- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-03-10
- Bylos Nr.
- 2S-597-125/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Bronius Valius (pirm.), Virginija Nijolė Griškevičienė, Žydrūnas Bertašius
- Pareiškėjas
- D. V.
- Suinteresuotas asmuo
- AB DnB NORD bankui, Z. S.
- Ieškovas
- AB DnB NORD banko
- Atsakovas
- D. V., Z. S.
Teisėjas Robertas Povilaitis Procesinio sprendimo kategorija
(S)
124.2.2; 124.2.5; 124.3
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS
2011 m. kovo 10 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Broniaus Valiaus, kolegijos teisėjų Žydrūno Bertašiaus, Virginijos Nijolės Griškevičienės, kolegijos posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjos D. V. atskirąjį skundą dėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 7 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos D. V. pareiškimą suinteresuotiems asmenims AB DnB NORD bankui, Z. S., antstolei Astai Pliuškevičienei, D. V., D. V., R. S., A. S. dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje pagal ieškovo AB DnB NORD banko ieškinį atsakovėms D. V. ir Z. S., tretiesiems asmenims antstolei Astai Pliuškevičienei, D. V., D. V., R. S., A. S. dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja kreipėsi į teismą prašydama atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-35-204/2007 ir panaikinti Šilutės rajono apylinkės teismo 2007-06-06 sprendimo bei Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegijos 2007-11-28 nutarties dalis, kuriomis buvo patenkintas ieškovo AB DnB NORD banko ieškinys, ir ieškinį atmesti. Nurodė, kad ieškovas AB DnB NORD bankas, remdamasis CK 6.66 str., civilinėje byloje Nr. 2-35-204/2007 prašė pripažinti negaliojančiomis keturių žemės sklypų dovanojimo sutartis ir taikyti restituciją. Šilutės rajono apylinkės teismas 2007-06-06 sprendimu iš dalies patenkino ieškovo AB DnB NORD banko ieškinį, pripažino negaliojančiomis tarp Z. S. ir D. V. 2005-08-11 sudarytas keturių žemės sklypų dovanojimo sutartis, taikydamas restituciją, priteisė iš D. V. ieškovo naudai 15 459 Lt ekvivalentą pinigais bei palūkanas. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija 2007-11-28 nutartimi Šilutės rajono apylinkės teismo 2007-06-06 sprendimą pakeitė, nustatant, kad taikant restituciją ieškovui AB DnB NORD bankui iš D. V. priteisiama 6 835 Lt ekvivalentas pinigais bei nuo šios sumos palūkanos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pareiškėja nurodė, jog ieškovas 2007-03-05 patikslintame ieškinyje savo reikalavimus grindė tuo, kad 2005-08-09 antstolė A. Pliuškevičienė paragino skolininkę Z. S. įvykdyti geruoju Šilutės rajono apylinkės teismo 1998-01-26 sprendimo pagrindu išduotą vykdomąjį raštą dėl 83 632,45 Lt skolos ieškovui. Skolininkė į raginimą nereagavo ir skolos nepadengė, o atliko keletą sandorių savo turtui nuo išieškojimo nuslėpti, t. y. 2005-08-11 sudarė keturių žemės sklypų dovanojimo sutartis, kuriomis neatlygintinai šiuos sklypus perleido D. V.. Analogišką išvadą padarė ir Šilutės rajono apylinkės teismas 2007-06-06 sprendime. Tuo pagrindu pirmosios instancijos teismas pripažino negaliojančiomis keturių žemės sklypų dovanojimo sutartis ir taikydamas restituciją iš D. V. priteisė šių žemės sklypų ekvivalentą pinigais, o žemės sklypus paliko R. S. nuosavybėje. Apeliacinės instancijos teismas šią Šilutės rajono apylinkės teismo 2007-06-06 sprendimo dalį paliko nepakeistą, tik sumažino priteistą iš D. V. sumą iki 6 835 Lt. Pareiškėja teigė, kad 2008 m. gruodžio viduryje jos motina Z. S. ir brolis A. S. jai papasakojo, jog Z. S. 2008 m. kreipėsi į teismą ir atskiroje byloje ginčijo vykdomojo rašto dublikatą dėl 83 652,45 Lt išieškojimo iš Z. S.. Kadangi Šilutės rajono apylinkės teismas 2008-07-02 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-1202-164/2008 nustatė, kad 2005-06-13 vykdomojo rašto dublikatas negalėjo būti išduotas ir būti vykdomas, todėl atšaukė iš antstolės A. Pliuškevičienės klaidingai išduotą vykdomojo rašto Nr. 2-27/1998 m. dublikatą. Todėl pareiškėja nurodė, kad antstolės A. Pliuškevičienės veiksmai, vykdant vykdomojo rašto Nr. 2-27/1998 m. dublikatą, tarp jų ir jos 2005-08-09 raginimą įvykdyti sprendimą geruoju, yra neteisėti. Tuo tarpu būtent šis vykdomojo rašto dublikatas ir jo pagrindu Z. S. išsiųstas 2005-08-09 raginimas buvo pagrindas bankui kreiptis į teismą bei pateikti actio Pauliano ieškinį ir prašyti žemės sklypų dovanojimo sutartis pripažinti negaliojančiomis. Tie patys dokumentai buvo pagrindas priimti Šilutės rajono apylinkės teismui 2007-06-06 sprendimą ir Klaipėdos apygardos teismui 2007-11-28 nutartį. Pareiškėja teigia, kad civilinės bylos Nr. 2-35-204/2007 nagrinėjimo metu jai nebuvo žinoma, jog teismas 2005-06-13 neteisėtai išdavė bankui vykdomojo rašto dublikatą. Šilutės rajono apylinkės teismas 2007-06-06 sprendime ir Klaipėdos apygardos teismas 2007-11-28 nutartyje vartojo sąvoką „vykdomasis raštas“, o ne „vykdomojo rašto dublikatas“. Be to, vykdomojo rašto dublikato neteisėto išdavimo ir priėmimo vykdyti faktai galėjo būti nustatyti tik teismine tvarka. Pareiškėja nurodė, kad šios aplinkybės yra naujai paaiškėjusios ir yra esminės, kadangi abu teismai savo procesinius sprendimus grindė būtent vykdomuoju raštu ir antstolės raginimu įvykdyti sprendimą geruoju, todėl vadovaujantis CPK 366 str. 1 d. 2 p. šios aplinkybės sudaro pagrindą atnaujinti bylos Nr. 2-35-204/2007 procesą. Kadangi vykdomojo rašto dublikatas pripažintas neteisėtai išduotu, neteisėtai priimtu vykdyti bei atšauktas, pareiškėja nurodė, kad ši aplinkybė pagal CPK 366 str. l d. 5 p. taip pat sudaro pagrindą atnaujinti civilinės bylos Nr. 2-35-2004/2007 procesą.
Šilutės rajono apylinkės teismas 2010-12-07 nutartimi atmetė pareiškėjos D. V. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-35-204-2007. Teismas pažymėjo, kad suinteresuotas asmuo AB DnB NORD bankas, kaip kreditorius, pateikęs teismui ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo, reikalavimo teisę įgijo ne vykdomojo rašto ar jo dublikato pateikimo antstolei pagrindu, o teismo sprendimo pagrindu. Actio Pauliana ieškinys nėra susijęs su vykdomojo rašto dublikato išdavimu, todėl faktas, kad teismas panaikino vykdomojo rašto dublikatą, ar antstolės kai kurių veiksmų neteisėtumas nereiškia, jog kreditorius neteko reikalavimo teisės. Teismas konstatavo, kad ta aplinkybė, jog antstolei buvo pateiktas vykdyti vykdomojo rašto dublikatas, kuris vėliau teismo buvo atšauktas, nėra esminė, galėjusi lemti kitokio teismo sprendimo priėmimą, sprendžiant bylą dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais. Teismas, įvertinęs bylos duomenis, konstatavo, jog pareiškėjos nurodomos aplinkybės neatitinka CPK 366 str. 1 d. 2 p. numatyto kriterijaus – aplinkybė nėra esminė, t. y. tokia, kuri gali lemti kitokio teismo sprendimo priėmimą. Taip pat teismas pažymėjo, kad vykdomasis raštas ar jo dublikatas nėra teismo sprendimas, nuosprendis arba kitoks valstybės ar savivaldybių institucijų individualaus pobūdžio aktas, todėl pareiškėjos prašymas atnaujinti procesą remiantis CPK 366 str. 1 d. 5 p., t. y., kad panaikinamas kaip neteisėtas ar nepagrįstas teismo sprendimas, nuosprendis arba kitoks valstybės ar savivaldybių institucijų individualaus pobūdžio aktas, kuris buvo pagrindas tam sprendimui, nutarčiai ar nutarimui priimti, yra nepagrįstas.
Atskiruoju skundu pareiškėja prašo panaikinti Šilutės rajono apylinkės teismo 2010-12-07 nutartį, priimti naują nutartį – atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-35-204/2007 m. Nurodo, kad teismas, atmesdamas prašymą dėl proceso atnaujinimo, netinkamai vertino bylos aplinkybes, ypač vykdomojo rašto dublikato vaidmenį civilinei bylai. Kadangi vykdomojo rašto dublikatas pripažintas neteisėtai išduotu, neteisėtai priimtu vykdyti bei atšauktas, apeliantė teigia, kad ši pagal CPK 366 str. 1 d. 5 p. sudaro pagrindą atnaujinti bylos procesą. Nurodo, kad neteisėtai gauto vykdomojo rašto dublikato pateikimas vykdyti buvo pagrindinis argumentas, dėl kurio, banko nuomone, reikėjo pripažinti keturių žemės sklypų dovanojimo sutartis negaliojančiomis. Apeliantė nurodo, kad apie vykdomojo rašto dublikatą ji pirmą kartą išgirdo advokatų baigiamųjų kalbų metu, kai buvo baigiama nagrinėti civilinė byla Nr. 2-35-204/2007 pagal banko actio Pauliano ieškinį, tačiau tuo vykdomuoju raštu ne iš jos buvo išieškoma skola ir ji negalėjo kreiptis į teismą dėl neteisėto vykdomojo rašto dublikato išdavimo.
Atsiliepimas
Atsakovė Z. S. prisidėjimu prie atskirojo skundo nurodo, kad sutinka su atskirajame skunde išdėstytais argumentais, motyvais ir reikalavimais.
Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovas AB DnB NORD bankas prašo atskirąjį skundą atmesti. Nurodo, kad pareiškėja apie vykdomojo rašto dublikatą žinojo bylos nagrinėjimo metu, apeliaciniame skunde dėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2007-06-06 sprendimo pati pareiškėja nurodė, kad vykdomasis raštas yra dublikatas, pateiktas praleidus senaties terminą ir tas dublikatas negalėjo būti išduotas, todėl pareiškėja turėjo ir galėjo žinoti aplinkybes, nurodomas pareiškime dėl proceso atnaujinimo, todėl ieškovas teigia, kad pareiškėja yra praleidusi įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo pateikti. Taip pat ieškovas pažymi, kad atsakovai yra artimi pareiškėjos giminaičiai, išnagrinėtoje byloje jie buvo vienoje pusėje, derino savo pozicijas, galėjo keistis turima informacija, todėl pareiškėja turėjo ir galėjo žinoti pareiškime dėl proceso atnaujinimo nurodomas aplinkybes. Ieškovas nurodo, kad Aukščiausiasis Teismas nutartyje nurodė, jog vykdomojo rašto originalo buvimas byloje dėl išieškojimo nukreipimo į įkeistą turtą neatima antstolio teisės atlikti vykdymo veiksmus, nesusijusius su turto realizavimu, todėl ieškovė teigia, kad pareiškėjos nurodoma aplinkybė dėl vykdomojo rašto dublikato panaikinimo nėra reikšminga išspręstam ginčui ir negali būti pagrindas atnaujinti procesą. Be to, ieškovas nurodo, kad jo actio Pauliano ieškinys buvo grindžiamas keliomis neįvykdytomis ir teismų pripažintomis skolininkės Z. S. prievolėmis.
Daugiau atsiliepimų į atskirąjį skundą nepateikta.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
Bylos duomenimis nustatyta, kad Šilutės rajono apylinkės teismo 2007-06-06 sprendimu, iš dalies pakeistu Klaipėdos apygardos teismo 2007-11-28 nutartimi, pripažintos negaliojančiomis tarp Z. S. ir D. V. 2005-08-11 sudarytos keturių žemės sklypų dovanojimo sutartys, taikyta restitucija, priteista iš D. V. ieškovo AB DnB NORD banko naudai 6 835 Lt ekvivalentas pinigais bei nuo šios sumos palūkanos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pareiškėja D. V. kreipėsi į teismą prašydama atnaujinti procesą civilinėje byloje CPK 366 str. 1 d. 2 p. ir 5 p. pagrindais. Pirmosios instancijos teismas atmetė pareiškėjos prašymą nesant CPK 366 str. 1 d. 2 p., 5 p. pagrindų.
Proceso atnaujinimas taikomas dažniausiai tada, kai suinteresuotas asmuo neturi galimybės apginti pažeistų teisių ir teisėtų interesų kitais teismų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės, t. y. instancinės sistemos, būdais. Proceso atnaujinimo tikslas – užtikrinti teisingumo vykdymą ir tinkamą teisės į teisminę gynybą įgyvendinimą, siekiant patikrinti, ar įsiteisėjęs teismo sprendimas (nutartis) nepažeidžia įstatymų saugomų asmens teisių ar teisėtų interesų. Kartu teismų praktika suformuota aiškinant proceso atnaujinimo institutą taip, kad jis neturi būti priemonė dar kartą pasibylinėti ar vilkinti priimtų teismų sprendimų vykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „ Lietgalis” v. B. J., bylos Nr. 3K-3-356/2006; 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. R. v. I. R., bylos Nr. 3K-3-403/2008; 2008 m. spalio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Kauno apskrities viršininko administracija v. UAB „Narėpų metaliniai garažai“, bylos Nr. 3K-3-499/2008; ir kt.). Taigi, proceso atnaujinimas taikomas tik esant konkrečiai įstatymo apibrėžtiems pagrindams, kurie dėl objektyvių ar subjektyvių priežasčių negalėjo būti patikrinti instancine tvarka.
CPK 366 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti konkretūs proceso atnaujinimo pagrindai. Siekiant apsaugoti bylos dalyvių ir kitų asmenų teises bei teisėtus interesus, užtikrinant teisinių santykių stabilumą, užkertant kelią formaliam šio instituto taikymui ir piktnaudžiavimui juo, įstatyme nustatytos proceso atnaujinimo sąlygos: 1) įsiteisėjęs teismo sprendimas pažeidžia besikreipiančio asmens teises ar įstatymų saugomus interesus (CPK 365 straipsnio 1 dalis); 2) asmuo su prašymu dėl proceso atnaujinimo į teismą turi kreiptis per nustatytą terminą (CPK 368 straipsnis); 3) prie prašymo turi būti pateikti įrodymai, pagrindžiantys proceso atnaujinimo pagrindo buvimą (CPK 369 straipsnio 2 dalis) ir kt.
Prašymą atnaujinti procesą pareiškėja grindžia CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktu, kuriame numatyta, kad procesas gali būti atnaujinamas, jeigu naujai paaiškėja esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu. Naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis gali būti pripažįstami tik konkretūs juridiniai faktai (įvykiai, veiksmai, būsenos), kuriems esant civiliniai teisiniai santykiai atsiranda, pasikeičia ar pasibaigia. Pagrindas procesui civilinėje byloje dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių atnaujinti yra tada, kai pareiškėjas įrodo, kad tokios aplinkybės: 1) buvo nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą; 2) pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; 3) pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; 4) turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų priimtas visai kitas sprendimas. Pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas naujai paaiškėjusiomis bylos aplinkybėmis pripažįstamos tik tokios aplinkybės, kurios yra įrodinėjimo dalykas civilinėje byloje arba tokio dalyko svarbi dalis. Pagrindinis kriterijus, apibūdinantis naujai paaiškėjusią esminę bylos aplinkybę, yra reikalavimas, kad tokia aplinkybė būtų egzistavusi bylos, kurios procesą prašoma atnaujinti, nagrinėjimo metu. Esant tokiai aplinkybei, svarbu, kad ji ne tik nebuvo, bet ir negalėjo būti žinoma bylos nagrinėjimo metu asmeniui, kuris remiasi šia aplinkybe prašyme dėl proceso atnaujinimo, t. y. turi būti vertinami ne tik subjektyvūs, bet ir objektyvūs sužinojimo kriterijai. Ne bet kokia naujai paaiškėjusi aplinkybė yra reikalavimo dėl proceso atnaujinimo pagrindas, o tik tokia, kuri turi esminę reikšmę bylai, t. y. didelis konkrečių faktinių duomenų nuo anksčiau turėtų skirtumas, kurį nustačius turėtų keistis priimtu ir įsiteisėjusiu teismo sprendimu jau konstatuotų faktų ir proceso šalių ginčijamo materialinio teisinio santykio teisinė kvalifikacija, kartu ir įsiteisėjusio teismo sprendimo išvada, ją pagrindžiantys faktiniai ir teisiniai argumentai. Apeliantė naujai paaiškėjusia aplinkybe, kuri yra pagrindas atnaujinti procesą, nurodė tai, kad antstolės A. Pliuškevičienės veiksmai, vykdant vykdomojo rašto Nr. 2-27/1998 m. dublikatą, atšauktą Šilutės rajono apylinkės teismo 2008-07-02 nutartimi, iš jų ir jos 2005-08-09 raginimą įvykdyti sprendimą geruoju, yra neteisėti. Šis vykdomojo rašto dublikatas ir jo pagrindu Z. S. išsiųstas 2005-08-09 raginimas buvo pagrindas bankui kreiptis į teismą bei pateikti actio Pauliano ieškinį ir prašyti žemės sklypų dovanojimo sutartis pripažinti negaliojančias. Pareiškėja teigė, kad tie dokumentai buvo pagrindu priimti Šilutės rajono apylinkės teismui 2007-06-06 sprendimą ir Klaipėdos apygardos teismo 2007-11-28 nutartį. Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog nėra pagrindo atnaujinti procesą pareiškėjos nurodomomis aplinkybėmis, kadangi vykdomojo rašto dublikato panaikinimas ar antstolės kai kurių veiksmų neteisėtumas nereiškia, jog kreditorius, šiuo atveju ieškovas AB DnB NORD bankas, neteko reikalavimo teisės. Aplinkybė, jog antstolei buvo pateiktas vykdyti vykdomojo rašto dublikatas, kuris vėliau teismo buvo atšauktas, nėra esminė, galėjusi lemti kitokio teismo sprendimo priėmimą, sprendžiant bylą dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, kadangi vykdomojo rašto dublikato atšaukimas nepanaikino 1998-01-26 Šilutės rajono apylinkės teismo sprendimo, kurio pagrindu ieškovas kreipėsi į teismą dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais. Pažymėtina, kad bylos nagrinėjimo metu pareiškėja negalėjo nežinoti apie neteisėtą vykdomojo rašto dublikato išdavimą, be to, pati pareiškėja pripažino žinojusi apie šią aplinkybę. Taigi iš šių duomenų darytina išvada, kad pareiškėjos minima aplinkybė neatitinka naujai paaiškėjusios aplinkybės CPK 366 str. 1 d. 2 p. atžvilgiu. Remiantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė ir konstatavo, kad apeliantės nurodytos aplinkybės nėra naujai paaiškėjusios, esminės bylos nagrinėjimui ir kad jų pagrindu negali būti atnaujintas procesas. Taip pat kolegija sutinka su teismo išvada, kad pareiškėja nepagrįstai prašė atnaujinti procesą remiantis tuo, kad panaikinamas kaip neteisėtas ar nepagrįstas teismo sprendimas, nuosprendis arba kitoks valstybės ar savivaldybių institucijų individualaus pobūdžio aktas, kuris buvo pagrindas tam sprendimui, nutarčiai ar nutarimui priimti, kadangi, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, vykdomasis raštas ar jo dublikatas nėra teismo sprendimas, nuosprendis arba kitoks valstybės ar savivaldybių institucijų individualaus pobūdžio aktas.
Vadovaudamasi tuo, kas išdėstyta, kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį, kurią keisti ar naikinti atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Šilutės rajono apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 7 d. nutartį palikti nepakeistą.