Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų teisėja Miglė Janovičienė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo E. A. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto (faktinio palikimo priėmimo) nustatymo, suinteresuoti asmenys byloje – G. A. ir valstybės įmonė Turto bankas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

4. byloje sprendžiamas klausimas dėl pareiškėjo E. A. pareiškimo dėl juridinę reikšmę turinčio fakto – palikimo priėmimo A. K. vardu – (ne) nustatymo (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 442 straipsnio 1 punktas, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

5.1. pareiškėjas E. A., gimęs (duomenys neskelbtini), yra A. A. ir G. A., sūnus. G. A. (buvusi K.), gimusi (duomenys neskelbtini) yra A. K., gimusios (duomenys neskelbtini) ir P. K., gimusio (duomenys neskelbtini), dukra;

5.2. iš Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės 2023 m. birželio 22 d. išrašo matyti, kad A. K. nuosavybės teise priklauso žemės sklypas su statiniais (registro Nr. (duomenys neskelbtini)), t. y. žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įgytas 1997 m. spalio 7 d. Valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties Nr. P49/97-0262, 2001 m. gegužės 2 d. Apskrities viršininko įsakymo Nr. 02-04-3142, pagrindu; gyvenamasis namas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas – kiemo rūsys, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas – pirtis, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas – viralinė, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas – garažas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas – ūkio pastatas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas – ūkio pastatas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiti inžineriniai statiniai – šulinys, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įgyti 2017 m. rugpjūčio 16 d. apylinkės (seniūnijos) pažymėjimo Nr. 27-02-25, pagrindu, esantys (duomenys neskelbtini);

5.3. Elektrėnų savivaldybės 1-ojo notaro biuro notaro Mindaugo Vegio testamento (notarinio Nr. (duomenys neskelbtini)), sudaryto (duomenys neskelbtini), duomenimis, A. K. palikimo atsiradimo metu nuosavybės teise priklausantį visą turtą, kuris gali būti paveldėjimo objektu, įskaitant, bet neapsiribojant, kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, pinigus, turtines teises, paliko vaikaičiui E. A.;

5.4. P. K., gimęs (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini) (žr. Mirties liudijimą AP Nr. (duomenys neskelbtini)). Elektrėnų savivaldybės 2-ojo notaro biuro notaro Česlovo Tomaševičiaus išduotame (duomenys neskelbtini) liudijime (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)), liudijama, kad po P. K., (duomenys neskelbtini), mirties, paveldėjimo byla nepradėta;

5.5. A. K., gimusi (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini) (žr. VšĮ Elektrėnų ligoninės medicininį mirties liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini)). Elektrėnų savivaldybės 2-ojo notaro biuro notaro Česlovo Tomaševičiaus išduotame (duomenys neskelbtini) liudijime (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)), liudijama, kad po A. K., (duomenys neskelbtini), mirties, pradėta paveldėjimo byla Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje palikimą priėmė mirusiosios vaikaitis E. A.;

5.6. pareiškėjas nurodė, jog norėdamas priimti jam testamentu paliktą turtą, 2023 m. gegužės 15 d. kreipėsi į Elektrėnų savivaldybės 2-ojo notaro biuro notarą dėl palikimo priėmimo, tačiau notaras išdavė liudijimą, kad palikimo pagal sudarytą testamentą pareiškėjas priimti negali, nes A. K. paveldėjimo bylos po savo sutuoktinio P. K. mirties neužvedė, todėl A. K. palikimo priėmimas oficialiai neįformintas. Visgi, A. K. po P. K. mirties velionio palikimą priėmė pradėdama velionio turtą faktiškai valdyti.

6. Tam, kad įpėdinis įgytų palikimą, būtina palikimą priimti tam tikra valstybės pripažįstama tvarka bei terminas (Civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 1, 3 dalis). Vienas iš teisiškai pripažįstamų palikimo priėmimo būdų – palikimo priėmimas faktiniu valdymu (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). CK 5.51 straipsnyje detalizuotas palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti. Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią perimti palikėjo teises ir pareigas. Faktą, kad asmuo priėmė palikimą, pradėjęs faktiškai jį (turtą) valdyti, nustato teismas, atsižvelgdamas į CK nustatytus ir teismų praktikoje suformuotus kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-10-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2011).

7. Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (daiktą valdo, jį naudoja, prižiūri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą, prašydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.). Kasacinio teismo išaiškinta (CPK 4 straipsnis), kad: faktinis palikimo valdymas turi atitikti tam tikrus požymius, kad įpėdinį būtų galima pripažinti priėmusiu palikimą; paveldimo turto valdymas reiškia daikto turėjimą savo žinioje, kuris suteikia įpėdiniui galimybę daryti tiesioginį poveikį daiktui; faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog jis siekia įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise. Ar šie veiksmai atlikti, sprendžiama iš: 1) veiksmų fakto ir 2) veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Nereikalaujama, kad įpėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai būtų teisiškai įforminti, t. y. įpėdiniui nebūtina kreiptis į notarą su pareiškimu dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, į teismą dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo arba į kitas valstybės institucijas. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku, t. y. tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus; aktyviems įpėdinio veiksmams, atitinkantiems palikimo priėmimą faktiniu valdymu, taip pat priskiriamas palikimą sudarančių daiktų saugojimas, jų tinkamos būklės palaikymas, pagerinimas, daiktų perkėlimas į kitą vietą, jų naudojimas kaip nuosavų tam tikroje veikloje ir pan.; paprastai dėl fakto nustatymo įpėdiniui gali tekti kreiptis ir tada, kai paveldimas nekilnojamasis ar kitas privalomai registruotinas turtas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-12-16 nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-340-378/2020, nutarties 27–28 punktai).

8. Pareiškėjas nurodė, kad po sutuoktinio P. K. mirties visą laiką nepertraukiamai velionio P. K. paliktą turtą valdė sutuoktinė A. K., t. y. A. K. liko gyventi bendruose sutuoktinių namuose, prižiūrėjo namus, ūkinius pastatus, turtu rūpinosi, naudojosi žeme, deklaravo ir mokėjo žemės mokesčius, sudarė sutartis su elektros tiekėjais, kitomis įstaigomis, teikiančiomis komunalines paslaugas. Suinteresuoti asmenys prieštaravimų pareiškėjo nurodomoms aplinkybėms neteikė. Teismas neturi pagrindo abejoti pareiškėjo nurodytais duomenimis, kad velionė A. K. po sutuoktinio P. K. mirties faktiškai pradėjo valdyti palikėjo turtą, juo rūpindamasi kaip savo. Byloje nėra duomenų apie tai, kad kokie nors kiti asmenys po P. K. mirties būtų faktiškai perėmę palikimą sudarantį turtą, pradėję jį valdyti, juo rūpintis, kaip savo turtu ar aplinkybių, kad su kitais asmenimis būtų kilę ginčai dėl palikimą sudarančio turto. Mirusiojo P. K. turto priėmimas, pradedant faktiškai jį valdyti ir juo rūpinantis kaip savu, atitiko įstatymo keliamus reikalavimus (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Tokiais savo veiksmais A. K. išreiškė valią įgyti visas teises į palikimą.

9. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, nesant suinteresuotų asmenų prieštaravimų, teismas turi pakankamą pagrindą konstatuoti, kad velionė A. K. po sutuoktinio P. K., mirusio (duomenys neskelbtini), mirties priėmė palikimą, pradėdama jį faktiškai valdyti. Juridinis faktas šioje byloje nustatytas pareiškėjo E. A. paveldėjimo teisės pagal testamentą įgyvendinimui po A. K. ir P. K. mirties.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 444 ir 448 straipsniais,

nusprendė:

pareiškėjo E. A. pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), po sutuoktinio P. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), mirties, priėmė velionio P. K. palikimą, pradėjusi jį faktiškai valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas pareiškėjui E. A. nustatytinas siekiant įgyvendinti paveldėjimo teisę pagal testamentą po P. K. ir A. K. mirties.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus.