- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2012-02-06
- Bylos Nr.
- 2-145-647/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-02748-2012-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Alfredas Juknevičius
- Ieškovas
- J. M., A. R., J. R.
- Atsakovas
- AB ,,Swedbank“
- Trečiasis asmuo
- A. J.
teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovų A. R., J. R., J. M. ieškinį atsakovui AB ,,Swedbank“, tretiesiems asmenims A. J., A. J., dėl hipotekos pripažinimo baigta,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovai ieškiniu (b.l. 1-4, 103) kreipėsi į teismą ir prašo: patvirtinti faktą, kad pasibaigė sutartinė hipoteka Nr. 01120060010171 įkaitų davėjų J. R., A. R., J. M. 7/12 dalims žemės sklypo, kurio unikalus 4374-0200-0354, esančio (duomenys neskelbtini) įpareigoti Centrinės hipotekos įstaigos filialą - Hipotekos skyrių prie Vilniaus miesto l apylinkės teismo išregistruoti sutartinę hipoteka Nr. 01120060010171 įkaitų davėjų J. R., A. R. ir J. M. 7/12 dalims žemės sklypo, kurio unikalus 4174-0200-0354, esančio (duomenys neskelbtini).
Ieškinyje nurodė, kad Hipotekos registre yra įregistruota sutartinė hipoteka Nr. 01120060010171, kuria užtikrinta A. J. ir A. J. bendra (solidari) prievolė AB bakui „Hansabankas" („Swedbank", AB) pagal 2006 m. balandžio 28 d. kredito sutartį Nr. 06-028232-FA dėl 360 000,00 Lt dydžio kredito žemės sklypo įsigijimui suteikimo. Hipotekos lakštu (kodas 01120060010171) buvo įkeistas visas žemės sklypas, unikalus (duomenys neskelbtini), kuris nuosavybės teise priklauso: bendrosios jungtinės nuosavybės teise 5/12 žemės sklypo A. R. ir J. R., asmeninės nuosavybės teise 5/12 žemės sklypo A. J., ir asmeninės nuosavybės teise 2/12 J. M.. A. R., J. R., J. M. su A. J. ir A. J. sudarė sutartinės hipotekos sandorį, kuriuo Įkeitė 7/12 dalį jiems nuosavybės teise priklausančio Žemės sklypo, tokiu būdu užtikrino A. J. ir A. J. bendros (solidarios) prievolės pagal kredito sutartįNr. 06-028232-FA vykdymą. Ieškovams tapo žinoma, kad A. J. ir A. J. santuoka Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2008 m. gegužės 29 d. sprendimu buvo nutraukta, tokiu būdu pasibaigė A. J. ir A. J. bendrosios jungtinės nuosavybės teisinis režimas. Bendras sutuoktinių kreditorius AB bankas „Hansabankas" sutiko, kad po santuokos nutraukimo A. J. vienas liktų atsakingas už įsipareigojimų pagal kredito sutartį Nr. 06-028232-FA vykdymą, bei kad įkeista 5/12 Žemės sklypo dalis būtų įregistruotas A. J. asmeninės nuosavybės teise, tuo tarpu A. J. kaip skolininkės atsisakė, t.y. tokiu būdu bankas atsisakė vieno iš bendraskolių, dėl ko pasibaigė solidarioji prievolė, kuri buvo užtikrinta hipoteka. Ieškovai įkeitė 7/12 dalį jiems nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, siekdami užtikrinti abiejų bendraskolių A. J. ir A. J. solidarių įsipareigojimų įvykdymą pagal kredito sutartį. Žemės sklypo dalies įkeitimui esminę reikšmę turėjo skolininkų daugetas, t.y. ieškovai nebūtų įkeitę žemės sklypo vieno A. J. prievolių įvykdymo užtikrinimui. Tačiau atsakovas, be ieškovų sutikimo ir jų neinformavus, sutiko atsisakyti vieno iš bendraskolių - A. J.. Šiuo veiksmu buvo iš esmės pakeista prievolė ir dėl to žemės sklypo savininkų atsakomybė padidėjo, kaip ir prievolės neįvykdymo rizika. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad Bankui sutikus, kad po santuokos nutraukimo A. J. vienas lieka atsakingas už įsipareigojimų pagal kredito sutartį vykdymą, be Ieškovų sutikimo, buvo pakeista esminė kreditavimo sutarties sąlyga, kuri lėmė sutartinės hipotekos sudarymą. Pasibaigus A. J. ir A. J. solidariajai prievolei pasibaigė ir sutartinė hipoteka, kuria buvo užtikrintas šios solidariosios prievolės vykdymas. Ieškovams skolininko asmuo turėjo esminės reikšmės įkeičiant jiems nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį daiktą už skolininkų bendrą prievolę, kadangi būtent A. J. sandorio sudarymo metu turėjo nekilnojamąjį turtą (geresnė finansinė padėtis). Šiuo atveju susiklostė tokia situacija, kad bankui atsisakius vieno iš skolininkų, buvo pabloginta įkaitų davėjų padėtis - sumažėjo galimybė prievolės neįvykdymo atveju savo reikalavimus nukreipti į abiejų bendraskolių turtą. Tokiu būdu bankas vienašališkai pakeitė kreditavimo sutarties esmine sąlygą (sutarties šalį), sutartinės hipotekos sąlygas. Pasibaigus solidariajai A. J. ir A. J. prievolei ir A. J. skolos dalį perkėlus A. J., pasibaigė ir sutartinė hipoteka (CK 6.120 str. 2 d.), kadangi įkaito davėjai neišreiškė sutikimo atsakyti tik už asmeninę A. J. prievolę. Pažymėjo, kad hipotekos pasibaigimo pagrindą nustato ne tik CK 4.197 straipsnis. Be šiame straipsnyje nurodytų hipotekos pasibaigimo pagrindų, hipoteka gali būti baigta ir išregistruota esant ir kitiems CK nurodytiems prievolių pasibaigimo pagrindams. Pavyzdžiui, įkaito davėjas turi teisę reikalauti, kad hipoteka būtų baigta, jeigu ja apsaugota skola perkeliama kitam asmeniui ir įkaito davėjas aiškiai nepareiškia sutikimo atsakyti už naująjį skolininką (CK 6.120 str.). Skolos perkėlimo atveju (CK 6.120 str. 2 d.), ar įvykus novacijai (6.143 str.) įkeitimo teisė išlieka, jeigu sutinka įkaito davėjas. Šiuo atveju įkaito davėjai - ieškovai, tokio sutikimo nedavė ir tokio sutikimo duoti jų nebuvo prašoma. Kai įkaito davėjas yra trečiasis asmuo, tai pasikeitimai pagrindinėje prievolėje keičia jo teises ir pareigas išvestinėje prievolėje tiek, kiek pakeičiama įkeitimo sutartis (hipotekos lakštas) arba tiek, kiek tokius pakeitimus nustato įstatymas. Nagrinėjamu atveju banko vienašališkas A. J. skolos dalies perkėlimas A. J., atsisakant A. J. kaip skolininkės, pakeitė vieną iš esminių pagrindinės prievolės sąlygų - skolininkų daugetą, todėl pagrindinės prievolės pakeitimas turi įtakos įkeitimo teisei, kuri yra išvestinė ir priklauso nuo pagrindinės prievolės likimo. Keičiant pagrindinės prievolės šalis, buvo reikalingas įkaito davėjų sutikimas. Teismo posėdyje ieškovų atstovas palaikė ieškinyje išdėstytas aplinkybes, prašė ieškinį tenkinti.
Teismo posėdžio metu ieškovai A. R., J. R., J. M. ieškinį palaikė, prašė tenkinti. Papildomai nurodė, kad su trečiaisiais asmenimis A. J. ir A. J. yra ne giminės, tiesiog pažįstami, todėl jais pasitikėdami ir įkeitė visiems priklausantį sklypą. Buvo girdėję, kad A. J. ir A. J. skiriasi.
Atsiliepimas
Atsakovas AB „Swedbank" pateikė atsiliepimą į ieškinį (b.l. 55-59), kuriame nurodė, kad ieškinys yra nepgrįstas, todėl netenkintinas. Nurodė, kad ieškovas su trečiaisiais asmenimis A. J. ir A. J. 2006 m. balandžio 28 d. pasirašė Kredito sutartį Nr. 06-028232-FA, dėl 360 000 Lt kredito suteikimo. Įsipareigojimų pagal minėtą kredito sutartį įvykdymo užtikrinimui hipotekos lakštu, identifikacinis kodas 01120060010171, buvo įkeistas A. J., A. J., J. M., A. R. ir J. R. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) . Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2008 m. gegužės 29 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-5905-141/2008 patvirtino A. J. ir A. J. sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, remiantis kuria A. J. priklausiusios žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) dalys buvo priskirtos į A. J. asmeninę nuosavybę ir A. J. liko vienas atsakingas už įsipareigojimų pagal 2006 m. balandžio 28 d. Kredito sutartį Nr. 06-028232-FA vykdymą. 2011 m. liepos 13 d. ieškovai kreipėsi į „Swedbank", AB, kad atsakovas duotų sutikimą keisti J. M., A. R. ir J. R. priklausančio ir „Swedbank", AB įkeisto turto pagrindinę tikslinę paskirtį iš žemės ūkio į gyvenamųjų teritorijų. Kaip matyti iš 2006 m. balandžio 28 d. Kredito sutarties Nr. 06-028232-FA 2.2 punkto, A. J. ir A. J. prievolė buvo solidari, t.y. atsakovas turėjo teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek A. J. ir A. J. bendrai, tiek bet kuris iš jų atskirai. Taigi, ieškovai, sudarydami ginčo sandorį žinojo, arba turėjo žinoti, kad atsakovas turi teisę reikalauti prievolės įvykdymo tiek iš abiejų bendraskolių, tiek iš bet kurio bendraskolio (įskaitant ir atsisakymą nuo skolos reikalavimo iš bet kurio iš bendraskolių), t.y. ieškovai jiems nuosavybės teise priklausančio turto įkeitimu užtikrino tiek A. J. įsipareigojimų pagal 2006 m. balandžio 28 d. Kredito sutartį Nr. 06-028232-FA tinkamą įvykdymą tiek A. J. įsipareigojimų pagal 2006 m. balandžio 28 d. Kredito sutartį Nr. 06-028232-FA tinkamą įvykdymą. Atsakovas, sutikdamas su A. J. ir A. J. sutartimi dėl santuokos nutraukimo pasekmių pasinaudojo 2006 m. balandžio 28 d. Kredito sutarties Nr. 06-028232-FA 2.2 punkte nurodyta teise reikalauti, kad prievolę įvykdytų, t.y. kreditą grąžintų bet palūkanas ir kitus mokėjimus sumokėtų tik A. J.. Kadangi ieškovai jiems nuosavybės teise priklausantį turtą buvo įkeitę tiek už A. J. prievolių įvykdymą tiek už A. J. prievolių įvykdymą jų reikalavimai pripažinti jiems nuosavybės teise priklausančio turto hipoteka pasibaigusia yra nepagrįsti. Šioje konkrečioje situacijoje svarbu yra tai, kad A. J. ir A. J. atsakovui buvo atsakingi ne lygiomis dalimis, bet kiekvienas už visos prievolės įvykdymą, atitinkamai ginčo turtas buvo įkeistas ne už A. J. dalies prievolės ir A. J. dalies prievolės įvykdymą, o už A. J. visos prievolės pagal 2006 m. balandžio 28 d. Kredito sutartį Nr. 06-028232-FA įvykdymą ir A. J. visos prievolės pagal 2006 m. balandžio 28 d. Kredito sutartį Nr. 06-028232-FA įvykdymą. Atsakovui sutikus nereikalauti, kad prievolę pagal Kredito sutartį vykdytų A. J., ieškovų padėtis nei kiek nepasikeitė, nes jų turtas kaip buvo taip ir liko įkeistas už A. J. prievolių „Swedbank", AB pagal 2006 m. balandžio 28 d. Kredito sutartį Nr. 06-028232-FA įvykdymą, t.y. nepasikeitė nei prievolės dydis, nei įvykdymo būdas nei įvykdymo terminai nei bet kokios kitos jos įvykdymo sąlygos (jeigu A. J. ir A. J. prievolė būtų dalinė, o ne solidari, kaip šiuo konkrečiu atveju, tai be ieškovų sutikimo nebūtų galima perkelti A. J. prievolės dalies A. J. ir taip padidinti A. J. prievolės, užtikrintos tretiesiems asmenims nuosavybės teise priklausančio įkeitimu, dydį). Kadangi šioje konkrečioje situacijoje nėra nei vieno iš LR CK 4.197 str. numatytų hipotekos pasibaigimo pagrindų, ieškinys turi būti atmestas. Ieškovai ginčo teisinius santykius neteisingai kvalifikuoja ir nepagrįstai teigia, kad A. J. skola buvo perkelta A. J.. Šioje konkrečioje ginčo situacijoje A. J. prievolė (skola) niekam nebuvo perkelta, o A. J. prievolė (skola) nepadidėjo, todėl ieškovų argumentai susiję su LR CK CK 6.115 str. - 6.122 str. taikymu yra nepagrįsti. Ieškovai nepagrįstai teigia, kad ieškinys turi būti tenkinamas LR CK 6.120 str. pagrindu, nes pagrindinėje prievolėje, pagal kurią A. J. privalo „Swedbank", AB grąžinti paskolą, palūkanas ir kitus mokėjimus, nepasikeitė joks skolininkas (A. J. kaip buvo skolininku, taip juo ir liko), skola nebuvo niekam perkelta (A. J. neįgijo jokių papildomų prievolių, t.y. jo skola nepadidėjo). Ieškovai taip pat nepagrįstai teigia, kad ieškinys turi būti tenkinamas ir LR CK 143 str. pagrindu. Ginčo situacijoje pirminė prievolė nesibaigė, t.y. A. J. prievolė pagal 2006 m. balandžio 28 d. Kredito sutartį Nr. 06-028232-FA nesibaigė, ji nebuvo pakeista naujai sukurta prievole, turinčia skirtingą negu ankstesnioji prievolė dalyką ar skirtingą įvykdymo būdą. Kaip matyti iš faktinių bylos aplinkybių, iki santuokos nutraukimo ir po santuokos nutraukimo A. J. prievolė visiškai nepasikeitė, t.y. nepasikeitė nei prievolės dalykas (grąžinti suteiktą kreditą), nei prievolės įvykdymo būdas (grąžinti suteiktą kreditą kas mėnesi mokant palūkanas). LR CK 6.141.str. 2 d. nustato, kad novacija nepreziumuojama, todėl visais atvejais turi būti aiškiai ir neabejotinai pareikšta. Kadangi prievolė pagal 2006 m. balandžio 28 d. Kredito sutartį Nr. 06-028232-FA nebuvo pakeista kita prievole, turinčia skirtingą dalyką ar skirtingą įvykdymo būdą ieškovo argumentai dėl ieškinio tenkinimo LR CK 6.141 str. - 6.144 str. pagrindais yra atmestini. Atsakovo atstovas teismo posėdžio metu prašė ieškinį atmesti, atsiliepime nurodytais motyvais. Papildomai nurodė, kad iš hipotekos lakšto matyti, kad ieškovų atstovas adv. P. B. atstovavo ieškovus ir sudarant hipotekos sandorį, vadinasi žinojo, kad turtas įkeičiamas už trečiojo asmens įsipareigojimus. Šiuo atveju novacijos nėra, prievolė liko, skola negrąžinta. Įkeitimas pasibaigtų, jeigu pasibaigtų prievolės. 2008 m. J. santuoka buvo nutraukta, sklypas pirkta spekuliaciniais tikslais – pakeitus jo paskirtį, kaina didėja. Nutraukiant santuoką vienas skolininkas buvo atleistas nuo įsipareigojimo. Tai išimtis, taikoma, kai klientas neprobleminis, nevėluoja mokėti įmokų ir pan. Šiuo atveju įvyko klaida. Bankas neapsižiūrėjo, kad įkeistas ir kitų asmenų turtas ir nepranešė ieškovams. Tačiau, kadangi J. prievolė buvo solidari, tai prievolė nepasikeitė, ji tik modifikavosi, novacija neįvyko.
Tretysis asmuo A. J. pateikė atsiliepimą į ieškinį (b.l. 67-68), kuriame nurodė, kad jos ir A. J. santuoka buvo nutraukta 2008 m. gegužės mėn. 29 d. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo sprendimu. Šiuo įsiteisėjusiu teismo sprendimu yra išspręsti ir visi klausimai, susiję su buvusių sutuoktinių turtinėmis teisėmis ir įsipareigojimais, tame tarme ir ieškinyje minimu įsipareigojimu AB „Swedbank". Teismo sprendime, kuriuo buvo nutraukta santuoka, aiškiai nurodyta, kad AB „Hansabankas" (dabar- AB „Swedbank") yra bendras kreditorius, kuris sutinka su tuo, kad po santuokos nutraukimo A. J. vienas liktų atsakingas už įsipareigojimų bankui vykdymą, bei kad įkeistas žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), būtų įregistruotas A. J. asmeninės nuosavybės teise. Kadangi AB ,,Swedbank" davė sutikimą, kad ji toliau nebūtų atsakinga už prievolių pagal 2006-04-28 Kredito sutartį vykdymą, tai mano, kad jai nesant nei įkeisto žemės sklypo savininke, nei Kredito sutarties šalimi, visi klausimai dėl prievolių pagal minėtą sutartį įvykdymo užtikrinimo turėtų būti sprendžiami tarp ieškovų, atsakovo ir skolininko A. J. Mano, kad ji nėra suinteresuota šalimi šioje byloje, todėl visus klausimus prašo spręsti teismo nuožiūra.
Tretysis asmuo A. J. atsiliepimo į ieškinį nepateikė. A. J. ir A. J. į posėdį neatvyko, pateikė prašymus nagrinėti bylą jiems nedalyvaujant (b.l. 101-102), todėl byla nagrinėta tretiesiems asmenims nedalyvaujant (CPK 247 str. 2 d.).
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
Bylos medžiaga ir šalių paaiškinimais nustatyta, kad 2006 m. balandžio 28 d. tarp ieškovo AB ,,Swedbank“ (tuometinis AB ,,Hansabankas“) ir trečiųjų asmenų A. J. ir A. J. buvo pasirašyta Kredito sutartis Nr. 06-028232-FA, dėl 360 000 Lt kredito suteikimo (b.l. 22-34). Įsipareigojimų pagal šią kredito sutartį įvykdymo užtikrinimui hipotekos lakštu, identifikacinis kodas 01120060010171, buvo įkeistas A. J., A. J., bei ieškovams J. M., A. R. ir J. R. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 35-36, 60-62). Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2008 m. gegužės 29 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-5905-141/2008 patvirtino A. J. ir A. J. sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, remiantis kuria A. J. priklausiusios žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) dalys buvo priskirtos į A. J. asmeninę nuosavybę ir A. J. liko vienas atsakingas už įsipareigojimų pagal 2006 m. balandžio 28 d. Kredito sutartį Nr. 06-028232-FA vykdymą (b.l.40-42, 44-46). Nutraukiant Justeikų santuoką, kreditorius AB ,,Swedbank“ neprieštaravo, kad įkeistas turtas, žemės sklypo 5/12 dalis, adresu Lindiškių k., Vilniaus r., būtų registruota A. J. asmenine nuosavybe, po santuokos nutraukimo A. J. toliau lieka atsakingas už įsipareigojimų pagal kredito sutartį įvykdymą, bankas atsisako bendraskolės A. J. (b.l. 43). Iš 2009-11-24 tarp A. J. ir AB ,,Swedbank“ pasirašyto susitarimo Nr. 06-028232-FA/09-095904-FA-1 dėl 2006-04-28 kredito sutarties Nr. 06-028232-FA pakeitimo matyti, kad iš prievolės, kylančios iš sutarties, išstoja kredito gavėjas A. J. (b.l. 80-89).
2006 m. balandžio 28 d. Kredito sutarties Nr. 06-028232-FA 2.2 punktas numatė, kad A. J. ir A. J. prievolė solidari, t.y. bankas turėjo teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek A. J. ir A. J. bendrai, tiek bet kuris iš jų atskirai. Ieškovai neneigia, kad sudarydami sutartinės hipotekos sandorį žinojo, jog jiems nuosavybės teise priklausančio turto įkeitimu užtikrino tiek A. J. įsipareigojimų pagal 2006 m. balandžio 28 d. Kredito sutartį Nr. 06-028232-FA tinkamą įvykdymą tiek A. J. įsipareigojimų pagal 2006 m. balandžio 28 d. Kredito sutartį Nr. 06-028232-FA tinkamą įvykdymą, t.y. suprato, kad atsakovas turi teisę reikalauti prievolės įvykdymo tiek iš abiejų bendraskolių, tiek iš bet kurio bendraskolio (įskaitant ir atsisakymą nuo skolos reikalavimo iš bet kurio iš bendraskolių). Tuo labiau, kad iš hipotekos lakšto matyti, kad sudarant hipotekos sandorį, ieškovus A. R. ir J. R. atstovavo kvalifikuotas teisininkas – adv. P. B., kuris juos atstovauja ir šioje byloje. Pažymėtina ir tai, kad ieškovai paties hipotekos sandorio neginčija.
CK 3.109 str. 1-3 d. numato, kad bendromis sutuoktinių prievolėmis laikomos tos, kurios yra susijusios su bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, kylančios iš vieno iš sutuoktinių vardu sudarytų sandorių, tačiau esant kito sutuoktinio sutikimui arba vėliau šio sutuoktinio patvirtintų, taip pat kitos šeimos interesais prisiimtos prievolės bei solidariosios sutuoktinių prievolės. Prievolės solidarumas suteikia teisę kreditoriui reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek abu sutuoktiniai bendrai, tiek ir bet kuris jų skyrium, be to, tiek visą ją, tiek jos dalį (CK 6.6 str. 4 d.). Aplinkybė, kad solidarieji skolininkai yra sutuoktiniai, turi reikšmės nukreipiant išieškojimą į turtą. Kreditorių, kuriems abu sutuoktiniai atsako solidariai, reikalavimai tenkinami iš bendro sutuoktinių turto (CK 3.109 str. 1 d.), o iš asmeninio turto tik tada, jeigu reikalavimams visiškai patenkinti bendro sutuoktinių turto nepakanka (CK 3.113 str.). Padalijant bendrą turtą solidariosios sutuoktinių prievolės pobūdis nesikeičia, jeigu nesutinka kreditorius. Kai santuoka nutraukiama, solidariosios sutuoktinių prievolės nedalijamos ir nemodifikuojamos – buvę sutuoktiniai lieka bendraskoliai, išskyrus, kai kreditorius sutinka, kad liktų vienas skolininkas, o esant visų prievolės šalių (sutuoktinių ir kreditorių) sutikimui solidariosios prievolės gali būti modifikuojamos ir kitaip (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-06-22 nutartis byloje Nr. 3K-3-275/2007; 2007-10-19 nutartis byloje Nr. 3K-3-410/2007; Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009-05-18 nutartis byloje Nr. 3K-7-229/2009; Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010-05-20 nutarimas byloje Nr. 3K-P-186/2010). Atsakovas, sutikdamas su A. J. ir A. J. sutartimi dėl santuokos nutraukimo pasekmių pasinaudojo 2006 m. balandžio 28 d. Kredito sutarties Nr. 06-028232-FA 2.2 punkte nurodyta teise reikalauti, kad prievolę įvykdytų, t.y. kreditą grąžintų bei palūkanas ir kitus mokėjimus sumokėtų tik A. J.. Kadangi ieškovai jiems nuosavybės teise priklausantį turtą buvo įkeitę už A. J. ir A. J. solidarių prievolių įvykdymą, jų reikalavimai pripažinti jiems nuosavybės teise priklausančio turto hipoteka pasibaigusia yra nepagrįsti. Atsižvelgiant į tai, kad A. J. prievolė (skola) niekam nebuvo perkelta, o A. J. prievolė (skola) nepadidėjo, nepagrįstais laikytini ieškovų teiginiai, susiję su skolos perkėlimą reglamentuojančių CK normų taikymu, nes pagrindinėje prievolėje, pagal kurią A. J. privalo „Swedbank", AB grąžinti paskolą, palūkanas ir kitus mokėjimus, nepasikeitė joks skolininkas (A. J. kaip buvo skolininku, taip juo ir liko), skola nebuvo niekam perkelta (A. J. neįgijo jokių papildomų prievolių, t.y. jo skola nepadidėjo). Taip pat nepagrįstais laikytini ir teiginiai, dėl ieškinio tenkinimo novacijos pagrindu (CK 6.143 str.). Nagrinėjamu atveju pirminė prievolė nesibaigė, t.y. A. J. prievolė pagal 2006 m. balandžio 28 d. Kredito sutartį Nr. 06-028232-FA nesibaigė, nepasikeitė nei prievolės dalykas (grąžinti suteiktą kreditą), nei prievolės įvykdymo būdas (grąžinti suteiktą kreditą kas mėnesi mokant palūkanas), ji nebuvo pakeista naujai sukurta prievole, turinčia skirtingą negu ankstesnioji prievolė dalyką, ar skirtingą įvykdymo būdą. Be to, CK 4.197 str. numato, kad hipoteka baigiasi, kai įkeistas daiktas priverstinai realizuojamas hipotekos kreditoriaus prašymu, kai yra įvykdytas skolinis įsipareigojimas, kai daiktui panaikinama hipoteka, kai hipotekos kreditorius, arba hipotekos kreditoriaus buvimo vieta nežinoma dešimt metų nuo skolos mokėjimo termino pabaigos, ar kai hipotekos kreditorius atsisako hipotekos. Kadangi šioje konkrečioje situacijoje nėra nei vieno iš LR CK 4.197 str. numatytų hipotekos pasibaigimo pagrindų, o ieškovai taip pat neįrodinėja nei vieno iš hipotekos pasibaigimo pagrindų buvimo. Nenustačius hipotekos pasibaigimo pagrindų, bei remdamasis aukščiau išdėstytu, teismas daro išvadą, kad nėra pagrindo tenkinti ieškovų ieškinį ir pripažinti hipoteką jiems nuosavybės teise priklausančiai turto dalies atžvilgiu baigta.
Kadangi ieškinys yra atmetamas, iš ieškovų lygiomis dalimis priteistinos 23,57 Lt pašto išlaidos valstybei, t.y. po 7,86 Lt iš kiekvieno (LR CPK 96 str. ).
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
Ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovų A. R. (a.k. (duomenys neskelbtini) J. R. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir J. M. (a.k. (duomenys neskelbtini) lygiomis dalimis 23,57 Lt, t.y. po 7,86 Lt (septynis litus 86 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybei (gavėjas Vilniaus apskrities VMI, gavėjo bankas Swedbank, a.s. LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 5660).
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per šį apylinkės teismą.