- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-06-21
- Bylos Nr.
- 1A-423-988/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-00650-2022-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Darius Pranka, Ugnė Gailiūnienė, Valerij Lauš
- Nuteistasis
- M. P.
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ugnės Gailiūnienės, Valerijaus Laušo (Valerij Lauš) ir Dariaus Prankos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2022 m. balandžio 19 d. nuosprendžio, kuriuo M. P. pripažintas kaltu ir nubaustas:
- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 2 dalį – 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausme (dėl turto vagystės nuo 2021 m. gruodžio 29 d., 17.00 val., iki 2021 m. gegužės 31 d., 09.00 val.);
- pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausme (dėl turto vagystės nuo 2022 m. sausio 4 d., 17.00 val., iki 2022 m. sausio 5 d., 09.10 val.).
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirtos bausmės sumažintos vienu trečdaliu ir už kiekvieną nusikalstamą veiką paskirta bausmė – laisvės atėmimas 6 mėnesiams.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir M. P. paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 9 mėnesiams.
Vadovaujantis BK 64 straipsnio 4, 9 dalimis paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2021 m. spalio 15 nuosprendžiu, kuris yra pakeistas Vilniaus apygardos teismo 2022 m. sausio 6 d. nuosprendžiu, paskirta bausme ir M. P. paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 2 mėnesiams ir bauda 98 MGL (4 900 Eur) dydžio, kuri vykdoma atskirai.
Laisvės atėmimo bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo šiuo nuosprendžio pateikimo vykdyti dienos į bausmės laiką įskaitant pagal Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2021 m. spalio 15 d. nuosprendį, kuris yra pakeistas Vilniaus apygardos teismo 2022 m. sausio 6 d. nuosprendžiu, atliktą bausmę.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės
1. M. P. pagrobė svetimą turtą, įsibrovęs į patalpą, o būtent: jis laikotarpyje nuo 2021 m. gruodžio 29 d., 17.00 val., iki 2021 m. gruodžio 31 d., 09.00 val., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, turėdamas tyčią įsibrauti į patalpas ir pagrobti svetimą turtą, spintelėje, įrengtoje lauke, prie V. G. priklausančio pastato-sandėlio, esančio adresu (duomenys neskelbtini), rastu raktu atrakino šio pastato – sandėlio – duris, tokiu būdu pateko į pastato vidų ir iš pagalbinės patalpos pagrobė pastate buvusius, V. G. įmonei „V.“ priklausančius benzopjūklus: „Husqvarna 357“, 0,29 eurų vertės, ir „Husqvarna 55“, 0,29 eurų vertės, tokiu būdu bendrai pagrobė 0,58 eurų vertės V. G. įmonei „V.“ priklausantį turtą. Tokiais savo veiksmais M. P. padarė nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje.
2. Taip pat M. P. pagrobė svetimą turtą, įsibrovęs į patalpą, o būtent: jis laikotarpyje nuo 2022 m. sausio 4 d., 17.00 val., iki 2022 m. sausio 5 d., 09.10 val., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, turėdamas tyčią įsibrauti į patalpas ir pagrobti svetimą turtą, alkūne išdaužė pastato – sandėlio, priklausančio V. G., esančio adresu (duomenys neskelbtini), pagalbinės patalpos medinio lango dvigubą stiklą, tokiu būdu pro išdaužtą lango stiklą pateko į pastato vidų ir pagrobė pastate buvusius, V. G. įmonei „V.“ priklausančius, benzopjūklus „Husqvarna T435“, 36,36 eurų vertės, ir „Husqvarna T425“, 150 eurų vertės, tokiu būdu bendrai pagrobė 186,36 eurų vertės V. G. įmonei „V.“ priklausantį turtą. Tokiais savo veiksmais M. P. padarė nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje.
II. Apeliacinio skundo argumentai ir prašymai
3. Apeliaciniu skundu M. P. prašo peržiūrėti jo bylą, sumažinti bausmę.
3.1. Apeliantas pažymi, kad jau supranta apie gyvenimą įkalinimo įstaigoje, nori keisti savo gyvenimo būdą, o pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu paskirta bausmė per griežta.
3.2. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad nuteistasis turėjo problemų su alkoholiu, nusikalstamą veiką padarė būdamas neblaivus, šiuo metu atlikinėja bausmę Pravieniškių atvirojoje kolonijoje, dirba ŽŪB „N.“ (duomenys neskelbtini).
3.3. Nuteistasis pabrėžia, kad bendrauja su psichologais apie savo poelgį, pilnai keičia mąstymą apie savo gyvenimą, reguliariai bendrauja su alkoholio prevencijos specialistais, kurie jam padeda suprasti, kad alkoholis tik kenkia jam ir aplinkiniams. Po bausmės atlikimo planuoja važiuoti į reabilitacijos centrą tęsti alkoholio priklausomybės gydymą ir keisti savo gyvenimą.
Atsiliepimas
4. Atsiliepimu Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus prokuroras Jan Paškevič prašo nuteistojo M. P. apeliacinį skundą atmesti.
4.1. Prokuroro teigimu, M. P. apeliaciniame skunde deklaruojamas noras keistis yra tik siekis sumažinti jam paskirtą bausmę. Prokuroras sutinka su pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu M. P. paskirta bausme, jos paskyrimo motyvais ir pagrindais, taip pat jos mažinimu ir subendrinimu.
4.2. Prokuroro manymu, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas bausmės skyrimo klausimą M. P., tinkamai įvertino visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, jo asmenybę. Paskirta bausmė nėra per griežta ir atitinka M. P. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, todėl tenkinti nuteistojo apeliacinio skundo ir keisti jam paskirtą bausmę nėra pagrindo.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
5. Baudžiamojo proceso įstatyme įtvirtinta, kad teismas, nagrinėdamas baudžiamąsias bylas apeliacine tvarka, patikrina bylą tik tiek, kiek to yra prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalis). Nagrinėjamoje byloje nuteistasis M. P. ginčija paskirtų laisvės atėmimo bausmių dydžius už nusikalstamų veikų, numatytų BK 178 straipsnio 2 dalyje, padarymą, ir subendrintos bausmės dydį ir galutinės subendrintos laisvės atėmimo bausmės trukmę. Įvertinus byloje esančius duomenis, apeliacinio skundo ir apeliacinės instancijos teismui proceso dalyvių pateiktus argumentus konstatuojama, kad šioje byloje pirmosios instancijos teismo priimtas nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas – duomenis pripažįstant įrodymais ir juos vertinant pirmosios instancijos teismas esminių Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) pažeidimų nepadarė. Atsižvelgiant į tai ir byloje nenustačius padarytų kitų esminių baudžiamojo proceso pažeidimų teisėjų kolegija pasisako tik apeliacinio skundo ribose.
Dėl paskirtos bausmės dydžio
6. Skirdamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką teismas privalo vadovautis BK 54 straipsnyje nurodytais bausmės skyrimo pagrindais bei atsižvelgti į BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus bausmės skyrimo tikslus – sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Šių tikslų visuma sudaro vieningą bausmės paskirtį. Vadovaujantis konstituciniais teisingumo, teisinės valstybės principais, už teisės pažeidimus taikomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-130-699/2015). Teisingumo principo įgyvendinimas taip pat užtikrina tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimą, kuri geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį ir būtų adekvati padarytai veikai, tai yra bausmė turi atitikti padarytos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį bei kaltininko asmenybę. Todėl teismas yra įpareigotas nusikaltusiam asmeniui skirti individualizuotas ir subalansuotas baudžiamąsias priemones.
7. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie padeda paskirti teisingą bausmę, nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui, numatyti BK 54 straipsnyje. Vadovaujantis BK 54 straipsnio 1 dalimi, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. BK 54 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas skirdamas bausmę atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą. Be to, teismų praktikoje pabrėžiama, kad individualizuojant bausmę visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-232-942/2018, 46 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). Taip pat remiantis BK 61 straipsnio 1, 2 dalimi teismas įvertinęs visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes bei motyvuotai parinkęs bausmės rūšį, skiriamos bausmės dydį privalo skaičiuoti nuo jos vidurkio. Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas paskirtą bausmę sušvelnina ar sugriežtina tokiu atveju, kai paskirta bausmė yra aiškiai per griežta ar aiškiai per švelni. Teismas, skirdamas bausmę už naujos nusikalstamos veikos padarymą, taip pat atsižvelgia ir į teistumą (BK 97 straipsnio 1 dalis).
8. Pirmosios instancijos teismas, teisėjų kolegijos vertinimu, šių reikalavimų nepažeidė ir nuteistajam M. P. paskyrė teisingą ir jokiu būdu ne per griežtą bausmę už padarytas nusikalstamas veikas.
9. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad BK 178 straipsnio 2 dalies sankcijoje yra numatytos keturių rūšių bausmės – bauda, areštas, laisvės apribojimas ir laisvės atėmimas iki šešerių metų. Pagal BK 50 straipsnio 2 dalį, terminuoto laisvės atėmimo bausmės minimalus terminas yra lygus trims mėnesiams. Taigi už vagystę įsibraunant į patalpą, pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, gali būti skiriamas, be kita ko, laisvės atėmimas nuo trijų mėnesių iki šešerių metų.
10. Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2022 m. balandžio 19 d. nuosprendžiu M. P., pripažintam kaltu dėl dviejų vienarūšių nusikalstamų veikų, numatytų BK 178 straipsnio 2 dalyje, padarymo, pritaikius BK 64¹ straipsnį, buvo paskirtos laisvės atėmimo bausmės 6 mėnesiams, t. y. už sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmės vidurkį žymiai mažesnės bausmės. Bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu su ankstesniu nuosprendžiu paskirta bausme ir M. P. paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams 2 mėnesiams bei 98 MGL (4 900 Eur) dydžio bauda, kuri vykdoma atskirai. Teisėjų kolegijos nuomone, ši bausmė, atsižvelgiant į padarytą nusikaltimą apibūdinančias aplinkybes, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, yra teisinga, proporcinga ir ne per griežta padarytoms nusikalstamoms veikoms.
11. Apeliacinės instancijos teismo manymu, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino M. P. padarytų nusikalstamų veikų aplinkybes ir tinkamai argumentavo paskiriamos bausmės rūšį ir dydį. Nors nuteistasis apeliaciniame skunde teigia, kad bendrauja su psichologais, alkoholio prevencijos specialistais, nori keisti savo gyvenimo būdą, tačiau tokie apelianto teiginiai neparodo, kad jam buvo paskirta per griežta bausmė.
12. Iš įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenų išrašo matyti, kad M. P. prieš nagrinėjamų nusikalstamų veikų padarymą buvo teistas už įvairaus pobūdžio nusikalstamas veikas, paskutiniais nuosprendžiais: Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 20 d. nuosprendžiu pagal BK 323 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 8 mėnesiams, vadovaujantis BK 75 straipsniu paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 1 metams; Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2018 m. rugsėjo 18 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 281 straipsnio 7 dalį (įstatymo, galiojusio iki 2019 m. balandžio 1 d., redakcija) bauda 98 MGL (4 900 Eur) dydžio; Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2020 m. lapkričio 18 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (2 nusikalstamos veikos) laisvės apribojimu 1 metams, paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2018 m. rugsėjo 18 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir galutinė bausmė paskirta laisvės apribojimas 1 metams ir bauda 98 MGL (4 900 Eur) dydžio; Švenčionių rūmų 2020 m. lapkričio 18 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausmė laisvės apribojimas pakeista į areštą 88 parų trukmės, arešto bausmė atlikta; Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2021 m. spalio 15 d. nuosprendžiu, kuris iš dalies pakeistas Vilniaus apygardos teismo 2022 m. sausio 6 d. nuosprendžiu, pagal BK 178 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu 8 mėnesiams, paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2020 m. lapkričio 18 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bauda 98 MGL (4 900 Eur) dydžio ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 8 mėnesiams ir bauda 98 MGL (4 900 Eur) dydžio, teistumas neišnykęs ir nepanaikintas (1 t., b. l. 160-167).
13. Skundžiamu Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2022 m. balandžio 19 d. nuosprendžiu M. P. buvo nuteistas už dviejų tapačių nusikalstamų veikų, numatytų BK 178 straipsnio 2 dalyje, padarymą, kurios buvo padarytos praėjus kiek daugiau nei dviem mėnesiams nuo paskutinio apylinkės teismo nuosprendžio priėmimo. Nuteistasis padarė du apysunkius, baigtus nusikaltimus, veikdamas tiesiogine tyčia. Pagrobto turto vertė nedidelė – 186,94 Eur, pagrobtas turtas grąžintas savininkui. Turtinio pobūdžio nusikalstamas veikas apeliantas padarė ne pirmą kartą, už analogiško pobūdžio nusikalstamas veikas jau buvo teistas du kartus. Šios aplinkybės parodo, kad priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, M. P. nėra linkęs keisti savo elgesio. Nors apeliantas teisingai nurodo, kad šiuo metu yra dirbantis (prie skundo pridėta darbo sutartis), tačiau ši aplinkybė savaime negali lemti švelnesnės bausmės skyrimo.
14. Atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad ankstesniais nuosprendžiais M. P. buvo taikomos įvairios bausmės: bauda, laisvės apribojimas, kuris buvo pakeistas į areštą, laisvės atėmimas atidedant bausmės vykdymą, realus laisvės atėmimas. Kaip matyti, įvairių rūšių bausmės nepadarė teigiamos įtakos nuteistojo elgesiui, apelianto pasikartojantys teistumai rodo, kad jis turi aiškų polinkį nusikalsti ir net dėl jo ankstesnių nusikalstamų veikų padarymo kylantys teisiniai padariniai ir pasekmės nėra pakankami siekiant atgrasyti M. P. nuo jo pasirinkto nusikalstamo elgesio modelio ar tolesnių nusikalstamų veikų darymo.
15. Apeliantą neigiamai charakterizuoja ir jo sistemingi, besikartojantys administraciniai nusižengimai. Per pastaruosius penkerius metus administracinių nusižengimų registro išraše užfiksuoti 53 administraciniai nusižengimai. Dauguma jų yra susiję su melagingais pagalbos tarnybų iškvietimais, būnant apsvaigus nuo alkoholio, nedideliais viešosios tvarkos pažeidimais, rimties trikdymais, būnant apsvaigus nuo alkoholio. Paskirtos baudos sumokėtos tik už 4 padarytus nusižengimus, dėl kitų nėra jokios informacijos apie baudų sumokėjimą (2 t., b. l. 1-44).
16. Taigi nuteistasis M. P. sistemingai daro įvairaus pobūdžio administracinius nusižengimus, nusikalstamas veikas. Aukščiau išvardintos aplinkybės ir apelianto turimi teistumai aiškiai rodo nuoseklų, neteisėtą ir kitiems asmenims pavojingą nuteistojo elgesį, kurį siekiant pakeisti yra būtina skirti pakankamo griežtumo bausmę. Teisėjų kolegija pabrėžia, kad už ankstesnių nusikalstamų veikų padarymą M. P. buvo skiriamos įvairios bausmės, kurios jokio realaus poveikio M. P. elgesiui nepadarė, todėl nagrinėjamu atveju bausmės tikslai bus pasiekti tik atliekant realią laisvės atėmimo bausmę.
17. Nuteistojo M. P. atsakomybę lengvinančia aplinkybe už nusikalstamas veikas apylinkės teismas pagrįstai nustatė tai, kad jis prisipažino dėl padarytos nusikalstamos veikos ir gailėjosi ją padaręs (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Nuteistojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe apylinkės teismas pagrįstai pripažino tai, kad jis nusikalstamas veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikaltimų padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).
18. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, jog vadovaujantis BK 61 straipsnio 2 dalies nuostatomis, teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį, tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo vidurkio. Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2022 m. balandžio 19 d. nuosprendžiu už nuteistojo M. P. padarytas nusikalstamas veikas skyrė ženkliai mažesnes laisvės atėmimo bausmes nei BK 178 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog už nagrinėjamas nusikalstamas veikas skirtų bausmių dydis nesiekia net pusės sankcijoje numatyto bausmės vidurkio. Taigi sutikti su apeliacinio skundo argumentais, kad tokia bausmė yra per griežta, nėra pagrindo.
19. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybės, pirmosios instancijos teismas pagrįstai paskyrė BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytą bausmę – laisvės atėmimą, kurios dydis yra artimas minimaliam, sankcijoje numatytam, laisvės atėmimo dydžiui. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas išsamiai išanalizavo M. P. bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, laikėsi BK 41, 54 straipsnių keliamų reikalavimų, teisingai subendrino paskirtas bausmes ir pagrįstai paskyrė galutinę bausmę – laisvės atėmimą 1 metams 2 mėnesiams ir baudą 98 MGL (4 900 Eur) dydžio, kuri vykdoma atskirai. Toks bausmės dydis nėra per griežtas, neprieštarauja proporcingumo ir teisingumo principo reikalavimams, dar labiau mažinti bausmės dydį šiuo atveju nėra jokio pagrindo.
20. Teisėjų kolegija papildomai pažymi, kad nagrinėjamoje byloje nuosprendis buvo priimtas atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, todėl teismas turėjo vienu trečdaliu sumažinti subendrintą bausmę, skirtą už nusikalstamas veikas, už kurias M. P. buvo nuteistas nagrinėjamoje byloje. Tačiau pirmosios instancijos teismas BK 64(1) straipsnio nuostatas pritaikė bausmėms, kurias paskyrė už atskiras nusikalstamas veikas ir tik po to šias bausmes subendrino. Toks BK 64(1) straipsnio nuostatų taikymas bausmei, paskirtai už kiekvieną iš nustatytų nusikalstamų veikų, prieštarauja tiek pačios normos turiniui, tiek teismų praktikai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-13-719/2019, 2A-4-976/2020, 2K-114-788/2021).
21. Kita vertus, teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bausmių skyrimo ir bendrinimo klausimą, daro išvadą, kad nagrinėjamoje byloje padarytos klaidos neturėjo neigiamos įtakos galutinei subendrintai bausmei, t. y. dėl šių klaidų nuteistojo teisinė padėtis nebuvo nepagrįstai pabloginta ar pagerinta. BK 64(1) straipsnio nuostatų taikymo pažeidimas, teisėjų kolegijos vertinimu, yra formalaus pobūdžio.
22. Turint tai galvoje, įvertinus įvairius įmanomus bausmių bendrinimo būdus ir su jais siejamus bausmės pradžios nustatymo variantus, galimus jų galutinius rezultatus, nėra pagrindo daryti išvados, kad pirmosios instancijos teismo taikytas bausmių bendrinimo būdas nepagrįstai palengvino ar pasunkino nuteistojo teisinę padėtį ir kad, pasirinkus kitokį, teismų praktikos standartus atitinkantį, bausmių bendrinimo būdą, galutinis rezultatas būtų reikšmingai kitoks. Tokioje situacijoje pirmosios instancijos teismo nuosprendžio keitimas būtų tik formalaus pobūdžio ir jokių teisiškai reikšmingų padarinių nuteistojo teisinei padėčiai neturėtų. Dėl to daroma išvada, kad keisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nuosprendį dėl šio pažeidimo nėra pagrindo.
23. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamu 2022 m. balandžio 19 d. nuosprendžiu parinko teisingą, proporcingą ir tinkamo dydžio laisvės atėmimo bausmę nuteistajam M. P., todėl ir šioje dalyje nėra teisinio pagrindo keisti apylinkės teismo nuosprendį.
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
nuteistojo M. P. apeliacinį skundą atmesti.
Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.