Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

Šiaulių apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Vaclovo Iždono,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje: J. Č., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) r., lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, išsituokęs, turintis vidurinį išsilavinimą, nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalį, 129 straipsnio 2 dalį 3 punktą.

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. Č. 2011 m. rugsėjo 19 d., apie 8.00 val., (duomenys neskelbtini), prie (duomenys neskelbtini) esančio pastato pasikėsino nužudyti V. J. gimusią (duomenys neskelbtini), t. y. priėjo iš nugaros prie V. J., viena ranka sugriebė jai už kaklo, o kita ranka turėtu peiliu tyčia vieną kartą pjovė jai per kaklą, nukentėjusiajai V. J. bandant gintis, delnais užsidengus kaklą, dar tris kartus peiliu smogė jai į kaklo sritį, taip padarydamas nukentėjusiajai V. J. pjautines žaizdas kakle, pjautines žaizdas dešinės plaštakos V piršte bei kairės plaštakos I ir V pirštuose, t. y. nesunkų sveikatos sutrikdymą, bei vieną kartą peiliu dūrė jai į krūtinės sritį, sužalojimo jai nepadarydamas, tačiau sugadindamas V. J. vilkėtą juodos spalvos odinę striukę, tokiu būdu jis pasikėsino nužudyti buvusia sugyventinę V. J., tačiau veikos nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, nes nukentėjusiajai V. J. šaukiant, atbėgo R. B. ir ją išlaisvino.

Apklaustas teisminio nagrinėjimo metu kaltinamasis J. Č. kaltu prisipažindamas iš dalies parodė, kad nenorėjo V. J. nužudyti, norėjo pakalbėti, išgąsdinti. Patvirtino, kad iš F. K. namų turėjo sprindžio didumo peilį, tas peilis buvo smailus, o ne bukas. Einant pro polikliniką jį pralenkė V. J., tada jis ją pasivijo, uždėjo jai vieną ranką ant peties, o kitoje rankoje turėjo peilį ir pridėjo jį prie jos krūtinės. V. J. pradėjo klykti, blaškytis, mosikuoti rankomis. Ji pradėjo eiti atbula, virsti ir taip išėjo, kad buvo perpjauta jos striukė, dešinės rankos plaštaka. Po to liudytojas ( R. B.) pradėjo šaukti, jis paleido V. J. ir nuėjo. Pripažino du smūgius, pripažino, kad dėl jo kaltės V. J. buvo padaryti sužalojimai. Galvojo, kad ir darbą prarado, ir kitką, ir nesąmonę padarė. Dūrė sau į krūtinę ir į gerklę. Mano, kad jo žaizdos buvo didesnės, prarado daug kraujo. Pripažino, kad yra pavydus, V. J. visą laiką dirbo su vyrais, ji jam labai patiko, norėjo su ja gyventi. Nurodė, kad V. J. neįleisdavo į savo namus, neleisdavo išgerti alaus, kviesdavo policiją. Policija jį bausdavo. Nurodė, kad pastatė V. J. sodo namelį, daug kitokių darbų padarė. Kartu pirkdavo maisto produktus, V. J. gamindavo valgį. Bendrų pinigų nebuvo. Norėjo, kad V. J. būtų jo žmona. Įvykio metu negyveno su V. J..

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo J. Č. parodymų, jo kaltė šioje nusikalstamoje veikoje įrodyta kitais byloje surinktais bei teisiamuosiuose posėdžiuose ištirtais įrodymais.

Nukentėjusioji V. J. parodė, kad su kaltinamuoju gyveno nuo 2007 m. gruodžio mėnesio iki 2011 m. liepos mėnesio pradžios. 2011 m. liepos 9 d. J. Č. atvyko pas jos tėvus į kaimą neblaivus, padarė avariją, sudaužė sesers automobilį, jam buvo atimtos vairuotojo teisės, dėl to prarado darbą ir kaltino ją. Nurodė, kad ji priekaištavo J. Č. dėl kitos moters, jis visada būdavo piktas, agresyvus, blogai elgdavosi. J. Č. ją kontroliuodavo, jai priekaištaudavo, sakydavo, kad ji jam neištikima. J. Č. naudojo psichologinį smurtą. Jie turėjo atskiras gyvenamąsias vietas ir ateidavo vienas pas kitą. Jis buvo atėmęs jos buto raktus. Ji dėl J. Č. elgesio kreipėsi į policiją kokius 4–5 kartus. Jis namuose uostydavo jos rūbus, ją žemindavo. Per trejus bendro gyvenimo metus dažnai priekaištaudavo, grasindavo. Nukentėjusioji teigė, kad tenkindavo visas jo seksualines fantazijas, užgaidas. Kartu jie negyvena nuo 2011 m. liepos mėnesio. 2011-09-19 apie 8 val. ėjo į darbą įsitempusi, nes J. Č. grasino susidorojimu. Prie poliklinikos pajuto, kaip iš nugaros ją sugriebė, ties kaklu pamatė peilį. Suprato, ką jis nori padaryti, suprato, kad tai J. Č.. Pajuto pjūvį prie miego arterijos iš kairės pusės, stengėsi viena ranka užsidengti, po to kita, tada jai pjovė per rankas, pradėjo durti į šoną, pradūrė striukę, nupjovė rankinės rankeną. Pribėgęs vyras klausė, kas nutiko, ir ji pasakė, kad ją užpuolė J. Č.. Mano, kad J. Č. galėjo ją nužudyti. Civilinio ieškinio nereiškia.

Liudytojas R. B. parodė, kad 2011 m. rugsėjo 19 d., apie 8 val., atvažiavo pas šeimos gydytoją prisiregistruoti, išėjęs iš poliklinikos išgirdo moters klyksmą, pamatė lyg muštynes. Priėjęs arčiau pamatė, kad vyras laiko peilį, šiukšlių dėžėje rado tuščią šampano butelį, jį paėmė, užsimojo. Vyras pasitraukė, pradėjo save žaloti ir nuėjo. Viena moteris priėjo ir nusivedė sužeistą moterį. Pagalvojo, kad reikia paskambinti policijai, ir nusekė paskui tą vyrą, matė, kaip jis save žalojo peiliu. Policijai parodė, kur yra tas vyras. Peilį matė, peilis buvo virtuvinis, 2–3 cm pločio. Jei peilis būtų smailesnis, moters sužalojimai būtų rimtesni, pasekmės liūdnesnės. Vyras buvo su juoda striuke, su kapišonu. Matė, kad vyras moteriai duria peiliu. Matė kruvinas moters rankas. Neišlaisvino moters, vyras pats atsitraukė nuo jos

Liudytoja V. R. patvirtino, kad su nukentėjusiąja dirba slaugytoja. J. Č. taip pat dirbo kartu. V. J. eidama pasakė, kad ją norėjo nužudyti, papjauti, ji buvo užsiėmusi skruostą. Sutvarstė rankas, skruoste matė žaizdą. V. J. buvo padarytos pjautinės žaizdos. Po kiek laiko greitoji atvežė vyrą, operacinėje J. Č. pasakė, kad jam gaila, kad peilis buvo neaštrus. Nurodė, kad nukentėjusioji yra draugiška, nuoširdi, žino, kad ji su J. Č. yra sugyventiniai.

Liudytoja D. M. parodė, kad V. J. pažįsta kaip kolegę, J. Č. žino kaip greitosios pagalbos vairuotoją. 2011m. rugsėjo 19 d., jai atėjus į pamainą, skubėjo persirengti, nes atvežė J. Č., nebuvo priėjusi prie sužeistos V. J.. J. Č. pjautiniai sužalojimai buvo kakle ir krūtinėje. J. Č. blaškėsi, taip galėjo būti dėl nervinės įtampos. Negali pasakyti, kokiu peiliu buvo padarytos žaizdos.

Liudytoja F. K. parodė, kad su kaltinamuoju pažįstama apie 20 metų, kartu pragyveno apie trejus metus, išsiskyrė su J. Č., nes jis pamilo kitą moterį, kartais J. Č. jai paskambindavo. Nurodė, kad 2011 m. birželio mėnesį išvažiavo į (duomenys neskelbtini) gydytis, maždaug liepos 10 d. paskambino J. Č., pasakė, kad susipyko su V. J., ir paprašė ją grįžti namo. Apie liepos 30 d. grįžo namo. J. Č. prašė paskolinti pinigų, paskolino, o po to jis skolą gražino. Kartu negyveno, bet kartais nakvodavo pas jį. Artimai bendravo. 2011-08-15 J. Č. buvo išvežtas į areštinę. Prieš tai jis turėjo daug planų, kai grįžo 2011-09-01, pasidarė uždaras, apie V. J. nekalbėdavo. 2011-09-19 paskambino iš greitosios ir pasakė apie įvykį. Įvykio nematė. Negirdėjo, kad jis nori sužaloti V. J..

Liudytoja L. D. patvirtino, kad V. J., tarytum nujausdama kreipėsi į ją, kaip į apylinkės inspektorę, pagalbos. V. J. sakė, kad apie trejus metus ji gyvena su J. Č. ir tarp jų, kai jis būdavo išgėręs, nuolat kildavo konfliktai, jis elgdavosi jos atžvilgiu neprognozuojamai. Sakė, kad būnant J. Č. jos namuose nesaugiai jaučiasi. Patikrino duomenų bazėje registrą , kad per metus keletą kartų pas ją į namus buvo vykęs patrulių ekipažas, nes buvo gauti pranešimai apie buitinį konfliktą. V. J. pasakojo, kad J. Č. elgiasi neprognozuojamai ir agresyviai. Kalbėjosi su J. Č., jautėsi, kad jis kalba nerišliai, vieną kartą vienaip pasakoja, kitą kartą jau kitaip. J. Č. sakė, kad labai myli V. J. ir negali be jos gyventi, yra nusivylęs gyvenimu, nes padarė eismo įvykį, ir jam atėmė vairuotojo teises. Žmogus tapo be pajamų, problemos santykiuose su V. J.. J. Č. buvo įspėtas.

Iš įvykio vietos apžiūros 2011-09-19 protokolo matyti, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini), prie (duomenys neskelbtini) esančio pastato (1 t. 7–10 b. l.).

Parodymų patikrinimo vietoje metu nukentėjusioji V. J. patvirtino savo parodymus, parodydama, kur ir kaip ją J. Č. pasikėsino ją nužudyti (1 t. 21–26 b. l.).

VTMT prie LR TM Mažeikių poskyrio specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad V. J. nustatytos pjautinės žaizdos kakle, dešinės plaštakos V piršte, kairės plaštakos I ir V pirštuose. Sužalojimai padaryti kontakto su kietu, aštriu daiktu, galbūt peiliu, metu, 4 trauminiais poveikiais. Pjautinės kaklo ir pirštų žaizdos sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą (1 t. 38 b. l.).

Parodymų patikrinimo vietoje metu liudytojas R. B. patvirtino savo parodymus, parodydamas, kur ir kaip J. Č. pasikėsino nužudyti nukentėjusiąją V. J. (1 t. 92–93 b. l.).

Iš 2011-09-20 daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad nukentėjusioji V. J. pateikė juodos spalvos odinę striukę ir dramblio kaulo spalvos odinę rankinę (1 t. 40 b. l.).

Iš 2011-09-21 apžiūros protokolo matyti, kad 2011-09-19 daiktų, dokumentų pateikimo protokolu pateiktos juodos spalvos odinė striukė ir dramblio kaulo spalvos odinė rankinė apžiūrėtos kaip daiktiniai įrodymai ir pagal 2011-10-03 nutarimą bei 2011-10-06 kvitą Nr. (duomenys neskelbtini) perduotos saugoti į Šiaulių apskrities VPK (duomenys neskelbtini) r. PK (1 t. 41–51 b. l.).

Iš 2012-03-31 apžiūros protokolo matyti, kad 2011-09-19 (duomenys neskelbtini), prie (duomenys neskelbtini) gatvės namo Nr. (duomenys neskelbtini), rasti ir paimti J. Č. rankinė, polietileninis maišelis ir kepurė apžiūrėti kaip daiktiniai įrodymai ir pagal 2012-04-05 nutarimą bei 2012-04-06 kvitą Nr. (duomenys neskelbtini) perduoti saugoti į Šiaulių apskrities VPK (duomenys neskelbtini) r. PK (1 t. 100–106 b. l.).

Iš 2011-08-17 ir 2011-09-16 tarnybinių pranešimų, 2011-08-17 V. J. prašymo ir 2011-08-29 jos apklausos protokolo matyti, kad J. Č. dėl netinkamo, priešingo visuomenės interesams elgesio, policijos pareigūnų buvo oficialiai įspėtas (1 t. 82–89 b. l.).

Parodymų patikrinimo vietoje metu įtariamasis J. Č. parodė, kur ir kaip jis užpuolė ir sužalojo V. J. (1 t. 115–119,123–124 b. l.).

VTMT prie LR TM Šiaulių skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad J. Č. padarytos durtinės-pjautinės žaizdos kaklo kairiame šone ir krūtinės kairėje pusėje. Rasti sužalojimai padaryti duriančiai-pjaunančiu daiktu ar įrankiu. Iš turimų teismo medicininių duomenų nėra galimybės nurodyti, keliais smūgiais J. Č. padaryti kūno sužalojimai, nes gautuose medicininiuose dokumentuose nenurodytas paciento kūne rastų sužalojimų skaičius. Rasti sužalojimai atitinka įvykio aplinkybėse nurodytą laiką. J. Č. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (1 t. 142 b. l.).

VTMT prie LR TM Šiaulių skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad J. Č. kraujyje etilo alkoholio nerasta (1 t. 135–135 b. l.).

Iš VTPT prie SAM Utenos ekspertinio skyriaus teismo psichiatrijos-psichologijos ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad nusikalstamos veikos padarymo metu J. Č. nesirgo lėtiniu ar laikinu psichikos sutrikimu, galėjo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. Šiuo metu J. Č. neserga lėtiniu ar laikinu psichikos sutrikimu. Jam nustatytas paranoidinio tipo asmenybės sutrikimas, adaptacijos sutrikimas, psichikos bei elgesio sutrikimas vartojant alkoholį, žalingas vartojimas, tai šiuo metu netrukdo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. J. Č. gali būti apklausiamas, gali dalyvauti ikiteisminio tyrimo veiksmuose, teisme. J. Č. nereikia taikyti priverčiamųjų medicininio pobūdžio priemonių (2 t. 74–77 b. l.).

Įrodymų vertinimas, analizė, kaltinamojo J. Č. nusikalstamos veikos juridinė kvalifikacija ir jos pagrindimas

Teisėjų kolegija remiasi kaltinamojo J. Č., nukentėjusiosios, liudytojų parodymais, surinktais rašytiniais įrodymais, gretina jų įrodomosios reikšmės liečiamumą, leistinumą ir tarpusavio ryšį su parodymais, tai leidžia konstatuoti, kad kaltinamasis J. Č. pasikėsino nužudyti nukentėjusiąją V. J.. Ši išvada pagrįsta byloje ištirtų įrodymų visetu – kaltinamojo J. Č., nukentėjusiosios V. J., liudytojų parodymais, paties kaltinamojo parodymų patikrinimo vietoje protokolais, įvykio vietos apžiūros protokolu, daiktų apžiūros protokolais, specialistų išvadomis. Aplinkybę, kad būtent kaltinamasis J. Č. padarė jam inkriminuojamą veiką, iš dalies patvirtina pats kaltinamasis, neneigdamas paties fakto, kad jam 2011 m. rugsėjo 19 d., apie 8.00 val., (duomenys neskelbtini), prie (duomenys neskelbtini) esančio pastato, prasilenkus su V. J., kilo noras ją pagąsdinti, todėl išsitraukęs iš kišenės peilį, priėjo jai iš nugaros, paėmė ją už peties ir tuo peiliu pjovė V. J., tačiau negali nurodyti, į kurią vietą. Taigi neteisėtus kaltinamojo J. Č. veiksmus, kėsinantis nužudyti V. J., patvirtina nukentėjusiosios V. J. tiek ikiteisminio tyrimo metu, bei teisme duoti vienodi ir nuoseklūs parodymai, kuriuos ji patvirtino ir parodymų patikrinimo vietoje metu, teisėjų kolegija neturi pagrindo jais netikėti. Nukentėjusiosios V. J. parodymus patvirtina liudytojo R. B. parodymai, kuriuos jis patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu, specialisto išvada. Kaltė įrodoma ir kitų liudytojų parodymais, įvykio vietos apžiūros protokolu, daiktų, dokumentų pateikimo ir apžiūros protokolais, daiktais, turinčiais reikšmės šiai nusikalstamai veiklai tirti ir nagrinėti. Apie kaltininko J. Č. tyčios turinį teismas sprendžia atsižvelgdamas į visas padaryto nusikaltimo aplinkybes: nusikaltimo padarymo įrankius, būdą, sužalojimų kiekį, jų pobūdį, vietą, nusikalstamų veiksmų intensyvumą ir jų nutraukimo priežastis, kaltininko ir nukentėjusiojo tarpusavio santykius, elgesį įvykio metu, taip pat prieš nusikaltimą ir po jo padarymo ir kt. LR BK 22 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad pasikėsinimas padaryti nusikalstamą veiką yra tyčinis veiksmas ar neveikimas, kuriais tiesiogiai pradedamas daryti nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas, jeigu veika nebuvo baigta dėl nuo kaltininko valios nepriklausančių aplinkybių. Bylos duomenimis nustatyta, kad kaltinamojo J. Č. veiksmai V. J. atžvilgiu, pasirinktas pavojingas, žmogaus kūną žalojantis įrankis – peilis, bei pats būdas, t. y. priėjimas iš nugaros, viena ranka sugriebimas nukentėjusiajai už kaklo, o kita ranka turėtu peiliu tyčia vieną kartą pjovimas jai per kaklą, o nukentėjusiajai bandant gintis, delnais užsidengus kaklą, dar tris kartus peiliu smogiant jai į kaklo sritį, taip padarant nukentėjusiajai V. J. pjautines žaizdas įvairiose vietose, t. y. nesunkų sveikatos sutrikdymą, bei vieną kartą peiliu duriant jai į krūtinės sritį, sužalojimo jai nepadarant, tačiau sugadinant V. J. vilkėtą juodos spalvos odinę striukę, duoda pakankamą pagrindą konstatuoti, kad nukentėjusiosios V. J. tiesiogiai kilo grėsmė gyvybei. Nors pats kaltinamasis J. Č. nurodo, kad tyčios sužaloti ar nužudyti V. J. neturėjo, o norėjo tik pagąsdinti, tačiau jo pasirinktas pavojingas veikimo būdas, t. y. smogimas peiliu į gyvybiškai svarbią žmogaus kūno vietą – kaklą, kur sukoncentruotas itin jautrus ir gyvybiškai svarbus žmogui kraujagyslių tinklas, akivaizdžiai parodo, kad sunkių padarinių kilimo tikimybė buvo akivaizdi, o veika nutrūko tik dėl to, kad nukentėjusioji pradėjo garsiai šaukti ir gintis, delnais užsidengė kaklą, o atbėgus R. B. ji išlaisvino iš kaltinamojo apgaubties. Iš nukentėjusiosios V. J., liudytojo R. B. parodymų, bei specialisto išvados matyti, kad kaltinamasis 4 kartus smogė nukentėjusiajai į kaklą ir vieną kartą į krūtinės sritį, o tai įrodo, kad J. Č. veiksmai buvo intensyvūs ir kryptingi, nukreipti būtent į gyvybės atėmimą nukentėjusiosios V. J. atžvilgiu. Kaltininko J. Č. tyčia buvo tiesioginė ir apibrėžta, t.y. turintis gyvenimiškos patirties ir būdamas normalaus protinio išsivystymo J. Č. suvokė, kad savo veiksmais kelia grėsmę nukentėjusiosios V. J. sveikatai ir gyvybei. Taigi šis kaltinamojo J. Č. nusikaltimo kvalifikavimas yra ne pagal kilusius padarinius, o pagal tyčios kryptingumą, pagal sunkiausius padarinius, kuriuos apėmė jo suvokimas ir numatymas. O sprendžiant iš nusikaltimo padarymo mechanizmo, panaudoto įrankio bei smūgių kryptingumo bei jų skaičiaus, kad kaltinamasis J. Č. numatė gyvybės atėmimą kaip vieną iš galimų pavojingos veikos padarinių, tai patvirtina ir tolimesni jo paties atžvilgiu atlikti veiksmai, t. y. savęs susižalojimas.

Iš BK nuostatų matyti, kad baudžiamosios teisės reguliuojamų santykių srityje šeima laikomi ne tik sutuoktiniai ir jų vaikai (įvaikiai), bet ir kartu gyvenantys sutuoktinių tėvai (įtėviai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat asmenys, bendrai gyvenantys neįregistravę santuokos (partnerystė) (BK 248 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad Konstitucinis teismas savo nutarime, priimtame 2012 m. birželio 4 d., išaiškino, kad nustatant griežtesnę baudžiamąją atsakomybę už savo artimojo giminaičio ar šeimos nario nužudymą nei nustatytoji BK 129 straipsnio 1 dalyje, siekta apsaugoti ir tokias kaip artimos giminystės santykiai, šeima, motinystė, tėvystė, vaikystė, taigi 129 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatytu nusikaltimu kėsinamasi ne vien į žmogaus gyvybę, asmens neliečiamumą, bet ir kitas konstitucines vertybes.

Konstitucinis teismas 2011 m. rugsėjo 28 d. nutarime pateikė konstitucinės šeimos sampratos išaiškinimą, kuriame nurodė, kad konstitucinė šeimos samprata grindžiam šeimos narių tarpusavio atsakomybe, supratimu, emociniu prieraišumu, pagalba ir panašiais ryšiais bei savanorišku apsisprendimu prisiimti tam tikras teise ir pareigas, t. y. santykių turiniu, o šių santykių išraiškos forma konstitucinei šeimos sampratai esminės reikšmės neturi. Konstitucinis teismas nutarime išskyrė tam tikrus kriterijus, į kuriuos reikia atsižvelgti vertinant, ar kartu gyvenusių asmenų santykiai priskirtini šeimos santykiams.

Bylos duomenimis nustatyta, kad J. Č. ir V. J. įvykio metu nebuvo sugyventiniai. Iš byloje nustatytų aplinkybių matyti, kad nukentėjusiosios V. J. ir kaltinamojo J. Č. gyvenimas kartu buvo daugiau pašalinių aplinkybių, nesusijusių su įsipareigojimais šeimos santykiams, nulemtas rezultatas. Nukentėjusioji V. J. parodė, kad su kaltinamuoju J. Č. gyveno nuo 2007 m. gruodžio mėnesio iki 2011 m. liepos mėnesio. Nurodė, kad ji priekaištavo J. Č. dėl kitos moters. Turėjo atskiras gyvenamąsias vietas. Ateidavo vienas pas kitą. Jis buvo atėmęs jos buto raktus, ji kreipėsi į policiją 4–5 kartus. Liudytoja F. K. patvirtino, kad nuo 2011 m. liepos mėn. jai skambino J. Č., sakė, kad V. J. iškvietė policiją, pridarė nemalonumų, sakė, kad skiriasi su ja. Prašė paskolinti pinigų, norėjo susigrąžinti vairuotojo pažymėjimą. Maždaug liepos mėnesio antroje pusėje ji su J. Č. bendravo artimiau, jis pas ją nakvodavo. J. Č. atlikus paskirtą areštą grįžo pas ją, rašė laiškus iš (duomenys neskelbtini) areštinės. Be to, jų gyvenimo kartu laikas buvo labai trumpas, palyginus su įprastais nuosekliais šeimos santykiais, tik 3 metai, kurie taip pat nepasižymėjo pastovumu, nes po barnių kiekvienas grįždavo į savo namus, vėliau vėl susitikinėdavo, kad nusikaltimo padarymo metu jau negyveno. Šios aplinkybės neduoda pagrindo neabejotinai išvadai, kad šiuos asmenis siejo tarpusavio atsakomybė ar savanoriškas apsisprendimas prisiimti tam tikras teises ir pareigas kaip šeimos nariams. Darytina išvada, kad vien formalaus gyvenimo kartu faktas, lydimas nuolatinių barnių, nesant kitų aplinkybių, kurios neabejotinai patvirtintų asmenų tarpusavio santykių turinį, panašų į šeimą, negali būti vertinamas kaip šeimos (atitinkančios partnerystės formą) susiformavimas.

Esant tokioms faktinėmis aplinkybėms ir šeimos nario sampratos išaiškinimui, negalima konstatuoti, kad V. J. buvo J. Č. šeimos narė. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad J. Č. veika turi būti perkvalifikuota iš BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punkto į 129 straipsnio 1 dalį

Atsakomybę lengvinančios aplinkybės yra šios: J. Č. prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 1 d. 2 p.); savo noru atlygino nusikaltimu padarytą žalą ( BK 59 str. 1 d. 3 p.).

Kaltinamojo J. Č. atsakomybę sunkinančių aplinkybių byloje nenustatyta ( BK 60 str.).

Bausmės skyrimas ir kiti klausimai.

Teisėjų kolegija, skirdama kaltinamajam J. Č. bausmę, atsižvelgia į padaryto nusikaltimo sunkumą, pavojingumo visuomenei laipsnį, jo atliktų ir pripažintų įrodytais nusikalstamų veiksmų intensyvumą, kilusius žalingus padarinius, jo motyvą ir tikslą, taip pat į kaltininko asmenybės bruožus.

Kaltinamasis J. Č. kėsinosi padaryti labai sunkų nusikaltimą nužudyti kitą asmenį. J. Č.: neteistas (2 t. 2 b. l.); administracine tvarka baustas (2 t. 4–5 b. l.); buvusio darbdavio VšĮ (duomenys neskelbtini) rajono greitosios medicinos pagalbos centro charakterizuojamas teigiamai (2 t. 11 b. l.); teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte nurodoma, jog J. Č. gali dalyvauti procese, pakaltinamas, todėl baustinas (2 t. 74–77 b. l.).

Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos pavojingumą ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Kaip nurodyta BK 54 straipsnio 1 dalyje, teismas bausmę skiria pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Tačiau tais atvejais, kai straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui teismas turi teisę paskirti švelnesnę, negu įstatymo sankcijoje numatytą bausmę. Kadangi pasikėsinimas nužudyti priskiriamas prie labai sunkių nusikaltimų BK 11 straipsnio prasme, BK 129 straipsnio 1 dalies sankcija numato vienintelę bausmės rūšį – laisvės atėmimą nuo septynerių iki penkiolikos metų. Bylos duomenys leidžia teigti, jog J. Č. antivisuomeninės nuostatos nebuvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio, kuris patvirtina, kad nusikaltimas nebuvo loginė kaltininko gyvenimo būdo bei jo ankstesnio gyvenimo ar elgesio pasekmė. Byloje nenustatyta atsakomybę sunkinančių aplinkybių, pripažintos dvi atsakomybę lengvinančios aplinkybės. Teisėjų kolegija mano, kad paskirta minimali sankcijoje numatyta reali laisvės atėmimo bausmė neatitiktų padarytos nusikalstamos veikos sunkumo ir kaltininko asmenybės, prieštarautų teisingumo principui. Kaltinamajam J. Č. skiriant bausmę taikytinos LR BK 62 straipsnio nuostatos ir, remiantis 62 str. 2 d. 4 p., 3 d. 1 p., paskirtina mažesnė bausmė, negu straipsnio sankcijoje už padarytą nusikalstamą veiką numatyta mažiausia bausmė.

J. Č. 2011-09-19 sulaikytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 str. tvarka (1 t. 108 b. l.); 2011-09-21 (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teismo nutartimi jam paskirta kardomoji priemonė suėmimas (1 t. 151–152 b. l.), suėmimo terminas tęsiamas. Vadovaujantis LR BK 66 straipsniu į paskirtąją bausmę įskaitytinas laikinojo sulaikymo ir suėmimo laikas.

Byloje pareikšti civiliniai ieškiniai: Šiaulių teritorinės ligonių kasos dėl 342,52 Lt už nukentėjusiosios V. J. gydymą; Šiaulių apygardos prokuratūros dėl žalos atlyginimo Valstybinio socialinio draudimo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 345, 96 Lt už nukentėjusiajai V. J. išmokėtą nedarbingumo pašalpą. Civiliniai ieškiniai paliktini nenagrinėti, nes bylos nagrinėjimo metu pateikti dokumentai, kad civilinius ieškinius dėl žalos atlyginimo pateikusioms institucijoms žala atlyginta (2 t. 156–159 b. l.).

Kaltinamajam J. Č. Šiaulių apygardos prokuroro 2012-05-31 nutarimu taikytas laikinas nuosavybės teisių apribojimas(2 t. 86–87, 88–91 b. l.). Šis nutarimas naikintinas, nes kaltinamasis J. Č. institucijoms padarytą žalą atlygino.

Byloje pateiktas liudytojos L. D. 43,64 Lt kelionės išlaidų apmokėjimas, todėl šios proceso išlaidos, išieškomos iš kaltinamojo J. Č. valstybei (BPK 105 str.1 d.).

Daiktai, turintys reikšmės šiai nusikalstamai veiklai tirti ir nagrinėti – 2011-09-19 daiktų, dokumentų pateikimo protokolu pateikta juodos spalvos odinė striukė ir dramblio kaulo spalvos odinė rankinė; 2011-09-19 (duomenys neskelbtini), prie (duomenys neskelbtini) gatvės namo Nr. (duomenys neskelbtini), rasti ir paimti J. Č. rankinė, polietileninis maišelis ir kepurė, saugomi Telšių apskrities VPK (duomenys neskelbtini) rajono PK, atsisakius daiktų savininkams juos paimti, sunaikintini.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi išdėstytais teiginiais ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–299 straipsniais, 302–305, 307 straipsniais,

nusprendžia:

J. Č. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio pirmąją dalį 129 straipsnio pirmąją dalį, taikyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso LR BK 62 str. 2 d. 4 p., 3 d. 1 p., ir nuteisti laisvės atėmimu 4 (ketveriems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Bausmės pradžią laikyti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti sulaikymo bei suėmimo laiką nuo 2011 m. rugsėjo 19 d. iki 2012 m. lapkričio 16 d.

Kardomąją priemonę – suėmimą – palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti ir vykdyti nuosprendį.

Šiaulių teritorinės ligonių kasos, Šiaulių apygardos prokuratūros pateiktus civilinius ieškinius dėl žalos atlyginimo palikti nenagrinėtus.

Išieškoti iš nuteistojo J. Č. 43,64 litus proceso išlaidas valstybei.

Panaikinti nuteistajam J. Č. laikiną nuosavybės teisių apribojimą, taikytą Šiaulių apygardos prokuroro 2012-05-31 nutarimu.

Nuosprendžiui įsiteisėjus daiktus, turinčių reikšmės šiai nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: juodos spalvos odinę striukę ir dramblio kaulo spalvos odinę rankinę; J. Č. rankinę, polietileninį maišelį ir kepurę, saugomus Telšių apskrities VPK (duomenys neskelbtini) rajono PK, sunaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos apeliaciniam teismui per šį teismą.