- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-02-13
- Bylos Nr.
- e2S-340-910/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-33789-2019-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Laima Ribokaitė
- Skolininkas
- L. V., Ž. V.
- Kreditorius
- uždarosios akcinės bendrovės „Mano Būstas NPC“
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Laima Ribokaitė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi skolininkų L. V. ir Ž. V. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 27 d. nutarties civilinėje byloje pagal kreditorės uždarosios akcinės bendrovės „Mano Būstas NPC“ pareiškimą skolininkams Ž. V. ir L. V. dėl skolos priteisimo teismo įsakymo išdavimo tvarka,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Kreditorė UAB „Mano Būstas NPC“ kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo, prašydamas proporcingai turimo turto daliai iš skolininkų Ž. V. ir L. V. priteisti 205,72 Eur skolos už suteiktas komunalines paslaugas, 5 procentų dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo įsakymo įvykdymo dienos ir 40,55 Eur bylinėjimosi išlaidų.
2. Vilniaus miesto apylinkės teismas patenkino kreditorės reikalavimus ir 2019 m. lapkričio 13 d. išdavė teismo įsakymą.
3. Kreditorės pareiškimo ir teismo įsakymo kopijos bei teismo pranešimas išsiųsti skolininkams ir įteikti 2019 m. lapkričio 30 d. ir 2019 m. gruodžio 3 d.
4. Skolininkai pateikė teismui prieštaravimus, kuriuose prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 13 d. teismo įsakymą, atmesti kreditorės pareiškimą kaip nepagrįstą, priteisti skolininkų patirtas 150 Eur bylinėjimosi (atstovavimo teisme) išlaidas. Skolininkai nurodė, kad butu naudojasi S. S., kuris ir moka komunalinius mokesčius už butą. 2019 m. spalio 28 d. pastarasis pervedė į kreditorės sąskaitą 210 Eur, tačiau mokėjimo pavedime suklysta nurodant vartotojo numerį, todėl šie pinigai nebuvo užskaityti susidariusios skolos sudengimui ir kreditorius kreipimosi į teismą metu manė, kad skolininkai yra jam skolingi, nors iš tiesų tokia skola neegzistavo.
Šalies argumentai
5. Teisme 2019 m. gruodžio 17 d. gautas kreditorės pareiškimas dėl pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo atsisakymo. Pareiškime kreditorė nurodė, kad atsisako pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo, taip pat kad jai yra žinomos visos pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo atsisakymo pasekmės. Kreditorė paaiškino, kad skolininkai prašomą priteisti skolą sumokėjo po kreipimosi į teismą dienos; 2019 m. spalio 28 d. atliktas pavedimas nebuvo užskaitytas adresui (duomenys neskelbtini), nes mokėjimo pavedime nebuvo nurodytas nei mokėtojo kodas, nei skolos susidarymo adresas, todėl kreditorė negalėjo identifikuoti mokėjimo. Kreditorė prašė priteisti iš skolininkų bylinėjimosi išlaidas – 8 Eur žyminio mokesčio, 0,87 Eur už Nekilnojamojo turto registro duomenų vieną paiešką duomenų bazėje, 1,67 Eur už Gyventojų registro duomenų paieškas duomenų bazėje ir 30 Eur už advokatų paslaugas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. gruodžio 27 d. nutartimi priėmė kreditorės atsisakymą nuo pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo; panaikino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 13 d. teismo įsakymą pagal kreditorės pareiškimą skolininkams dėl skolos, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir civilinę bylą Nr. eL2-40337-909/2019 nutraukė; grąžino kreditorei 6 Eur žyminio mokesčio; priteisė kreditorei iš skolininkų lygiomis dalimis 34,54 Eur bylinėjimosi išlaidų; skolininkų prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo atmetė.
7. Įvertinęs tai, kad kreditorė patvirtino, jog jai yra žinomos pareiškimo atsisakymo pasekmės, pareiškimo atsisakymas imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui neprieštarauja (CPK 42 straipsnio 2 dalis), teismas priėmė pareiškimo atsisakymą, teismo išduotą teismo įsakymą panaikino ir civilinę bylą nutraukė (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 140 straipsnio 1 dalis, 293 straipsnio 4 punktas, 435 straipsnio 6 dalis).
8. Spręsdamas dėl šalių turėtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, teismas nurodė, kad pagal CPK 94 straipsnį, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.
9. Atsižvelgdamas į nagrinėjamoje byloje pareikštus šalių paaiškinimus, teismas laikėsi pozicijos, kad skolininkai, nors ir buvo įvykdę prievolę kreditoriui kreipimosi į teismą dieną, tačiau prievolę įvykdė netinkamai, dėl to jiems kyla pareiga apmokėti kreditoriaus patirtas ir teismo negrąžintas bylinėjimosi išlaidas. Skolininkai prieštaravimuose dėl teismo įsakymo priėmimo nurodė, kad skolininkų vardu kreditoriui prievolę įvykdė buto nuomininkas, tačiau atlikdamas mokėjimą, klaidingai nurodė mokėtojo kodą. Teismas laikė, kad skolininkai nebuvo pakankamai rūpestingi, nes atlikę mokėjimo pavedimą ir klaidingai nurodę mokėtojo kodą, nesikreipė į kreditorę dėl sumokėtos sumos tinkamo įskaitymo, neinformavo kreditorės apie mokėjimo paskirtį. Teismas sutiko su kreditorės argumentais, kad, nenurodžius mokėtojo kodo (ar buto, už kurį mokama, adreso), nėra galimybės priskirti mokėjimą atitinkamam butui, todėl kreditorė turėjo teisę kreiptis į teismą ir jai priklauso dėl šio kreipimosi patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas.
Šalies argumentai
10. Teismas nurodė, kad byloje nėra duomenų ir nenustatyta, jog kreditorė, pateikdama pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo, netinkamai naudojosi savo procesinėmis teisėmis ar buvo nesąžininga. Dėl nurodytų aplinkybių teismas patenkino kreditorės prašymą dėl teismo negrąžintų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, priteisdamas iš skolininkų lygiomis dalimis kreditorės naudai priteistina 2 Eur sumokėto žyminio mokesčio, 0,87 Eur už Nekilnojamojo turto registro duomenų vieną paiešką duomenų bazėje, 1,67 Eur už Gyventojų registro duomenų paieškas duomenų bazėje ir 30 Eur už advokatų paslaugas, iš viso 34,54 Eur.
Žemesnės instancijos teismas
11. Atsižvelgdamas į tai, kad abiejų šalių bylinėjimosi išlaidos buvo patirtos dėl skolininkų netinkamo prievolės įvykdymo, teismas sprendė, jog skolininkų prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo negali būti tenkinamas, todėl jį atmetė kaip nepagrįstą (CPK 94 straipsnio 1 dalis).
III. Atskirojo skundo argumentai
12. Atskiruoju skundu skolininkai (apeliantai) prašo
panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 27 d. nutarties dalį dėl šalių turėtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir išspręsti klausimą iš esmės – atmesti kreditorės prašymą priteisti iš skolininkų lygiomis dalimis bylinėjimosi išlaidas; priteisti skolininkų naudai iš kreditorės jų patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
12.1. Kreditorė pareiškime nepagrįstai nurodė, kad skolininkai prašomą priteisti skolą sumokėjo po kreipimosi į teismą dienos. Kreditorė su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo į teismą kreipėsi 2019 m. lapkričio 12 d., t. y. praėjus 14 dienų po to, kai skolininkų nuomininkas S. S. 2019 m. spalio 28 d. skolininkų vardu apmokėjo kreditorei skolą.
12.2. Nors skolininkų nuomininkas S. S., dengdamas įsiskolinimą skolininkų vardu, nenurodė mokėjimo paskirties, tačiau tai nereiškia, kad kreditorė turėjo teisę be S. S. leidimo užskaityti jo atliktą mokėjimą kitam objektui – būtent S. S. priklausančiam butui, esančiam (duomenys neskelbtini). Gavusi nurodytą 2019 m. spalio 28 d. S. S. mokėjimą, kreditorė turėjo susisiekti su S. S. ir išsiaiškinti, už kokį objektą yra atliktas mokėjimas, o ne savo nuožiūra užskaityti jį ne tam objektui.
12.3. Nei pavedimo atlikimo metu, nei prieš kreipiantis į teismą, kreditorė nebandė susisiekti su nei su skolininkais, nei su S. S. ir išsiaiškinti susidariusią situaciją, nors, būdama stipresniąja teisinių santykiu šalimi, kaip paslaugos tiekėja, turinti profesionalius teisininkus ir buhalterius, galinčius lengvai išspręsti kilusią situaciją, tokią pareigą turėjo.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmestinas
13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato atskirųjų skundų faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų CPK 329 straipsnis) patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nurodytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1–2 dalys, 338 straipsnis).
14. Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis 2–3 dalys, 338 straipsnis) nenustatyta, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas. Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jo ribų.
15. Atskirasis skundas paduotas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas, nutraukęs civilinę bylą, patenkino kreditorės prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, o skolininkų prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atmetė. Taigi apeliacinio nagrinėjimo dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias bylinėjimosi išlaidų paskirstymą, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, šioje byloje susiklosčiusios faktinės ir teisinės situacijos aplinkybėms.
Dėl naujų įrodymų priėmimo
16. Skolininkai (apeliantai) apeliacinės instancijos teismui su atskiruoju skundu pateikė naujus įrodymus: fotonuotrauka iš išmaniosios programėlės apie buto, esančio (duomenys neskelbtini), mokėjimų istoriją; banko išrašą; 2019 m. rugsėjo 30 d., 2019 m. spalio 31 d. ir 2019 m. lapkričio 30 d. sąskaitas.
17. Pagal CPK 314 straipsnyje įtvirtintą bendrąją taisyklę apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
18. Nagrinėjamu atveju skolininkai nenurodo jokių objektyvių priežasčių, dėl kurių naujai teikiami įrodymai negalėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, taip pat nepagrindžia, kodėl jų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Esant nurodytoms aplinkybėms, įvertinus tai, kad naujai teikiami įrodymai nėra tokie svarbūs, kad turėtų įtakos galutiniam sprendimui, skolininkų pateiktus naujus įrodymus atsisakytina priimti.
Dėl atskirojo skundo argumentų
19. Pagal CPK 94 straipsnio 1 dalį, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.
20. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuoja praktiką, kad, civilinę bylą nutraukus, bylinėjimosi išlaidos paskirstomos remiantis priežasties teorija; lemiamą reikšmę turi ne galutinio teismo sprendimo priėmimas, o procesinis šalių elgesys, įvertinus bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastingumą, šalių apdairumą, rūpestingumą atliekant procesinius veiksmus, taip pat ir ieškinio padavimą, ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454-969/2017; 2018 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-100-690/2018).
21. Kasacinio teismo pažymėta, kad taikant CPK 94 straipsnio 1 dalį, įvertinamos reikalavimo pareiškimo ir vėlesnio jo atsisakymo priežastys: ar jo atsisakyta dėl svarbių priežasčių, ar jų nenurodant, ar dėl to, kad kita šalis juos patenkino iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos.
22. Nagrinėjamu atveju civilinė byla buvo nutraukta kreditorei atsisakius pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo. Dėl šios priežasties, remiantis CPK 94 straipsnio 1 dalimi ir nurodyta kasacinio teismo praktika, sprendžiant bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą, turi būti įvertintas kreditorės procesinis elgesys viso bylos nagrinėjimo metu ir priežastys, nulėmusios tiek pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo pareiškimą, tiek jo atsisakymą, taip pat priežastys, dėl kurių susidarė šalių bylinėjimosi išlaidos.
23. Pirmosios instancijos teismas, priėmęs pareiškimo atsisakymą ir nutraukęs civilinę bylą, sprendė, kad bylinėjimosi išlaidos susidarė dėl skolininkų netinkamai įvykdytos prievolės atsiskaityti su kreditore už suteiktas paslaugas, o būtent dėl to, kad skolininkų nuomininkas, atlikdamas mokėjimą, klaidingai nurodė mokėtojo kodą. Teismas sprendė, kad nenurodžius mokėtojo kodo (ar buto, už kurį mokama, adreso), nėra galimybės priskirti mokėjimą atitinkamam butui, todėl kreditorė turėjo teisę kreiptis į teismą ir jai priklauso dėl šio kreipimosi patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas.
24. Skolininkai (apeliantai), nesutikdami su skundžiama nutartimi, teigia, kad, nors skolininkų nuomininkas, dengdamas įsiskolinimą skolininkų vardu, nenurodė mokėjimo paskirties, tačiau tai nereiškia, kad kreditorė turėjo teisę be mokėjimą atlikusio asmens leidimo užskaityti jo atliktą mokėjimą kitam objektui. Skolininkų nuomone, kreditorė, būdama stipresniąja teisinių santykiu šalimi, kaip paslaugos tiekėja, turinti profesionalius teisininkus ir buhalterius, prieš kreipdamasis į teismą, turėjo pareigą susisiekti su skolininkais ar mokėjimą atlikusiu asmeniu ir išsiaiškinti susidariusią situaciją.
25. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl skolininkų, kaip buto, esančio (duomenys neskelbtini), prievolės atsiskaityti su kreditore už pastarosios laikotarpiu nuo 2019 m. balandžio 1 d. iki 2019 m. rugpjūčio 31 d. suteiktas butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas. 2019 m. lapkričio 11 d. kreditorė kreipėsi į teismą su pareiškimu skolininkams dėl teismo įsakymo išdavimo, kurį teismas patenkino ir 2019 m. lapkričio 13 d. išdavė teismo įsakymą. Skolininkai teismo nustatytu terminu pateikė prieštaravimus, nurodydami, kad ginčo butu naudojasi nuomininkas, kuris 2019 m. spalio 28 d. pervedė į kreditorės sąskaitą 210 Eur, tačiau suklydo mokėjimo pavedime nurodydamas vartotojo numerį, todėl šie pinigai nebuvo užskaityti susidariusiai skolininkų skolai padengti.
26. Taigi aptariamu atveju patys skolininkai iš esmės pripažįsta, kad jų, kaip ginčo buto savininkų, prievolė atsiskaityti su kreditore už jos suteiktas bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas buvo įvykdyta netinkamai – nors pavedimas, skirtas įsiskolinimui padengti atliktas dar iki kreditorei kreipiantis į teismą, tačiau buvo klaidingai nurodytas mokėtojo kodas. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nenurodžius teisingo mokėtojo kodo (ar buto, už kurį mokama, adreso), nėra galimybės priskirti mokėjimą atitinkamam butui, todėl kreditorė turėjo teisę kreiptis į teismą dėl susidariusio įsiskolinimo priteisimo teismo įsakymo tvarka. Pirmosios instancijos teismas taip pat pagrįstai atkreipė dėmesį į tai, kad, esant klaidingai nurodytam mokėtojo kodui, skolininkai nesikreipė į kreditorę dėl sumokėtos sumos tinkamo įskaitymo, neinformavo jos apie mokėjimo paskirtį.
27. Skolininkų (apeliantų) argumentas, kad šiuo atveju kreditorė, prieš kreipdamasis į teismą, turėjo pareigą susisiekti su skolininkais ar mokėjimą atlikusiu asmeniu ir išsiaiškinti susidariusią situaciją, laikytinas nepagrįstu. Aptariamu atveju būtent skolininkai pažeidė prievolę tinkamai atsiskaityti su kreditore už pastarosios suteiktas paslaugas, todėl būtent jiems teko pareiga būti rūpestingiems, bendradarbiauti su kreditore, suteikti jai informaciją ir dėti pastangas, kad netinkamai atliktas mokėjimas būtų priskirtas ginčo butui, juolab kad įsiskolinimas už kreditorės suteiktas paslaugas buvo susidaręs dar nuo 2019 m. balandžio 1 d.
28. Byloje nustatytų aplinkybių ir išdėstytų motyvų pagrindu darytina išvada, kad nagrinėju atveju tiek pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo pareiškimą, tiek jo atsisakymą, taip pat ir bylinėjimosi išlaidų susidarymą lėmė būtent skolininkų netinkamas prievolės kreditorei įvykdymas – klaidingo mokėtojo kodo nurodymas, užkirtęs galimybę kreditorei atliktą mokėjimą priskirti ginčo butui.
29. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias bylinėjimosi išlaidų paskirstymą, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, nenukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios naikinti ar pakeisti pagrindo nėra (CPK 320 straipsnis, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
nutaria:
atmesti atskirąjį skundą.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 27 d. nutartį palikti nepakeistą.