Vilniaus apygardos teismo nutartis, e2A-1040-275/2020

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2020-06-30
Bylos Nr.: e2A-1040-275/2020
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Virginijus Kairevičius, Danutė Kutrienė, Tatjana Žukauskienė
Ieškovas: uždarųjų akcinių bendrovių „Raminora“, „Anšilas“
Atsakovas: mažajai bendrijai „EUtransbaltic“, „Draukas“
Trečiasis asmuo: uždaroji akcinė bendrovė „Baltic Shipping Centre“, uždaroji akcinė bendrovė „Doritra“, If P

Kategorijos

2.6.10.2.3Kaltė
2.6.10.2.4.1pavadinimo nepavyko patikrinti
2.6.26Vežimas
2.6.27Krovinių ekspedicija
3.1.7.6Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas
3.2.4.11Įrodymų vertinimas

Civilinė byla Nr. e2A-1040-275/2020Teisminio proceso Nr. 2-68-3-18527-2019-4Procesinio sprendimo kategorija 2.6.10.2.3; 2.6.10.2.4.1; 2.6.26; 2.6.27; 3.1.7.6; 3.2.4.11 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. birželio 30 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija susidedanti iš Virginijaus Kairevičiaus, Danutės Kutrienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos) ir Tatjanos Žukauskienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (atsakovo) uždarosios akcinės bendrovės „Draukas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 19 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovų uždarųjų akcinių bendrovių „Raminora“ ir „Anšilas“ ieškinį atsakovams mažajai bendrijai „EUtransbaltic“ ir uždarajai akcinei bendrovei UAB „Draukas“ dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys – uždaroji akcinė bendrovė „Baltic Shipping Centre“, uždaroji akcinė bendrovė „Doritra“ ir If P&C Insurance AS Lietuvoje, veikiantis per filialą, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovai UAB „Raminora“ ir UAB „Anšilas“ kreipėsi į teismą ieškiniu, kurį vėliau patikslino, prašydami: 1) priteisti ieškovui UAB „Raminora“ solidariai iš atsakovų MB „Eutransbaltic“ ir UAB „Draukas“ 537,70 Eur žalos atlyginimo; 2) priteisti ieškovui UAB „Anšilas“ solidariai iš atsakovų 7731,45 Eur žalos atlyginimo; 3) priteisti ieškovui UAB „Raminora“ solidariai iš atsakovų 26,43 Eur vežimo užmokesčio; 4) priteisti ieškovui UAB „Anšilas“ solidariai iš atsakovų 167,39 Eur vežimo užmokesčio; 5) priteisti ieškovams solidariai iš atsakovų 5 proc. dydžio metinių palūkanų; 6) priteisti ieškovams bylinėjimosi išlaidas.

2. Nurodė, kad ieškovai sudarė atlygintines krovinių vežimo sutartis su atsakovu MB „EUtransbaltic“ dėl „Espa International (UK) Limited“ kosmetikos vežimo iš Didžiosios Britanijos į Lietuvą. Atsakovas pats faktiškai krovinio nevežė ir savo sutartinių įsipareigojimų vykdymui pasitelkė trečiąjį asmenį UAB „BALTIC SHIPPING CENTRE“, kuris taip pat ginčo krovinio nevežė, sudarė sutartį su UAB „Doritra“. Pažymėjo, jog UAB „Doritra“ savo turimu transportu kosmetikos pervežimo taip pat neatliko ir prisiimtų sutartinių įsipareigojimų vykdymui pasitelkė vežėją – atsakovą UAB „Draukas“. Pasak ieškovų, krovinys turėjo būti pristatytas 2019 m. vasario 28 d., tačiau faktiškai gavus krovinį nustatyta, kad dėl atsakovų kaltės UAB „Raminora“ negavo prekių už 537,70 Eur (459,75 GBP) o UAB „Anšilas“ už 7731,45 Eur (6610,62 GPB).

3. Atkreipė dėmesį, jog ieškovui UAB „Anšilas“ pareiškus ieškinį teisme, atsakovas MB „Eutransbaltic“ įvykdė dalį reikalavimų, t. y. 2019 m. liepos 4 d. sumokėjo 3000 Eur, o 2019 m. rugpjūčio 1 d. - 1000 Eur. Taip pat nurodė, kad UAB „Raminora“ ir atsakovas MB „Eutransbaltic“ sudarė atlygintinę sutartį dėl „Espa International (UK) Limited“ kosmetikos vežimo iš Didžiosios Britanijos į Lietuvą. Sutartimi atsakovas įsipareigojo užtikrinti, jog UAB „Raminora“ krovinys bus 2019 m. vasario 21 d. pakrautas iš siuntėjo sandėlio Didžiojoje Britanijoje (Omega Warehouse The Hut Group Limited Omega Site Skyline Drive Warrington WA5 3UG) ir 2019 m. vasario 28 d. pristatytas adresu K. Dineikos st. 1, Druskininkai. Viso UAB „Raminora“ krovinio vertė, pagal siuntėjo pateiktą sąskaitą Nr. SINB36190200725, sudarė 13.422,31 Eur (11476,48 GBP).

4. Pabrėžė, kad siuntėjas perdavė atsakovui UAB „Draukas“ vežti UAB „Raminora” krovinį ir atsakovui pristačius krovinį 2019 m. vasario 27 d. pastebėta, kad nuo dėžių nuplėšti prekių pakavimo sąrašai, pakuotės pažeistos, dalis krovinio buvo ne originaliose, pakeistose pakuotėse, dėžės supjaustytos, akivaizdžiai buvo ardomos ne siuntimo vietoje ir nustatytas prekių už 537,70 Eur (459,75 GBP) trūkumas. UAB „Raminora“ prekių priėmimo metu nurodė važtaraštyje Nr. 0002024, jog pakuotės pažeistos; UAB „Raminora“ už krovinį siuntėjui sumokėjo pavedimais Nr. 1252 ir Nr. 1347, taigi UAB „Raminora“ pilnai atsiskaitė.

5. Nurodė, jog UAB „Anšilas“ taip pat patyrė žalos dėl analogiškų atsakovų veiksmų, kadangi UAB „Anšilas“ ir atsakovas MB „Eutransbaltic“ sudarė atlygintinę sutartį dėl „Espa International (UK) Limited“ kosmetikos vežimo iš Didžiosios Britanijos į Lietuvą. Sutartimi atsakovas MB „Eutransbaltic“ įsipareigojo užtikrinti, jog UAB „Anšilas“ krovinys bus 2019 m. vasario 21 d. pakrautas iš siuntėjo sandėlio Didžiojoje Britanijoje (Omega Warehouse The Hut Group Limited Omega Site Skyline Drive Warrington WA5 3UG) ir 2019 m. vasario 28 d. pristatytas dviem adresais: Vilniaus g. 80, Anykščiai ir Gedimino pr. 49 A, Vilnius. UAB „Anšilas“ krovinio vertė, pagal siuntėjo pateiktas sąskaitas Nr. SINB36190200729, Nr. SINB36190200706, Nr. SINB3619020030, buvo 15.312,91 Eur (13 093,19 GBP). Prekės pagal sutartį turėjo būti pristatytos 2019 m. vasario 28 d. dviem adresais: Vilniaus g. 80, Anykščiai ir Gedimino pr. 49 A, Vilnius. Atsakovui UAB „Draukas“ pristačius UAB „Anšilas“ krovinį pastebėta, kad taip pat trūksta prekių pakavimo sąrašų, pakuotės pažeistos, pristatytas krovinys ne originaliose siuntėjo dėžėse, dėžės supjaustytos ir kt. Nustatytas prekių už 7731,45 Eur (6610,62 GPB) trūkumas. UAB „Anšilas“ prekių priėmimo metu nurodė važtaraščiuose Nr. 0002025 ir Nr. 0002026, jog krovinys gautas nepilnas ir pakuotės pažeistos. Pažymėjo, jog UAB „Anšilas“ už krovinį siuntėjui sumokėjo pavedimais Nr. 883 ir Nr. 952, taigi UAB „Anšilas“ pilnai atsiskaitė su siuntėju, t. y. mokėjimo paskirtyje nurodyta, jog mokėjimai atliekami būtent pagal sąskaitas Nr. SINB36190200729, Nr. SINB36190200706, Nr. SINB3619020030. Remiantis CMR konvencijos 23 str. 4 p., prašė priteisti UAB „Anšilas“ naudai kompensaciją užmokesčio už vežimą proporcingai nuostolių dydžiui - atsakovas1 2019 m. balandžio 16 d. pateikė 331,54 Eur PVM sąskaitą faktūrą Nr. D009 ieškovui UAB „Anšilas“. Kadangi UAB „Anšilas“ negavo 50,49 proc. (7731,45 * 100 : 15312,91) krovinio, jam mokėtina suma už vežimą atitinkamai mažintina 50,49 proc., t. y. 167,39 Eur (331,54 * 50,49 : 100); ši suma priteistina iš atsakovų. Taip pat UAB „Raminora“ naudai priteistina kompensacija užmokesčio už vežimą proporcingai nuostolio dydžiui – atsakovas MB „Eutransbaltic“ 2019 m. balandžio 16 d. pateikė 660,66 Eur PVM sąskaitą faktūrą Nr. D010 ieškovui UAB „Raminora“. Kadangi UAB „Raminora“ negavo 4 proc. (537,70 * 100 : 13422,31) krovinio, UAB „Raminora“ mokėtina suma už vežimą atitinkamai mažintina 4 proc., t. y. 26,43 Eur (660,66 * 4 : 100); ši suma atitinkamai priteistina iš atsakovų. Remiantis CMR konvencijos 27 straipsnio 1 dalimi, prašė priteisti 5 proc. palūkanas.

Šalies argumentai

6. Atsakovas MB „EUtransbaltic“ su pareikštu ieškiniu sutiko. Nurodė, kad ieškovams buvo žinoma, kad atsakovas yra ekspeditorius, o ne vežėjas. Atsakovas 2019-02-21 kreipėsi į vežėją UAB „BALTIC SHIPPING CENTRE“ ir sudarė atlygintinę krovinių vežimo sutartį; krovinys turėjo būti pervežtas iš Didžiosios Britanijos į Lietuvą ir 2019-02-28 turėjo būti pristatytas ieškovams. Pristačius krovinį paaiškėjo, kad dalis krovinio prarasta. Atsakovas ne kartą kreipėsi į UAB „BALTIC SHIPPING CENTRE“ dėl žalos atlyginimo, tačiau vežėjas nesutiko su žalos dydžiu. Pažymėjo, jog ieškovo UAB „Raminora“ skola atsakovui sudaro 634,23 Eur už pervežimus, o prarasto krovinio vertė – 537,7 Eur; todėl atsakovas sutiko, jog būtų atliktas priešpriešinis įskaitymas. Tuo tarpu žala ieškovui UAB „Anšilas“ sudaro 7731,45 Eur. Pažymėjo, jog atsakovas 2019-07-04 atliko 3000 Eur pavedimą. Pabrėžė, kad už žalos atsiradimą atsako atsakingas vežėjas UAB „BALTIC SHIPPING CENTRE“. Prašė sumažinti bylinėjimosi išlaidas arba iš viso jų nepriteisti iš atsakovo, kadangi jis siekė bylą užbaigti taikiai.

7. Atsakovas UAB „Draukas“ su pareikštu ieškiniu nesutiko ir nurodė, jog vagystė buvo galimai suplanuota krovinio siuntėjo; tuo tarpu atsakovas, kaip vežėjas, laikėsi visų saugumo reikalavimų; be to, atsakovas neturėjo jokio ryšio su krovinio siuntėju. Pažymėjo, jog atsakovas MB „EUtransbaltic“ ir tretieji asmenys nepateikė įrodymų, jog turėjo teisę vykdyti ekspedijavimo paslaugas. Pabrėžė, jog atsakovo atsakomybę šalinama pagal CMR Konvencijos 17 str. 2 d. Atsakovas neturėjo duomenų, ar Vokietijos policija ėmėsi kokių nors veiksmų dėl prarasto krovinio. Be to, ieškovai žinojo, kokį krovinį vežė, todėl turėjo pasirūpinti jo tinkamu saugumu (užsakyti kietašonę priekabą, o ne tentinę). Atsakovo veiksmai negali būti kvalifikuojami kaip tyčiniai ar prilyginti dideliam neatsargumui.

8. Tretysis asmuo UAB „BALTIC SHIPPING CENTRE“ prašė bylą spręsti teismo nuožiūra. Nurodė, jog ieškovai pagal 2019-02-21 krovinio vežimo užsakymą susitarė su atsakovu MB „EUtransbaltic“ dėl krovinių pervežimo; atsakovas faktiškai krovinio nevežė, o pasitelkė tretįjį asmenį UAB „BALTIC SHIPPING CENTRE“. Pažymėjo, jog jis krovinių taipogi nevežė, o sudarė pervežimo sutartis su UAB „Doritra“, kuri pasitelkė vežėją UAB „Draukas“. Nurodė, kad į krovinius buvo pasikėsinta faktiniam vežėjui UAB „Draukas“ 2019-02-25 sustojus poilsiui Vokietijoje. Pažymėjo, jog aikštelė buvo saugi; atkreipė dėmesį, jog policija atvyko į įvykio vietą, tačiau leido vairuotojui tęsti krovinio pervežimą. Nesutiko su ieškovų prašomu priteisti nuostolių dydžiu, kuris yra per didelis. Atkreipė dėmesį, jog 2019-02-21 krovinių vežimo užsakyme nebuvo numatytos specialios krovinių transportavimo sąlygos, reikalavimai dėl puspriekabės tipo ar specialios instrukcijos kroviniui. Be to, faktinio vežėjo vairuotojas apdairiai pasirinko sustojimui vietą, todėl vežėjo veiksmai neturi būti vertinami kaip didelis neatsargumas ar tyčia CMR Konvencijos 29 str. prasme. Sutiko, jog ieškovų reikalavimai būtų tenkinti iš dalies: UAB „Anšilas“ turėtų būti kompensuota 899,64 SDR, o UAB „Raminora“ – 99,96 SDR.

Šalies argumentai

9. Tretysis asmuo UAB „Doritra“ su pareikštu ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad ieškovai su atsakovu MB „EUtransbaltic“ susitarė dėl krovinių vežimo tarptautiniu maršrutu Jungtinė Karalystė – Lietuva. Atsakovas MB „EUtransbaltic“ pats krovinių nevežė, tačiau savo sutartinių įsipareigojimų vykdymui pasitelkė trečiąjį asmenį UAB „BALTIC SHIPPING CENTRE“. 2019-02-20 UAB „Doritra“ su UAB „BALTIC SHIPPING CENTRE“ sudarė paslaugų teikimo užsakymą - sutartį Nr. K1902113/2, pagal kurią įsipareigojo trečiajam asmeniui UAB „BALTIC SHIPPING CENTRE“ suteikti transporto paslaugas; UAB „Doritra“ su atsakovu UAB „Draukas“ sudarė krovinio pervežimo sutartį Nr. D01902200/1, kuria atsakovas UAB „Draukas“ įsipareigojo pervežti krovinius sutartyje nurodytu maršrutu, laiku ir sąlygomis. 2019-02-26 atsakovo UAB „Draukas“ vairuotojo poilsio metu įvyko vagystė ir buvo prarasta dalis ieškovams priklausiusio krovinio. Vagystės metu buvo perpjautas puspriekabės tentas. Įvykus vagystei, atsakovo UAB „Draukas“ vairuotojas iškvietė policiją, kuri užfiksavo vagystę ir leido vairuotojui tęsti krovinio pervežimą. Pažymėjo, jog nagrinėjamu atveju, CMR konvencijos prasme, vežėjais laikytini atsakovas MB „EUtransbaltic“ (susitariantysis vežėjas) bei atsakovas UAB „Draukas“ (faktinis vežėjas), kuriems, remiantis CMR konvencijos nuostatomis, gali kilti civilinė atsakomybė už krovinio gavėjui padarytą žalą. Trečiojo asmens ir ieškovų nesieja jokie sutartiniai santykiai. Trečiasis asmuo veikė kaip ekspeditorius – tarpininkas, teikęs krovinio pervežimo organizavimo paslaugas trečiajam asmeniui UAB „BALTIC SHIPPING CENTRE, neįsipareigojęs pats vežti krovinio. Trečiasis asmuo, vykdydamas trečiojo asmens UAB „BALTIC SHIPPING CENTRE“ užsakymą, pasamdė atsakovą UAB „Draukas“, kuris ir faktiškai vykdė krovinio pervežimą. Byloje nėra įrodymų, jog trečiasis asmuo būtų netinkamai vykdęs krovinio pervežimo organizavimą. Sprendžiant dėl CMR konvencijos 29 straipsnio taikymo, turi būti įvertinta, ar vežėjo vairuotojo veiksmai turėjo įtakos žalos atsiradimui, t. y. ar dėl jo veiksmų tiesiogiai kilo arba reikšmingai padidėjo grėsmė, kad bus padaryta žala kroviniui ar kad jis bus prarastas. Pabrėžė, jog nagrinėjamos bylos atveju atsakovai atleistini nuo civilinės atsakomybės CMR konvencijos 17 straipsnio 2 dalies pagrindu. Trečiojo asmens teigimu, atsakovo UAB „Draukas“ vairuotojas ėmėsi visų reikalingų saugumo priemonių, jog būtų išvengta krovinio vagystės, tačiau nepaisant to, dalis krovinio buvo pagrobta vairuotojo poilsio metu. Minėtą aplinkybę patvirtina trečiojo asmens UAB „BALTIC SHIPPING CENTRE“ su atsiliepimu pateikti įrodymai (stovėjimo aikštelės fotonuotraukos).

10. Tretysis asmuo If P&C Insurance AS Lietuvoje veikiantis per filialą prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad buvo apdraudęs atsakovo UAB „Draukas“ civilinę atsakomybę. Pažymėjo, kad vežėjo kompensuotina suma neviršijo draudimo sutartyje nustatytos franšizės dydžio, kuri vagystės atveju yra 10% žalos dydžio, bet ne mažiau kaip 1.500,00 Eur. Palaikė UAB „Baltic Shipping Centre“ išdėstytą nuomonę, kad faktinio vežėjo UAB „Draukas“ veiksmai neturėtų būti vertinami kaip tyčiai prilyginamas didelis neatsargumas, kadangi, pasirinkdamas sustojimo poilsiui vietą, vežėjas laikėsi paprasčiausių atidumo, apdairumo ir rūpestingumo taisyklių; taigi nėra pagrindo konstatuoti vežėjo kaltės laipsnį, nustatytą CMR konvencijos 29 str. Pažymėjo, kad atsakovas MB „Eutransbaltic“ 2019-07-04 bankiniu pavedimu sumokėjo 3.000,00 Eur, o 2019-08-01 - 1.000,00 Eur. Taigi, šios sumos atitinka ieškovų reikalaujamas užmokesčio už vežimą sumas; todėl ieškovų patirta nuostolių suma, pagal CMR konvencijos reikalavimus, yra pilnai atlyginta.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

11. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. gruodžio 19 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė solidariai iš atsakovų MB „EUtransbaltic“ ir UAB „Draukas“ ieškovo UAB „Anšilas“ naudai 3731,45 Eur žalos atlyginimo ir 167,39 Eur vežimo užmokesčio, iš viso – 3898,84 Eur ir 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (3898,84 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019-06-20) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos. Priteisė solidariai iš atsakovų MB „EUtransbaltic“ ir UAB „Draukas“ ieškovo UAB „Raminora“ naudai 537,70 Eur žalos atlyginimo ir 26,43 Eur vežimo užmokesčio, iš viso - 564,13 Eur ir 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (564,13 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019-06-20) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos. Priteisė lygiomis dalimis iš atsakovų MB „EUtransbaltic“ ir UAB „Draukas“ ieškovo UAB „Anšilas“ naudai 2655 Eur atstovavimo išlaidų ir 102,29 Eur žyminio mokesčio, iš viso – 2757,29 Eur. Priteisė lygiomis dalimis iš ieškovų UAB „Anšilas“ ir UAB „Raminora“ atsakovo MB „EUtransbaltic“ naudai 855 Eur atstovavimo išlaidų. Priteisė lygiomis dalimis iš atsakovų MB „EUtransbaltic“ ir UAB „Draukas“ trečiojo asmens UAB „BALTIC SHIPPING CENTRE“ naudai 502,38 Eur atstovavimo išlaidų. Priteisė lygiomis dalimis iš atsakovų MB „EUtransbaltic“ ir UAB „Draukas“ į valstybės biudžetą 9,13 Eur pašto išlaidų.

12. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog ieškovai sudarė su atsakovu MB „Eutransbaltic“ krovinio pervežimo sutartį dėl siuntėjo „Espa International (UK) Limited“ prekių - kosmetikos pervežimo iš Didžiosios Britanijos į Lietuvą. Sutartimi atsakovas įsipareigojo užtikrinti, jog ieškovų kroviniai 2019 m. vasario 21 d. bus pakrauti iš siuntėjo sandėlio Didžiojoje Britanijoje ir 2019 m. vasario 28 d. pristatyti sutartyse nurodytais adresais. Sutarties 3.3 punktu atsakovas įsipareigojo pilnai materialiai atsakyti už priimto pervežti krovinio praradimą, trūkumą ar sugadinimą nuo krovinio priėmimo iki galutinio perdavimo bei apmokėti užsakovui dėl to patirtus nuostolius, remiantis CMR konvencija. Byloje nustatyta, jog atsakovas MB „Eutransbaltic“ sudarė sutartį su trečiuoju asmeniu UAB „BALTIC SHIPPING CENTRE“, o šis su UAB „Doritra“, kuri pervežimo sutartį sudarė su atsakovu UAB „Draukas“. Taigi UAB „Draukas“ buvo faktinis ginčo krovinių vežėjas; tuo tarpu atsakovas MB „Eutransbaltic“ veikė kaip ekspeditorius (susitariantis vežėjas).

13. Nurodė, kad byloje nėra ginčo dėl krovinių dalies praradimo fakto; ginčas yra kilęs tarp šalių tik dėl žalos dydžio.

Žemesnės instancijos teismas

14. Pažymėjo, kad jeigu šalis įsipareigoja pervežti krovinį, ji laikoma vežėju CMR konvencijos prasme ir atsako kaip krovinio vežėjas nepriklausomai nuo to, kad faktiškai krovinį vežė kitas asmuo. Tokia išvada darytina sistemiškai aiškinant CMR konvencijos 3 str., 17 str. ir 36 str. nuostatas.

15. Nurodė, kad UAB „Draukas“, veikdamas kaip faktinis vežėjas, savo vardu priėmė krovinį pervežti, pasirašė CMR važtaraštį ir faktiškai pristatė krovinį gavėjams, tačiau dalis krovinio buvo dingusi. Pažymėtina, kad vežėjų atsakomybė pagal CMR konvenciją yra sutartinė civilinė atsakomybė, kurios sąlygos nustatytos CMR konvencijoje. Pagal CMR konvencijos nuostatas, vežėjo kaltė dėl krovinio praradimo, sugadinimo ar pavėluoto pristatymo yra preziumuojama (Konvencijos 17, 18 straipsniai); todėl vežėjas, kuriam pareikštas ieškinys, turi įrodyti, kad krovinys prarastas, jo trūksta ar pristatytas ne laiku dėl Konvencijos 17 straipsnio 2 punkte nurodytų aplinkybių; tokios pozicijos laikosi kasacinis teismas (LAT 2006 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-457/2006). UAB „Draukas“ faktiškai gabeno krovinį savo vardu bei rizika, todėl jam perėjo krovinio kontrolė, taigi jis nagrinėjamojoje byloje laikytinas antruoju vežėju CMR konvencijos 34 straipsnio prasme.

Žemesnės instancijos teismas

16. Konstatavo, jog atsakovas MB „Eutransbaltic“ buvo susitariantis vežėjas, o UAB „Draukas“ – faktinis; taigi ieškovai turi teisę reikalauti žalos atlyginimo tiek iš susitariančio, tiek iš faktinio vežėjo.

17. Konvencijos 23 straipsnio 1 dalis nustato, jog vežėjas praradęs dalį arba visą krovinį privalo atlyginti žąlą, kompensacijos suma apskaičiuojama pagal krovinio vertę toje vietoje ir tuo laiku, kai jis buvo priimtas vežti, to paties straipsnio trečia dalis riboja vežėjo atsakomybę 8,33 apskaitymo vieneto už kiekvieną trūkstamą kilogramą bruto svorio. CMR konvencijos 29 straipsnyje nustatyta, kad vežėjas negali vadovautis šios Konvencijos nuostatomis, kurios jį atleistų nuo atsakomybės ar ją ribotų arba kurios įrodinėjimo naštą perkeltų kitai pusei, jeigu žala buvo padaryta sąmoningai arba dėl jo kaltės, kuri pagal įstatymus, taikomus nagrinėjamoje byloje, prilyginama tyčiniams veiksmams.

18. Pažymėjo, jog teismas nagrinėjamojoje byloje negali ignoruoti aplinkybės, jog rašytinių įrodymų, patvirtinančių vagystės faktą Vokietijoje, nėra (CPK 178str.). Atsakovai ir tretieji asmenys, ginčydami žalos dydį, pateikė teismui tik M. G. paaiškinimą, degalinės ir transporto priemonės fotonuotraukas. Analizuojant ir vertinant šiuos duomenis patikimumo ir pakankamumo prasme, svarbu pažymėti, jog M. G. paaiškinime nenurodyti jo darbovietė, jo asmens kodas ar gimimo data, gyvenamosios vietos adresas; taigi nėra įmanoma identifikuoti asmenį, kuris surašė paaiškinimą. Nurodė, kad byloje nėra duomenų apie tai, ar atsakovo UAB „Draukas“ darbuotojas (vairuotojas) faktiškai pranešė apie krovinio vagystę Vokietijos policijai; pabrėžė, kad rašytinių įrodymų iš policijos, jog buvo užfiksuotas vagystės faktas, taipogi nepateikta.

Žemesnės instancijos teismas

19. Išanalizavus ir įvertinus nurodytus rašytinius duomenis bei atsakovo UAB „Draukas“ vadovo paaiškinimus, duotus teismo posėdyje apie tai, jog jis net nesiaiškino įvykio aplinkybių, su vairuoju nebendravo, teismas sprendė, jog nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo taikyti CMR Konvencijos 17 str. 2 d., atleidžiančią vežėją nuo atsakomybės. Nurodė, kad šalys įrodymų, patvirtinančių, jog buvo pranešta apie įvykį, policijai, nepateikė. Tokiu būdu nustatytos faktinės aplinkybės liudija, jog vežėjas nebuvo maksimaliai atsargus ir rūpestingas, ir nesiėmė visų įmanomų saugumo priemonių; taigi jo elgesys vertintinas kaip neatsargus. Ta aplinkybė, jog transporto priemonė buvo sustojusi saugomoje ir apšviestoje aikštelėje nėra pakankama faktui konstatuoti, jog vežėjas ėmėsi visų saugumo ir atsargumo priemonių. Pažymėjo, kad kasacinis teismas aukščiau nurodytoje byloje pabrėžė, jog vežėjo kaltė dėl krovinio praradimo ar sugadinimo yra preziumuojama, todėl įrodinėjimo našta negali būti perkelta ieškovui. Tuo tarpu atsakovai veiksmų, susijusių su įvykio aplinkybių išaiškinimu, neatliko, nors atsakovas MB „Eutransbaltic“ 2019-02-21 krovinio gabenimo tarptautiniais maršrutais sutarčių 3.3 punktu įsipareigojo ieškovams pilnai materialiai atsakyti už priimto pervežti krovinio praradimą, trūkumą nuo krovinio priėmimo iki galutinio perdavimo bei apmokėti užsakovui dėl to patirtus nuostolius, remiantis CMR Konvencija.

20. Pažymėjo, kad atsižvelgiant į byloje konstatuotas aplinkybes, teismas neturi teisinio pagrindo taikyti Konvencijos 23 straipsnio 1 dalį; todėl priteisė solidariai iš atsakovų ieškovų patirtą žalą. Kadangi atsakovas MB „Eutransbaltic“ dalį žalos, t. y. 4000 Eur pervedė ieškovui UAB „Anišilas“, šia suma teismas mažina priteistiną žalos dydį ir priteisia solidariai iš atsakovų ieškovo UAB „Anšilas“ naudai 3731,45 Eur žalos atlyginimo, o ieškovui UAB „Raminora“ - 537,70 Eur žalos atlyginimo.

Žemesnės instancijos teismas

21. Pagal CMR konvencijos 23 str. 4 p., vežėjui praradus krovinį, pastarasis privalo ne tik atlyginti prarasto krovinio vertę, bet ir kompensuoti visą užmokestį už vežimą, muitų rinkliavas ir mokesčius bei kitas su krovinio vežimu susijusias išlaidas, jeigu buvo prarastas visas krovinys, ir proporcingai nuostolio dydžiui, jeigu buvo prarasta tik dalis krovinio. Remiantis šiomis nuostatomis ir byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, teismas priteisė ieškovui UAB „Raminora“ solidariai iš atsakovų 26,43 Eur vežimo užmokesčio ir ieškovui UAB „Anšilas“ 167,39 Eur vežimo užmokesčio. Nors atsakovas MB „Eutransbaltic“ prašė atlikti įskaitymą pagal jo pateiktas kreditines sąskaitas atitinkamai 26,43 Eur ir 167,39 Eur sumoms, ieškovų atstovas nesutiko, nurodydamas, jog šios sąskaitos nėra įtrauktos į įmonės apskaitą. Spręsdamas dėl šio atsakovo prašymo, teismas pažymėjo jog byloje duomenų, patvirtinančių, jog atsakovas būtų faktiškai sumokėjęs nurodytas sumas ieškovams, nėra (CPK 178 str.) (nepateikė mokėjimo pavedimų ar pan.); todėl užmokestis už vežimą taipogi priteistinas.

22. Nurodė, kad pagal CK 6.38 str., 6.256 str. 1 d. įtvirtinti prievolių vykdymo principai reikalauja, jog prievolės būtų vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais. Remiantis CK 6.37 str. ir 6.210 str., iš atsakovų solidariai priteistinos ieškovams 5 proc. dydžio metinės palūkanos nuo priteistų sumų (3898,84 Eur ieškovui UAB „Anšilas“ ir 564,13 Eur ieškovui UAB „Raminora“) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019-06-20) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

23. Apeliantas (atsakovas) UAB „Draukas“ pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo pakeisti 2019-12-19 Vilniaus m. apylinkės teismo sprendimo dalį ir atmesti ieškinio reikalavimą priteisti solidariai iš atsakovo UAB „Draukas“ ieškovo UAB „Anšilas“ naudai 3731,45 Eur žalos atlyginimo ir 167,39 Eur vežimo užmokesčio, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (3898,84 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019-06-20) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos ir bylos nagrinėjimo išlaidas; pakeisti 2019-12-19 Vilniaus m. apylinkės teismo sprendimo dalį ir atmesti ieškinio reikalavimą priteisti solidariai iš atsakovo UAB „Draukas“ ieškovo UAB „Raminora“ naudai 537,70 Eur žalos atlyginimo ir 26,43 Eur vežimo užmokesčio, iš viso - 564,13 Eur, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (564,13 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019-06-20) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos ir bylinėjimosi išlaidas.

23.1. Nurodė, kad teismas turi teisinį pagrindą taikyti Konvencijos 23 straipsnio 1 dalį. 2019-02-26 Vokietijoje netoli HANNOVER esančioje ARI AL degalinės aikštelėje vairuotojas pastebėjo, kad vilkiko SCANIA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) puspriekabės Schvvarzmuller valts. Nr. FN611 tentas buvo supjaustytas. Apie įvykį buvo pranešta Vokietijos policijai. Atvykę policijos pareigūnai užsirašė duomenis, nufotografavo priekabą ir išvyko. Vežėjo sustojimo vieta yra pateikta byloje esančiame vairuotojo paaiškinime. Konkreti vieta buvo pasirinkta, nes baigėsi važiavimo laikas. Tam, kad krovinys būtų apsaugotas vežėjas ėmėsi šių priemonių: krovinį gabeno priekaba su bortais ( 60 cm) ir buvo armuoti tentai. Sustojimo aikštelė buvo prie visą parą veikiančios degalinės, taip pat ji buvo apšviesta. Kai vilkikas grįžo į Lietuvą buvo pastebėta, kad trūksta dalies krovinio ir yra išardytos viršutinės dėžutės. Apie įvykį taip pat buvo pranešta draudimui, nes įmonės vilkikai yra apdrausti CMR draudimu. Vairuotojas viso maršruto metu nepažeidė darbo ir poilsio laiko rėžimo, nakvojo tik tam leistinose vietose - degalinėse arba vilkikams skirtose aikštelėse. Visos aplinkybės ir duomenys apie vagystės faktą Vokietijoje, kurios metu galėjo būti pavogta dalis atsakovo vežamo ieškovų naudai krovinio yra pateikta byloje, o kita informacija yra ikiteisminio tyrimo medžiagoje.

23.2. Nurodė, kad atsakovo UAB „Draukas“ atsakomybė šioje byloje išiliuminuojama pagal CMR Konvencijos 17 straipsnio 2 dalį. Atsakovo vairuotojui M. G. sustojus privalomo poilsio Vokietijoje ir likus ilsėtis vilkiko kabinoje, nežinomi asmenys prapjovė armuotą puspriekabės tentą. Vairuotojas poilsio sustojo saugomoje, apšviestoje aikštelėje, prie visą parą dirbančios degalinės ir parduotuvės su maitinimo užeiga. Pats vairuotojas nakvojo vilkiko kabinoje, o ne kažkur atskiroje poilsio vietoje. Šie faktai šalina atsakovo UAB „Draukas“ civilinę atsakomybė pagal CMR Konvencijos 17 straipsnio 2 dalį. Nusikaltimą pirmieji pastebėjo netoliese buvę kitų vilkikų vairuotojai, kurie iškvietė Vokietijos policijos pareigūnus. Vokietijos policininkai paklausė ar yra krovinio draudimas, užsirašė vairuotojo ir kitus duomenis, ir išvyko. Vairuotojas prašė Vokietijos policininkų padaryti atžymą CMR, tačiau Vokietijos policininkai tai daryti atsisakė.

23.3. Pažymėjo, kad ieškovai žinojo kokį krovinį reikia parvežti ir privalėjo pasirūpinti saugiu jo pristatymu į Lietuvą. Ieškovai siekdami apsisaugoti krovinį turėjo užsakyti ne paprastą tentinę puspriekabę, o šaldytuvo tipo arba kietašonę priekabą. Ieškovai žinodami apie krovinio sudėtį ir jo paskirtį, galėjo nusamdyti krovinio palydą arba vežimui prašyti skirti du vairuotojus, kad tamsiu paros metu būtų išvengta sustojimų. Kodėl to padaryta nebuvo, atsakovui UAB „Draukas“ nėra nežinoma. Nurodyti faktai ir aplinkybės patvirtina, kad atsakovo UAB „Draukas“ veiksmai negali būti priskirti tyčiai arba net dideliam neatsargumui, nes buvo įvykdyta visos numatytos vežimo sąlygos. Šių teisinių argumentų pagrindu, atsakovo UAB „Draukas“ kaip vežėjo atsakomybė dėl krovinio vagystės, šalinama CMR Konvencijos 17 straipsnio 2 dalies pagrindu.

23.4. Nurodė, kad UAB „Draukas“ kaip vežėjas, krovinį vežė apdraudęs CMR draudimu draudimo bendrovėje If P8tC Insuranse AS, o gavęs pretenzijas ieškovams nurodė kalbėti su draudimo įmone. Ieškovai draudimo įmonės dalyvaujančiu byloje asmeniu neįtraukė, kai tuo tarpu būtent draudimo įmonė turi padengti vagystės metu padarytą žalą, nes priešingu atveju krovinių draudimas netenka prasmės. Teismas sprendimu visiškai nesprendė draudimo bendrovės atsakomybės, nors privalėjo tai padaryti, kas laikytina esmine Teismo sprendimo klaida. Mūsų nuomone, draudimo bendrovė negali išvengti atsakomybės šioje byloje, nes tai draudimo bendrovės esminė pareiga, funkcijos ir paskirties. LAT 2002 06 24 civ. byloje Nr. 3K-3-911/2002 N. P. v. UAB „Ergo Lietuva “ suformavo vieningą teismų praktiką ir konstatavo, kad „draudimo paskirtis - apsaugoti asmens turtinius interesus nuo galimos žalos rizikos. Taigi draudimo tikslas yra kompensuoti draudėjo turtinius praradimus, kuriuos jis patiria atsitikus draudiminiam įvykiui... Tai įrodo, kad įvykus draudiminiam įvykiui ir nesant įrodymų, kad draudėjas nusikalstamu būdu siekė draudimo išmokos, draudikas privalo kompensuoti patirtą žalą. Draudikas sudaręs draudimo sutartį įvertina savo riziką ir draudžia nuo draudiminių įvykių, priešingai vertinant draudimo tikslą būtų iškreipta pati draudimo esmė ir paskirtis. Pagal draudiko patvirtintas taisykles vagystė krovinio pervežimo metu yra laikomas draudiminiu įvykiu. Turint omenyje kompensacinę draudimo paskirtį, draudimo išmoka turi grąžinti draudėją į tą turtinę padėtį, kurioje jis būtų buvęs, jeigu nebūtų buvę draudiminio įvykio... jeigu krovinys būtų prarastas, draudėjo turtinį praradimą sudarytų prarasto daikto piniginė vertė. Draudėjas pripažintinas silpnesne sutarties šalimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje UAB “Pozicija” v. AB “Lietuvos draudimas” Nr.3K-3-486/2000; 2000 m. gegužės 22 d. nutartis civilinėje byloje S. L. v. AB “Lietuvos draudimas” Nr. 3K-3-581/2000 ir kt.). Dėl šios priežasties draudėjo teisės ir interesai turi būti ginami prioritetiškai. Draudimo bendrovė yra juridinis asmuo ir yra draudimo paslaugas teikiantis profesionalas. Šioje byloje sprendžiant ir vertinant šalių sąžiningumą ir šalių pareigas yra būtina taikyti draudimo bendrovės atsakomybę. Esminiai prievolių principai nustato, kad jeigu vienai iš šalių prievolės vykdymas kartu yra ir profesinė veikla, ši šalis turi vykdyti prievolę su padidinta profesinei veiklai taikoma atsakomybe (LR CK 6.259 str. 3 d.). Todėl draudimo bendrovės veikla, vykdoma prisiimant su ja susijusias pavojus, subjektą įpareigoja būti ypatingai atidžių ir rūpestingu, o esant nesėkmei ar nuostoliams reiškia, kad verslo subjektui tenka nepasisekimo ar nuostolių našta (2001-06-13 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-645/2001). Taigi draudimo tikslas yra kompensuoti draudėjo turtinius praradimus, kuriuos jis patiria atsitikus draudiminiam įvykiui. Tai įrodo, kad įvykus draudiminiam įvykiui ir nesant įrodymų, kad draudėjas nusikalstamu būdu siekė draudimo išmokos, draudikas privalo kompensuoti patirtą žalą. Draudikas sudaręs draudimo sutartį įvertina savo riziką ir draudžia nuo draudiminių įvykių, priešingai vertinant draudimo tikslą būtų iškreipta pati draudimo esmė ir paskirtis

23.5. Nurodė, jog teismas netinkamai išnagrinėjo bylą apelianto atžvilgiu ir nepagrįstai iš apelianto priteisė žalos atlyginimą. Žalos atlyginimas iš Vežėjo visai neturėjo būti priteistas, o jeigu vis tik žala būtų priteista, tai ji turėjo būti priteista tiesiogiai iš draudiko.

Atsiliepimas

24. Atsakovas MB „Eutransbaltic“ pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašo UAB „Draukas“ apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir palikti 2019-12-19 Vilniaus apylinkės teismo sprendimą nepakeistą.

24.1. Nurodė, kad 2019-02-21 krovinių vežimo sutartyje sudarytoje tarp Atsakovo I kaip ekspeditoriaus (arba vežėjo) ir UAB „Baltic shipping centre“ aiškiai numatyta, kad UAB „Baltic shipping centre“ turi turėti galiojantį civilinės atsakomybės draudimą (3.1 p.), UAB „Baltic shipping centre“ yra pilnai materialiai atsakinga už priimtą pervežti krovinį (t. y. jo praradimą) (3.3 p.) UAB „Baltic Shipping centre“ yra vežėjas MB „Eutransbaltic“ atžvilgiu ir pilnai atsako už krovinio praradimą, jeigu neįrodo civilinės atsakomybės ribojimo pagrindo.

24.2. Pažymėjo, kad UAB „Draukas“ teiginiai neparemti jokiais įrodymais. Kaip teisingai pastebėjo pirmos instancijos teismas, jog nėra jokių įrodymų apie vagystės faktą Vokietijoje, taip pat nėra duomenų, jog iš viso UAB „Draukas“ vairuotojas pranešė apie vagystę policijai, nėra įrodymų iš policijos, jog buvo toks faktas fiksuotas. UAB „Draukas“ vadovas nesiaiškino vagystės aplinkybių, posėdžio metu negalėjo pateikti jokių paaiškinimų. Taip pat akivaizdu, jog pats nesiėmė jokių veiksmų, jog padėtų išaiškinti krovinio dingimo aplinkybes, su vairuotoju nebendravo, aplinkybių nenustatinėjo. Byloje nėra įrodymų, jog faktinis vežėjas buvo maksimaliai atsargus, rūpestingas ir ėmėsi visų įmanomų saugumo priemonių, todėl jo elgesys vertintinas kaip neatsargus.

24.3. Nurodė, kad vežėjas negali vadovautis šios CMR konvencijos nuostatomis, kurios jį atleistų nuo atsakomybės ar ją ribotų, jeigu žala buvo padaryta sąmoningai arba dėl i o kaltės, kuri pagal įstatymus, taikomus nagrinėjamoje byloje, prilyginama tyčiniams veiksmams. Pagal CMR Konvencijos 17 straipsnio 4 punktą, pagal 18 straipsnio 2 ir 5 punktų nuostatas vežėjas atleidžiamas nuo atsakomybės tik tuo atveju, kai krovinys prarandamas ar sugadinamas dėl ypatingos rizikos.

24.4. Pažymėjo, kad CMR konvencijos 29 straipsnio 1 dalimi nustatyta vežėjo kaltė suprantama kaip: 1) žalos padarymas tyčia; 2) žalos padarymas veiksmais, kurie pagal bylą nagrinėjančio teismo taikomus įstatymus prilyginami tyčiniams. Civilinėje atsakomybėje pagal teisinę reikšmę tyčinei kaltės formai gali būti prilyginamas didelis neatsargumas. Lietuvos nacionalinėje teisėje tiesiogiai didelis neatsargumas pagal konkrečios bylos aplinkybes gali būti prilyginamas tyčiniams veiksmams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-172/2009). Pagal teisės doktriną tyčiai prilygintu neatsargumu laikomi tokie asmens veiksmai, kurių šis, laikydamasis bent minimalių atsargumo ir rūpestingumo reikalavimų, nebūtų padaręs, arba neveikimas - neatlikimas visų įmanomų veiksmų, galėjusių sumažinti žalos atsiradimo riziką arba padėti jos išvengti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3- 484/2012). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad kai tarptautinių krovinių pervežimų metu dalis ar visas krovinys pavagiamas, tai vagystė laikoma neišvengiama aplinkybe tik išimtiniais atvejais, t. y. kai ji įvykdoma iš tiesų ypatingomis aplinkybėmis (jėga, ginklu, užpuolimu ar kitokiomis priemonėmis, kurioms neprotinga būtų priešintis), todėl įprastų atidumo ir dėmesingumo reikalavimų nepaisymas, lėmęs neteisėtą vežamo krovinio užvaldymą, tokiais atvejais reiškia vežėjo neatsargumą, prilygintiną tyčiniams veiksmams. Duomenų, jog krovinys prarastas dėl ypatingų aplinkybių, kurių vežėjas negalėjo valdyti, šiuo atveju nėra nustatyta. Atsižvelgiant į tai, vežėjas, šiuo atveju UAB „Baltic Shipping centre“ yra ir turi būti pilnai atsakingas už prarastą krovinį ir privalo atlyginti padarytą žalą.

2. Trečiasis asmuo UAB „Doritra“ pateikė atsiliepimą, kuriuo prašo tenkinti UAB „Draukas“ apeliacinį skundą.

Nurodė, kad trečiasis asmuo veikė kaip ekspeditorius — tarpininkas, teikęs krovinio pervežimo organizavimo paslaugas trečiajam asmeniui UAB „BALTIC SHIPPING CENTRE, neįsipareigojęs pats vežti krovinio. Trečiasis asmuo, vykdydamas trečiojo asmens UAB „BALTIC SHIPPING CENTRE“ užsakymą, pasamdė atsakovą UAB „Draukas“, kuris ir faktiškai vykdė krovinio pervežimą. Trečiasis asmuo tinkamai vykdė savo sutartines prievoles trečiajam asmeniui UAB „BALTIC SHIPPING CENTRE“. Trečiasis asmuo neatliko jokių neteisėtų veiksmų, kurie būtų galėję lemti žalos atsiradimą Ieškovams

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas.

26 . Nustatyta, kad atsakovas apeliantas UAB „Draukas“ , teigdamas apie įvykusią krovinio vagystę Vokietijoje, nepateikė įrodymų, kad kreipėsi į policiją, pranešdamas apie įvykdytą nusikaltimą. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino atsakovo darbuotojo paaiškinimą nepakankamu įrodymu dėl įvykusios vagystės, padarė išvadą, kad rašytinių įrodymų apie pranešimą policijai nebuvimas yra pagrindu netaikyti CMR Konvencijos 17 straipsnio 2 dalies ir neatleisti atsakovo, kaip vežėjo, nuo atsakomybės už prarastą krovinį. Teismas vertina, kad visuotinai žinoma yra aplinkybė, jog, įvykus vagystės faktui ir asmeniui pranešus apie tokią vagystę policijai, jai atsiranda pareiga pateikti pranešėjui patvirtinimą apie gautą pranešimą, policija turi pareigą išduoti tai patvirtinantį dokumentą, atsisakymo išduoti tokį įrodymą faktas nebuvo atsakovo įrodytas. Tai, kad vilkiko vairuotojas paaiškino, jog policija buvo atvykusi į įvykio vietą, reiškia, kad policijos tarnyboje turėjo būti užfiksuotas pranešimas ir atsakovas turėjo galimybę gauti įrodymą apie tokį įrodymą. Pateiktame apeliaciniame skunde atsakovas teikia paaiškinimus dėl įvykio aplinkybių, tačiau nenurodo, kuo nepagrįsta teismo išvada, kad atsakovas neįrodė buvus aplinkybėms, atleidžiančioms vežėją nuo atsakomybės pagal CMR Konvencijos 17 straipsnio 2 dalį. Tai, kad atsakovas nesiėmė priemonių gauti įrodymus dėl pranešimo policijai apie vagystę, matyti iš atsakovo vadovo duotų paaiškinimų teismui. Pirmosios instancijos teismas atsakovo vadovo paaiškinimą, jog jis nesiaiškino įvykio aplinkybių, su vairuotoju nebendravo, vertino kaip nepateikimą galimų įrodymų vagystės faktui konstatuoti, iš to padarė išvadą, kad vežėjas nebuvo pakankamai rūpestingas ir maksimaliai atsargus, kad išsaugotų krovinį. Teismas, vertindamas įrodymus šioje dalyje, tinkamai paskirstė pareigas įrodinėti, padarė išvadą, kad vežėjo kaltė dėl krovinio praradimo preziumuojama, todėl įrodinėjimo pareiga negali būti perkelta ieškovui. pareiga rodymus, kuriuos teikė atsakovas dėl vagystės fakto, kad įrodymų vertinimas būtų atliktas pažeidžiant jų vertinimo taisykles, nenustatyta. Atsakovo atstovo paaiškinimas, kad vilkikui grįžus į Lietuvą buvo pastebėta, kad trūksta dalies krovinio ir yra išardytos viršutinės dėžutės, leidžia daryti išvadą, kad vilkiko vairuotojas nepranešė apie krovinio dingimą Vokietijos policijai, dėl to galėjo būti ir neužfiksuotas vagystės fakto pranešimas.

27. Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, kad ieškovai turėjo užsakyti ne paprastą tentinę puspriekabę pervežimui, o šaldytuvo tipo arba kietašonę priekabą, siekdami apsaugoti krovinį. Tai, koks krovinys bus vežamas pagal užsakymą, buvo žinoma vežėjams, todėl vežėjas turi pateikti pasiūlymą užsakovui, kokią krovinio pervežimo priemonę jis siūlo naudoti užsakymo vykdymui. 2019-02-21 krovinių vežimo užsakyme nebuvo numatytos specialios krovinių transportavimo sąlygos, reikalavimai dėl puspriekabės tipo ar specialios instrukcijos kroviniui. Atsakovas, teigdamas, kad ieškovas turėjo užsakyti kitokio tipo pervežimo priemonę, turėtų tai pagrįsti, nurodyti, kas įpareigoja užsakovą kroviniui, kuris buvo gabenamas, užsakyti specialius reikalavimus atitinkančią priemonę ir jo gabenimas tokia priemone, kuri buvo užsakyta, dėl tam tikrų krovinio ypatybių nėra rekomenduojamas. Atsakovas nepateikė tokių įrodymų ir argumentų, todėl darytina išvada, kad užsakovas pasirinko tinkamą pervežimo priemonę, vežėjai jam neteikė pasiūlymo užsakyti kroviniui kitokią, saugesnę pervežimo priemonę.

28. Apeliaciniame skunde atsakovas nurodo, kad ieškovai draudimo bendrovės If P&C Insurance AS Lietuvoje, pas kurį vežėjas buvo apdraudęs krovinį CMR draudimu, į bylos nagrinėjimą neįtraukė. Skundžiamo teismo sprendimo įžanginėje dalyje nurodyta, kad byloje trečiuoju asmeniu dalyvauja If P&C Insurance AS Lietuvoje, veikianti per filialą. Apeliaciniame skunde pats atsakovas nurodo, kad trečiuoju asmeniu byloje dalyvauja If P&C Insurance AS Lietuvoje, veikianti per filialą. Pirmosios instancijos teismas 2019 m. lapkričio 19 d. priėmė nutartį, kuria nagrinėjo UAB „Draukas“ prašymą įtraukti į bylą trečiuoju asmeniu If P&C Insurance AS Lietuvoje, veikiančią per filialą, ir nutarė tenkinti prašymą. Teismas nustatė terminą trečiajam asmeniui terminą atsiliepimui į bylą pateikti , tretysis asmuo pateikė atsiliepimą, kuriuo prašė ieškinį atmesti. Kadangi atsakovo draudikas buvo proceso dalyviu, apeliacinio skundo argumentai dėl šios aplinkybės atmestini.

29. Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, kad žalos atlyginimas iš jo, kaip vežėjo, neturėjo būti priteistas, o tuo atveju, jei būtų priteistas, tai jis turėjo būti priteistas tiesiogiai iš draudiko. Nurodė, kad teismas nesprendė dėl draudimo bendrovės atsakomybės, nors privalėjo tai daryti. Ieškovai atsakingais asmenimis dėl krovinio praradimo nurodė du vežėjus - užsakymą priėmusį MB „EUtransbaltic“, kuris faktiškai vežimo nevykdė, bei faktinį vežėją - ir UAB „Draukas“ . Atsakovas UAB „Draukas“ byloje nereiškė prašymo pakeisti netinkamą atsakovą tinkamu, t. y. jį pakeisti If P&C Insurance AS Lietuvoje, jo draudiku, todėl teismas neturėjo pareigos vertinti, ar nėra atsakingu pagal ieškinį vežėjo draudikas. Atsakovas nurodė teisminės praktikos bylą - Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2002 06 24 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-911/2002, kurioje, teigia, suformuota vieninga teismų praktika ir konstatuota, kad draudimo paskirtis - apsaugoti asmens turtinius interesus nuo galimos žalos rizikos. Tai įrodo, kad, įvykus draudiminiam įvykiui ir nesant įrodymų, kad draudėjas nusikalstamu būdu siekė draudimo išmokos, draudikas privalo kompensuoti patirtą žalą. Atsakovo nurodyti teiginiai iš nutarties nėra vieningos teismų praktikos formavimu. Nagrinėjamoje byloje ieškinys nebuvo pareikštas draudimo sutarties pagrindu, joje nebuvo nagrinėjama draudiko atsakomybės dėl draudėjo padarytos žalos klausimai, todėl kasacinės instancijos teismo nutarties išvados netaikytinos šioje byloje. Nurodyta byla nėra analogiška nagrinėjamai bylai, joje nebuvo daromos išvados dėl teisės normų, taikytinų šioje byloje.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

30. Atsakovas MB „Eutransbaltic“ pateikė 2020 m. kovo 5 d. PVM sąskaitą, iš kurios matyti, kad už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą patyrė 968 Eur išlaidų, šią sumą apmokėjo advokatui M. N. pateiktu SEB banko 2020 m. kovo 9 d. mokėjimo nurodymu. Prašymas dalinai tenkintinas. Atsižvelgiama į tai, kad skundžiamu teismo sprendimu priteista lygiomis dalimis iš ieškovų UAB „Anšilas“ ir UAB „Raminora“ atsakovo MB „EUtransbaltic“ naudai 855 Eur atstovavimo išlaidų, bei į tai, kad teismo sprendimas buvo priimtas ir šio atsakovo nenaudai. Tai, kad MB „EUtransbaltic“ teismo sprendimo neskundė ir atsiliepimu į kito atsakovo pateiktą apeliacinį skundą prašė sprendimą palikti nepakeistą, jam suteikia teisę į atstovavimo išlaidų, turėtų atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimui, atlyginimą. Šios išlaidos priteistinos iš atsakovo, kurio skundas atmestas, t. y. UAB „Draukas“. Remiantis CPK 98 straipsnio 2 dalimi bei LR teisingumo ministro įsakymo Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ nustatančiais priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, atmetus apeliacinį skundą, šioje byloje pagal jos sudėtingumą negali būti priteisiama maksimali suma už suteiktą teisinę pagalbą. Teismas mažina priteistinų teismo išlaidų dydį, atsižvelgdamas ir į turtinio ginčijamo reikalavimo dydį byloje. Nustatoma priteistina atsakovui MB „Eutransbaltic“ 600 Eur suma.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 321 str., 326 str. 1 d. 1 p., teismas,

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovui Mažajai bendrijai „EUtransbaltic“ iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Draukas“ 600 Eur atstovavimo išlaidų atlyginimo.

Teisėjai Virginijus KairevičiusDanutė KutrienėTatjana Žukauskienė