Klaipėdos apylinkės teismo nutarimas

Asmeniui, kuriam surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas - T. P., jo atstovui advokatui Mariui Navickui,

Teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą dėl T. P., a.k(duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), aukštojo išsilavinimo, vedusio, nebausto, administracinio teisės pažeidimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Klaipėdos AVPK Kretingos rajono PK pateikė teismui administracinio teisės pažeidimo protokolą ir medžiagą dėl T. P. surašyto administracinio teisės pažeidimo protokolo, kuriame nurodyta, 2014-08-26 14.40 val., atlikus patikrinimą T. P. individualioje įmonėje, adresu (duomenys neskelbtini), nustatyta, kad įmonės vadovas T. P. už sutartą 500 Lt dydžio mėnesinį atlyginimą tris mėnesius laiko iki patikrinimo dienos (tikslesnis laikas nenustatytas), nesudarius darbo sutarties, teisės aktų nustatyta tvarka nepranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie asmens priėmimą į darbą, nelegaliai leido dirbti darbininku A. E., gim. 1982-02-14, tuo pažeisdamas 2002-06-04 įstatymu Nr.IX-926 LR patvirtintus Darbo kodekso 98 str. 1 d. 1 p. numatytus reikalavimus. T. P. padarė pažeidimą, numatytą ATPK 41³ str. 1 d.

Motyvuojamoji dalis

Teismas laiko, kad T. P. pažeidimas yra teisingai kvalifikuotas pagal ATPK 41³ str. 1 d. ir visiškai įrodytas byloje surinkta medžiaga.

ATPK 284 straipsnio l dalis nustato, kad teismas, nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar ATP protokole nurodytas pažeidėju asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Įrodymų įvertinimas yra pagrįstas visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų ATPK 284 straipsnio l dalyje nurodytų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu (ATPK 257 straipsnis).

Atsakomybė pagal ATPK 41³ straipsnį galima tik tada, kai konstatuojami darbo sutarties teisiniai santykiai. Asmenų veikla, kuria vykdomos civilinės teisės reguliuojamos sutartys, nepatenka į ATPK 41³ straipsnio sudėtį. Vadovaudamasis DK ir CK, teismas išanalizavo byloje esančius įrodymus, kad išspręsti, kokia sutartis sieja asmenis - darbo sutartis ar civilinė sutartis.

Draudžiama veika pagal ATPK 41³ straipsnį yra laikoma tokia veika, kai darbdavio ir darbuotojo susitarimui yra būdingi DK 93 straipsnio nustatyti darbo sutarties požymiai ir darbas dirbamas nesudarius rašytinės darbo sutarties. Esminiai DK 93 straipsnyje nustatyti darbo sutarties požymiai, reikšmingi asmens veiką kvalifikuojant pagal ATPK 41³ straipsnį, yra šie: 1. Darbas turi būti dirbamas darbdaviui ir fiziniam asmeniui susitarus. Darbdavio ir darbuotojo susitarimu siekiama sukurti tarpusavio teises ir pareigas, jis sudaromas dviejų šalių valia. Administracinėje byloje yra konstatuota, kad darbas buvo dirbamas darbdaviui leidus, t. y. jo valia. Asmens savarankiškas darbas be darbdavio ar jo įgalioto asmens žinios neužtrauktų atsakomybės pagal ATPK 41³ straipsnį. A. E. nedirbo kažką sau, savo valia, o dirbo susitaręs su įmonės savininku T. P., dirbo šiai įmonei reikalingą darbą. 2. Asmuo dirba tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbą arba eina tam tikras pareigas. Tai reiškia, kad dirbantysis vykdo tam tikrą rūšiniais požymiais apibrėžtą darbo funkciją. Nustatyta, kad A. E. gamino T. P. baldų įmonėje baldų brėžinius, tai yra atliko konkrečią funkciją, betarpiškai susijusią su gamybos procesu, be jo brėžinių tolimesnis baldų gamybos procesas būtų neįmanomas. 3. Asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai. Šio požymio esmė yra ta, kad asmuo nėra visiškai savarankiškas atlikdamas darbą, jam atliekant darbą vadovauja darbdavys. Šis požymis gali reikštis įvairiai, t. y. darbuotojas gali dirbti laikydamas nurodymų dėl darbo laiko, darbo organizavimo, darbo drausmės, darbo atlikimo būdo, technologijų ir pan. Nelaikytina, kad A. E. dirbdamas nepilną darbo dieną, ar nepilną savaitę, neišlaikė darbo tvarkos, nes jo darbo specifika (braižymas) leido jo atliekamą darbą atlikti specifinėmis sąlygomis ir specifiniu laiku. 4. Asmuo dirba atlygintinai. A. E. dirbo atlygintinai, nes už darbą gavo periodinį atlygį, kaip A. E. nurodė – tris mėnesius po 500 Lt. Atlygintinumas yra vienas reikšmingiausių nelegalaus darbo požymių. Tokiu būdų byloje nustatytas nelegalaus A. E. darbo faktas. A. E. pirminiu savo paaiškinimu nurodė, kad T. P. individualioje įmonėje darbininku dirbo apie tris mėnesius laiko, Oficialiai įdarbintas nebuvo, pastovaus darbo grafiko neturėjo, yra atsakingas už baldų brėžinius. T. P. žinojo apie jo blogą sveikatos būklę (invalidumą) ir buvo sutarę dėl nedidelio darbo krūvio. Įmonėje dirbo 2-3 dienas per savaitę, T. P. jam mokėjo per mėnesį po 500 Lt (b.l. 6,7). Teismo posėdžio metu apklaustas kaip liudytojas A. E. nurodė, kad neneigia savo pirmų parodymų, tačiau įmonės patikrinimo metu jis nedirbo, tik buvo nuvažiavęs pasižiūrėti. Taip pat teismo posėdžio metu nurodė, kad yra įkūręs individualią veiklą ir su T. P. sudaręs sutartį. Teismas kritiškai vertina liudytojo parodymus dėl jų dalinio nenuoseklumo, suinteresuotumo požymio (gavo iš T. P. atlygį, yra su T. P. draugai) bei byloje pateiktų rašytinių įrodymų, kad individualia veikla jis užsiima tik nuo 2014 m. rugsėjo 25 d., sutartis dėl brėžinių sudarymo ir baldų surinkimo su T. P. įmone sudaryta 2014 m. rugsėjo 26 d., kai pažeidimas buvo užfiksuotas 2014 m. rugpjūčio 26 d. (b.l.30, 31-32). T. P. nei patikrinimo metu, nei bylos nagrinėjimo metu nepateikė jokių įrodymų apie neva buvusią sutartį patikrinimo dieną, kokių nors įrodymų apie įmonės išlaidas sumokant E. A. pagal kitas civilines sutartis.

Nelegalus darbas yra vienas iš pavojingiausių administracinių teisės pažeidimų darbo ir gyventojų sveikatos apsaugos srityje. Nelegaliu darbu pažeidžiamos konstitucinės žmogaus teisės turėti tinkamas, saugias ir sveikas darbo sąlygas, gauti teisingą apmokėjimą už darbą ir socialinę apsaugą nedarbo atveju (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalis), siekiama nuslėpti asmens darbo pagal darbo sutartį faktą, turint tikslą nemokėti mokesčių į valstybės biudžetą, įmokų į socialinio draudimo fondus, išvengti prievolių darbuotojui ir valstybei, kylančių iš darbo sutarties teisinių santykių. Šiuo pažeidimu iškreipiama konkurencija tarp įmonių bei darbo rinka.

Administracinė nuobauda yra valstybės poveikio ir individualios asmens atsakomybės priemonė, skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti ir siekiant paveikti juos laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų. Administracinės nuobaudos rūšies ir jos dydžio parinkimas yra teismo, nagrinėjančio administracinio teisės pažeidimo bylą, prerogatyva, tačiau individualizuodamas šią nuobaudą teismas saistomas bendrųjų nuobaudos skyrimo taisyklių, nuobaudos tikslų, kitų ATPK įtvirtintų nuobaudos skyrimo nuostatų. Pagal ATPK 41³ straipsnio 1 dalį nelegalus darbas užtraukia baudą darbdaviams ar jų įgaliotiems asmenims už kiekvieną nelegaliai dirbantį asmenį nuo trijų tūkstančių iki dešimties tūkstančių litų. Pagal ATPK 30 straipsnį nuobauda už administracinį teisės pažeidimą skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, nustatytose ribose, tiksliai laikantis šio kodekso ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų. Skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

T. P. padarė administracinį teisės pažeidimą, pirmiau nebūdamas baustas, yra labai gerai charakterizuojamas gyvenamosios vietos Seniūnijos ir bendruomenės, Kretingos rajono savivaldybės administracijos švietimo skyriaus vyr. specialistės pateiktomis charakteristikomis, šeimoje augina tris nepilnamečius vaikus, dirba ir yra sukūręs darbo vietų, nors pats yra lengvo neįgalumo lygio. Sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas, įvertinęs pažeidimo pobūdį, duomenis apie pažeidėjo asmenybę, vertina, kad jam skirtina nuobauda, atitinkanti įstatymo už šį pažeidimą sankcijoje numatytos nuobaudos minimumui.

Netaikytinas pažeidėjo prašymu ATPK 30¹ str., nes jo padarytas pažeidimas, numatytas ATPK 41³ str. 1 d., yra šiurkštus administracinis teisės pažeidimas, todėl mažesnės nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Skiriama nuobauda teisės pažeidėjui yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas..

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 24, 30², 31, 32 , 286, 287, 313 str., teismas

nutarė:

T. P., a.k(duomenys neskelbtini) pripažinti padarius nusižengimą, numatytą ATPK 41³ str. 1 d. ir nubausti 3000 (trijų tūkstančių) Lt / 868.86 Eur pinigine bauda.

Bauda per 40 d. nuo nutarimo įteikimo pažeidėjui dienos turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (gavėjo sąskaita numeris: LT247300010112394300, AB bankas SWEDBANK, banko kodas 73000, gavėjo pavadinimas: Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM, mokėjimo paskirtis: „bauda už administracinį teisės pažeidimą, įmokos kodas: 6030). Jeigu pažeidėjas sumokėti negali, - turi teisę kreiptis į baudą paskyrusią instituciją ar pareigūną dėl paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo. Laiku nesumokėjus baudą ir neprašius jos mokėjimą išdėstyti per ilgesnį laiką pažeidėjui gresia papildomos išlaidos. Jeigu baudą priverstiniu būdu išieškos antstolis, pažeidėjui teks sumokėti ne tik baudą, bet ir atlyginti vykdymo išlaidas, kurios gali būti didesnės už baudą., mokėtiną į valstybės pajamas.

Nutarimas per 20 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos Respublikos ATPK 302²-302⁷ str. nustatyta tvarka Klaipėdos apygardos teismui, paduodant skundą šiam teismui, arba per nutarimą priėmusį teismą.