Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

2019-01-17 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A17.-435-957/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2019-01-17
Bylos Nr.
A17.-435-957/2019
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-03333-2018-4
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Marijus Kursevičius
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. A17.-435-957/2019Teisminio proceso Nr. 4-68-3-03333-2018-4Procesinio sprendimo kategorijos: 18.4; 18.13 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2019 m. sausio 17 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Marijus Kursevičius, nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje K. P. (K. P.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusiam (duomenys neskelbtini), gyvenančiam (duomenys neskelbtini), surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 484 straipsnio 1 dalį, 493 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

K. P. 2018 m. gruodžio 15 d., apie 2.02 val., Vilniuje, Kapsų g. 8, paskambino bendruoju pagalbos telefonu 112 ir iškvietė policijos pareigūnus žinodamas, kad pagalba nereikalinga, taip padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 493 straipsnio 2 dalyje.

Be to, K. P. 2018 m. gruodžio 15 d., apie 2.06 val., Vilniuje, Kapsų g. 8, būdamas neblaivus (kai nustatytas 1.53 promilės girtumo laipsnis) pasirodė viešoje vietoje – kieme šalia namo, ir svirduliavimu į šonus, necenzūrinių žodžių vartojimu, savo judesių nekoordinavimu, blaškymusi po kiemą įžeidė žmogaus orumą ir dorovę, taip padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 484 straipsnio 1 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

Pagal ANK 629 straipsnio 1 dalį, administracinio nusižengimo byla gali būti nagrinėjama teismo posėdyje nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui ir nukentėjusiajam ar jų atstovams, jeigu jiems tinkamai ir laiku pranešta apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką ir jeigu iš administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens negautas prašymas atidėti bylos nagrinėjimą. Iš administracinio nusižengimo protokolo matyti, kad K. P. su protokolu, kuriame nurodyta, be kita ko, informacija apie administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo vietą ir laiką, susipažino, tai patvirtindamas parašu (b. l. 2). Todėl pastarajam tinkamai ir laiku pranešta apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką, prašymas atidėti nagrinėjimą negautas. Tai sudaro pagrindą administracinio nusižengimo bylą nagrinėti teismo posėdyje nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui.

Iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 2-ojo policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo R. R. 2018 m. gruodžio 18 d. administracinio nusižengimo protokolo Nr. 13-ANR_P-2472-2018 matyti, kad jame nurodyta K. P. inkriminuojamų administracinių nusižengimų esmė ir su tuo susiję duomenys, taip pat K. P. sutikimas su nusižengimais ir didelis apgailestavimas dėl to (b. l. 2).

Iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos Mobilios kuopos 2-ojo būrio vyriausiojo patrulio A. J. 2018 m. gruodžio 15 d. tarnybinio pranešimo matyti, kad jam 2018 m. gruodžio 15 d., apie 2.02 val., patruliuojant Vilniuje kartu su Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos Mobilios kuopos 2-ojo būrio vyriausiaisiais patruliais R. R. ir D. Š., jie iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus būdėtojo gavo pranešimą, kad Vilniuje, Kapsų g. 8, lauke prie namo laukia neblaivus pranešėjas, kuris su savimi turi ginklą, turi jam leidimą, tačiau bijo, kad gali ginklu ką nors padaryti, kadangi išgėręs būna agresyvus. Atvykus nurodytu adresu šalia namo Nr. 8 jie pastebėjo akivaizdžiai neblaivų asmenį, kuris svirduliavo į šonus, bendraujant nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas, prie kurio priėjus paaiškėjo, kad tai yra pranešėjas K. P.. Pastarasis paaiškino, kad atvažiavo pas seserį į svečius ir išgėrė alkoholio. Paklausus, kodėl jis kvietė policiją ir ar turi su savimi šaunamąjį ginklą, K. P., keikdamasis necenzūriniais žodžiais (tokiais kaip „b..., s..., man p...“), atsakė, jog policiją iškvietė, nes norėjo pasilinksminti (kaip sakė – „pavisilica“) ir pasivažinėti, ginklo jis neturi ir neturėjo, tai išsigalvojo. Kadangi K. P. nekoordinavo savo judesių ir blaškėsi po kiemą, jo ir policijos pareigūnų saugumui buvo panaudota specialioji priemonė – uždėti antrankiai, ir K. P. buvo pristatytas į Vilniaus miesto 2-ąjį policijos komisariatą. Išreikšta nuomonė, jog būtų tikslinga K. P. patraukti administracinėn atsakomybėn dėl žinomai melagingo policijos pareigūnų iškvietimo bei kitų veiksmų, nurodytų tarnybiniame pranešime (b. l. 3).

Iš K. P. 2018 m. gruodžio 15 d. paaiškinimo matyti, kad jis 2018 m. gruodžio 15 d. nakties metu iškvietė policiją dėl to, kad buvo truputi išgėręs ir negalvojo, ką padarė, yra šeiminių priežasčių (b. l. 4).

Iš alkotesterio Alcotest 6810 Nr. ARAA-0133 kvito rodmenų matyti, kad 2018 m. gruodžio 15 d. 2.24 val. K. P. nustatytas 1.53 promilės neblaivumo laipsnis (b. l. 5).

Iš Lietuvos metrologijos inspekcijos 2018 m. rugpjūčio 23 d. patikros sertifikato Nr. 0844802 matyti, kad alkotesteris Alcotest 6810 Nr. ARAA-0133 yra tinkamas iki 2019 m. vasario 23 d. (b. l. 6).

Iš policijos įvykių registro duomenų matyti, jog 2018 m. gruodžio 15 d. 2.00 val. Bendrajame pagalbos centre buvo gautas K. P. pranešimas, kad jis laukia lauke prie namo, esančio Vilniuje, Kapsų g. 8, yra neblaivus, su savimi turi ginklą, turi jam leidimą. Jis bijo, kad gali ginklu ką nors padaryti, kadangi išgėręs būna agresyvus. Policijos ekipažas į įvykio vietą atvyko 2.06.45 val. (b. l. 7).

K. P. administracinių nusižengimų kvalifikavimo motyvai ir išvados

ANK 484 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė, be kita ko, už neblaivaus asmens pasirodymą viešosiose vietose įžeidžiant žmogaus orumą ir dorovę. Taigi, sprendžiant administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltės klausimą pagal minėtą straipsnį, būtina nustatyti šių aplinkybių visumą: pirma, atsakomybėn traukiamas asmuo buvo viešoje vietoje, antra, jis buvo neblaivus, trečia, jo elgesys, nulemtas girtumo, įžeidė žmogaus orumą ir dorovę. Teismų praktikoje pripažįstama, kad girto asmens pasirodymas viešojoje vietoje įžeidžia žmogaus orumą ir dorovę tais atvejais, kai asmuo griuvinėja, šlitinėja, triukšmauja, kabinėjasi prie žmonių, nesiorientuoja aplinkoje, jo išvaizda netvarkinga ir taip toliau (žr., pvz., Šiaulių apygardos teismo 2018 m. spalio 15 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-186-300/2018).

Tuo tarpu pagal ANK 493 straipsnio 2 dalį administracinę atsakomybę užtraukia, be kita ko, policijos iškvietimas žinant, kad pagalba nereikalinga. Šis pažeidimas padaromas tik tyčia, t. y. suvokiant, kad specialiųjų tarnybų pagalba nereikalinga. Pagal teismų praktiką, tokiais atvejais privaloma nustatyti, ar administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo suprato, jog kreipdamasis į policijos pareigūnus pateikia žinomai melagingus tikrovės neatitinkančius duomenis ir suvokdamas, kad kviečia policiją be priežasties, tai sąmoningai atlieka (žr., pvz., Šiaulių apygardos teismo 2018 m. kovo 26 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-63-282/2018).

Teismas, įvertinęs byloje surinktų ir teismo posėdyje ištirtų įrodymų visumą konstatuoja, jog administracinėn atsakomybėn traukiamo K. P. kaltė įvykio metu paskambinus bendruoju pagalbos telefonu ir iškvietus policijos pareigūnus žinant, kad pagalba nereikalinga, taip pat pasirodžius viešoje vietoje – kieme šalia namo, ir svirduliavimu į šonus, necenzūrinių žodžių vartojimu, savo judesių nekoordinavimu, blaškymusi po kiemą įžeidus žmogaus orumą ir dorovę, t. y. padarius jam inkriminuojamus administracinius nusižengimus, numatytus ANK 484 straipsnio 1 dalyje, 493 straipsnio 2 dalyje, yra visiškai įrodyta. Tokią išvadą teismas daro sugretinęs byloje surinktus ir teismo posėdyje ištirtus įrodymus, juos palyginęs tarpusavyje ir susiejęs į vieningą visumą.

Pirmiausia pažymėtina, jog administracinėn atsakomybėn traukiamas K. P. netrukus po įvykio savo rašytiniuose paaiškinimuose pripažino, jog įvykio metu jis iškvietė policiją, nes buvo neblaivus ir negalvojo, ką padarė (b. l. 4). Be to, sutikimą su jam inkriminuojamų administracinių nusižengimų esme, iš kurios matyti, jog įvykio metu K. P. paskambino bendruoju pagalbos telefonu ir iškvietė policiją žinodamas, kad pagalba jam nereikalinga, taip pat buvo neblaivus viešoje vietoje – gatvėje, jis išreiškė ir administracinio nusižengimo protokole (b. l. 2). Tokia K. P. pozicija atitinka kitų įrodymų turinį.

Štai policijos iškvietimą žinant, kad pagalba nereikalinga, taip pat patvirtina policijos įvykių registro duomenys, iš kurių matyti, jog įvykio metu Bendrajame pagalbos centre buvo gautas K. P. pranešimas, kad jis yra lauke prie namo, neblaivus, turi ginklą ir bijo, kad juo gali ką nors padaryti. Todėl į įvykio vietą buvo išsiųstas policijos ekipažas (b. l. 7). Tokia reakcija į gautą pranešimą apie viešoje vietoje esantį neblaivų ginkluotą asmenį viešosios tvarkos ir visuomenės saugumo sumetimais buvo pagrįsta. Tačiau į įvykio vietą atvykus policijos pareigūnams, kaip rodo vyriausiojo patrulio A. J. tarnybiniame pranešime užfiksuotos aplinkybės, K. P. jiems nurodė, kad policiją jis iškvietė, nes norėjo pasilinksminti ir pasivažinėti, o ginklo jis neturi ir neturėjo, tai išsigalvojo (b. l. 3). Šių aplinkybių sugretinimas su aukščiau pateiktu K. P. prisipažinimu sudaro pagrindą išvadai, jog įvykio metu jis iš tiesų suprato, kad Bendrajam pagalbos centrui pateikė žinomai melagingus tikrovės neatitinkančius duomenis apie turimą ginklą ir jo keliamą grėsmę bei suvokdamas, jog kviečia policiją be priežasties, tai sąmoningai atliko. Atsižvelgiant į ANK 493 straipsnio 2 dalies dispoziciją ir nustatytas aplinkybes, K. P. surašytame administracinio nusižengimo protokole nurodyta aplinkybė, kad pagalba jam buvo nereikalinga, tikslintina numatant, kad ji, apskritai, nebuvo reikalinga.

Tuo tarpu neblaivaus K. P. pasirodymą viešoje vietoje įžeidžiant žmogaus orumą ir dorovę be aukščiau pateikto jo prisipažinimo papildomai įrodo vyriausiojo patrulio A. J. tarnybiniame pranešime užfiksuota aplinkybė, patvirtinanti, kad policijos pareigūnams atvykus į įvykio vietą šalia namo jie pastebėjo akivaizdžiai neblaivų K. P., kuris svirduliavo į šonus, bendraujant nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas, pastarasis vartojo necenzūrinius žodžius, nekoordinavo savo judesių ir blaškėsi po kiemą (b. l. 3). K. P. apsvaigimą nuo alkoholio įvykio metu objektyviai pagrindžia netrukus po įvykio jam nustatytas 1.53 promilės neblaivumo laipsnis. Tai matyti iš alkotesterio kvito rodmenų (b. l. 5). Nurodytų aplinkybių sugretinimas atskleidžia, jog įvykio metu K. P. buvo kieme šalia namo, esančio Vilniuje, Kapsų g. 8, kur dėl laisvo priėjimo bet kuriuo metu galėjo atsirasti kiti asmenys, taigi, viešoje vietoje, jis buvo neblaivus ir jo elgesys svirduliavus į šonus, vartojus necenzūrinius žodžius, nekoordinavus savo judesių, blaškiusis po kiemą, nulemtas girtumo, neabejotinai įžeidė žmogaus orumą ir dorovę. Atsižvelgiant į ANK 484 straipsnio 1 dalies dispoziciją ir nustatytas faktines aplinkybes, K. P. surašytame administracinio nusižengimo protokole nurodyta aplinkybė, kad jis buvo neblaivus (kai nustatytas 1.53 promilės girtumo laipsnis) viešoje vietoje tikslintina numatant, jog ši vieta buvo kieme šalia namo, ir pareikštą kaltinimą papildant tuo, kad joje pasiręs K. P. svirduliavimu į šonus, necenzūrinių žodžių vartojimu, savo judesių nekoordinavimu, blaškymusi po kiemą įžeidė žmogaus orumą ir dorovę. Be to, įvertinus policijos ekipažo, kurio pareigūnų akivaizdoje K. P. taip pasirodė, atvykimo į įvykio vietą laiką, užfiksuotą policijos įvykių registre (b. l. 7), atitinkamai tikslintinas nurodytasis jam surašytame administracinio nusižengimo protokole.

Apibendrinant konstatuotina, jog pirmiau aptartų, teismo posėdyje ištirtų įrodymų ir jų pagrindu nustatytų faktinių aplinkybių visuma leidžia spręsti, jog administracinėn atsakomybėn traukiamo K. P. veikos administracinio nusižengimo protokole teisingai kvalifikuotos pagal ANK 484 straipsnio 1 dalį, 493 straipsnio 2 dalį.

Dėl K. P. skirtinos administracinės nuobaudos

ANK 484 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymas užtraukia baudą nuo dvidešimt iki vieno šimto eurų, o numatyto ANK 493 straipsnio 2 dalyje – baudą nuo dviejų šimtų iki dviejų tūkstančių eurų.

Skirdamas K. P. administracinę nuobaudą, teismas atsižvelgia į padarytų administracinių nusižengimų pobūdį – administraciniai nusižengimai susiję su viešąja tvarka, K. P. kaltės formą ir rūšį – tiesioginė tyčia, taip pat įvertina jo asmenybę apibūdinančius duomenis – brandaus amžiaus, dirbantis, Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis neteistas, administracine tvarka baustas, turi galiojančių nuobaudų, paskirtas baudas sumokėjo (b. l. 11-12). K. P. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs administracinius nusižengimus ir nuoširdžiai gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas), o sunkina tai, kad administracinį nusižengimą, numatytą ANK 493 straipsnio 2 dalyje, jis padarė būdamas neblaivus, kas turėjo tam įtakos (ANK 36 straipsnio 1 dalies 8 punktas). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, K. P. skirtinos ANK 484 straipsnio 1 dalies, 493 straipsnio 2 dalies sankcijose numatytos administracinės nuobaudos – baudos, kurių dydis nustatytinas mažesnis nei vidurkiai. Galutinė nuobauda K. P. skiriama pagal sankciją, nustatytą už sunkesnįjį iš padarytų administracinių nusižengimų (ANK 38 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

K. P. (K. P.) pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 484 straipsnio 1 dalyje, ir jam skirti keturiasdešimties eurų (40 Eur) dydžio baudą.

K. P. (K. P.) pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 493 straipsnio 2 dalyje, ir jam skirti dviejų šimtų dvidešimties eurų (220 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 38 straipsnio 2 dalimi, paskirtas administracines nuobaudas subendrinti apėmimo būdu ir K. P. (K. P.) skirti galutinę dviejų šimtų dvidešimties eurų (220 Eur) dydžio baudą.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas“, LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas“, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas“, LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke.

Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 1001, mokėjimo paskirtyje – administracinio nusižengimo identifikacinį kodą (ROIK) – 18095656692.

Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka.

Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Teisėjas Marijus Kursevičius