- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2011-05-31
- Bylos Nr.
- 2-1239-647/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-00835-2011-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Alfredas Juknevičius
- Ieškovas
- Vilniaus apygardos prokuratūros, Vilniaus apygardos
- Atsakovas
- L. M., Nacionalinės žemės tarnybos, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos
- Trečiasis asmuo
- Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, Ignalinos rajono 1-ojo notarų biuro
teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo Vilniaus apygardos prokuroro, ginančio viešąjį interesą ieškinį atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, L. M., tretiesiems asmenims Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai, Ignalinos rajono 1-ojo notarų biuro notarei L. A. dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos sprendimo dalies panaikinimo, paveldėjimo teisės liudijimo dalies pripažinimo negaliojančia, restitucijos taikymo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo:
1) Panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2010-09-07 sprendimo Nr. S48-19 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę (mišką) kaimo vietovėje mirusiajai Marijai A. V.“ dalį, kuria buvo atkurtos nuosavybės teisės į 0,20 ha miškų ūkio paskirties žemės sklypą Murlinės kaime, Vilniaus rajone (unikalus Nr. 4400-2088-0253, kadastrinis Nr. 4162/0100:3460), į kuri patenka 0,20 ha ploto valstybinės reikšmės miškas.
2) Pripažinti negaliojančia 2010-11-26 paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimo (reg. Nr. 4513), patvirtinto Ignalinos rajono 1-ojo notaro biuro notarės L. A., dalį. kuria mirusiosios Marijos A. V. turtą - 0,20 ha žemės sklypą, unikaliu Nr. 4400-2088-0253. kadastriniu Nr. 4162/0100:3460, esantį Murlinės k.. Vilniaus rajone, paveldėjo L. M..
2) Taikyti restituciją natūra - įpareigoti L. M. grąžinti valstybei 0,20 ha žemės sklypą, unikalus Nr. 4400-208S-0253, Murlinės kaime. Vilniaus rajone, į kurį patenka 0,20 ha valstybinės reikšmės miško plotas.
Ieškinyje (b.l. 1-4) nurodo, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau NŽT) 2010-09-07 sprendiniu Nr. S4S-19 M.A. V., mirusiai 2008-01-04, mirties liudijimas AA Nr.450852, buvo atkurtos nuosavybės teisės į buvusio savininko G. M. iki nacionalizacijos nuosavybės teisėmis valdytą nekilnojamąjį turtą-3 ha žemės Vaiciukiškės kaime, Švenčionių rajone. Vilniaus apskrityje, atkuriant nuosavybės teises į jai tenkančią nekilnojamojo turto dalį 3 ha žemės perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiaverčius bendrus 1, 17 ha žemės sklypus (Nr. 1414-1 – 0,26 ha, Nr. 1414-4 - 0,30 ha, Nr. 1414-5 -0,61 ha) žemės ūkio paskirčiai, bendrus 0,94 ha žemės sklypus (Nr. 1414-2 -0,74 ha, Nr. 1414-3 - 0,20 ha) miškų ūkio paskirčiai esančius Kuprioniškių (skl. Nr. 1414-1). Katilių (skl. Nr.1414-2, 1414-5). Murlinės (skl. Nr. 1414-3, 1414-4) kaimuose, Nemėžio seniūnijoje, Vilniaus rajone, Vilniaus apskrityje. Nekilnojamojo turto registre minėto NŽT sprendimo pagrindu buvo įregistruota M.A. V. nuosavybės teisė į 0,20 ha ploto miškų ūkio pagrindinės tikslinės naudojimo paskirties žemės sklypą Murlinės kaime, Vilniaus rajone, unikalus Nr. 4400-2088-0253, kadastrinis Nr. 4162/0100:3460, kuriame yra 0,20 ha miško žemės. Pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Valstybinės miškų tarnybos pateiktus dokumentus: 2011-03-09 pažymą apie grafinius Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenis Valstybinės reikšmės miškų plotų schemos fragmentą Nr. P1103-24799, bei 2011-02-23 pažymą apie tekstinius Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenis Taksacinius rodiklius Nr. 24563, ginčo žemės sklype, kurio kadastrinis Nr. 4162/0100:3460, yra 0,20 ha valstybinės reikšmės miško plotas. Valstybinė miškų tarnyba 2011-02-24 rašte nurodė, kad į žemės sklypą Nr. 4162/0100:3460 Nemėžio k.v. patenkantis valstybinės reikšmės miškų plotas buvo priskirtas 2006 m. rugsėjo 19 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 916 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. spalio 23 d. nutarimo Nr. 1154 „Dėl valstybinės reikšmės miškų plotų patvirtinimo“ dalinio pakeitimo. NŽT 2010-09-07 sprendimu Nr. S4S-19 atkurdama M.A. V. nuosavybės teisę į aukščiau nurodytą 0,20 ha ploto žemės sklypą Vilniaus rajone (kadastrinis Nr. 4162/0100:3460), kuriame yra valstybinės reikšmės miškas, pažeidė imperatyvias Konstitucijos 47 str., Miškų įstatymo 4 str. 4 d., Žemės reformos įstatymo 14 str., Žemės įstatymo 6 str., Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 6 str.. 13 str. nuostatas. Dėl šios priežasties minėto NŽT 2010-09-07 sprendimo dalis naikintina, kaip neteisėta ir prieštaraujanti aukštesnės galios teisės aktams. Panaikinus administracinio akto dalį, turi būti panaikintos ir šio akto pagrindu atsiradusios teisinės pasekmės, todėl naikintina 2010-11-26 Paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimo, patvirtinto Ignalinos rajono 1-ojo notaro biuro notarės L. A., dalis kurio pagrindu mirusiajai M.A. V. nuosavybės teise priklausantį turtą - 0,20 ha žemės sklypą, unikalus Nr. 4400-2088-0253, kadastrinis kuriame yra 0,20 ha valstybinės reikšmės miško, esantį Murlinės k.. Vilniaus rajone, paveldėjo L. M.. Panaikinus NŽT sprendimo dalį ir pripažinus negaliojančia paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimo dalį, taikytina restitucija natūra, t. y. 0,20 ha žemės sklypas Murlinės kaime, Vilniaus rajone, unikalus Nr. 4400-2088-0253, grąžintinas valstybės nuosavybėn, nes privačion nuosavybėn jis buvo įgytas neatlygintinai.
Teismo posėdžio metu ieškovo Vilniaus apygardos prokuratūros atstovė palaikė ieškinį, prašė ieškinį tenkinti ieškinyje nurodytais pagrindais.
Atsiliepimas
Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba pateikė atsiliepimą (b.l. 125-127), kuriuo su ieškiniu sutiko. Nurodė, kad ginčo 0,20 ha žemės sklype yra 0,20 ha valstybinės reikšmės miškų plotas, t.y. visą minėto žemės sklypo plotą užima valstybinės reikšmės miškas, kuris valstybinės reikšmės miškams priskirtas Vyriausybės 2006 m. rugsėjo 19 d. nutarimu Nr. 916 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. spalio 23 d. nutarimo Nr. 1154 „Dėl valstybinės reikšmės miškų plotų patvirtinimo“ pakeitimo“, todėl atsižvelgiant į Konstitucijos 47 str. ir Miškų įstatymo 4 str. nuostatas, kuriose numatyta, jog valstybinės reikšmės miškai išimtine nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai ir Lietuvos Respublikai išimtine nuosavybės teise priklausančios žemės įsigyti privačion nuosavybėn negalima, yra pagrindas ieškinį tenkinti.
Teismo posėdžio metu atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos atstovas palaikė ieškinį, prašė ieškinį tenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovė L. M. pateikė atsiliepimą (b.l. 123-124), kuriuo pareiškė, jog su ieškiniu sutinka, prašo ieškinį tenkinti. Nurodė, kad negali su ieškiniu nesutikti atsižvelgiant į tai, kad Konstitucijos 47 straipsnyje įtvirtinta nuostata, jog valstybinės reikšmės miškai nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai. Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje išryškintos principinės nuostatos, kad miškai yra ypatingi nuosavybės teisės objektai, kaip ir jų reikšmė, ir tai lemia tam tikrus miško savininkų ar naudotojų teisės ribojimus ar suvaržymus. Dėl to įstatymu gali būti nustatytas specialus teisinis režimas, o požymius, pagal kuriuos gali būti apibūdinti valstybinės reikšmės miškai, turi detalizuoti įstatymų leidėjas. Valstybė gali įstatymu nustatyti, kad būtų ribojamas atskirų gamtinės aplinkos objektų naudojimas. Tarp jos ir atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos nėra jokio ginčo dėl nuosavybės teisių į ginčo žemę atkūrimo, ar valstybinės žemės suteikimo nuosavybėn neatlygintinai, perdavimo neatlygintinai naudotis priimti pažeidžiant įstatymų nustatytą tvarką, todėl šį sprendimą priėmęs Nacionalinės žemės tarnybos vadovas, ar jo įgaliotas teritorinio padalinio vadovas galėjo pats panaikinti, arba pakeisti iš dalies.
Teismo posėdžio metu atsakovė L. M. su ieškiniu sutiko, prašė ieškinį tenkinti atsiliepime į ieškinį nurodytais pagrindais.
Tretysis asmuo Aplinkos ministerija pateikė atsiliepimą (b.l. 129-131), kuriuo pareiškė, kad su ieškiniu sutinka, prašo ieškinį tenkinti. Nurodė, kad pagal Valstybinės miškų tarnybos pateiktus duomenis Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastre yra įregistruota Vilniaus miškų urėdijos Juodšilių girimnkijos 127 kvartalo taksaciniai miško sklypai Nr. 3 ir Nr. 5, kurie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. rugsėjo 19 d. nutarimu Nr. 916 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. spalio 23 d. nutarimo Nr. 1154 „Dėl valstybinės reikšmės miškų plotų patvirtinimo“ pakeitimo priskirtas valstybinės reikšmės miškams ir dalis jų patenka į ginčo sklypą, kurio kadastrinis Nr. 4162/0100:34460. Valstybinės miškų tarnybos 2011-02-23 pažyma Nr. 24563, Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro valstybinės reikšmės miškų plotų schemos fragmentas 2011-03-09 Nr. P1103-24799 patvirtina, kad į žemės sklypą, kurio kadastrinis Nr. 4162/0100:3460 patenka 0,2 ha valstybinės reikšmės miškų plotas. Ginčo žemės sklypo, kurio kadastrinis Nr. 4162/0100:3460, nuosavybės atkūrimas buvo įteisintas NŽT 2010-09-07 sprendimu Nr. S48-19, t.y. po nutarimo Nr. 916 priėmimo, kuriuo minėta teritorija buvo priskirta valstybinės reikšmės miškų plotams. NŽT atkurdama nuosavybės teises į valstybinės reikšmės mišką, pažeidė Konstitucijos 47 str., Miškų įstatymo 4 str., Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 6 str. ir 13 str., Žemės įstatymo 6 str., todėl NŽT 2010-09-07 sprendimas Nr. S48-19, kuriuo atkurtos nuosavybės teisės į valstybinės reikšmės mišką yra neteisėtas ir turi būti pripažintas negaliojančiu. Pripažinus negaliojančiu administracinį aktą, išnyksta pagrindas, kuriuo įgyta nuosavybė, todėl turėtų būti panaikintos ir jo pagrindu atsiradusios teisinės pasekmės bei taikytina restitucija.
Teismo posėdžio metu Aplinkos ministerijos atstovė palaikė ieškinį, prašė ieškinį tenkinti atsiliepime į ieškinį nurodytais pagrindais.
Trečiojo asmens Ignalinos rajono 1-ojo notarų biuro notarė L. A. į posėdį neatvyko, prašo bylą nagrinėti jai nedalyvaujant (b.l. 141). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, byla nagrinėjama notarei nedalyvaujant (CPK 247 str.).
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas.
Byloje nustatyta, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos 2010-09-07 sprendimu Nr. S48-19 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę (mišką) kaimo vietovėje mirusiajai Marijai A. V.“ Marijai A. V., mirusiai 2008-01-04, mirties liudijimas AA Nr. 450852, atkurtos nuosavybės teisės į buvusio savininko G. M. iki nacionalizacijos nuosavybės teisėmis valdytą nekilnojamąjį turtą -3 ha žemės Vaiciukiškės kaime, Švenčionių rajone, Vilniaus apskrityje, atkuriant nuosavybės teises į jai tenkančią nekilnojamojo turto dalį 3 ha žemės perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiaverčius bendrus 1, 17 ha žemės sklypus (Nr. 1414-1 - 0.26 ha, Nr. 1414-4 - 0,30 ha, Nr. 1414-5 -0, 61 ha) žemės ūkio paskirčiai, bendrus 0, 94 ha žemės sklypus (Nr. 1414-2 -0,74 ha, Nr. 1414-3 - 0,20 ha) miškų ūkio paskirčiai esančius Kuprioniškių (skl.Nr. 1414-1). Katilių (skl. Nr.1414-2, 1414-5). Murlinės (skl.Nr. 1414-3, 1414-4) kaimuose, Nemėžio seniūnijoje, Vilniaus rajone, Vilniaus apskrityje (b.l. 11), kurio pagrindu 2010-09-15 Nekilnojamojo turto registre įregistruotos jos nuosavybės teisės į 0,2000 ha miškų ūkio paskirties žemės sklypą, esantį Murlinės k., Vilniaus r. sav., unikalus numeris 4400-2088-0253, kadastrinis numeris 4162/0100:3460 (b.l.10).
Iš 2011-02-24 Valstybinės miškų tarnybos rašto Nr.290 (b.l. 15), pažymos Nr. P1103-24799 „Apie grafinius Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenis“ (b.l. 16) ir 2011-02-23 pažymos Nr.24563 „Apie tekstinius Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenis (taksacinių rodiklių)“ (b.l. 17) matyti, kad Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastre yra įregistruota Vilniaus miškų urėdijos Juodšilių girininkijos 127 kvartalo taksaciniai miško sklypai Nr. 3 ir Nr. 5, kurie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. rugsėjo 19 d. nutarimu Nr. 916 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. spalio 23 d. nutarimo Nr. 1154 „Dėl valstybinės reikšmės miškų plotų patvirtinimo“ pakeitimo (Žin., 1997, Nr. 97-2451; 2006, Nr. 100-3881) priskirti valstybinės reikšmės miškams ir dalis jų patenka į ginčo sklypą, kurio kadastrinis Nr. 4162/0100:3460. Valstybinės miškų tarnybos 2011-02-23 pažyma Nr. 24563, Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro valstybinės reikšmės miškų plotų schemos fragmentas 2011-03-09 Nr. P1103-24799 patvirtina, kad į žemės sklypą, kurio kadastrinis Nr. 4162/0100:3460 patenka 0,2 ha valstybinės reikšmės miškų plotas.
Tinkamas valstybės institucijų ir pareigūnų funkcijų vykdymas yra viešojo intereso dalis. Kiekvienas valstybės pareigūnas ir institucija privalo be jokių išlygų laikytis įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytų reikalavimų. Jeigu valstybės institucija ar pareigūnas pažeidžia įstatymą, arba kitą teisės aktą, pakertamas piliečių pasitikėjimas valstybe, o kartu pažeidžiamas ir viešasis interesas, kad valstybės institucijų veikloje būtų užtikrintas teisėtumas ir jos tarnautų žmonėms (Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalis). (...) Nustačius faktą, kad valstybės institucijos priimtas aktas prieštarauja imperatyviosioms įstatymo normoms, neabejotinai yra viešasis interesas, kad šis pažeidimas būtų kuo greičiau pašalintas. Dėl to prokuroras, nustatęs valstybės institucijos veikloje neteisėtumo faktą, ne tik turi teisę, bet ir privalo į tokį faktą reaguoti įstatymo nustatytomis priemonėmis (LR Aukščiausiojo teismo 2006-03-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-194/2006).
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnis numato, kad valstybinės reikšmės miškai išimtine nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai. Analogiška nuostata įtvirtinta ir ginčijamo sprendimo galiojusio Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 4 straipsnio 4 dalyje, kuriame nurodyta, kad Lietuvos Respublikai išimtine nuosavybės teise priklauso valstybinės reikšmės miškai, kurie valstybinės reikšmės miškams priskirti Vyriausybės sprendimu.
Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 6 straipsnyje nurodyta, kad Lietuvos valstybei išimtine nuosavybės teise priklauso žemė, įstatymų ir Vyriausybės nustatyta tvarka priskirta valstybinės reikšmės miškams ir, kad Lietuvos valstybei išimtine nuosavybės teise priklausančios žemės įsigyti savivaldybių ar privačion nuosavybėn negalima.
Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 6 straipsnio ir 13 straipsnio nuostatuose nustatyta, kad miškas grąžinamas natūra turėtoje vietoje piliečiui arba piliečiams bendrosios nuosavybės teise, išskyrus miškus, pagal šio įstatymo 13 str. priskirtus valstybės išperkamiems. Šio įstatymo 13 str. l d. l ir 3 p, nurodyta, kad miškai iš šio įstatymo 2 str. nurodytų piliečių išperkami valstybės ir už juos valstybė atlygina pagal šio įstatymo 16 str., jeigu jie priskirtini valstybinės reikšmės miškams, taip pat jeigu jie priskirtini miestų miškams. Išvardintų miškų sąrašus su juose nurodytais miškų plotais tvirtina Vyriausybė.
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnio 1 dalyje nurodyti objektai, inter alia valstybinės reikšmės miškai, nuosavybės teise gali priklausyti tik valstybei, išskyrus iš pačios Konstitucijos kylančias išimtis. Valstybė (jos institucijos, pareigūnai) negali priimti jokių sprendimų, kuriais remiantis minėti objektai iš valstybės nuosavybės pereitų kitų subjektų nuosavybėn, išskyrus tuos atvejus, kai pati Konstitucija tai leidžia. Miškai yra ypatingi nuosavybės teisės objektai, tai visuotinę reikšmę turinčios nacionalinės vertybės, jų apsauga bei gamtos išteklių racionalaus naudojimo ir gausinimo užtikrinimas - tai viešasis interesas, kurį garantuoti yra valstybės konstitucinė priedermė. Atsižvelgiant į valstybinės reikšmės miškų ypatingą išliekamąją vertę, būtinybę juos išsaugoti, valstybė yra konstituciškai įpareigota rūpintis šiais objektais ir juos išsaugoti, kad būtų garantuota natūralios gamtinės aplinkos, atskirų jos objektų apsauga, gamtos išteklių racionalus naudojimas, atkūrimas bei jų gausinimas. Pareigą saugoti valstybinės reikšmės miškus kaip išimtinę valstybės nuosavybę turi ne tik specialiai miškus prižiūrinčios ir saugančios valstybės institucijos, bet ir institucija, kuri įpareigota vykdyti nuosavybės teisių atkūrimo procesą. Nuosavybės teisių atkūrimo procese institucijos, kurioms įstatymų leidėjas suteikia įgaliojimus priimti sprendimus dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimą, turi įsitikinti, ar yra visos teisės aktuose nustatytos sąlygos nuosavybės teisėms atkurti, o priimant sprendimą atkurti natūra – įsitikinti, ar atitinkamas nekilnojamasis turtas nėra priskirtas valstybės išperkamam. Priimant sprendimus dėl nuosavybės teisių atkūrimo į mišką grąžinant jį natūra būtina sistemiškai taikyti ne tik Atkūrimo įstatymo nuostatas, bet ir Miškų įstatymą, kurio nuostatos yra susijusios su Atkūrimo įstatymo 13 straipsnyje nustatytu reguliavimu dėl valstybės išperkamų miškų (LAT 2010 m. vasario 5 d. civ. byla Nr. 3K-3-47/2010).
2006-09-19 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 916 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. spalio 23 d. nutarimo Nr. 1154 „Dėl valstybinės reikšmės miškų plotų patvirtinimo“ pakeitimo“ buvo patvirtinti valstybinės reikšmės miškų plotų schemos ir sąrašai. Taigi ginčo žemės sklypo nuosavybės teisių atkūrimas buvo įteisintas jau po šio miško priskyrimo valstybinės reikšmės miškų plotams. Tokiu būdu konstatuotina, kad Nacionalinės žemės tarnybos 2010 m. rugsėjo 28 d. sprendimo Nr. S48-19 dalis, kuria mirusiajai Marijai A. V. atkurtos nuosavybės teisės į 0,20 ha valstybinės reikšmės mišką, pažeidė Konstitucijos 47 straipsnio, Miškų įstatymo 4 straipsnio 4 dalies, Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 6 straipsnio bei 13 straipsnio, Žemės įstatymo 6 str. nuostatas. Konstatavus kad minėtas aktas priimtas pažeidžiant imperatyvias įstatymų nuostatas jis naikintinas.
Panaikinus administracinį aktą, kuriuo mirusioji M.A. V. įgijo nuosavybėn žemės sklypą, pripažintinas negaliojančiu ir šio žemės sklypo perleidimo sandoris. Byloje nustatyta, kad mirus M.A. V. (2008-01-14) ginčijamą žemės sklypą paveldėjo atsakovė L. M. (b.l.12,33). Paveldėjimo faktas patvirtintas Ignalinos rajono 1-ojo notaro biuro notarės L. A. 2010-11-26 išduotu paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimu, kuris pripažįstamas negaliojančiu dalyje dėl 0,20 ha žemės sklypo, unikalus Nr.4400-2088-0253, esančio Murlinės k., Vilniaus r. paveldėjimo, kaip prieštaraujantis aukščiau nurodytoms imperatyvioms įstatymų normoms (LR CK 1.80 str.).
Kai sandoris, pagal kurį asmuo gavo turtą, pripažintinas negaliojančiu ab initio, taikoma restitucija, t.y. kai sandoris negalioja, viena jo šalis privalo grąžinti kitai sandorio šaliai visa, ką yra gavusi pagal sandorį (CK 1.80 str. 2 d., 6.145 str. 1 d.). Restitucija atliekama natūra, išskyrus atvejus, kai tai neįmanoma, ar sukeltų didelių nepatogumų šalims (CK 6.146 str.).
Be to, valstybinės reikšmės miškai išimtinės nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai ir kitiems asmenims nuosavybės teise negali priklausyti. Atsižvelgiant į išdėstytą, pripažinus sandorius susijusius su nuosavybės teisių atkūrimu į ginčo žemės sklypą ir jo perleidimo tretiesiems asmenims niekiniais ir negaliojančiais, taikytina restitucija natūra- įpareigojant atsakovę L. M. grąžinti valstybei 0,2000 ha žemės sklypą, unikalus Nr. 4400-2088-0253, esantį Murlinės k., Vilniaus r.
Pagal LR CPK 96 straipsnio 1 dalį bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą. Prokuroras paduodamas ieškinį, kuriuo siekiama apginti viešąjį interesą, atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo.
Atsižvelgiant į tai, kad mirusiajai M.A. V. nuosavybės teisės natūra buvo atkurtos atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai pažeidus imperatyvias įstatymų nuostatas, bylinėjimosi išlaidos priteistinos ne vien vadovaujantis CPK 93 str., 98 str., tačiau ir atsižvelgiant į bylos aplinkybes, bei vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais (CPK 3 str. 1 d.). Kadangi imperatyvioms įstatymo nuostatoms prieštaraujantį sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo priėmė Nacionalinė žemės tarnyba, atitinkamai bylinėjimosi išlaidos valstybei priteistinos ne iš visų atsakovų, o tik iš Nacionalinės žemės tarnybos. CPK 96 str. 4 d. nustatyta, kad jeigu abi šalys nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo atleistos, bylinėjimosi išlaidos apmokamos iš valstybės biudžeto lėšų. Nagrinėjamu atveju tiek prokuroras gindamas viešąjį interesą, tiek atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba atleistos nuo bylinėjimosi išlaidų, todėl bylinėjimosi išlaidos 411,00 Lt žyminio mokesčio (trys neturtinio pobūdžio reikalavimai po 137 Lt) ir išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu 13,61 Lt apmokamos iš valstybės biudžeto (LAT 2010 m. vasario 5 d. nutartis civ. byloje Nr.3K-3-47/2010).
Laikinosios apsaugos priemonės taikytos 2011-03-18 teismo nutartimi, paliktinos galioti iki teismo sprendimo įvykdymo ( LR CPK 150 str. )
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
Ieškinį tenkinti.
Panaikinti Nacionalinė žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2010-09-07 sprendimo Nr. S48-19 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę (mišką) kaimo vietovėje mirusiajai Marijai A. V.‘‘ dalį, kuria buvo atkurtos nuosavybės teisės į 0,20 ha miškų ūkio paskirties žemės sklypą Murlinės k., Vilniaus r. sav. (duomenys neskelbtini), į kurį patenka 0,20 ha ploto valstybinės reikšmės miškas.
Pripažinti negaliojančia 2010-11-26 paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimo (reg. Nr. 4513), patvirtinto Ignalinos rajono 1-ojo notaro biuro notarės L. A., dalį, kuria mirusiosios Marijos A. V. turtą - 0,20 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini), esantį Murlinės k., Vilniaus r. sav. paveldėjo L. M..
Taikyti restituciją natūra, įpareigojant atsakovę L. M. grąžinti Lietuvos valstybei 0,20 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini), esantį Murlinės k., Vilniaus r. sav., į kurį patenka 0,20 ha valstybinės reikšmės miško plotas.
Sprendimas per 30 d. gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.