- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-04-14
- Bylos Nr.
- 2S-545-614/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-42797-2015-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Eglė Surgailienė
- Skolininkas
- V. B. P., A. P.
- Pareiškėjas
- J. J., UAB „Vilniaus energija“
- Kategorijos
- 3.3.2.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Eglė Surgailienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal skolininkų V. B. P. ir A. P. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 9 d. nutarties, kuria patenkintas pareiškėjų J. J. ir UAB „Vilniaus energija“ pareiškimas dėl skolininkų turto dalies bendrame turte nustatymo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Pareiškėjas J. J. prašė teismo nustatyti, kad sutuoktinių A. P. ir V. P. turto - automobilio BMV 750, valst., Nr. (duomenys neskelbtini) automobilio MERSEDES-BENZ E420, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) negyvenamosios patalpos-parduotuvės, esančios (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo statinių, esančių (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 100 vienetų UAB „Taurela“, į. k. 302689426, paprastų vardinių akcijų dalys yra lygios bei nustatyti, kad A. P. dalis bendros jungtinės nuosavybės valdomame turte yra lygi ½ daliai ir priteisti iš skolininkų šiuo proceso eigoje patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Pareiškėjas UAB „Vilniaus energija“ prašė nustatyti, kad V. B. P. ir A. P. priklauso po ½ dalį: žemės sklypo ir pastato (duomenys neskelbtini), patalpos — buto adresu (duomenys neskelbtini), statinio adresu (duomenys neskelbtini), patalpos - buto adresu (duomenys neskelbtini), patalpos - buto adresu (duomenys neskelbtini), bei palikti šį turtą bendram bendraturčių naudojimui.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. lapkričio 9 d. nutartimi pareiškėjų J. J. ir UAB „Vilniaus energija“ pareiškimą patenkino ir nustatė, kad skolininkams V. B. P. ir A. P. priklauso po ½ dalį turto: žemės sklypo ir pastato, esančių (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini); patalpos - buto, esančio (duomenys neskelbtini)je, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); statinio, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); patalpos - buto, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); patalpos - buto, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); automobilio BMV 750, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) automobilio MERSEDES-BENZ E420, valst. Nr.(duomenys neskelbtini) 100 vienetų UAB „Taurela“, į. k. 302689426, paprastųjų vardinių akcijų. Teismas taip pat nustatė naudojimusi nekilnojamuoju turto tvarką - žemės sklypą ir pastatą, esančius (duomenys neskelbtini), patalpą - butą, esantį (duomenys neskelbtini), statinį, esantį (duomenys neskelbtini), patalpą - butą, esantį (duomenys neskelbtini), patalpą - butą, esantį (duomenys neskelbtini), paliko bendram bendraturčių V. B. P. ir A. P. naudojimui.
Teismas nurodė, kad pareiškėjai neturi skolininkams priklausančio turto kadastrinių matavimų bylų, kas užkerta kelią parengti ir pateikti teismui naudojimosi skolininkams priklausančia nekilnojamojo turto (žemės sklypo) dalimi tvarką. Dokumentais (kadastrinių matavimų bylos), kaip turto savininkė/as, disponuoja skolininkė/as, todėl įgyvendinti savo bendrosios jungtinės nuosavybės teisę ir atsidalyti savo dalį arba nusistatyti naudojimosi bendru turtu tvarką pirmiausia turi skolininkas (turto bendrasavininkis), o teismai negali priskirti šios pareigos išieškotojui ir antstoliui, kadangi tik turto bendrasavininkiai geriausiai gali nusistatyti tvarką, pagal kurią jie naudosis jiems bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančiu turtu.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Skolininkai V. B. P. ir A. P. atskiruoju skundu prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 9 d. nutartį panaikinti ir klausimą dėl skolininkų turto dalies bendrame turte nustatymo perduoti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Nurodo, kad pagal CPK 667 str. 2 d., nustatydamas nekilnojamojo daikto skolininko dalį, teismas kartu turi nustatyti naudojimosi skolininkui priklausančią nekilnojamojo daikto dalimi tvarką. Ši norma yra imperatyvi ir teismas neturi diskrecijos teisės spręsti, ar reikia nustatyti naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarką. Įvertinus tai, kad pareiškėjai, inicijavę bylos nagrinėjimą, nesuformulavo prašymo dėl naudojimo turtu tvarkos nustatymo, nepateikė jokių duomenų, būtinų žemės sklypo bei pastatų naudojimosi tvarkai nustatyti, darytina išvada, jog Vilniaus miesto apylinkės teismas nepagrįstai patenkino pareiškėjų pateiktą pareiškimą (prašymą), nenustatydamas aiškios naudojimosi turtu tvarkos. Pirmosios instancijos teismo patvirtinta naudojimosi turtu tvarka, turtą paliekant bendram bendraturčių V. B. P. ir A. P. naudojimui, negali būti pripažįstama naudojimosi turtu tvarka kaip tai numatyta CPK 667 str.
Išieškotojas UAB „Vilniaus energija“ su atskiruoju skundu nesutinka ir prašo jį atmesti. Nurodo, kad pagal CPK 667 straipsnį paduotą pareiškimą vyksta ne turto padalijimas, todėl išieškojimas galimas tiek esant nustatytai idealiajai, tiek realiajai turto daliai. CPK normos neįpareigoja būtinai nustatyti realiosios skolininkui priklausančio turto bendroje nuosavybėje dalies. Įgyvendinti savo bendrosios jungtinės nuosavybės teisę ir nusistatyti naudojimosi bendru turtu tvarką pirmiausia turi skolininkas (turto bendraturtis), o teismai negali priskirti šios pareigos išieškotojui ir antstoliui.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas tenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas absoliučių pirmos instancijos teismo 2016 m. rugpjūčio 17 d. nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 str., nenustatė.
Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi nustatė, kad skolininkams V. B. P. ir A. P. priklauso po ½ dalį turto: žemės sklypo ir pastato, esančių (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini); patalpos - buto, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); statinio, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); patalpos - buto, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); patalpos - buto, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); automobilio BMV 750, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) automobilio MERSEDES-BENZ E420, valst. Nr.(duomenys neskelbtini) 100 vienetų UAB „Taurela“, į. k. 302689426, paprastųjų vardinių akcijų. Teismas skundžiama nutartimi taip pat nustatė naudojimusi nekilnojamuoju turto tvarką - žemės sklypą ir pastatą, esančius (duomenys neskelbtini), patalpą - butą, esantį (duomenys neskelbtini), statinį, esantį (duomenys neskelbtini), patalpą - butą, esantį (duomenys neskelbtini), patalpą - butą, esantį (duomenys neskelbtini), paliko bendram bendraturčių V. B. P. ir A. P. naudojimui.
Apeliantai skunde teigia, jog teismas skundžiama nutartimi nenustatė aiškios naudojimosi nekilnojamuoju turtu tvarkos. Su tokiais apeliantų argumentais apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka.
CPK 667 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo. Pagal CPK 667 straipsnio 2 dalį, skolininko dalis bendrojoje nuosavybėje nustatoma teismo nutartimi. Nustatydamas nekilnojamojo daikto skolininko dalį, teismas kartu turi nustatyti naudojimosi skolininkui priklausančia nekilnojamojo daikto dalimi tvarką.
CPK 667 straipsnio 2 dalyje nurodytas žodžių junginys „turi nustatyti“ reiškia, kad ši norma yra imperatyvi. Vadinasi, teismas neturi diskrecijos teisės spręsti, reikia ar ne nustatyti naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarką. Taip šios procesinės normos pobūdį aiškina ir kasacinis teismas, tokios praktikos laikosi ir žemesniųjų instancijų teismai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2005; 2005 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-360/2005, 2014 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-246/2014; Vilniaus apygardos teismo 2015 m. liepos 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-1457-585/2015).
Pirmosios instancijos teismas turėjo nustatyti terminą kreditoriams ir skolininkams pateikti reikiamus duomenis, naudojimosi tvarkos projektus, parengtus nustatyta tvarka, bei patikslinant byloje dalyvaujančių asmenų pareigą įrodinėti. Kaip matyti iš skundžiamos nutarties, pirmosios instancijos teismas nenustatė skolininkų turto dalies taip, kad būtų galima išieškoti, remiantis vykdymo procesą reglamentuojančiomis teisės normomis (CPK 667 str. 4 d.). Nors teismas buvo nustatęs pareiškėjui UAB „Vilniaus energija“ terminą patikslinti pareiškimą, tačiau bylos duomenys patvirtina, jog minėtų duomenų pareiškėjas nepateikė (b.l. 185, t. 2). Be abejo, nustatyti naudojimosi tvarką turi būti suinteresuotas skolininkas, nes, tą padarius, atsiranda galimybė jam priklausančią turto dalį realizuoti už kuo aukštesnę kainą. Nesant skolininko bendradarbiavimo, naudojimosi tvarkos nekilnojamuoju turtu nustatymas yra sudėtingas. Tačiau atkreiptinas dėmesys, jog įstatyme yra įtvirtinta ir kita galimybė kreditoriui ir ginčo teisena reikalauti atidalyti skolininko dalį iš bendrosios jungtinės nuosavybės taip, kad iš jos būtų galima išieškoti (CK 4.90 str. 3 d.). Todėl kreditorius turi galimybę pasirinkti, kokiu būdu realizuoti savo teisę.
Esant nurodytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas neišsiaiškino visų bylos aplinkybių, nenustatė skolininkams priklausančio nekilnojamojo turto naudojimosi tvarkos taip, kad būtų galima įvykdyti realų išieškojimą, todėl konstatuotina, kad dėl proceso teisės normų pažeidimų turi būti panaikinta pirmosios instancijos teismo nutartis, nes nebuvo atskleista bylos esmė, ir byla turi būti perduota iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui dėl naudojimosi tvarkos skolininkams priklausančiu nekilnojamuoju turtu nustatymo. Aukščiau paminėtus klausimus išspręsti iš esmės pagal byloje pateiktus įrodymus apeliacinės instancijos teisme nėra galimybės, kadangi byla iš esmės būtų nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, o tokia situacija prieštarautų apeliacinės instancijos paskirčiai, tiek ir dalyvaujančių byloje asmenų teisei į apeliaciją (CPK 329 str. 1 d., 338 str.).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 9 d. nutarties dalį, kuria nustatyta naudojimosi tvarka skolininkams priklausančiu nekilnojamuoju turtu, panaikinti ir bylą šioje dalyje perduoti nagrinėti pirmos instancijos teismui iš naujo.