Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos A. B. prašymą dėl teismo leidimo išdavimo priimti palikimą pagal apyrašą nepilnamečio vaiko vardu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėja A. B. ir nepilnametė S. B., gimusi 2003 m. gruodžio 1 d., yra seserys, 2020 m. spalio 30 d. mirusios S. B. dukros ir įpėdinės. Po savo mamos S. B. mirties pareiškėja pateikė prašymą dėl palikimo priėmimo pagal apyrašą savo vardu, Klaipėdos miesto 8-ajame notaro biure užvesta paveldėjimo byla Nr. 261/2020, 2021 m. sausio 4 d. sudarytas paveldimo turto apyrašas, kuriame nurodyti paveldimi civilinių teisių objektai ir palikėjos skolos bei kreditoriai. Notarė, nustačiusi, kad tarp įpėdinių yra nepilnametė pareiškėjos sesuo S. B., atsisakė pareiškėjai išduoti paveldėjimo teisės liudijimą, kol bus išspręstas klausimas dėl nepilnamečio asmens paveldėjimo. Kadangi seserų Aleksandros ir S. B. tėvo E. B. ir mirusiosios S. B. santuoka buvo nutraukta dar 2013 m. gegužės 7 d., o E. B. teisės nepilnametės dukters S. B. atžvilgiu yra apribotos, mirus mamai, nepilnametė S. B. liko be tėvų globos, todėl pareiškėja kreipėsi dėl rūpybos savo nepilnametei seseriai nustatymo. 2021 m. sausio 21 d. pareiškėja buvo paskirta savo nepilnametės sesers S. B. rūpintoja. S. B., būdama nepilnametė, neturi visiško civilinio veiksnumo ir negali savarankiškai dalyvauti civiliniuose santykiuose, todėl su turtu susijusias teises bei pareigas gali įgyvendinti tik per savo atstovus pagal įstatymą ar jų sutikimu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.8 straipsnis). Tam, kad nepilnametės S. B. vardu palikimą priimti galėtų pareiškėja, reikalingas išankstinis teismo leidimas (CK 3.188 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Tačiau pareiškėja praleido įstatyme nustatytą terminą palikimui priimti.

Tam, kad gautų palikimą, įpėdinis turi įstatymo nustatyta tvarka ir terminais priimti palikimą (CK 5.50 straipsnio 1 dalis). Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Nurodyti veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Pažymėtina, kad CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatytas terminas palikimui priimti nėra naikinamasis, todėl vadovaujantis CK 5.57 straipsnio 1 dalimi, teismas gali praleistą terminą atnaujinti, jeigu pripažįsta, jog terminas yra praleistas dėl svarbių priežasčių. Įstatymas nenumato, kokios termino praleidimo priežastys yra laikytinos svarbiomis, todėl šį klausimą kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečioje byloje nustatytų faktinių aplinkybių visumą.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymima, kad teismas, nagrinėjantis įpėdinio prašymą atnaujinti terminą palikimui priimti, turi: 1) nustatyti, ar egzistavo pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis remiasi kaip svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis priimti palikimą; 2) įvertinti, ar jos yra svarbios pateisinti termino praleidimą; 3) išsiaiškinti palikimą priėmusių įpėdinių ar kitų suinteresuotų asmenų poziciją dėl termino pratęsimo. Teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinės reikšmės turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios priežastys pripažintinos svarbiomis, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio atnaujinti terminą teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis). Vertinant pareiškėjo elgesį atsižvelgtina į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-378/2017).

Pareiškėja nurodė, jog terminą palikimui priimti nepilnametės sesers S. B. vardu praleido, nes po savo mamos mirties jautė didelį emocinį skausmą, o dėl teisinių žinių stokos nežinojo, jog reikia ne tik atlikti palikimo priėmimo veiksmus, tačiau ir kreiptis dėl rūpybos nustatymo nepilnametei seseriai bei gauti išankstinį teismo leidimą palikimo priėmimui nepilnamečio asmens vardu. Pareiškėja savo nepilnametės sesers S . B. rūpintoja buvo paskirta tik 2021 m. sausio 21 d.. Po rūpybos nustatymo pareiškėja atliko aktyvius veiksmus, kreipdamasi su pareiškimu į teismą dėl praleisto termino atnaujinimo. Pareiškėja elgėsi sąžiningai, rūpestingai ir atliko visus būtinus veiksmus savo nepilnametės rūpintinės teisės į palikimą įgyvendinimui. Nors byloje nėra duomenų, pagrindžiančių objektyvias kliūtis pareiškėjai per įstatymo nustatytą terminą įgyvendinti nepilnametės rūpintinės paveldėjimo teisę, tačiau įvertinus tai, kad byloje sprendžiamas klausimas, susijęs su nepilnamečio vaiko teisėmis, o atsisakymas atnaujinti terminą palikimui priimti, kurį nepilnametė įpėdinė praleido ne dėl savo kaltės, t.y. todėl, kad ji neturi visiško civilinio veiksnumo ir negali savarankiškai dalyvauti civiliniuose santykiuose ir, kad jos įstatyminė atstovė neatliko veiksmų dėl palikimo priėmimo dėl teisinių žinių stokos, pažeistų jos interesus, todėl teismas sprendžia atsižvelgdamas išimtinai į vaikų interesus, remiantis prioritetinių vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu, ir pripažintina, jog pareiškėjos nurodytas terminas priimti palikimą praleistas dėl svarbių priežasčių (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 185 straipsnis).

Esant byloje nustatytoms aplinkybėms, įvertinus tai, kad byloje nėra duomenų, jog termino įgyvendinti nepilnamečio vaiko paveldėjimo teisę atnaujinimas pažeistų nepilnamečio vaiko teises ir teisėtus interesus, vadovaujantis protingumo, teisingumo principais, praleistas įstatymo nustatytas terminas atnaujintinas (CK 5.57 straipsnis, 5.60 straipsnis, CPK 3 straipsnio 7 dalis, 185 straipsnis, 576 straipsnis, 578 straipsnis).

Pareiškėja taip pat prašo išduoti teismo leidimą savo nepilnametės rūpintinės S. B. vardu priimti po jos motinos S. B. mirties atsiradusį palikimą pagal 2021 m. sausio 4 d. turto apyrašą.

Nepilnamečių vaikų vardu palikimą priima jų tėvai (globėjai), kurie yra vaiko atstovai pagal įstatymą. Norint nepilnamečių vaikų vardu priimti ar atsisakyti priimti palikimą yra būtinas teismo leidimas (CK 3.188 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kai sprendžiamas klausimas, susijęs su vaiko teisėmis, leidimo išdavimo klausimą teismas turi spręsti atsižvelgdamas išimtinai į vaiko interesus (CPK 582 straipsnio 4 dalis).

Pažymėtina, kad CK 5.52 straipsnyje numatyta, jog įpėdinis, kuris priėmė palikimą, už palikėjo skolas atsako visu savo turtu. Įpėdinis, priėmęs palikimą pagal antstolio sudarytą apyrašą, už palikėjo skolas atsako tik paveldėtu turtu (CK 5.53 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju, palikimą nepilnametės S. B. vardu pareiškėja ketina priimti pagal 2021 m. sausio 4 d. sudarytą paveldimo turto apyrašą, kuriame nurodyti paveldimi civilinių teisių objektai ir palikėjos skolos bei kreditoriai. Šiuo atveju palikimo priėmimas pagal apyrašą užtikrins, kad kreditorių reikalavimai, nepriklausomai nuo jų dydžio, galės būti patenkinami tik ta apimtimi, kiek yra paveldėto turto, ir į kitą įpėdinio turtą reikalavimai nebus nukreipiami, todėl šis palikimo priėmimo būdas geriausiai apsaugos nepilnametės S. B. interesus, nes įpėdinis, priėmęs palikimą pagal antstolio sudarytą turto apyrašą, už palikėjo skolas atsako tik paveldimu turtu (CK 5.53 straipsnio 1 dalis).

Įvertinus nurodytas aplinkybes bei pateiktus rašytinius įrodymus, siekiant apsaugoti nepilnamečio vaiko interesus, pareiškėjai A. B. leistina priimti palikimą jos rūpintinės S. B. vardu pagal antstolio sudarytą 2021 m. sausio 4 d. apyrašą (CK 3.188 straipsnis, 5.53 straipsnis, CPK 582 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 - 291, 443, 576 - 582 straipsniais, teismas

nutaria:

pareiškimą tenkinti.

Atnaujinti terminą nepilnametei S. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atstovaujamai įstatyminės atstovės A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) palikimui, atsiradusiam po jos motinos S. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties 2020 m. spalio 30 d., priimti, ir pratęsti šį terminą trims mėnesiams nuo šios teismo nutarties įsiteisėjimo dienos.

Išduoti pareiškėjai A. B. teismo leidimą nepilnametės S. B., gimusios 2003 m. gruodžio 1 d., vardu priimti palikimą pagal antstolio sudarytą 2021 m. sausio 4 d. apyrašą, atsiradusį po jos motinos S. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties 2020 m. spalio 30 d.

Nutartis per 7 dienas nuo jos įteikimo gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.