Vilniaus apygardos teismo nutartis

Ieškovai S. S. ir T. S. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovės L. P. po 3000 Eur neturtinės žalos atlyginimo ir bylinėjimosi išlaidas – 600 Eur advokato procesinių dokumentų ruošimo ir atstovavimo išlaidų.Nurodė, kad įsiteisėjusiu Vilniaus apygardos teismo 2016 m. sausio 20 d. nuosprendžiu nuteistoji L. P. pripažinta kalta padariusi LR BK 154 str. 2 d. numatytą veiką dėl to, kad iš anksto žinodama, kad informacija, kurią ji teikia TV3 televizijos kanale transliuojamoms laidoms „Kodėl?“ ir „ Paskutinė instancija“ yra neteisinga, davė interviu, kurio metu nurodė, kad neva „(duomenys neskelbtini)“. Ieškovų nuomone, atsakovė tokiu būdu per visuomenės informavimo priemonę apšmeižė ieškovų dukras V. N. ir L. S., leidžiant suprasti, jog jos galimai darė nusikalstamas veikas savo vaikų atžvilgiu bei leido tokias daryti kitiems asmenims, tokiu būdu buvo paskatinusi visuomenės priešiškumą tiek ieškovų dukrų, tiek pačių ieškovų atžvilgiu dėl tuo metu pradėto ikiteisminio tyrimo dėl lytinių nusikaltimų mažamečių atžvilgiu (kurie vėliau nepasitvirtino), dėl ko ieškovai patyrė viešą pažeminimą, sulaukė grasinimų, dar stipriau išgyveno dėl jų šeimą ištikusios tragedijos. Šių atsakovės veiksmų pasekoje ieškovai patyrė didžiulę neturtinę žalą. Nors atsakovės teiginiai buvo išsakyti išimtinai tik A. Ū., V. N. ir L. S. atžvilgiu, tačiau įvertinus tai, kad tokiais teiginiais buvo sudarytas visuomenės požiūris, jog ieškovų dukterys galimai prisideda prie nusikalstamų veikų mažamečių vaikų atžvilgiu darymo, kas sukėlė visuomenės pasipiktinimą, pasibjaurėjimą, panieką bendrai ieškovų šeimai, kuri tęsiasi iki šiol, neabejotinai priežastiniu ryšiu yra susiję ir su ieškovams padaryta žala.Atsakovė L. P. atsiliepimu į ieškinį prašė jį atmesti, taikyti ieškinio senatį, priteisti 1740 Eur bylinėjimosi išlaidų. Nurodė, kad ieškovai bando iškreipti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. sausio 20 d. nuosprendžio aprašomąją dalį ir šiuo nuosprendžiu pasinaudoti tendencingai. Ieškovai neįrodė paties žalos atsiradimo fakto, nepateikė jokių įrodymų, kad dėl minėtos nusikalstamos veikos L. S. atžvilgiu būtent ieškovai būtų patyrę kokią nors neturtinę žalą, neįrodė ir kitų būtinų civilinės atsakomybės sąlygų. Nepateikė įrodymų, patvirtinančių tokias elementarias aplinkybes kaip ieškovų ir L. S. giminystės ryšiai, kaip jie susiję su „(duomenys neskelbtini)”, kokia ieškovų socialinė padėtis ir darbo santykiai. L. S. neturtinė žala priteista Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu, todėl ieškovų teiginiai apie jų patirtą didžiulę neturtinę žalą yra deklaratyvūs ir niekuo nepagrįsti. Nagrinėjamu atveju nėra jokių duomenų apie tai, kad ieškovų ir L. S. tarpusavio santykiai artimi. Priešingai, atsakovės turimi neoficialūs duomenys liudija, kad ieškovų šeima buvo probleminė. Atsakovė nepaskleidė jokios ieškovus šmeižiančios informacijos. Tarp atsakovės padarytos nusikalstamos veikos (L. S. šmeižimas) ir ieškovų tariamai patirtos neturtinės žalos nėra faktinio priežastinio ryšio arba toks priežastinis ryšys yra pernelyg nutolęs. Atsakovė negali būti laikoma atsakinga už padarinius, kuriuos sąlygojo ne jos duotas interviu, o pačios rezonansinės baudžiamosios bylos, su kuria susijusi atsakovų dukra nagrinėjimo faktas. Vilniaus apygardos teismo nuosprendyje konstatuota, kad „L. P. teisingai pastebėjo, kad neturtinės žalos dydį, nusikaltimo pasekmes reikšmingai lėmė Visuomenės informavimo įstatymo pažeidimai, už kuriuos atsako viešosios informacijos rengėjas ar skleidėjas“. Ieškovų nurodytus neteisėtus veiksmus sudaro ne L. P. interviu davimas, bet atitinkamai sumontuotas interviu ir jo paviešinimas per viešojo informavimo priemones, už kurį ji nėra atsakinga. Tokiu būdu, ieškovai pasirinko netinkamą atsakovą. Laidų metu parodytos tik trumpos kontekstinės ištraukos iš atsakovės duoto interviu. L. P. interviu duoti sutiko tik dėl itin aktyvių žurnalistės veiksmų, įkalbinėjimų, sumontuotas interviu paviešintas per viešojo informavimo priemones nesuderinus su L. P. ir be jos sutikimo.