- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-12-11
- Bylos Nr.
- 2A-1861-881/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-54-3-01173-2010-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Vilija Mikuckienė, Virginijus Kairevičius, Jadvyga Mardosevič
- Atsakovas
- A. P.
- Ieškovas
- D. V.
- Trečiasis asmuo
- D. P.
- Kategorijos
- 77.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijaus Kairevičiaus, Jadvygos Mardosevič ir Vilijos Mikuckienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. P. apeliacinį skundą dėl Zarasų rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 7 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. N2-32-731/2011 pagal ieškovės D. V. ieškinį atsakovui A. P. dėl nepilnamečio vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo, trečiasis asmuo D. P..
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė D. V. ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydama pakeisti Zarasų rajono apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 29 sprendimu patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių pirmą punktą ir nustatyti nepilnamečio vaiko K. P., gim. (duomenys neskelbtini), nuolatinę gyvenamąją vietą su ja, priteisti iš atsakovo A. P. K. P. išlaikymą. Nurodė, kad dukra nori gyventi kartu su ja. Ieškovė pasiruošusi deramai atlikti tiesiogines motinos pareigas ryšium su nepilnametės dukros K. P. priežiūra, mokymu bei tinkamu vaiko paruošimu savarankiškam gyvenimui, tinkamai rūpinsis jos sveikata, dvasiniu ir moraliniu ugdymu, materialiniu aprūpinimu, suteiks jai geras sąlygas augti ir vystytis, turi bendrų interesų, supranta pagal amžių augančius poreikius. Ieškovės asmenybė bei gyvenimo būdas nedaro žalingos įtakos nepilnamečiam vaikui. Turtinė padėtis Airijoje yra stabili, nes turi nuolatines pajamas ir nuolatinę gyvenamąją vietą. Teismo sprendimu pakeitus dukros gyvenamąją vietą, ieškovė nedarys jokių kliūčių nepilnametės dukros tėvui atsakovui A. P. bendrauti su dukra Zarasų rajono apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 29 d. sprendimu patvirtintos Sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 2 p. numatyta tvarka.
Atsakovas A. P. su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad po santuokos nutraukimo ieškovės santykiai su nepilnamečiais vaikais pablogėjo, nes ji nuolatos vaikams ir atsakovui daro psichologinį spaudimą, ypač tais atvejais, kai atvyksta iš Airijos į Lietuvą, nuolat konfliktuoja ir nepakankamai, kaip motina, rūpinasi vaikais.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Zarasų rajono apylinkės teismas 2011 m. gruodžio 7 d. sprendimu ieškovės D. V. ieškinį tenkino – pakeitė Zarasų rajono apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 29 d. sprendimu patvirtintos Sutarties dėl santuokos nutraukimo 1 p. ir nustatė nepilnametės dukters K. P. nuolatinę gyvenamąją vietą su motina D. V., jos gyvenamojoje vietoje, priteisė iš atsakovo A. P. išlaikymą nepilnametei dukrai K. P. mokamomis periodinėmis išmokomis po 300 Lt kas mėnesį, 4 307,42 Lt bylinėjimosi išlaidų ieškovei D. V. ir 146,10 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei. Teismas nustatė, kad ieškovė gyvendama užsienyje susikūrė materialinį pagrindą, turi pastovius darbus, gauna stabilias pajamas, jai suteiktos mokesčių lengvatos, darbdavių charakterizuojama teigiamai, turi būstą, gyvenimo draugą T. O., kuris taip pat charakterizuojamas teigiamai, su juo ryšiai stabilūs. Ieškovės gyvenimo draugo gyvenamasis namas didelis. T. O. apklaustas teismo posėdyje išreiškė savo sutikimą, kad visi 3 ieškovės nepilnamečiai vaikai nemokamai nuolatos gyventų jam asmeninės nuosavybės teise priklausančiuose namuose su priklausiniais, suteikiant kiekvienam vaikui po atskirą kambarį, jo sutikimas patvirtintas notaro. Santuokos nutraukimo metu ieškovė visą nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą paliko vaikų naudai, padovanojo ½ dalį buto savo vaikams, į vaikų asmenines sąskaitas perveda pinigines lėšas. Ieškovė su T. O. (duomenys neskelbtini) susilaukė kūdikio, ši aplinkybė patvirtina, jog tarp ieškovės ir jos draugo yra susiformavęs stiprus ryšys ir pastovūs santykiai. Apklausta teisme K. P. parodė, kad vasarą buvo pas mamą Airijoje. Su mama bendravo linksmai, juokaudavo, išsikalbėdavo kaip draugės. Airijoje gyvena jos pusseserė ir pusbrolis, su kuriais sutaria gerai. Žino, kad mokslo metai Airijoje prasideda prieš rugsėjį ir baigiasi anksčiau, Airijoje lankytų žemesnę klasę, tačiau tai jos nebaugina. Anglų kalbą žino pakankamai gerai, kad galėtų bendrauti. Mama gyvena savo draugo name, abu sutaria gerai. Jeigu gyventų su mama, turėtų su kuo pasikalbėti, su seserimi G. nepasikalba, o su tėvo drauge J. – tik juokais. Bendrauja su mama per „Skaipą“, tačiau kai tėtė būna šalia, negali pasišnekėti, nes tėtė sako visko mamai nesakyti, tik kai tėčio nebūna, ji gali pasišnekėti su mama atvirai. Mama jos nemuša, nepriekaištauja jai. Su D. sutaria kaip su broliu ir jeigu gyventų pas mamą, brolis, sesė galėtų atvažiuoti pas ją per atostogas. Ji taip pat juos lankytų atostogų metu. Iš Zarasų rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriaus pateiktų išvadų teismas nustatė, kad G. P., D. P. ir K. P. šiuo metu gyvena (duomenys neskelbtini) kartu su tėvu A. P.. Vaikų nepriežiūros faktų nenustatyta. Kambariuose yra visi reikiami baldai, tvarkinga, tačiau visiems šeimos nariams trūksta erdvės, todėl tarp šeimos narių kyla konfliktai ir barniai. Įvertinęs visas aplinkybes, Zarasų rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius pateikė patikslintą išvadą, kurioje nurodė, jog vaikai sugeba suformuluoti savo pažiūras ir norus sprendžiant jų gyvenamosios vietos nustatymo klausimą, vaikų nuomonė yra motyvuota ir pagrįsta. K. P. santykiai su atsakovu tapo emociškai šaltesni, o su ieškove mergaitės ryšys labai sustiprėjo. Vaikų teisių apsaugos skyrius išreiškė nuomonę, jog K. P. gyvenamąją vietą yra tikslinga nustatyti su motina D. V., jos gyvenamojoje vietoje. Taigi įvertinęs nurodytas aplinkybes, atsižvelgdamas į vaiko norą ir jo interesus, teismas padarė išvadą, jog šalių nepilnamečio vaiko K. P. gyvenamoji vieta nustatytina kartu su jos mama D. V..
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atsakovas A. P. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Zarasų rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 7 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – nustatyti nepilnametės dukters K. P. gyvenamąją vietą su atsakovu, priteisti iš ieškovės išlaikymą periodinėmis išmokomis po 300 Lt kas mėnesį iki vaiko pilnametystės, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad ginčijamu sprendimu pirmosios instancijos teismas pažeidė K. P. interesus gyventi toliau pas tėvą Lietuvoje, kalbėti ir mokytis savo gimtąja kalba, bendrauti nuo vaikystės įprastoje kultūroje ir su kitais broliais ir seserimis. Teismas vadovavosi melagingais Zarasų rajono savivaldybės Vaikų teisių apsaugos skyriaus atstovo parodymais, neva atsakovas su drauge gyvena ne santuokoje. Teismas neįvertino aplinkybės, kad po santuokos nutraukimo ieškovės ir visų trijų vaikų santykiai atšalo, ieškovė labai agresyviai elgėsi su visais mažamečiais vaikais. Nuo 2008 m. vaikais visą laiką rūpinosi atsakovas. Siekdama paveikti visus tris vaikus, ieškovė net nesibodėjo jų gąsdinti. Apie šias aplinkybes teismui buvo žinoma iš atsakovo pateikto raštiško pranešimo. Iš K. P. atsakovui yra žinoma, kad ieškovės ir jos sugyventinio būstas yra ne jo asmeninė nuosavybė, bet jo brolio nuosavybė, kas ateityje apsunkins pačios K. P. gyvenimą. Priešingai nei nurodė Vaikų teisių apsaugos skyriaus atstovė, atsakovo ir jo dukters santykiai yra visai normalūs. Atsakovo teigimu, pati ieškovė labai nedrausmingai vykdė vaikų išlaikymo pareigą, nes ir šiuo metu turi įsiskolinimą už du mėnesius. Pirmosios instancijos teismas netinkamai paskirstė bylinėjimosi išlaidas, nes patenkinęs ieškinį iš dalies, bylinėjimosi išlaidas turėjo paskirstyti proporcingai. Be to, K. P. išlaikymui teismas priteisė iš atsakovo nepagrįstai daug, nes visiškai neatsižvelgė į tai, kad atsakovo pajamos, palyginti su ieškovės, yra labai nedidelės, be to, su atsakovu lieka išlaikomi dar du nepilnamečiai vaikai, kurių poreikiai nuolat didėja. Atsakovo manymu, pirmosios instancijos teismas nevykdė LAT suformuotos teisminės praktikos.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atsakovo A. P. apeliacinį skundą ieškovė D. V. ginčija apeliacinio skundo pagrįstumą ir prašo Zarasų rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 7 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad teismo išvados neprieštarauja LAT Senato 2002 m. birželio 21 d. nutarimo Nr. 35 „Dėl įstatymų taikymo teismų praktikoje, nustatant nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą, tėvams gyvenant skyrium“ reikalavimams. Teismas teisingai ištyrė ir įvertino byloje surinktus įrodymus ir padarė pagrįstas išvadas. Apeliacinio skundo argumentą, kad teismo sprendimas grubiai pažeidžia vaiko interesus, paneigia kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikiamas K. P. prašymas apeliacinės instancijos teismui kuo greičiau gyventi su mama. Teismo išvados atitinka faktines bylos aplinkybes, yra pagrįstos ir teisingos, nepažeidžia tėvų teisių ir pareigų lygiateisiškumo principo. Keisti išlaikymo dydį nėra pagrindo, atsakovas teisme vengė atskleisti savo faktinę turtinę padėtį, vaiko poreikių bei išlaidų neanalizavo ir savo įrodymų teismo procese nepateikė.
Zarasų rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius dėl pateikto apeliacinio skundo pateikė išvadą, kurioje išreiškė nuomonę, kad vaiko gyvenamąją vietą tikslinga nustatyti su motina jos gyvenamojoje vietoje, o iš atsakovo priteistinas išlaikymas galėtų būti mažesnis nei minimali mėnesinė alga.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmetamas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str. 1 ir 2 d., Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 2006-09-21 nutarimas, VŽ, 2006, Nr. 102-3957).
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, kurios sudaro skundo faktinį ir teisinį pagrindą, atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, Zarasų rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriaus pateiktą išvadą, byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, nustatęs teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, tinkamai pritaikęs materialinės ir proceso teisės normas, ieškovės ieškinį dėl nepilnamečio vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo tenkino (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Teisėjų kolegija, taip pat nenustatė absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje.
Kasacinio teismo praktikoje pasisakyta, kad teismas, priimdamas sprendimą byloje dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, turi įvertinti kiekvieno iš tėvų pastangas ir galimybes užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, šeimos aplinkos sąlygas, t. y. tas sąlygas, kuriomis vaikui teks gyventi, nustačius jo gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, tarp jų tėvo (motinos) asmeninius bruožus ir kiekvieno iš jų realią galimybę sudaryti vaikui tinkamas raidos sąlygas, vaiko ir tėvo ar motinos tarpusavio santykius bei jų pobūdį, vaiko norus ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. sausio 14 d. nutartis civilinėje byloje A. M. v. R. M., bylos Nr. 3K-3-58/2002; 2007 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje V. Č. v. I. Č., bylos Nr. 3K-3-555/2007; 2008 m. rugsėjo 3 d. nutartis civilinėje byloje T. K. v. G. K., bylos Nr. 3K-3-411/2008; 2010 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje S. V. v. J. V., bylos Nr. 3K-3-24/2010). Priešingai nei teigia apeliantas, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas vaiko gyvenamosios vietos nustatyto klausimą, esmines aplinkybes išsiaiškino ir nuo teismų formuojamos praktikos nenukrypo.
CK 3.174 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo išsprendžia vadovaudamasis vaiko interesais, atsižvelgdamas į vaiko norą. Į vaiko norą gali būti neatsižvelgiama tik tuo atveju, kai vaiko noras prieštarauja jo interesams. Byloje nustatyta, kad K. P., gim. (duomenys neskelbtini), išreiškė norą gyventi su savo motina šios gyvenamojoje vietoje Airijoje. Faktų, kuriais remiantis galima būtų spręsti, jog šalių dukters išreikštas noras gyventi su motina prieštarautų jos interesams, nenustatyta. Tokių faktų nenurodė ir apeliantas, nes įrodymų, patvirtinančių, kad ieškovė labai agresyviai elgtųsi su nepilnamete dukra K. P. ar ją gąsdintų, nepateikė (CPK 178 str.). Apelianto teiginį, kad K. P. ir ieškovės santykiai atšalo, paneigia byloje esanti Zarasų rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriaus išvada, kurioje aiškiai nurodyta, kad pastaruoju metu mergaitės ryšys su motina labai sustiprėjo, tuo tarpu jos santykiai su tėvu tapo emociškai šaltesni (b. l. 245). Nors apeliantas tvirtina, kad toks teiginys yra melagingas, tačiau įrodymų, patvirtinančių išvados melagingumą, nepateikia (CPK 178 str.). Teisėjų kolegija taip pat nesutinka su apelianto teiginiu, kad ginčijamu sprendimu teismas išskyrė brolius ir seseris. Kaip matyti iš bylos medžiagos, D. P. ir K. P. gerbia sesers apsisprendimą gyventi su motina, broliai ir seserys yra pasiryžę palaikyti tarpusavio ryšius (b. l. 243). Teismas taip pat atkreipia dėmesį, kad bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu G. P., gim. (duomenys neskelbtini) jau yra sulaukusi 18 metų, D. P., gim. (duomenys neskelbtini) yra 17 metų, o K. P. yra 14 metų, taigi brolių ir seserų santykiai jau yra susiformavę ir K. P. gyvenamosios vietos nustatymas su motina neturėtų padaryti jiems esminės žalos, nes tolesnis tarpusavio santykių palaikymas, atsižvelgiant į galimybę naudotis informacinėmis technologijomis, leisti kartu atostogas, priklauso nuo pačių brolių ir seserų noro. Galimybė palaikyti santykius su Lietuvoje liksiančiais, taip pat Airijoje gyvenančiais giminaičiais taip pat turėtų užtikrinti K. P. teisės į tautybę išsaugojimą. Įrodymų, paneigiančių pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes dėl užtikrintos vaiko teisės į būstą, apeliantas nepateikė, kaip ir nepagrindė to, kad ieškovė būtų įsiskolinusi už vaikų išlaikymą.
Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad nustačius vaiko gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, negyvenančiam kartu tėvui ar motinai išlieka teisė ir pareiga bendrauti su vaiku, dalyvauti jį auklėjant, o tėvas ar motina, su kuriuo vaikas gyvena, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku, dalyvauti jį auklėjant (CK 3.170 straipsnis).
Skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas, nustatęs vaiko gyvenamąją vietą su motina, priteisė iš atsakovo išlaikymą periodinėmis išmokomis po 300 Lt kas mėnesį iki vaiko pilnametystės. Apeliantas tvirtina, kad priteistas išlaikymo dydis yra per didelis, tačiau įrodymų, patvirtinančių, kad apeliantas neturi galimybių priteista suma prisidėti prie dukters išlaikymo, nepateikė. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad vadovaujantis CK 3.198 straipsnio 1 dalimi, teismas, priteisdamas išlaikymą, turi nustatyti tokį išlaikymo dydį, kuris būtų pakankamas tenkinti bent minimalius vaikų poreikius. Aiškinant ir taikant šias nuostatas, reglamentuojančias nepilnamečiams vaikams reikalingo išlaikymo dydžio nustatymą, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi vieningos praktikos, kad orientaciniai kriterijai, nustatant priteistino išlaikymo dydį, gali būti, pavyzdžiui, CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (MMA). Nagrinėjamu atveju iš atsakovo priteistas išlaikymas – po 300 Lt kas mėnesį, ir taip yra mažesnis nei teismų praktikoje nusistovėjęs minimalus rekomenduotinas išlaikymo dydis. Nors apeliantas teigia, kad su juo lieka išlaikomi dar du nepilnamečiai vaikai, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pareiga išlaikyti šiuos vaikus tenka ne tik atsakovui, bet ir ieškovei, kuri prie vaikų išlaikymo prisideda šalių sutartomis sąlygomis.
Teisėjų kolegija atmeta apelianto argumentą, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai paskirstė bylinėjimosi išlaidas. Priešingai nei teigia apeliantas, pirmosios instancijos teismas patenkino visus galutinius ieškovės reikalavimus, todėl skirstydamas bylinėjimosi išlaidas pagrįstai vadovavosi CPK 93 straipsnio 1 dalimi.
Remdamasis išdėstytais argumentais apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį atsakovo apeliacinio skundo motyvais keisti arba naikinti nėra pagrindo.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Zarasų rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.