Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas, A6.-1037-859/2022

Teismas: Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas: Nutarimas
Data: 2022-12-08
Bylos Nr.: A6.-1037-859/2022
Teisminio proceso Nr.: 4-68-3-01208-2022-8
Bylos rūšis: administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija: I-a instancija
Rezultatas: Skirti nuobaudą.

Teisėjas: Vladimir Berezovskij (pirm.)
Pažeidėjas: V. K.
Pareiškėjas: Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerija prie LR Finansų ministerijos

Kategorijos

7.11Kreditorių teisių pažeidimas (ANK 120 str.)

Administracinio nusižengimo byla Nr. A6.-1037-859/2022

Teisminis procesas Nr. 4-68-3-01208-2022-8

Procesinio sprendimo kategorija 7.11 (S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2022 m. gruodžio 8 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Vladimir Berezovskij,sekretoriaujant Rūtai Purickaitei,dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui V. K.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kaltinamas padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 120 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. K., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Įmonė), buvęs direktoriumi, žinodamas, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, UAB „(duomenys neskelbtini)“ turint mokestinę nepriemoką, esant pareikštiems trečiosios eilės – Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) kreditoriniams reikalavimams, pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.930¹ straipsnio 1 dalies nuostatas, įtvirtinančias kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę – atsiskaitinėjo su paskesnės eilės kreditoriais, tokiu būdu pažeidė kreditoriaus – VMI teises ir interesus.

V. K. šiais savo veiksmais padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje.

Teismo posėdžio metu V. K. nurodė, kad buvo bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ vadovu. Bendrovė užsiėmė keleivių pervežimu. Nuo 2020 m. prasidėjo finansiniai nesklandumai, lizingas neatidėjo mokėjimų. Prašė palikti tik palūkanas, o jie tik pusei metų sumažino mokėjimus už paskolą, paskola transporto priemonėms, autobusams. Per mėnesį reikėjo mokėti 12 ar 14 tūkstančių, bet nebuvo šansų. Tada jie paėmė tris autobusus, lizingas išstatė kreditines sąskaitas ir iš tų kreditinių sąskaitų išaugo PVM. VMI mokėjo mokesčius, bet skola susidarė kai lizingas atėmė tris autobusus ir išstatė kreditines sąskaitas ir išaugo 136 tūkstančiai PVM, o iki to laiko skolos nebuvo. Su VMI kalbėjo, buvo sudaryta sutartis, mokėti po 4 tūkstančius, paskui lizingas vėl visos sumos reikalavo ir nemokėjo. Pripažino pažeidimą, formaliai pripažino, kad nesilaikė tvarkos, bet buvo viskas daroma, kad įmonė dirbtų, todėl taip ir darė. Iškėlė bankroto bylą.

Taip pat, pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad įmonė vykdė transporto paslaugų ir automobilių, autobusų bei mikroautobusų nuomos veiklas. Dėl nepalankios situacijos rinkoje, susidariusios „Covid-19“ pandemijos sukeltų verslo ribojimų ir pokyčių versle, susidūrė su rimtais finansiniais sunkumais ir apyvartinių lėšų trūkumu. Nepaisant to, įmonė ir toliau siekė vykdyti veiklą, buvo tikimasi, kad pavyks susitvarkyti su susidariusiais sunkumais. Pažymėjo, kad įmonė buvo įtraukta į nukentėjusiųjų nuo „Covid-19“ įmonių sąrašus. Visi mokėjimai nurodyti VMI pateiktoje mokėjimų lentelėje, buvo atliekami siekiant įmonės veiklos tęstinumo, atsiskaitoma su tais kreditoriais, su kuriais neatsiskaičius būtų užkirstas kelias tolimesniam veiklos vykdymui – pajamų gavimui. Buvo privaloma atsiskaityti su kreditoriumi „(duomenys neskelbtini)“, nes degalus įsigydavo būtent iš šios įmonės. Mokėjimas (duomenys neskelbtini) buvo atliktas, nes būtinos transporto priemonės buvo įsigytos lizingu. Advokatų kontorai „(duomenys neskelbtini)“ atlikti mokėjimai buvo už įmonei suteiktas teisines paslaugas (buvo iškelta civilinė byla). UAB „(duomenys neskelbtini)“ kreditoriui sumokėta už automobilių nuoma, nes jų neužtekdavo (esant didesnei paklausai). UAB „(duomenys neskelbtini)“ samdydavo pervežimams vykdyti kai neturėdavo pakankamo pajėgumo pati. UAB „(duomenys neskelbtini)“ palpose laikydavo transporto priemones, šios paslaugos buvo būtinos įmonės veiklai, kad transporto priemonės būtų laikomos saugiai. 2022 m. liepos 5 d. buvo kreiptasi į Vilniaus apygardos teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, iki nurodytos datos buvo mėginta pagerinti finansinę būklę, nenutraukti veiklos.

VMI pareiškime nurodyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini)buvo V. K.. UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra VMI skolininkė. VMI mokesčių apskaitos informacinės sistemos 2022 m. spalio 13 d. duomenimis, įmonės įsiskolinimas valstybės biudžetui yra 163 329,82 EUR. Mokestinė nepriemoka susidarė UAB „(duomenys neskelbtini)“ atitinkamų mokesčių įstatymuose ar jų pagrindu priimtuose lydimuosiuose teisės aktuose nustatytais terminais nesumokėjus deklaruotų mokesčių. UAB „(duomenys neskelbtini)“ su VMI buvo sudarius mokestinės paskolos sutartį - 2021 m. spalio 6 d. mokestinės paskolos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 141 779,62 EUR, tačiau Įmonė nevykdė mokestinės paskolos sutarties sąlygų, nemokėjo įmokų pagal sutarties grafiką, todėl 2022 m. birželio 10 d. minėta mokestinės paskolos sutartis nutraukta. 2022 m. birželio 10 d. buvo pradėtas Įmonės operatyvus patikrinimas, Operatyvus patikrinimas baigtas 2022 m. rugsėjo 2 d., surašant 2022 m. rugsėjo 9 d. operatyvaus patikrinimo pažymą Nr. (duomenys neskelbtini). Įmonei nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2021 m. spalio 31 d. buvo taikomos mokestinės pagalbos priemonės dėl „COVID – 19“, todėl pateikti duomenys apie piniginių lėšų judėjimą pagal AB „Swedbank“ sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) esančią informaciją per laikotarpį nuo 2021 m. birželio 1 d. iki 2022 m. rugpjūčio 17 d. didžiausi mokėjimai iš banko sąskaitos, atlikti pažeidžiant atsiskaitymo eiliškumą, nurodyti lentelėje (vertinamas ir nurodomas laikotarpis nuo 2021 m. lapkričio 1 d. iki 2022 m. rugpjūčio 17 d.) – pervesta suma 1424,40 EUR gavėjui UAB „(duomenys neskelbtini)“; pervesta suma 8000,00 EUR gavėjui SIA (duomenys neskelbtini); pervesta suma 1000,00 EUR gavėjui UAB „(duomenys neskelbtini)“; pervesta suma 5157,39 EUR gavėjui UAB (duomenys neskelbtini); pervesta suma 1000,00 EUR gavėjui UAB „(duomenys neskelbtini)“; pervesta suma 5000,00 EUR gavėjui (duomenys neskelbtini) UAB; pervesta suma 1000,00 EUR gavėjui (duomenys neskelbtini) UAB; pervesta suma 2040,00 gavėjui UAB „(duomenys neskelbtini)“; pervesta suma 5476,10 EUR gavėjui (duomenys neskelbtini) UAB; pervesta suma 7000,00 EUR gavėjui V. K.; pervesta suma 4865,80 EUR gavėjui (duomenys neskelbtini) UAB; pervesta suma 1700,00 EUR gavėjui VšĮ (duomenys neskelbtini); pervesta suma 1000,00 EUR gavėjui UAB „(duomenys neskelbtini)“; pervesta suma 2000,00 EUR gavėjui UAB „(duomenys neskelbtini)“; pervesta suma 5392,78 EUR gavėjui (duomenys neskelbtini) dokumentai – Išrašas iš duomenų bazės apie aktualius mokesčių mokėtojo duomenis; Mokesčių apskaitos informacinės sistemos balansų duomenų išrašai; 2022 m. rugsėjo 9 d. Operatyvaus patikrinimo pažymos Nr. (duomenys neskelbtini); „Swedbank“, AB sąskaitos išrašas.

Motyvuojamoji dalis

ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims už kreditorių teisių pažeidimą (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimą ar pavėluotą pateikimą teismui, kreditorių susirinkimų nesušaukimą įstatymuose numatytais atvejais).

ANK nenustato kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos, todėl vertinant bei nustatant ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo objektyviosios pusės požymius, turi būti vadovaujamasi kitais teisės aktais, reglamentuojančiais atsiskaitymų su kreditoriais eiliškumą bei tvarką, tarp jų – ir CK 6.930¹ straipsnio 1 dalies nuostatomis, pagal kurias skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile:

1) pirmąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo;

2) antrąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių;

3) trečiąja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus;

4) ketvirtąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti;

5) penktąja eile atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka.

Pažymėtina, jog CK 6.930¹ straipsnyje įtvirtinta imperatyvi nuostata, kurios privaloma laikytis visiems. Nei minėtas straipsnis, nei kiti CK straipsniai nenumato jokių išimčių, kad šių nuostatų būtų galima nepaisyti. Priešingai, ši teisės norma ir yra skirta būtent tokiai situacijai, kai Bendrovėje yra susidariusi sudėtinga finansinė padėtis ir trūksta lėšų atsiskaityti su visais kreditoriais – ši teisės norma reglamentuoja tvarką, kuria turi būti atsiskaitoma su kreditoriais negalint vienu metu patenkinti visų kreditorių reikalavimų.

Byloje surinkti ir teismo ištirti įrodymai leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad V. K., būdamas mokesčių mokėtoju, turėdamas mokestinę nepriemoką, susidariusią dėl gyventojų pajamų mokesčio ir pridėtinės vertės mokesčio nesumokėjimo, žinodamas, kad neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, nesilaikė CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo ir taip pažeidė kreditoriaus VMI teises. Iš byloje pateiktos sąskaitos išrašo matyti, kad nagrinėjamu laikotarpiu V. K. užuot bandęs padengti turimą įsiskolinimą VMI, jis prioritetą teikė atsiskaitymui su kitais kreditoriais, tą teisme bei savo rašytiniuose paaiškinimui (nurodydamas kam ir kokiu tikslu atlikdavo mokėjimus) pripažino ir V. K.. Dėl aptarto, į vertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, teismas sprendžia, kad V. K. veiksmai atitinka administracinio nusižengimo, numatyto ANK 120 straipsnio 1 dalyje, sudėtį.

Administracinės nuobaudos skyrimo motyvai.

V. K. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje, už kurio padarymą numatyta bauda nuo vieno tūkstančio keturių šimtų iki trijų tūkstančių eurų administracinė nuobauda.

ANK 34 straipsnyje nustatyti bendrieji administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių skyrimo pagrindai. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pažeidimą padariusiam asmeniui skirtinos baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Pagal ANK 34 straipsnio 6 dalį, teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.

Teismų praktikoje aiškinant Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 301 straipsnį (kuris atitinka ANK 34 straipsnio 6 dalį), Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse ne kartą pažymėta, kad šis straipsnis gali būti taikomas tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius kaltininko asmenybę ir jo padarytą pažeidimą apibūdinančių aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos skyrimas šiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant, visumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-4/2011, 2AT-7-4-2013). Kartu pažymėtina, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-4-2013, 2AT-13-2013, 2AT-68-507/2015, nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-11-303/2018).

V. K. padarė administracinį nusižengimą, susijusį su nuosavybe, turtinėmis teisėmis ir turtiniais interesais. Teismas taip pat atsižvelgia į byloje nustatytas V. K. padaryto administracinio nusižengimo aplinkybes. Sprendžiant dėl administracinės nuobaudos dydžio, būtina įvertinti V. K. asmenybę. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo SODROS duomenimis dirba, pirmą kartą traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį. Teismų informacinės sistemos „LITEKO“ duomenimis, nenustatyta, kad V. K. buvo trauktas baudžiamojon atsakomybėn. V. K. teismo posėdžio metu prisipažino padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje, todėl tai pripažįstama jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, teismas nenustatė. Teismas, atsižvelgia ir į tai, kad V. K. teikė teismui išsamius rašytinius paaiškinimus, nuosekliai nurodydamas kodėl buvo atlikti mokėjimai ne pagal kreditorių eiliškumą, teismo posėdžio metu taip pat nurodė pagrindines aplinkybes lėmusias susidariusią situaciją. Be to, pats kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei, nurodė, kad iki paskutinės dienos tikėjosi įveikti susidariusius sunkumus.

Kaip minėta, ANK 120 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytas minimalus baudos dydis yra 1400 eurų. Teismas, įvertinęs anksčiau aptartas aplinkybes, apibūdinančias V. K. padaryto administracinio nusižengimo pobūdį ir jo asmenybę, nustatytą jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, taip pat atsižvelgęs į protingumo ir teisingumo principus, daro išvadą, kad net ANK 120 straipsnio 1 dalies sankcijoje įtvirtintos minimalios baudos paskyrimas šiuo atveju pažeistų administracinės nuobaudos paskirtį, būtų neproporcingas padarytam administraciniam nusižengimui ir V. K. asmenybei. Todėl yra teisinis pagrindas taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį ir paskirti administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui mažesnę baudą negu ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyta minimali bauda, t. y. 500 eurų baudą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 6 dalimi, 120, 635-637, 644 straipsniais, 646 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 675 straipsnio 2 dalimi,

nutaria:

Pripažinti V. K. kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalyje, ir pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalį, skirti jam 500 EUR (penkių šimtų eurų) baudą.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jai dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, - ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, esančią „Luminor Bank AS“ Lietuvos skyriuje, Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB banke“, Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB „Swedbank“, Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB „Medicinos banke“, Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių banke“, Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AS „Citadele banka“ Lietuvos filiale. Mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją – „Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos“, gavėjo kodą – „188659752“, įmokos kodą – „1001“, mokėjimo paskirtyje - administracinio nusižengimo bylos numerį. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka. Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Vladimir Berezovskij