Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Gerda Sinkevičienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ ieškinį atsakovui mažajai bendrijai „Svajonių biuras“ dėl skolos, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 130 straipsnio 1 dalimi, kai adresato gyvenamoji ir darbo vietos yra nežinomos ir kai nėra galimybės paskirti kuratorių, teismas gali įteikti procesinius dokumentus viešo paskelbimo būdu. Atsakovui ieškinio ir jo priedų kopijos bei teismo pranešimas dėl atsiliepimo pateikimo siųsti ieškinyje nurodytu adresu (duomenys neskelbtini), tačiau grįžo neįteikti. Procesiniai dokumentai atsakovui taip pat siųsti kitu ieškinyje nurodytu adresu (duomenys neskelbtini), tačiau taip pat grįžo neįteikti. Procesiniai dokumentai taip pat siųsti atsakovo vadovo V. S. deklaruotu gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), tačiau taip pat grįžo neįteikti. Juridinių asmenų registre nėra nurodytas tikslus atsakovo registruotos buveinės adresas – nurodyta „(duomenys neskelbtini) “. Ieškovo prašymu, ieškinio, jo priedų kopija bei teismo pranešimas buvo įteikti atsakovui teismo 2020 m. birželio 10 d. nutartimi viešo paskelbimo būdu, paskelbiant nustatyto turinio pranešimą specialiame www.teismai.lt tinklapyje, todėl laikytina, kad atsakovui procesiniai dokumentai įteikti tinkamai (CPK 130 straipsnis).

Kadangi atsakovas nepateikė atsiliepimo į pareikštą ieškinį per teismo nustatytą 14 dienų terminą, o ieškovas pareiškė prašymą priimti sprendimą už akių, yra visi CPK 142 straipsnio 4 dalyje, 285 straipsnyje numatyti pagrindai priimti sprendimą už akių.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui, būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad pradinė kreditorė L. S. iš atsakovo užsisakė prekes ir už jas sumokėjo 115,54 Eur. Atsakovas pradinei kreditorei perdavė prekes, kurių vertė yra 18,99 Eur, kitų prekių neperdavė. Dėl nurodytų aplinkybių atsakovas liko skolingas pradinei kreditorei 96,55 Eur. 2018 m. vasario 4 d. reikalavimo perleidimo sutartimi Nr. 2018-02/14 pradinė kreditorė reikalavimo teisę į atsakovo 96,55 Eur dydžio įsiskolinimą perdavė ieškovui. Atsakovas apie reikalavimo perleidimą informuotas 2018 m. vasario 5 d. pranešimu. Atsakovas su pradine kreditore ar ieškovu neatsiskaitė ir liko skolingas 96,55 Eur. Byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovas iki kreipimosi į teismą būtų atsikaitęs su pradine kreditore ar ieškovu (CPK 178 straipsnis).

Reikalavimo perleidimas (cesija) yra vienas iš asmenų pasikeitimo prievolėje būdų, kurio esmė ta, kad pradinis kreditorius (cedentas) perduoda kitam asmeniui (cesionarijui) turimą galiojantį reikalavimą sutarties arba įstatymo pagrindu. Perleidus reikalavimą pasikeičia kreditorius prievolėje, o pati prievolė išlieka nepakitusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010). CK 6.101 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas būtų perleistas, ar nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją arba kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą (CK 6.109 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju apie reikalavimo perleidimą atsakovui pranešta 2018 m. vasario 5 d. pranešimu. Be to, įteikus CPK nustatyta tvarka atsakovei ieškinio su priedais kopijas, įskaitant ir reikalavimo perleidimo sutartį, laikytina, jog atsakovė tinkamai informuota apie reikalavimo perleidimo faktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2011).

Prievolės atsiranda iš sandorių arba kitokių juridinių faktų, kurie pagal galiojančius įstatymus sukuria prievolinius santykius (CK 6.2 straipsnis). Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, vadovaujantis protingumo kriterijais (CK 6.38 straipsnis). CK 6.189 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią. Pagal CK 6.256 straipsnio 1 dalį, kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). Byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų perdavęs pradinės kreditorės užsakytas prekes ar grąžinęs už jas sumokėtus supinigusmą pradinei kreditorei ar ieškovui (CPK 178 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo 96,55 Eur skolos yra pagrįstas, todėl tenkintinas.

Skolininkas, pažeidęs piniginę prievolę, tol kol neatlygina kreditoriui jo patirtų nuostolių už termino prievolei įvykdyti praleidimą privalo mokėti sutarčių ar įstatymo nustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais kreditoriaus nuostoliais. Šios palūkanos, vykdančios nuostolių kompensavimo funkciją, tampa skolininko vykdytinos prievolės dalimi ir turi būti sumokamos visais atvejais, kai vėluojama sumokėti. Atsižvelgiant į tai, kad perimdamas reikalavimo teisę ieškovas įgijo ir su ja susijusias papildomas teises, ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo 5 proc. metinių palūkanų (11,37 Eur) už naudojimąsi kreditoriaus pinigais už laikotarpį nuo 2017 m. spalio 18 d. iki 2020 m. vasario 25 d., yra pagrįstas, todėl tenkintinas.

Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi ir 6.210 straipsnio 1 dalimi ieškovui iš atsakovo priteistinos 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą 107,92 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. vasario 26 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.

Nagrinėjamoje byloje ieškovas turėjo 136 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 15 Eur dydžio sumokėtas žyminis mokestis bei 121 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovo ieškinio reikalavimai tenkinti visiškai, vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, ieškovui iš atsakovo priteisiama 136 Eur bylinėjimosi išlaidų (80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 98 straipsnio 1 dalis).

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, nagrinėjamoje byloje sudaro 5,66 Eur ir yra priteistinos valstybei iš atsakovo (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Sumokėjus, teismui būtina pateikti mokėjimą patvirtinančius dokumentus.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsniu, 142 straipsnio 4 dalimi, 279 straipsnio 2 dalimi, 285-286 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovo mažosios bendrijos „Svajonių biuras“ (j. a. k. 302977987) ieškovui uždarajai akcinei bendrovei „Legal Balance” (j. a. k. 302528679) 96,55 Eur (devyniasdešimt šeši eurai, 55 ct) skolos, 11,37 Eur (vienuolika eurų, 37 ct) palūkanų, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 107,92 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. vasario 26 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos ir 136 Eur (vienas šimtas trisdešimt šeši eurai) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovo mažosios bendrijos „Svajonių biuras“ (j. a. k. 302977987) 5,66 Eur (penki eurai, 66 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybei. Ši suma turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos sąskaitą (kodas 188728821, įmokos kodas 5660).

Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 (dvidešimt) dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, atitinkantį CPK 287 straipsnio reikalavimus.

Ieškovas per 20 (dvidešimt) dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę apskųsti sprendimą už akių apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.