Vilniaus apygardos teismo nutartis

2013-06-07 · Civilinė byla Nr. 2S-1189-340/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-06-07
Bylos Nr.
2S-1189-340/2013
Teisminio proceso Nr.
2-68-02296-2013-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Tatjana Žukauskienė
Ieškovas
T. F.
Atsakovas
Č. M.
Kategorijos
  • 106.3pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 122.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr.2S-1189-340/2013Teisminio proceso Nr. 2-68-02296-2013-4Procesinio sprendimo kategorijos: 106.3; 122.2.; 122.4. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASN UTARTIS2013 m. birželio 7 d.Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Tatjana Žukauskienė,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės T. F. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 2 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės T. F. ieškinį atsakovui Č. M. dėl nekilnojamojo daikto naudojimosi tvarkos nustatymo.

Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama nustatyti naudojimosi tvarką 44 kv. ploto ūkiniu pastatu taip, kad ieškovė galėtų naudotis 29 kv. m, o atsakovas – 15 kv. m šio pastato, įpareigoti atsakovą atlyginti pusę išlaidų, reikalingų pertvarai nurodytame ūkiniame pastate pastatyti.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013-05-02 nutartimi nustatė ieškovei terminą ieškinio trūkumams pašalinti. Nurodė, kad ieškovės reikalavimas pripažintinas reikalavimu atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės, bet ne reikalavimu nustatyti naudojimosi bendru daiktu tvarką, atsižvelgiant į tai sprendė, kad ieškovė įpareigotina pateikti projektą, pagal kurį prašoma atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės. Pažymėjo, kad kartu su ieškiniu pateikiamas nekilnojamojo daikto dalies atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės projektas turi atitikti teisės aktų reikalavimus.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atskiruoju skundu ieškovė prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-05-02 nutartį panaikinti. Nurodo, jog ieškinyje suformulavo prašymą nustatyti ūkinio pastato (unikalus Nr.1096-0017-8032) naudojimosi tvarką, pagal kurią galėtų naudotis 29 kv.m. ūkinio pastato ploto, o atsakovas - 15 kv.m. ūkinio pastato. Teigia, jog ieškiniu nereikalauja atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, nereikalauja, kad būtų suformuoti du skirtingi objektai. Nurodo, jog reikalauja pripažinimo, kad jai priklauso naudotis 29 kv.m. ūkinio pastato ploto, o atsakovui - 15 kv.m. ūkinio pastato. Pažymi, kad apie sienos perstatymą ieškinyje užsiminė tik tam, kad būtų aišku, jog yra pasiryžusi įgyvendinti savo teisę naudotis jai priklausančia nuosavybės dalimi, tačiau sienos perstatymas bus galimas tik teismui pripažinus, jog ieškovei priklauso naudotis 29 kv.m. ūkinio pastato.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkinamas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).

Byloje kilo ginčas dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos nustatymo.

Bendrosios dalinės nuosavybės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių susitarimu (CK 4.75 str. 1 d.). Vienas iš šių teisių įgyvendinimo būdų yra nekilnojamojo daikto naudojimosi tvarkos nustatymas (CK 4.81 str. 1 d.). Ji nustatoma daikto bendraturčių tarpusavio susitarimu arba teismo tvarka. Kreipimasis į teismą dėl naudojimosi nekilnojamu daiktu tvarkos nustatymo reiškia, jog ginčo šalys (bendraturčiai) išnaudojo visas įmanomas galimybes susitarti dėl naudojimosi tvarkos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo nutartyse ne kartą konstatavo, jog sprendžiant bendraturčių ginčą dėl naudojimosi nekilnojamu daiktu tvarkos nustatymo teismo pareiga yra priimti abiem pusėms priimtiniausią sprendimą, atsižvelgiant į ginčo šalių turimas dalis bendrojoje nuosavybėje, įvertinant šalių nesutarimo priežastis, siekiant, kad nustatoma naudojimosi tvarka būtų patogi bendraturčiams, racionali ir tarnautų geresniam nuosavybės valdymui. Siekdamas šių tikslų teismas turi vadovautis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. spalio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-956/2003; 2007 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-291/2007; 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-353/2009).

Nagrinėjamu atveju ieškovė prašo nustatyti jai ir atsakovui bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio ūkinio pastato naudojimosi tvarką, pagal kurią ieškovė galėtų naudotis 29 kv. m. ūkinio pastato plotu, o atsakovas – 15 kv.m. ūkinio pastato plotu. Nurodo, jog atsakovas yra užėmęs pusę ūkinio pastato, nors jam priklauso tik 1/3 jo dalis, ir neleidžia ieškovei naudotis jai priklausančia ūkinio pastato dalimi. Teigia, jog bandė su atsakovu tartis gražiuoju, tačiau atsakovas atsisakė atlaisvinti užimamą pastato dalį, priklausančią ieškovei. Pirmos instancijos teismas, nustatydamas ieškovei terminą ieškinio trūkumamas ištaisyti, nurodė, jog ieškovė iš esmės reikalauja atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, dėl to įpareigojo pateikti įstatymų reikalavimus atitinkantį projektą, pagal kurį būtų atidalinta iš bendrosios dalinės nuosavybės. Apeliantė, nesutikdama su pirmos instancijos teismo procesiniu sprendimu, teigia, jog reiškia reikalavimą dėl nekilnojamojo daikto naudojimosi tvarkos nustatymo ir siekia, jog teismas pripažintų, kad jai priklauso 29 kv. m. ūkinio pastato.

CK 4.81 str. 1 d. numato, jog namo, buto ar kito nekilnojamojo daikto bendraturčiai turi teisę tarpusavio susitarimu nustatyti tvarką, pagal kurią bus naudojamasi atskiromis izoliuotomis to namo, buto patalpomis ar kito nekilnojamojo daikto konkrečiomis dalimis, atsižvelgdami į savo dalį, turimą bendrosios dalinės nuosavybės teise. To paties straipsnio 2 dalis įtvirtina, kad šiame straipsnyje nurodytam susitarimui esant notariškai patvirtintam ir įregistruotam viešame registre, jis yra privalomas ir tam asmeniui, kuris vėliau įgyja dalį to namo, buto ar kito nekilnojamojo daikto bendrosios nuosavybės teisėmis. Kaip jau buvo minėta, naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarka nustatoma daikto bendraturčių tarpusavio susitarimu arba teismo tvarka. Iš byloje esančio Nekilnojamojo turto registro išrašo matyti, jog kaip juridinis faktas buvo nustatyta pastato – gyvenamojo namo (unikalus Nr.1096-0017-8018), nuosavybės teise priklausančio ieškovei ir atsakovui, naudojimosi tvarka, tuo tarpu ūkinio pastato (unikalus Nr.1096-0017-8032) naudojimosi tvarka juridinių asmenų registre, kaip juridinis faktas, nėra įregistruota, todėl ieškovė turi įstatyme nustatytą teisę reikalauti tokios tvarkos nustatymo kreipiantis į teismą, siekti, jog atsakovas naudotųsi bendrosios dalinės nuosavybės teise nepažeisdamas ieškovės teisių ir teisėtų interesų, kadangi atsakovas šiuo klausimu nėra linkęs tartis. Kaip matyti iš ieškinio bei atskirojo skundo argumentų, apeliantė reiškia materialinius reikalavimus ne dėl turto atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, o siekdama nustatyti juridinį faktą, todėl pirmos instancijos teismo įpareigojimai per nustatytą terminą pateikti teisės aktų reikalavimus atitinkantį projektą, pagal kurį būtų galima atidalinti ieškovei ir atsakovui priklausantį ūkinį pastatą laikytini nepagrįstais.

Dėl aukščiau nurodytų aplinkybių pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria ieškovei nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti, panaikintina ir klausimas dėl ieškinio priėmimo perduotinas nagrinėti iš naujo tam pačiam pirmosios instancijos teismui.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 336 str., 337 str. 1 d. 3 p., teismas

nutaria:

panaikinti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2013 m. gegužės 2 d. nutartį ir ieškinio priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Teisėja Tatjana Žukauskienė