Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje Ž. A., gimęs (duomenys neskelbtini) Kaune, asmens kodas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, pradinio išsilavinimo, išsiskyręs, nedirbantis, Užimtumo tarnyboje neregistruotas, gyvenantis (duomenys neskelbtini) Kaune, teistas:

1) 2006-11-15 Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 1 dalį (5 veikos), 178 straipsnio 4 dalį, paskirta bausmė – 1 metai laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 92 straipsniu, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 2 metams. Vilniaus rajono apylinkės teismo 2007-07-05 nutartimi panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas ir pasiųstas atlikti Kauno miesto apylinkės teismo 2006-11-15 nuosprendžiu paskirtos 1 metų laisvės atėmimo bausmės.

2) 2009-07-23 Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį (2 veikos), 178 straipsnio 2 dalį, paskirta bausmė – 1 metai 11 mėnesių laisvės atėmimo. Kauno miesto apylinkės teismo 2009-11-10 nutartimi, vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsniu, 164 straipsniu, paleistas iš bausmės atlikimo vietos, neatlikus 1 metų 2 mėnesių 17 dienų paskirtos laisvės atėmimo bausmės.

3) 2010-10-13 Kauno rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 294 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 4 dalį, paskirta bausmė – 2 metai 6 mėnesiai laisvės atėmimo, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Kauno miesto apylinkės teismo 2009-07-23 nuosprendžiu neatliktos bausmės dalimi, paskirta galutinė bausmė – 3 metai laisvės atėmimo.

4) 2020-07-28 Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, paskirta bausmė – 4 mėnesiai laisvės atėmimo.

5) 2020-12-16 Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį (2 veikos), 180 straipsnio 2 dalį, 63 straipsnį, 64 ¹ straipsnį – 1 metams 6 mėnesiams laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, paskirta bausmė apėmimo būdu subendrinta su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020-07-28 nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė bausmė – 1 metai 6 mėnesiai laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtos bausmės laiką įskaitytas laikiname sulaikyme bei kardomajame kalinime – suėmime išbūtas laikas nuo 2020-07-02 iki nuosprendžio paskelbimo – 2020-12-16 ir Jungtinėje Karalystėje išbūtas suėmimo laikas nuo 2020-02-27 iki 2020-07-02. 2021-08-27 paleistas iš pataisos namų, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 187 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Įrodytomis pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės

Ž. A. 2021-11-23, apie 4.57 val., (duomenys neskelbtini), Kaune, UAB (duomenys neskelbtini) priklausančiame lošimų aparatų salone (duomenys neskelbtini), sugadino svetimą turtą, tai yra tyčia metė savo rankoje laikytą mobiliojo ryšio telefoną į ant sienos kabančius plokščiaekranius televizorius, pataikydamas ir tyčia sugadindamas televizorių „LED-TV 55Z LH55UDDPLBB Samsung“, 3672 eurų vertės bei tyčia sugadindamas televizorių „LED-TV 55Z LH55UDDPLBB Samsung“ 1718,81 eurų vertės, tokiu būdu padarydamas UAB (duomenys neskelbtini) bendrą 5390,81 eurų turtinę žalą.

II. Įrodymai ir jų vertinimo motyvai

Kaltinamasis Ž. A. kaltas prisipažino. Jis paaiškino, kad buvo lošimo aparatų salone, ten susipyko su savo drauge, susinervino ir paėmęs savo telefoną, metė jį į televizorius bei juos apgadino. Labai gailisi dėl savo tokio poelgio. Padarytą žalą jau pradėjęs mokėti, atliko 5-6 įmokas, nes yra sudaręs su įmone susitarimą, kad žalą atlygins gera valia.

Kaltinamajam visiškai pripažinus savo kaltę, visi bylos dalyviai sutiko, kad būtų atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl tiek teismui, tiek kitiems bylos dalyviams neabejojant dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, įrodymų tyrimas, įvykdžius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio reikalavimus, buvo nutrauktas (BPK 273 straipsnis).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo Ž. A. prisipažinimo jo kaltė įrodyta byloje surinktais įrodymais:

2022-03-10 pareiškėjo UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus D. B. teikiančio skundą, pranešimas, pareiškimas apie įvykį, parodymų protokolas, kad 2021-11-23 apie 7.30 val. Ž. A., gim. (duomenys neskelbtini) lankydamasis bendrovės lošimo automatų salone (duomenys neskelbtini) esančiame (duomenys neskelbtini) Kaune, sugadino bendrovei priklausantį turtą. Asmuo metė mobilųjį telefoną į keturis plokščiaekranius televizorius ir pataikęs į juos sudaužė du iš jų, įvykis užfiksuotas vaizdo kameromis. Vienas televizorius remontuotinas, kitas sugadintas nepataisomai. Asmuo atsisakė geranoriškai atlyginti žalą. Pridedama televizorių įsigijimo PVM sąskaitą faktūrą ir sąmatą televizoriaus remontui bei sudaužytų televizorių nuotraukas. Patirta turtinė žala 5390,81 eurų (b. l. 11-20).

M. Š. liudytojos apklausos protokolas, kad nuo 2021-11-10 pradėjo dirbti, (duomenys neskelbtini) Kaune, esančiame UAB (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) kasininke-lažybų tarpininke. Lošimų automatų salone lankydavosi jai iš matymo matytas klientas pravarde „Ž.“, kurio tikslių anketinių duomenų nežino. Šis asmuo retkarčiais su draugais ateidavo į saloną palošti, tačiau konfliktiškas jis nebūdavo, apsaugos darbuotojų jam netekę kviesti. Paryčiais tikslios dienos ir laiko neatsimena į (duomenys neskelbtini) atėjo minėtas klientas pravarde „Ž.“, kuris sėdėjo salėje. Salėje yra staliukai ir ant sienų kabo televizoriai. Minėtas asmuo vartojo alkoholinius gėrimus. Po kurio laiko ji išgirdo bumbtelėjimo garsą, tačiau kas tiksliai įvyko, ji nematė. Prie baro priėjęs „Ž.“ jai rankomis parodė į televizorius ir paklausė „kiek kainuoja, pasakykit sumokėsiu“. Pažiūrėjus į televizorių, iš jame rodomo vaizdo suprato, kad jis yra sudaužytas. Iš tokių „Ž.“ veiksmų ir pasakytų žodžių suprato, kad jis sudaužė televizorių. Apie šį įvykį ji informavo lošimų salono vadybininkę E. J.. Televizorius yra sudarytas, t. y. sujungtas iš keturių plokščiaekranių televizorių. Kartu su ja dirbo kolegė G. K., tačiau ar ji matė įvykį, ji nežino. Salono vidus yra stebimas vaizdo stebėjimo kameromis (b. l. 37, 38).

G. K. liudytojo apklausos protokolas, kad nuo 2021-10-15 pradėjo dirbti UAB (duomenys neskelbtini) priklausančiame lošimo automatų salone (duomenys neskelbtini). Dirbo kasininke-lažybų tarpininke. Lošimo automatų salone lankydavosi jai iš matymo matytas klientas pravarde „Ž.“, kurio tikslių anketinių duomenų nežino. Žino, kad jo vardas yra Ž.. Ž. dažnai ateidavo su draugais į saloną palošti. Ž. būdavo nemalonus, dažnai kalbėdavo pakeltu tonu. Tačiau konflikto su juo nebūdavo. Tikslios datos neatsimena, ji dirbo kartu su kolege M. (duomenys neskelbtini). Ryte, tikslaus laiko neatsimena, į (duomenys neskelbtini) kartu su draugais atėjo Ž.. Ji jo draugų nepažįsta. Kompanija sėdėjo salėje, kurioje yra staliukai ir ant sienų kabo televizoriai. Ž. su draugais sėdėjo prie staliukų ir gėrė alų, o ji su M. dirbo už baro bei tvarkėsi. Matė, kad Ž. vartojo alkoholinius gėrimus, nes buvo priėjęs prie baro jų nusipirkti. Po kurio laiko, ji išgirdo stiprų garsą. Pradžioje nesuprato kas įvyko. Iš karto prie baro atėjo Ž.. Kiek prisimena, jis iš karto prisipažino, kad sudaužė ant sienos kabėjusį televizorių. Kiek iš Ž. pasakojimo suprato, kad jis televizorių sudaužė mesdamas telefoną. Ž. priėjęs prie baro prašė niekam nesakyti. Iš jo tokių pasakymų suprato, kad tai jis sudaužė ant sienos kabėjusį televizorių. Iš tolo pamačius televizorių matėsi, kad jis yra sudaužytas. Apie šį įvykį jos kolegė M. informavo lošimo salonų vadybininkę E. J.. Ž. sudaužytas televizorius yra sujungtas iš keturių plokščiaekranių televizorių. Lošimo automatų salono vidus yra stebimas vaizdo stebėjimo kameromis (b. l. 43, 44).

Įvykio vietos apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini) Kaune, lošimų namų pastatas (duomenys neskelbtini) (b. l. 26-34).

Kitų objektų apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota, kad, apžiūrėtas skaitmeninis vaizdo įrašas kurio pavadinimas yra „sav 2.3“. Matoma, kad vaizdo įrašas trunka 17 min. 32 s.. Vaizdo įrašas yra be garso. Vaizdo įrašo dešiniajame kampe matoma salė, su joje esančiais juodos spalvos foteliais. Minimos salės dešinėje pusėje yra matomi keturi asmenys. Trys vyrai ir viena moteris. 03.21 matoma kaip sėdintis vyriškis meta daiktą į stovintį vyrą, o 03.26 vaizdo įraše yra matoma, kaip stovintis vyras, paima mestą daiktą ir jį meta į salėje esantį televizoriaus ekraną (b. l. 47-52).

III. Nusikalstamos veikos kvalifikavimas

Baudžiamojoje byloje ištyręs esančius įrodymus ir įvertinęs juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas priėjo prie išvados, kad kaltinimas dėl nusikalstamos veikos padarymo kaltinamajam, pasitvirtino.

Ankščiau aptartais įrodymais neginčijamai nustatyta, jog kaltinamajame akte nurodytoje vietoje ir laiku, Ž. A. sugadino svetimą turtą, tai yra tyčia metė savo rankoje laikytą mobiliojo ryšio telefoną į ant sienos kabančius plokščiaekranius televizorius, pataikydamas ir tyčia sugadindamas televizorių „LED-TV 55Z LH55UDDPLBB Samsung“, 3672 eurų vertės bei tyčia sugadindamas televizorių „LED-TV 55Z LH55UDDPLBB Samsung“ 1718,81 eurų vertės, tokiu būdu padarydamas UAB (duomenys neskelbtini) bendrą 5390,81 eurų turtinę žalą, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 187 straipsnio 1 dalyje.

Pagal BK 187 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas sunaikino ar sugadino svetimą turtą.

Teismas neabejoja, kad kaltinamasis suprato pavojingą savo veikimo pobūdį, numatė, kad dėl jo veikos bus nepataisomai sugadintas, tai yra sunaikintas, svetimas turtas ir to siekė.

Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, jo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 187 straipsnio 1 dalį.

IV. Bausmės parinkimo ir jos skyrimo motyvai.

BK 54 straipsnyje nurodyti bendrieji bausmės skyrimo pagrindai. Įstatyme įtvirtinta nuostata, kad teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų.

Teismas, spręsdamas klausimą dėl bausmės skyrimo kaltinamajam Ž. A., atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą, motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę. BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, jog atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. Šis punktas apima tris savarankiškas lengvinančias aplinkybes. Viena jų yra kaltininko prisipažinimas ir nuoširdus gailėjimasis. Tai reiškia, kad kaltininkas prisipažįsta esąs kaltas dėl padarytų nusikalstamų veikų ir neigiamai vertina savo poelgius.

Šioje byloje kaltinamasis Ž. A. kaltu prisipažino ir paaiškino, kokiomis aplinkybėmis padarė nusikalstamą veiką, dėl kurios padarymo jis nuoširdžiai gailisi, tuo padėdamas greitą ir nešališką visų bylos aplinkybių ištyrimą, teismo nuomone, tai lengvina jo atsakomybę, be to, jis sutinka atlyginti padarytą turtinę žalą, ją jau ir pradėjo atlyginti periodinėmis išmokomis pagal patvirtintą susitarimą (b. l. 159-161).

Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė.

Ž. A. praeityje 5 kartus teistas, administracine tvarka baustas, priklausomybės ir psichiatrinių ligų įskaitoje neregistruotas, tačiau jis ir toliau pažeidinėja įstatymus, t. y. daro nusikaltimus, todėl teismas sprendžia, kad jis teigiamų išvadų dėl savo poelgių nedaro ir nėra linkęs keistis, yra linkęs pažeidinėti įstatymus, nėra linkęs laikytis visuomenėje priimtų elgesio taisyklių, elgtis tinkamai.

Teismas mano, kad šiuo nuosprendžiu aptarta nusikalstama veika yra ne atsitiktinio pobūdžio veika, o dėsningas nusikalstamas elgesys, toks elgesys rodo kaltinamojo neigiamos socialinės orientacijos pastovumą, cinišką požiūrį į vertybes, todėl priėjo prie išvados, kad bausmės tikslams pasiekti – sulaikyti kaltinamąjį nuo nusikalstamų veikų darymo bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis), jam skirtina BK 187 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta bausmės rūšis – terminuotas laisvės atėmimas (BK 50 straipsnis).

Teismas konstatuoja, kad yra visos sąlygos kaltinamajam taikyti BK 64¹ straipsnį ir paskirtą bausmę mažinti vienu trečdaliu.

BK 75 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus , teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą būtina vertinti: nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį, nuteistojo asmenybės teigiamas ir neigiamas savybes, jo elgesį šeimoje ir visuomenėje, polinkius, nusikalstamos veikos padarymo priežastis, elgesį po nusikalstamos veikos padarymo. Šie duomenys turi sudaryti prielaidas prieiti prie išvados, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo. Teismas taip pat turi įvertinti ir tai, kaip bausmės vykdymas paveiktų kaltininko teigiamus socialinius ryšius.

Teismas įvertinęs byloje esančius duomenis, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas manyti, kad bausmės tikslai Ž. A. atžvilgiu dar gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Byloje esantys duomenys, apibūdinantys veikos padarymo aplinkybes, jos pavojingumą, kaltinamojo elgesį po nusikalstamos veikos padarymo, rodo, kad Ž. A. resocializacija galima ir be realaus laisvės atėmimo, neizoliavus jo nuo visuomenės, o bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus jos atlikimo, atidėjus bausmės vykdymą. Teismo vertinimu, Ž. A. suteiktina galimybė laisvėje, bet su probacijos priežiūra, koreguoti savo elgesį teigiama linkme, todėl vadovaujantis BK 75 straipsnio nuostatomis, bausmės vykdymas atidėtinas.

BK 75 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad atidėdamas bausmės vykdymą pagal šio straipsnio 2 ir 3 dalis, teismas paskiria nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones, šio straipsnio 1 dalyje nustatytą intensyvią priežiūrą ir (ar) šias pareigas <...>.

V. Civilinis ieškinys, kiti proceso klausimai

BPK 109 straipsnis numato, kad asmuo dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltininkui ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims, civilinį ieškinį.

Civilinio ieškovo UAB (duomenys neskelbtini) atstovas A. M. pareiškė 5390,81 eurų civilinį ieškinį bendrovei padarytai turtinei žalai atlyginti.

Kaltinamasis Ž. A. su ieškiniu sutinka ir jį jau pradėjo atlyginti.

Šio ieškinio pagrindu tarp bendrovės ir kaltinamojo Ž. A. 2022-06-08 sudarytas susitarimas, kad kaltinamasis visą turtinę žalą atlygins gera valia, periodinėmis išmokomis iki 2026-11-10 (b. l. 159-160), todėl toks šalių susitarimas pripažintinas ir tvirtintinas.

Daiktas, turėjęs reikšmės bylai tirti ir nagrinėti – kompaktinė plokštelė, įsiteisėjus nuosprendžiui, paliktina saugoti byloje.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o po to, panaikintina.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis BPK 297 straipsniu, 303-308 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ž. A. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 187 straipsnio 1 dalyje, ir nuteisti jį laisvės atėmimu 9 (devyniems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti Ž. A. galutinę bausmę – laisvės atėmimą 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, 4 dalimi, 5 dalimi, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams, įpareigojant Ž. A. nuo 22 val. iki 6 val. būti savo namuose nurodytoje gyvenamojoje vietoje, jei tai nesusiję su darbu ar gydymusi, dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti, įsiteisėjus nuosprendžiui, panaikinti.

Nukentėjusios-civilinės ieškovės UAB (duomenys neskelbtini) 5390,81 eurų civilinį ieškinį patenkinti ir dėl jo atlyginimo patvirtinti susitarimą, kad kaltinamasis Ž. A. žalą atlygins mokėdamas periodines mėnesio įmokas iki 2026-11-10.

Daiktinį įrodymą, kompaktinę plokštelę, įsiteisėjus nuosprendžiui, paliki saugoti byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti apskųstas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus ir nurodant ar byla apeliacine tvarka turi būti nagrinėjama rašytinio ar žodinio proceso tvarka.