Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. A. ieškinį atsakovams R. K., V. A., dėl tėvystės nuginčijimo ir tėvystės nustatymo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo. Išvadą byloje teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

2. Ieškinyje nurodoma, kad (duomenys neskelbtini) ieškovei gimė duktė A.. Ieškovė buvo išsiskyrusi su vaiko biologiniu tėvu V. A., kuris žinojo, kad ieškovė jaukiasi jo kūdikio ir laukdamasi kūdikio pradėjo draugauti su atsakovu R. K.. Jis buvo informuotas, kad ji su juo pradėjo draugauti būdama nėščia nuo kito vyro. Draugystės išdavoje jie nusprendė, kad vaiko tėvu vaiko gimimo liudijime būtų įrašytas R. K., nes su juo siejo savo ateitį ir norėjo, kad vaikas turėtų tėvą. Tai įgyvendinus, jų santykiai ėmė irti ir ieškovė su atsakovu R. K. išsiskyrė. Tarp jo ir vaiko nėra jokių santykių – jis jos nelanko, nebendrauja. Siekdama, kad vaikas žinotų tikrąjį savo tėvą, ieškovė prašo tai atlikti teismo keliu.

3. Teisminio nagrinėjimo metu ieškovė palaikė ieškinį, tik patikslino savo reikalavimą, kad vaikui būtų suteikta atsakovo V. A. pavardė, bei atsižvelgdama į V. A. geranorišką tėvystės pripažinimą bei jo turtinę padėtį, sutinka, kad pastarasis teiktų vaikui po 150 Eur kasmėnesinį išlaikymą nuo ieškinio teismui padavimo dienos.

4. Atsakovui V. A. procesiniai dokumentai buvo įteikti tinkamai, atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Teismo posėdžio metu jis sutiko su ieškinio reikalavimais ir patvirtino, kad su ieškove nuo 2016 metų vidurio iki 2017 metų kovo mėnesio artimai draugavo ir turėjo su ja lytinių santykių. Patvirtino, kad jam buvo žinoma, kad ieškovė 2017 metų sausio mėnesį nuo jo pradėjo lauktis vaiko. Nepageidauja medicininių tyrimų, kurie patvirtintų jo tėvystę. Sutinka su tuo, kad vaiko gimimo liudijime butų atstatytas tikrasis tėvystės patvirtinimo faktas. Sutinka su tuo, kad jis turi teikti vaikui išlaikymą ir nurodo, kad šiai dienai jis pajėgus būtų mokėti vaiko išlaikymui po 150 Eur per mėnesi.

6. Atsakovas R. K. apie posėdį informuotas tinkamai, į posėdį neatvyko.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

7. Ginčai šeimos bylose sprendžiami atsižvelgiant į prioritetinį vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.3 straipsnio 1 dalis). Taigi tiek tėvystės pripažinimo, nustatymo, tiek nuginčijimo klausimai sprendžiami vadovaujantis pirmiausia vaiko interesais (CK 3.142 straipsnio 2 dalis, 3.146–3.148, 3.150 straipsniai).

8. Remiantis CK 3.149 straipsnio 1 dalimi, duomenis gimimo įraše apie vaiko motiną ar tėvą leidžiama nuginčyti tik teismo tvarka. Nuginčyti motinystę ar tėvystę, pripažintą pareiškimu dėl tėvystės pripažinimo, galima tik įrodžius, kad vaiko motina ar tėvas nėra biologiniai tėvai (CK 3.150 straipsnio 2 dalis).

9. Nagrinėjamu atveju šalys aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus, gali įrodinėti visomis įrodinėjimo priemonėmis (CPK 12, 178 straipsnis, 177 straipsnio 1 ir 2 dalys).

10. Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Teismas, vertindamas įrodymus, turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visumą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Įvertindamas įrodymus teismas, vadovaudamasis įstatymo reikalavimais ir remdamasis logikos dėsniais, turi spręsti apie visų byloje surinktų faktinių duomenų (įrodymų) tikrumą, sąsajumą, leistinumą, tarpusavio ryšį, pakankamumą įrodinėjimo dalyko faktams konstatuoti. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nuosekliai formuojamoje praktikoje dėl įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo yra nurodęs, kad įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama principu, pagal kurį išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo lieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-281-686/2016; 2014 m. kovo 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K 3 67/2014; 2013 m. gruodžio 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-701/2013; ir kt.).

11. Iš šalių paaiškinimų, byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovės vaiko A. A., a.k. (duomenys neskelbtini) tėvu vaiko gimimo liudijime yra įrašytas R. K., a.k. (duomenys neskelbtini) Vaikui suteikta motinos pavardė.

12. Bylos šalys savo paaiškinimais išdėstytais ieškinyje, atsiliepimuose, paaiškinimais teismo posėdžio metu patvirtino, kad ieškovė pastojo nuo atsakovo V. A. ir jų keliams išsiskyrus, ieškovė būdama nėščia pradėjo draugauti su atsakovu R. K., kuris sutiko būti įrašytas vaiko tėvu, nes siejo ateitį su ieškove, tačiau jis nėra vaiko biologinis tėvas. Šalių parodymų nuoseklumas patvirtina ieškovės dėstomas aplinkybes. Pagal šias faktines aplinkybes, kurias ieškovė ir atsakovai patvirtino teismo posėdyje, atsakovas R. K. negali būti A. A. tėvas. Atsakovai pripažįsta, kad A. biologinis tėvas yra V. A.. Šis faktas laikomas nustatytu (LR CPK 182 str. 5 p., 187 str.).

13. Esant išdėstytoms aplinkybėms, ieškinio reikalavimas dėl tėvystės nuginčijimo tenkintinas ir pripažintina, kad atsakovas R. K. nėra A. A. biologinis tėvas (LR CK 3.150 str. 1 d.).

14. Tėvystės nustatymas galimas tik nuginčijus duomenis gimimo įraše apie tėvą, todėl Plungės rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus gimimo metrikų knygoje (duomenys neskelbtini) įrašas Nr. 344, kuriame R. K., a.k. (duomenys neskelbtini) yra nurodytas A. A., a.k. (duomenys neskelbtini) tėvu, naikintinas (CK 3.146 straipsnis), o esant byloje pasitvirtinantiems įrodymas, kad A. A., a.k. (duomenys neskelbtini) biologinis tėvas yra V. A., a.k. (duomenys neskelbtini) nustatytina tėvystė (CK 3.148 straipsnis), vaikui suteiktina tėvo pavardė (CK 3.167 str.).

15. Priimdamas tokį sprendimą teismas įvertino, kad ieškovės dura yra mažametė, su atsakovu R. K. ieškovė ir jos dukra praleido kartu neilgą laiko tarpą, todėl padarė išvadas, kad tarp vaiko ir tėvo nesusiklostė emocinis vaiko ir tėvo ryšys, ir dėl to vaiko interesai nenukentės. Priešingai – vaikas turės galimybę žinoti tikrąją savo kilmę.

16. Pasikartotina, kad vienas iš principų, kuriais grindžiamas šeimos teisinių santykių reglamentavimas, yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas (CK 3.3 str. 1 d.). Šis principas, be kita ko, reiškia, kad kai sprendžiami visi su vaikais susiję šeimos klausimai, tiek tėvai, tiek teismas, tiek kiti asmenys privalo pirmiausia atsižvelgti į vaiko interesus ir jais vadovautis. Dėl to, sprendžiant bet kurį su vaiku susijusį teisinį konfliktą, turi būti siekiama išsiaiškinti, koks ginčo sprendimo variantas labiausiai atitinka vaiko interesus bei poreikius.

17. Nagrinėtinu atveju ir išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo klausimai sprendžiami vadovaujantis pirmiausia vaiko interesais (CK 3.142 str. 2 d., 3.146-3.148, 3.150 str.).Sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui.

18. Nors ieškovė ieškinyje formulavo reikalavimą priteisti iš atsakovo V. A. po 200 Eur kas mėnesį iki vaiko pilnametystės, tačiau bylos nagrinėjimo metu sutiko, kad pastarasis teiktų po 150 Eur. Nagrinėtinu atveju ginčo dėl mokėtinos išlaikymo sumos nėra, šalys apsitarė ir įvertino savo galimybes ir vaiko poreikius, todėl spręstina, kad šalių sutarta išlaikymui skirtina suma yra priimtina. Priteisus išlaikymą, vaiko motina skiriama vaiko lėšų tvarkytoja.

19. Ieškovė ieškiniu neprašė nustatyti tėvo bendravimo su vaiku tvarkos, nors bylos duomenimis šalys kartu negyvena.

20. CPK 376 straipsnyje yra įtvirtintas aktyvus teismo vaidmuo nagrinėjant šeimos bylas. Tokia nuostata įpareigoja teismą tokiose bylose savo iniciatyva rinkti įrodymus (CPK 376 straipsnio 1dalis), viršyti pareikštus reikalavimus (CPK 376 straipsnio 3 dalis), taikyti įstatymuose numatytą alternatyvų asmens teisių ar teisėtų interesų gynimo būdą (CPK 376 straipsnio 4 dalis). Nurodytos įstatymo nuostatos yra vienos iš dispozityvumo ir rungimosi principų išimčių ir aiškinamos kaip suteikiančios teismui galimybę, esant būtinybei, veikti savo iniciatyva, todėl teismas įvertindamas kad šalys posėdžio metu paaiškino jog kliūčių bendrauti su vaiku nesudarys, tad šio klausimo nesprendžia.

21. Lietuvos Respublikos CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.

22. Iš atsakovo priteistinas žyminis mokestis, nuo kurio ieškovė buvo (LR CPK 83 str. 1 d. 2p.).

Teismas , vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 263-268, 270 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Nuginčyti tėvystę ir nustatyti, kad R. K., a.k. (duomenys neskelbtini) nėra A. A., a.k. (duomenys neskelbtini) tėvas, o A. A., a.k. (duomenys neskelbtini) nėra R. K., a.k. (duomenys neskelbtini) dukra.

Panaikinti Plungės rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus gimimo metrikų knygoje (duomenys neskelbtini) įrašą Nr. 344, kuriame R. K., a.k. (duomenys neskelbtini) yra nurodytas A. A., a.k. (duomenys neskelbtini) tėvu.

Nustatyti, kad V. A., a.k. (duomenys neskelbtini) yra A. A., a.k. (duomenys neskelbtini) tėvas, o A. A., a.k. (duomenys neskelbtini) yra V. A., a.k. (duomenys neskelbtini) dukra ir suteikti A. A. pavardę - „A.“, o vardą palikti – „A.“.

Įpareigoti Plungės rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrių pakeisti A. A., a.k. (duomenys neskelbtini) gimimo įrašą ir išduoti naują gimimo liudijimą, kuriame pakeisti šiuos įrašus: vietoje „A. A.“ įrašyti „A. A.“, grafoje - ,,tėvas“, vietoje „R. K., a.k. (duomenys neskelbtini) įrašyti ,,V. A., a.k. (duomenys neskelbtini) Kitus vaiko individualybę išsaugančius duomenis palikti.

Priteisti iš V. A., a.k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą dukrai A. A., a.k. (duomenys neskelbtini) po 150 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2019-02-11 iki dukters pilnametystės, išlaikymą indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka.

Nustatyti A. A., a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su motina R. A., a.k. (duomenys neskelbtini) ir paskirti ją vaikui skirtų lėšų tvarkytoja.

Priteisti iš V. A., a.k. (duomenys neskelbtini) 200 Eur žyminio mokesčio valstybei, mokamo į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM sąskaitą LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 5660.

Ne vėliau kaip kitą darbo dieną po teismo sprendimo nustatyti tėvystę įsiteisėjimo dienos sprendimą elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti vaiko gimimą įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai (CK 3.147 straipsnis).

Sprendimas per 30 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Plungės rajono apylinkės teismą.