- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-10-12
- Bylos Nr.
- eI-6344-414/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-01645-2020-4
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) patenkintas iš dalies.
- Teisėjas
- Rimantas Giedraitis (pirm.)
- Atsakovas
- G. S., I. S.
- Trečiasis asmuo
- Prienų rajono savivaldybės administracija
- Pareiškėjas
- UAB Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjas Rimantas Giedraitis
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės Alytaus regiono atliekų tvarkymo centro, atstovaujamo advokato R. S., prašymą atsakovams G. S. ir I. S., trečiasis suinteresuotas asmuo Prienų rajono savivaldybės administracija, dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas UAB Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti trečiajam suinteresuotam asmeniui Prienų rajono savivaldybės administracijai solidariai iš atsakovų G. S. ir I. S. 263,80 Eur vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, nesumokėtos už laikotarpį nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2020 m. kovo 31 d. Taip pat prašė priteisti iš atsakovų solidariai 9,68 Eur bylinėjimosi išlaidas.
Pareiškėjas prašyme nurodė, kad pagal Prienų rajono savivaldybės tarybos 2016 m. gruodžio 22 d. sprendimu Nr. T3-267 patvirtintus Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatus vietinės rinkliavos mokėtojų registrą administruoja UAB Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras, kuris yra atsakingas už Nuostatų vykdymą, rinkliavos dydžių apskaičiavimo ir perskaičiavimo teisingumą bei rinkliavos išieškojimą. Pagal Nuostatų 36 punktą rinkliava sumokama į Prienų rajono savivaldybės biudžeto sąskaitą. Nuostatuose nurodyta, kad rinkliava, tai savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka, galiojanti tos savivaldybės teritorijoje. Rinkliavos mokėtojas – fizinis ir juridinis asmuo – atliekų turėtojas, nuosavybės teise valdantis rinkliava apmokestinamos kategorijos nekilnojamąjį turtą, arba teisės aktų nustatyta tvarka jo įgaliotas asmuo, kuriam savivaldybės tarybos sprendimu yra nustatyta prievolė mokėti rinkliavą. Pagal bendrą taisyklę vietinę rinkliavą turi mokėti asmenys, valdantys, naudojantys, disponuojantys nekilnojamuoju turtu. Sutartis su atsakovais dėl komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo sudaryta nebuvo, nes prievolė mokėti vietinę rinkliavą nustatyta norminių teisės aktų pagrindu. Pagal valstybės įmonės Registrų centro nekilnojamojo turto registro duomenų banko išrašą nekilnojamas turtas nuosavybės teise priklauso atsakovams, todėl jie laikytini vietinės rinkliavos mokėtojais. Pagrindo, dėl kurio atsakovai galėtų atsisakyti mokėti vietinę rinkliavą arba nuo vietinės rinkliavos būtų atleisti – nėra. Pareiškėjo nuomone, reikalavimas dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo iš atsakovų yra pagrįstas.
Atsakovai G. S. ir I. S. atsiliepimo į prašymą nepateikė.
Pareiškėjui ir atsakovams apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą pranešta tinkamai (ABTĮ 74 str. 4 d., 5 d., 7 d.; b. l. 1, 2), pareiškėjas prašė bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka. Byla nagrinėtina proceso dalyviams nedalyvaujant (ABTĮ 77 str. 3 d.).
Motyvuojamoji dalis
Prašymas tenkintinas iš dalies.
Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punkte numatyta, kad savivaldybės taryba turi teisę savivaldybės teritorijoje nustatyti vietines rinkliavas už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą. Pagal minėto įstatymo 12 straipsnio 1-2 punktus, savivaldybės taryba savo sprendimu nustato vietinę rinkliavą ir tvirtina vietinės rinkliavos nuostatus. Atliekų tvarkymo įstatymo 25 straipsnis reglamentuoja, kad savivaldybės organizuoja komunalinių atliekų tvarkymo sistemas, būtinas jų teritorijose susidarančioms komunalinėms atliekoms tvarkyti, užtikrina tų sistemų funkcionavimą, organizuoja atliekų, kurių turėtojo nustatyti neįmanoma arba kuris neegzistuoja, tvarkymą ir administruoja komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimą. Šio įstatymo 30 straipsnio 1 dalis numato, kad visos į komunalinių atliekų tvarkymo regioną įeinančios savivaldybės, didindamos atliekų tvarkymo sistemos efektyvumą, gali bendradarbiauti ir kartu įsteigti juridinį asmenį – komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administratorių.
Prienų rajono savivaldybės taryba 2008 m. kovo 27 d. sprendimu Nr. T3-83 patvirtino Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatus (redakcija, galiojusi iki 2017 m. birželio 30 d.; toliau – ir Nuostatai; nauja redakcija, patvirtinta Prienų rajono savivaldybės tarybos 2016 m. gruodžio 22 d. sprendimu Nr. T3-267, galioja nuo 2017 m. liepos 1 d.; toliau – ir Nuostatų nauja redakcija). Pagal Nuostatų 4 punktą, vietinė rinkliava – tai Prienų rajono savivaldybės tarybos sprendimu už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir jų tvarkymą nustatyta privaloma įmoka, galiojanti savivaldybės teritorijoje, kurią kiekvienas komunalinių atliekų turėtojas privalo sumokėti Nuostatuose nustatyta tvarka. Rinkliava – Prienų rajono savivaldybės tarybos patvirtinta dvinarė vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, kurią Nuostatuose nustatyta tvarka privalo mokėti visi komunalinių atliekų turėtojai už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą (Nuostatų naujos redakcijos 6.5 p.). Vietinės rinkliavos mokėtojai - fiziniai ir juridiniai asmenys, valdantys, naudojantys, disponuojantys nekilnojamuoju turtu savivaldybės teritorijoje (Nuostatų 5 punktas). Pagal Nuostatų naujos redakcijos 6.6 punktą, rinkliavos mokėtojas – fizinis ir juridinis asmuo – atliekų turėtojas, nuosavybės teise valdantis Rinkliava apmokestinamos kategorijos nekilnojamąjį turtą, arba teisės aktų nustatyta tvarka jo įgaliotas asmuo, kuriam Savivaldybės tarybos sprendimu yra nustatyta mokėti Rinkliavą. Taigi, tiek pagal Nuostatus, tiek pagal Nuostatų naują redakciją, Prienų rajono savivaldybės teritorijoje esantys fiziniai ir juridiniai asmenys valdantys, naudojantys, disponuojantys nekilnojamuoju turtu yra komunalinių atliekų turėtojai ir privalo mokėti rinkliavą. Jos dydis nuo 2015 m. sausio 1 d. nustatomas eurais už 100 kv. m. nekilnojamojo turto plotą (Nuostatų 11 punktas). Nuostatų naujos redakcijos 5 punkte reglamentuojama, kad nekilnojamojo turto objektai (Nuostatų naujos redakcijos 3 priedas) skirstomi į kategorijas, kurioms nustatomos konkrečios komunalinių atliekų susikaupimo normos ir rinkliavos dydžiai (Nuostatų naujos redakcijos 2 priedas). Nuostatų 13-14 punktai bei Nuostatų naujos redakcijos 8 ir 55 punktai įpareigoja pareiškėją nustatyta tvarka apskaičiuoti rinkliavos dydžius, pateikti mokėjimo pranešimus atliekų turėtojams (rinkliavos mokėtojams) bei vykdyti vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą išieškojimą. Pagal Nuostatų naujos redakcijos 36 punktą (šio punkto redakcija įsigaliojo nuo 2018 m. vasario 14 d.) rinkliava sumokama į Prienų rajono savivaldybės biudžeto sąskaitą.
Byloje esantys duomenys patvirtina, kad atsakovams G. S. ir I. S. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso nekilnojamojo turto objektas, esantis adresu: (duomenys neskelbtini) (2020 m. vasario 20 d. valstybės įmonės Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašas), todėl pagal Nuostatų 5 punktą ir Nuostatų naujos redakcijos 6.6 punktą, jie yra vietinės rinkliavos mokėtojai. Iš į bylą pateiktų Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą mokėjimo pranešimų (toliau – ir Pranešimai) ir UAB Alytaus regiono atliekų tvarkymo centro 2020 m. birželio 4 d. pažymos „Apie vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą skolą“ Nr. 20-R-00005240 (toliau – ir Pažyma) matyti, kad atsakovai iki 2020 m. kovo 31 d. nėra sumokėję 263,80 Eur vietinės rinkliavos, todėl susidarė įsiskolinimas.
Pagal Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalį vietinė rinkliava yra savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka, galiojanti tos savivaldybės teritorijoje, todėl vietinės rinkliavos mokėjimas yra piniginė prievolė ir ją vienašališkai atsisakyti įvykdyti draudžiama (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.59 str.). Pareiga mokėti už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą įteisinta Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalies, 11 straipsnio 1 dalies 8 punkto, 12 straipsnio 2 punkto, Atliekų tvarkymo įstatymo 32 straipsnio 1 dalies Nuostatų bei Nuostatų naujos redakcijos pagrindu. Šie teisės aktai yra galiojantys ir jais vadovaujamasi sprendžiant šią bylą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) savo jurisprudencijoje ne kartą yra konstatavęs, jog vietinė rinkliava vertintina, kaip atliekų turėtojo privaloma įmoka. Ši rinkliava nėra siejama su atlygiu už teikiamas paslaugas ir ji negali būti vertinama, kaip mokėjimas už komunalinę paslaugą privatinės teisės prasme (žr., pvz., LVAT 2005 m. spalio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A11‑1574/2005; 2008 m. liepos 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A556‑1333/2008; 2012 m. gegužės 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822‑2403/2012). LVAT išplėstinė teisėjų kolegija 2014 m. sausio 28 d. nutartyje (administracinė byla Nr. A556-334/2014) konstatavo, kad atliekų turėtojas privalo kompensuoti jo aplinkai daromą žalą bei atlyginti komunalinių atliekų sistemos organizatoriaus išlaidas, susijusias su jo atliekų tvarkymu. Vietinės rinkliavos mokėtojas neturi diskrecijos pasirinkti, ar vykdyti šią pareigą, ar ne, nuo pareigos mokėti vietinę rinkliavą vykdymo jis gali būti atleistas tik atitinkamų norminių teisės aktų nustatytais pagrindais ir tvarka. Akcentuotina ir tai, kad LVAT yra išaiškinęs, jog savaime nedraudžiama nustatyti vietinę rinkliavą, kurios dydis apskaičiuojamas ne pagal faktiškai susidariusį ir perduotą tvarkyti atliekų kiekį, bet yra siejamas su nekilnojamojo turto turėjimu ar naudojimu ir šio nekilnojamojo turto bendrojo ploto dydžiu (žr., pvz., LVAT 2010 m. kovo 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-471/2010). Toks vietinės rinkliavos nustatymo būdas neprieštarauja ir Europos Teisingumo Teismo (toliau – ir ETT) išaiškinimui, kuriame imperatyviai pabrėžiama, jog rėmimasis kriterijais, kurie grindžiami dėl atliekų turėtojų veiklos galinčių susidaryti atliekų kiekiu, apskaičiuojamu pagal jų užimamų patalpų plotą bei paskirtį ir (arba) susidariusių atliekų rūšį, gali leisti apskaičiuoti šių atliekų šalinimo išlaidas ir jas paskirstyti skirtingiems atliekų turėtojams, nes šie du parametrai daro tiesioginę įtaką minėtų išlaidų sumai. ETT konstatavo, jog nacionalinės teisės nuostata komunalinių atliekų tvarkymo ir šalinimo finansavimo tikslais numatanti mokestį, apskaičiuojamą remiantis galinčių susidaryti atliekų kiekio įvertinimu, o ne faktiškai susidariusių ir perduotų tvarkyti atliekų kiekiu, neturi būti laikoma prieštaraujančia Direktyvos 2006/12/EB 15 straipsnio a punktui (žr., pvz., ETT 2009 m. liepos 16 d. sprendimą Nr. C-254/2008 F. byloje I. srl H. F. ir kt. (48–50 p.)).
Tačiau mokesčių teisiniuose santykiuose konkretaus mokesčio mokėjimo klausimus reglamentuojančiame teisės akte arba Mokesčių administravimo įstatyme (toliau – ir MAĮ), kuris konkretaus mokesčio mokėjimo klausimus reglamentuojančio teisės akto atžvilgiu yra bendroji teisės norma, paprastai yra nustatomi senaties terminai, per kuriuos gali būti išieškomi mokesčiai (tame tarpe rinkliavos ir kiti privalomi mokėjimai). Rinkliavų įstatyme nuostatų dėl senaties terminų nėra įtvirtinta, todėl šiam klausimui spręsti turi būti vadovaujamasi MAĮ nuostatomis. MAĮ 68 straipsnio 1 dalyje (redakcija galiojanti nuo 2020 m. sausio 1 d.) įtvirtinta, jog tuo atveju, jeigu kitaip nenustatyta atitinkamo mokesčio įstatyme, mokesčių mokėtojas ar mokesčių administratorius mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti gali ne daugiau kaip už einamuosius ir trejus praėjusius kalendorinius metus, skaičiuojamus atgal nuo tų metų, kuriais pradedama mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti, sausio 1 dienos. Pagal LVAT formuojamą praktiką ir įvertinus nagrinėjamo ginčo pobūdį, spręstina, kad nagrinėjamos bylos kontekste MAĮ 68 straipsnyje nustatyto termino skaičiavimo pradžia sietina su pareiškėjo kreipimosi į teismą dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo diena (žr., pvz., LVAT 2017 m. gruodžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1751-261/2017; 2015 m. balandžio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-888-556/2015 ir pan.). LVAT savo jurisprudencijoje nuosekliai laikosi pozicijos, kad mokestiniuose ginčuose mokesčio apskaičiavimo ir perskaičiavimo senatį teismas privalo taikyti savo iniciatyva (ABTĮ 15 str. 1 d.; žr., pvz., LVAT 2017 m. rugsėjo 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-731-415/2017; 2005 m. balandžio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A15-485/2005).
Iš į bylą pateiktų Pranešimų ir Pažymos matyti, kad pareiškėjo prašoma priteisti vietinės rinkliavos suma susidarė iki 2020 m. kovo 31 d. Pareiškėjas prašymą dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo teismui pateikė 2020 m. birželio 30 d. Taigi, vadovaujantis nurodytomis teisės aktų nuostatomis, pareiškėjui iš atsakovų priteistina vietinė rinkliava galėjo ir turėjo būti apskaičiuojama už einamuosius (2020 m.) ir trejus praėjusius kalendorinius metus, skaičiuojamus atgal nuo 2020 m. sausio 1 d., t. y. už laikotarpį nuo 2017 m. sausio 1 d. Pažymos ir Pranešimų duomenimis laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2020 m. kovo 31 d. pareiškėjas buvo apskaičiavęs 140,98 Eur vietinės rinkliavos sumą, kuri gali būti priteisiama iš atsakovų. Kadangi nekilnojamojo turto objektas yra atsakovų bendroji jungtinė nuosavybė ir tai pažymėta viešajame registre (CK 3.87 str., 3.88 str. 3 d.), todėl toks turtas turi būti valdomas ir juo disponuojama abiejų sutuoktinių susitarimu (CK 3.92 str. 1 d.), o atsakovai pareiškėjo atžvilgiu yra solidarieji skolininkai. Pareiškėjas turi teisę reikalauti, jog prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį (CK 6.6 str. 4 d.). Jeigu solidariąją prievolę visiškai įvykdo vienas iš skolininkų, tai atleidžia kitus skolininkus nuo jos vykdymo kreditoriui (CK 6.6 str. 7 d.).
Nurodytų aplinkybių pagrindu pareiškėjo reikalavimas iš dalies tenkintinas, priteisiant iš atsakovų solidariai 140,98 Eur vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą.
Dėl bylinėjimosi išlaidų.
Pareiškėjas taip pat prašo priteisti jo patirtas 9,68 Eur bylinėjimosi išlaidas.
Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje reglamentuojama, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 5 dalis numato, jog atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Nagrinėjamu atveju pareiškėjo prašymas tenkintas iš dalies, todėl jis turi teisę į patirtų išlaidų atlyginimą, proporcingai tenkintų reikalavimų apimčiai (ABTĮ 40 str. 1 d.).
Teismui pateikta 2020 m. gegužės 25 d. Atstovavimo sutartis Nr. 001/174/198, 2020 m. birželio 15 d. PVM sąskaita-faktūra ADV Nr. 00548, 2020 m. birželio 23 d. Swedbank AB mokėjimo pervedimas patvirtina 9,68 Eur pareiškėjo išlaidas sumokėtas advokatui R. S. už jo suteiktas teisines paslaugas, kurios neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, taikomų sprendžiant bylinėjimosi išlaidų priteisimą ir administracinėse bylose, todėl gali būti priteista iš atsakovų. Tačiau teismo sprendimu pareiškėjo reikalavimas tenkintas 53,44 procento (140,98/263,80x100), todėl, atsižvelgiant į patenkintų reikalavimų apimtį, išlaidų priteisimui taikytinas koeficientas 0,53 ir pareiškėjui priteistina 5,13 Eur (9,68 x 0,53) išlaidų suma. Kadangi solidarioji skolininkų pareiga atsiranda tik įstatyme nustatytais atvejais (CK 6.6 str. 1 d.), o bylinėjimosi išlaidų atlyginimą reglamentuojančiuose teisės aktuose solidarioji pareiga nėra numatyta, todėl iš atsakovų G. S. ir I. S. pareiškėjo UAB Alytaus regiono atliekų tvarkymo centro naudai 5,13 Eur bylinėjimosi išlaidų suma priteistina lygiomis dalimis – iš kiekvieno atsakovo po 2,57 Eur (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. spalio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS602-698/2013)
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40, 41, 84, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu, teismas
nusprendžia:
Prašymą patenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovų G. S. ir I. S. solidariai Prienų rajono savivaldybės administracijos (kodas 288742590, sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini)) naudai 140,98 Eur (vienas šimtas keturiasdešimt eurų, 98 euro centai) vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą.
Priteisti iš atsakovo G. S. 2,57 Eur (du Eur, 57 euro centai) pareiškėjo UAB Alytaus regiono atliekų tvarkymo centro naudai su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų.
Priteisti iš atsakovės I. S. 2,57 Eur (du Eur, 57 euro centai) pareiškėjo UAB Alytaus regiono atliekų tvarkymo centro naudai su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.