Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Margarita Ambrazaitienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos B. B. pareiškimą suinteresuotiems asmenims A. B., J. Š., Valstybės įmonei Turto bankas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Pareiškėja prašo atnaujinti jai terminą priimti palikimui po jos sutuoktinio V. B. mirties. Pareiškėja nurodo, kad V. B. mirė (duomenys neskelbtini) Po jos mirties paveldėtoja liko pareiškėja B. B.. Po mirties pareiškėja praleido įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą palikimui priimti. Kadangi pareiškėja neturi teisinio išsilavinimo ir niekada nėra susidūrusi su panašiais dalykais, ji gyveno tame bute ir manė, kad tas palikimas įsigalios savaime. Apie būtinybę priimti palikimą sužinojo tik tuomet, kai norėjo atlikti sandorį. Tuomet pareiškėja ir susidūrė su nesutvarkyto paveldėjimo problema ir nedelsiant suskubo rinkti pažymas bei kreiptis dėl palikimo priėmimo termino atnaujinimo. Paskutinė nuolatinė mirusiojo gyvenamoji vieta buvo (duomenys neskelbtini). Mirusiajam nuosavybės teise priklausė butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr.(duomenys neskelbtini). Prašo teismo atsižvelgti į išdėstytas aplinkybes ir atnaujinti terminą palikimui priimti po V. B. mirties sutuoktinei B. B..

2. Suinteresuotas asmuo Valstybės įmonė Turto bankas atsiliepime nurodo, kad nėra gavęs pranešimo apie galimą palikėjo V. B. palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi jokių duomenų patvirtinančių ar paneigiančių V. B. paliktojo turto priėmimą valdyti. Tuo atveju, jei visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, kad yra pagrindas atnaujinti įstatymų nustatytą terminą pareiškimui dėl V. B. palikimui priimti, suinteresuotas asmuo neprieštaraus pareiškėjos prašymo tenkinimui. Pareiškimą prašė nagrinėti teismo nuožiūra, suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant.

3. Suinteresuoti asmenys A. B., J. Š. atsiliepimų į pareiškimą nepateikė.

Pareiškimas tenkintinas.

4. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 1 dalis nustato, kad siekdamas įgyti palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Palikimo priėmimu laikomas faktinis paveldėto turto valdymas arba kreipimasis į palikimo atsiradimo vietos notarą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Kai įpėdinis praleidžia terminą palikimui priimti, pagal CK 5.57 straipsnį jam yra suteikta galimybė kreiptis į teismą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo. Tokiu atveju jis turi įrodyti, kad praleido terminą dėl svarbių priežasčių, t. y. turi įrodyti, jog tam tikros aplinkybės lėmė, kad jis negalėjo įgyvendinti įstatymo įtvirtintos teisės per nustatytą terminą.

5. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad su materialinėmis teisės normomis nustatytų terminų pabaiga įstatymas sieja asmenų tam tikrų teisių ar pareigų, materialinių teisinių santykių atsiradimą, pasikeitimą ar pasibaigimą (CK 5.57 straipsnio 1 dalis). Sprendimas pratęsti ar nepratęsti terminą palikimui priimti gali turėti neigiamų pasekmių tiek asmens, prašiusio pratęsti terminą, tiek kitų asmenų teisių ir pareigų apimčiai, todėl teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti pratęsimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, bet ir kitas teisinės reikšmės turinčias priežastis, trukdžiusias pareiškėjams laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2006).

6. Klausimą, ar konkrečios palikimui priimti praleidimo aplinkybės pripažintinos svarbiomis, ar šios yra pagrindas terminui pratęsti, teismai privalo spręsti, atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisines pasekmes, konkrečios bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą, teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat taikyti teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus (CK 1.5 straipsnis).

7. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad V. B., miręs (duomenys neskelbtini) buvo pareiškėjos B. B. sutuoktinis (santuoka įregistruota (duomenys neskelbtini) bei suinteresuotų asmenų J. Š. ir A. B. tėvas. Po V. B. mirties paveldėjimo byla Lietuvos Respublikoje nebuvo pradėta. Palikimo priėmimo faktų bei palikėjo sudarytų testamentų Testamentų registre nėra registruota. Nekilnojamojo turto registro duomenimis 1992 m. kovo 5 d. Pirkimo-pardavimo sutarties Nr.19-1513 pagrindu yra registruota V. B. nuosavybės teisė į butą, esantį (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr.(duomenys neskelbtini). Preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios (CK 3.117 str. 1 d.), taigi palikėjui priklauso ½ dalis minėto turto. Teismui pateikti įrodymai, kad pareiškėja yra deklaravusi savo gyvenamąją vietą ir gyvena adresu (duomenys neskelbtini). Terminas palikimui priimti suėjo 2024 m. gruodžio 12 d., į teismą dėl palikimo termino atnaujinimo pareiškėja kreipėsi 2025 m. kovo 10 d., sužinojusi, kad nekilnojamojo turto perleidimui sandoriui sudaryti reikalinga priimti palikimą. Pareiškėjos teigimu, paaiškėjus, kad reikia priimti palikimą, ji iš karto kreipėsi dėl pažymų išdavimo, ką patvirtina 2025 m. vasario 21 d. VĮ Registrų centras Testamentų registro išrašas, 2025 m. vasario 25 d. VĮ Registrų centras pažyma.

8. Įvertinęs bylos aplinkybes, išnagrinėjęs pateiktus rašytinius įrodymus, teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja pagrindas atnaujinti pareiškėjos praleistą terminą priimti palikimą, atsiradusį po jos sutuoktinio mirties. Teismo vertinimu, atsisakymas atnaujinti nurodytą terminą, tokio sprendimo sukeltos pasekmės nebūtų proporcingos, adekvačios pareiškėjos teisės priimti palikimą neįgyvendinimo laiku pobūdžiui, toks atsisakymas prieštarautų teisingumo ir protingumo kriterijams. Atsižvelgiant į tai, kad terminas praleistas nežymiai, pareiškėja neturi teisinio išsilavinimo, palikimą sudaro tik palikėjo ir pareiškėjos santuokos metu įgytas nekilnojamas turtas, kuriame iki šiol gyvena pareiškėja, tikėtina, kad ji galėjo nežinoti apie būtinybę kreiptis į palikimo atsiradimo vietos notarą, norėdama priimti po sutuoktinio mirties atsiradusį palikimą – palikėjui priklausantį nekilnojamąjį turtą. Be to, teismas atsižvelgia į tai, kad šiuo atveju nėra jokių duomenų apie palikėjo V. B. įpėdinių interesų konfliktą, nes palikėjo pirmos eilės įpėdiniai (palikėjo vaikai) nepateikė prieštaravimų dėl pareiškimo. Byloje nėra kilęs ginčas dėl teisės paveldėti mirusiojo turtą, todėl įstatyme nustatyto termino palikimui priimti atnaujinimas nepažeis teisinių santykių stabilumo.

9. Teismas, atsižvelgdamas išdėstytu bei teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CK 1,5 straipsnis), pripažįsta, kad pareiškėja 3 mėnesių terminą palikimui priimti praleido dėl svarbių priežasčių, todėl yra pagrindas atnaujinti praleistą terminą palikimui priimti (CK 5.57 straipsnio 1 dalis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 177–197, 576–578 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Pareiškimą tenkinti.

Atnaujinti pareiškėjai B. B., a. k. (duomenys neskelbtini) praleistą 3 (trijų) mėnesių terminą priimti palikimą, atsiradusį po V. B., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini)

Nustatyti, kad pareiškėja pareiškimą apie palikimo priėmimą privalo paduoti palikimo atsiradimo vietos notarui per 3 (tris) mėnesius nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos.

Nutartis per 7 (septynias) kalendorines dienas nuo jos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.