. įstatymo Nr. XII-501, įsigaliojusio 2013m. liepos 13d. redakcija), t.y. fizinio skausmo šeimos nariui sukėlimas, padarytas prieš jį smurtaujant artimoje aplinkoje, tiek ir nusikaltimą, numatytą LR BK 145 str. 1d., t.y. grasinimas nužudyti kitą žmogų, esant pakankamam pagrindui manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas, pagal abu kaltinimus patikslinant nusikaltimų padarymo laiką.

Spręsdamas kaltinamojo A. K. baudžiamosios atsakomybės klausimą, teismas atsižvelgia į padarytų nusikaltimų pobūdį ir pavojingumo visuomenei laipsnį, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes, ir į kitus bausmės skyrimo pagrindus, numatytus LR BK 54 str.3

Kaltinamasis A. K. padarė du nusikaltimus, kurie abu baudžiamojo įstatymo yra priskirti prie nesunkių nusikaltimų(LR BK 11 str. 3d.). Svarstant klausimą dėl baudžiamosios atsakomybės nuostatų kaltinamajam A. K. taikymo, atsižvelgtina į tai, kad kaltinamasis nusikalsta jau nebe pirmą kartą, praeityje yra buvęs teistas devynis kartus asmuo, tame tarpe ir už smurtą artimoje aplinkoje, t.y. fizinio smurto panaudojimą prieš savo sutuoktinės-nukentėjusiosios V. K. asmenį, tačiau pastarasis, turėdamas neišnykusį teistumą, iš to jokių pozityvių išvadų nepadarė, visiškai nepasimokė iš savo ankstesnių gyvenimo klaidų ir toliau vedė amoralų nusikalstamą gyvenimo būdą, šioje baudžiamojoje byloje būdamas kaltinamas naujų pavojingų veikų žmogaus sveikatai ir gyvybei padarymu(b.l. 72-82, t. 1, b.l. 1-18, t. 2). Visa tai rodo kaltinamojo A. K. nemažą pavojingumą visuomenei, nenorą paklusti įstatymų reikalavimams, nesistengimą pasitaisyti, nes valstybinės prievartos priemonės kaltinamajam nedaro jokio poveikio. Kaltinamasis A. K. vieną iš jam inkriminuojamų veikų pagal LR BK 145 str. 1d. padarė, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas sunkina jo atsakomybę. Atsakomybę sunkinančia aplinkybe kaltinamojo A. K. atžvilgiu yra laikytina ir tai, kad kaltinamasis abi jam inkriminuojamas veikas padarė, dar turėdamas neišnykusį ar nepanaikintą teistumą už ankstesnes veikas, t.y. būdamas recidyvistu. Nežiūrint į tai, kad kaltinamasis A. K. savo kaltę dėl vienos iš jam inkriminuojamų nusikaltimų, t.y. fizinio smurto panaudojimo 2020m. birželio 26d. įvykusio šeimyninio konflikto metu, padarymo pilnai pripažino, nuoširdžiai gailisi dėl šios padarytos veikos, kas lengvina kaltinamojo atsakomybę.

Įstatymas numato, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui, kurios paskirtis yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet ir užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą(LR BK 41 str. 1-2d.d.).

Kadangi kaltinamasis A. K., jau nebe pirmą kartą naudodamas fizinį smurtą prieš savo sutuoktinę-nukentėjusiąją V. K., kuri, gyvendama kartu su kaltinamuoju, dėl pastarojo nenuspėjamo ir agresyvaus elgesio, esant neblaiviam, pastoviai jautėsi nesaugi, patirdama nuolatinį stresą, vidinę įtampą ir baimę dėl savo sveikatos ir gyvybės, ne tik ignoravo visuomenėje priimtas socialines normas, bet ir nuolatos kėlė diskomfortą šeimoje, teismas, atsižvelgdamas į padarytų veikų pobūdį ir pavojingumo visuomenei laipsnį, paties kaltinamojo A. K., kaip asmens, ne vieną kartą buvusio bausto ir administracine tvarka(b.l. 83-102, t. 1), asmenybę, laiko, kad kaltinamasis, kaip pavojingas visuomenei asmuo, gali būti pataisytas ir perauklėtas, tik izoliavus jį nuo visuomenės, nes kitos rūšies bausmių nusikalstamiems kaltinamojo A. K. polinkiams pakeisti nepakanka. Atsižvelgiant į tai, kad už anksčiau padarytas veikas LR BPK 347 str. nustatyta tvarka Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2020m. rugsėjo 24d. nutartimi subendrinus paskirtas terminuoto laisvės atėmimo bausmes-areštą, buvo paskirtas galimos skirti šios bausmės rūšies maksimumas, t.y. 90(devyniasdešimt) parų arešto(b.l. 57-58, t. 2), kaltinamajam A. K., kaip toliau linkusiam nusikalsti asmeniui, šioje baudžiamojoje byloje už abu padarytus nusikaltimus yra paskirtinos tik griežčiausios bausmių rūšys-terminuotas laisvės atėmimas, tačiau, kartu atsižvelgiant į teismo posėdyje išreikštą pačios nukentėjusiosios poziciją dėl baudžiamosios atsakomybės nuostatų kaltinamajam A. K. taikymo, pasak kurios, ji savo sutuoktiniui-kaltinamajam dovanoja ir jokių turtinių pretenzijų pastarajam nereiškia, kaltinamajam A. K. paskiriant mažesnę nei straipsnių sankcijose už padarytas veikas numatytos šios bausmės rūšies vidurkis galutinę bausmę(LR BK 50 str., 61 str. 1-4d.d.). Šiuo Ukmergės rūmų nuosprendžiu paskirtina galutinė bausmė, taikant dalinį bausmių sudėjimo principą, yra bendrintina su 2020m. rugsėjo 24d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų nutartimi, kuria LR BPK 347 str. nustatyta tvarka buvo subendrintos bausmės pagal kelis neįvykdytus teismo baudžiamuosius sprendimus, t.y. 2020m. sausio 08d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teismo baudžiamąjį įsakymą ir 2020m. kovo 17d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teismo baudžiamąjį įsakymą, paskirta galutine bausme, į bausmės laiką įskaičius iš dalies jau atliktą bausmę pagal minėtą Vilniaus rajono rūmų nutartį, minėta nutarimi paskirtos galutinės arešto bausmės atžvilgiu taikant LR BK 65 str. 2d. numatytas bausmių keitimo taisykles(LR BK 64 str. 1 ir 3d.d., 65 str. 1d. 1p. papunktis „ a “).

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam A. K. baudžiamojoje byloje jokia kardomoji priemonė paskirta nebuvo. Kadangi kaltinamasis A. K. yra nebe pirmą kartą teisiamas asmuo, kuris šiuo metu jau atlieka jam paskirtą trumpalaikę laisvės atėmimo bausmę-areštą pagal ankstesnįjį teismo baudžiamąjį sprendimą, atsižvelgiant į nuosprendyje išdėstytus motyvus dėl griežčiausios galutinės bausmės-terminuoto laisvės atėmimo už padarytas veikas žmogaus sveikatai ir gyvybei šioje baudžiamojoje byloje paskyrimo, kaltinamajam A. K., kaip toliau linkusiam nusikalsti asmeniui, iki nuosprendžio įsiteisėjimo šioje baudžiamojoje byloje yra tikslinga paskirti griežčiausią kardomąją priemonę-suėmimą, jį areštuojant teismo posėdžių salėje(LR BPK 123 str. 6d., 233 str. 5d.).

Kaltinamojo A. K. interesus tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir nagrinėjant baudžiamąją bylą teisme, gynėjai atstovavo pagal paskyrimą LR BPK 51 str. 1d. 7 ir 10p.p. pagrindu(b.l. 124-126, t. 1, b.l. 32, 35-36, 39-46, t. 2).

2020m. rugsėjo 22d. Ukmergės rūmuose buvo gautas ir užregistruotas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas dėl byloje turėtų antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo, kurios dėl kaltinamajam A. K. suteiktos antrinės teisinės pagalbos bendroje sumoje sudaro 72,- Eur.(septyniasdešimt dviejų eurų ir 00 eur/ct.) sumą(b.l. 213). LR BPK 106 straipsnis(LR 2013m. gegužės 09d. įstatymo Nr. XII-275, įsigaliojusio 2014m. sausio 01d., redakcija) reglamentuoja advokato darbo apmokėjimo tvarką, kurio 2 dalyje yra numatyta, kad teismas, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus LR BPK 51 str. 1d. 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus, tačiau, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų kaltinamajam gali nepriteisti ar jų dydį sumažinti(LR BPK 106 str. 2d.).

Vertinant šių nuostatų taikymo galimybes, atkreiptinas dėmesys į Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos(toliau-Konvencija) 6 straipsnį, kurio 3 dalies punkte „ c “ nurodyta, kad kiekvienas asmuo, kaltinamas nusikaltimo padarymu, turi teisę gintis pats arba per savo paties pasirinktą gynėją arba, jei jis neturi pakankamai lėšų tam gynėjui atsilyginti, turi gauti pagalbą nemokamai, kai to reikalauja teisingumo interesai. Tokios Konvencijos nuostatos tiesiogiai įtvirtintos ir Lietuvos Respublikos BPK 44 straipsnio 8 dalyje, numatančioje įtariamojo, kaltinamojo, nuteistojo teisę į nemokamą teisinę pagalbą. Sistemiškai vertinant baudžiamojo proceso nuostatas, darytina išvada, kad teisingumo interesai reikalauja būtino gynėjo dalyvavimo tais atvejais, kurie yra išvardinti Lietuvos Respublikos BPK 51 straipsnio 1 dalyje. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001m. vasario 12d. nutarime yra konstatuota, kad asmens teisė į gynybą bei teisė turėti advokatą yra absoliuti, ji negali būti paneigta ar suvaržyta jokiais pagrindais ir jokiomis sąlygomis. Iš konstitucinės teisės į gynybą, taip pat ir teisės turėti advokatą, kyla valstybės pareiga užtikrinti, kad galimybė įgyvendinti šias teises būtų reali. Siekiant šios konstitucinės teisės užtikrinimo, Baudžiamojo proceso įstatyme numatyta teisė įtariamiesiems, kaltinamiesiems ir nuteistiesiems, neturintiems pakankamai lėšų pasikviesti savo norimą gynėją, prašyti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiančio advokato dalyvavimo užtikrinimo.

Baudžiamojo proceso įstatyme nuo 2014m. sausio 01d. galiojanti galimybė pripažinti proceso išlaidomis ir išieškoti iš nuteistojo valstybės antrinės teisinės pagalbos išlaidas ir tais atvejais, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas. Kita vertus, minėto straipsnio nuostatos nėra imperatyvios, nes teisė nuspręsti, ar antrinės teisinės pagalbos išlaidos pripažintinos proceso išlaidomis ir priteisiamos iš nuteistojo, priskiriama teismo diskrecijai.

Kadangi nagrinėjamu atveju kaltinamasis A. K. jau nuo 2020m. liepos 29d. yra izoliuotas nuo visuomenės asmuo, nes atlieka jam paskirtą arešto bausmę pagal ankstesnįjį teismo baudžiamąjį sprendimą, t.y. 2020m. sausio 08d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teismo baudžiamąjį įsakymą, o būdamas laisvėje, iki jo sulaikymo niekur oficialiai nedirbo ir registravosi Užimtumo tarnyboje kaip asmuo, ieškantis darbo, šioje byloje kaltinamajam, kaip suimtam asmeniui, baudžiamajam įstatymui numačius privalomą gynėjo dalyvavimą(LR BPK 51 str. 1d. 7p.), todėl, atsižvelgiant į kaltinamojo A. K. dabartinę esamą turtinę padėtį, iš pastarojo nėra priteistinos baudžiamojo byloje turėtos pastarajam suteiktos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos(LR BPK 106 str. 2d.). Kaltinamojo A. K. interesus baudžiamojoje byloje atstovavusių advokatų, kaip gynėjų pagal paskyrimą, turėtos išlaidos yra atlygintinos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka(LR BPK 106 str. 1d.).

Remiantis išdėstytu ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 297-298, 301, 304-305, 307 str.str. teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

A. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus LR BK 140 str. 2d.(LR 2013m. liepos 02d. įstatymo Nr. XII-501, įsigaliojusio 2013m. liepos 13d. redakcija), 145 str. 1d., ir nuteisti:

-pagal LR BK 140 str. 2d.(LR 2013m. liepos 02d. įstatymo Nr. XII-501, įsigaliojusio 2013m. liepos 13d. redakcija)-laisvės atėmimu keturiems mėnesiams;

-pagal LR BK 145 str. 1d.-laisvės atėmimu aštuoniems mėnesiams.

LR BK 63 str. 1 ir 4d.d. pagrindu, bausmes subendrinus dalinio sudėjimo būdu, subendrintą bausmę paskirti dešimt mėnesių laisvės atėmimo.

LR BK 64 str. 1 ir 3d.d. pagrindu, taikant LR BK 65 str. 1d. 1p. papunkčio „ a “ nuostatas, prie šiuo Ukmergės rūmų nuosprendžiu paskirtos didesnės subendrintos laisvės atėmimo bausmės pridėti 2020m. rugsėjo 24d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų nutartimi, kuria LR BPK 347 str. nustatyta tvarka buvo subendrintos bausmės pagal kelis neįvykdytus teismo baudžiamuosius sprendimus(teismo baudžiamuosius įsakymus), t.y. 2020m. sausio 08d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teismo baudžiamąjį įsakymą ir 2020m. kovo 17d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teismo baudžiamąjį įsakymą, paskirtos ir neatliktos galutinės bausmės dalį-10(dešimt) parų arešto, arešto bausmę pakeitus laisvės atėmimu, galutinę bausmę paskirti dešimt mėnesių ir dešimt dienų laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.

Paskirtos galutinės laisvės atėmimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo 2020m. spalio 16d., t.y. nuosprendžio paskelbimo dienos, į bausmės laiką įskaičiuojant laikotarpį nuo 2020m. birželio 27d., 00⁵⁵ val., iki 2020m. birželio 27d., 16⁴¹ val., t.y. vieną kardomojo kalinimo(suėmimo) dieną, kada kaltinamasis A. K. buvo laikinai sulaikytas kaip asmuo, įtariamas padaręs nusikalstamą veiką šioje baudžiamojoje byloje, šią kardomojo kalinimo(suėmimo) dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai, o taip pat ir iš dalies jau atliktą arešto bausmę pagal bendrintiną 2020m. rugsėjo 24d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų nutartį, kuria LR BPK 347 str. nustatyta tvarka buvo subendrintos bausmės pagal kelis neįvykdytus teismo baudžiamuosius sprendimus(teismo baudžiamuosius įsakymus), t.y. 2020m. sausio 08d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teismo baudžiamąjį įsakymą ir 2020m. kovo 17d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teismo baudžiamąjį įsakymą.

Kaltinamąjį A. K., kuriam ikiteisminio tyrimo metu šioje baudžiamojoje byloje jokia kardomoji priemonė paskirta nebuvo, suimti, jį areštuojant teismo posėdžių salėje.

Daiktinį įrodymą-virtuvinį peilį su žalios spalvos rankena, šviesaus metalo geležte, nuosprendžiui įsiteisėjus, nukentėjusiajai V. K. pageidaujant, grąžinti jo teisėtai savininkei, o priešingu atveju-sunaikinti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo dėl byloje turėtų antrinės teisinės pagalbos išlaidų, gynėjams pagal paskyrimą atstovaujant kaltinamojo A. K. interesus baudžiamojoje byloje, priteisimo netenkinti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos, o kaltinamajam A. K.-nuo jo nuorašo įteikimo dienos, gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmus.