Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2019-08-01 · Administracinė byla Nr. I-3695-243/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2019-08-01Regionų apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2020-06-23Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-08-01
Bylos Nr.
I-3695-243/2019
Teisminio proceso Nr.
3-62-3-00339-2019-1
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Vida Stonkuvienė
Pareiškėjas
G.G.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-3695-243/2019Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00339-2019-1Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 20.5.1; 55.1.3 (S)
REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. rugpjūčio 1 d.Klaipėda
Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėja Vida Stonkuvienė,sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Renatai Šarkauskienei,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo G.G. skundą ir skundo patikslinimą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, dėl 8000 Eur neturtinės žalos atlyginimo priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas G.G. skundu ir jo patikslinimu prašo priteisti 8 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (toliau – Pataisos namai), dėl netinkamų kalinimo sąlygų laikotarpiu nuo 2018 m. birželio 20 d. iki 2019 m. kovo 17 d. Nurodo, jog buvo laikomas gyvenamosiose patalpose, kuriose jam nebuvo užtikrinamas minimalus teisės aktais nustatytas gyvenamasis plotas, tenkantis vienam asmeniui, plotą mažino patalpose esantis kietasis inventorius – lovos, spintelės ir kt., gyvenamosiose patalpose nebuvo tinkamos ventiliacijos, buvo šalta, drėgna, prastas apšvietimas, pelėsis, patalpų sienos ir lubos aptrupėjusios, grindys išpuvusios, linoleumas suplyšęs, pastato konstrukcijoje buvo asbesto, gausu parazitų, tarakonų, nėra pakankamai įrengta tualetų ir prausyklų. Skundo reikalavimą grindžia tuo, jog dėl šių pažeidimų patyrė dvasinius išgyvenimus, stresą ir kitus nepatogumus.

Atsiliepimas

Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, atsiliepimu su skundu ir jo patikslinimu nesutinka ir prašo atmesti kaip nepagrįstus. Nurodo, jog pareiškėjas ginčo laikotarpiu bausmę atliko Pataisos namų 1-ajame sektoriuje karantine bei 1 ir 3 būryje 2 ir 6 gyvenamojoje patalpoje, kurioje vienam asmeniui teko nuo 3,24 iki 3,68 kv. m. Pažymi, jog teisės aktai nenumato, kad iš gyvenamojo ploto būtų išskaičiuotas patalpose esantis inventorius, todėl ginčo laikotarpiu pareiškėjui teko ne mažesnis nei 3,1 kv. m., t. y. teisės aktais nustatytas minimalus gyvenamasis plotas, tenkantis vienam asmeniui. Pataisos namų teigimu, švaros palaikymu gyvenamosiose patalpose privalo rūpintis nuteisėtieji, jiems pagal poreikį išduodamos visos patalpų valymui reikalingos priemonės, tame tarpe ir pelėsio valymui, jei nuteistieji gerai atliktų budėtojo pareigas, patalpos būtų švarios ir jose nebūtų pelėsio. Nurodo, jog Pataisos namai užtikrina tinkamą patalpų būklę, gavus informaciją apie trūkumus, jie šalinami, avarinės ar antisanitarinės būklės gyvenamųjų patalpų nėra, jos remontuojamos pagal poreikį, patalpos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Pataisos namų gyvenamosiose patalpose įrengtas apšvietimas atitinka apšvietimo normas, perdegusios lemputės nedelsiant keičiamos naujomis. Nurodo, jog Pataisos namų karantino patalpoje buvo 1 klozetas, 2 praustuvės; 1 būryje 5 klozetai ir 5 praustuvės, o 3 būryje 2 pisuarai, 2 unitazai, 6 praustuvės ir 1 dušo galvutė, 1-ajame būryje kalėjo 49 asmenys, 3-ajame būryje – 24 asmenys, t. y. tualetų ir prausyklų skaičius atitiko teisės aktų reikalavimus.

Nurodo, jog 2016 m. lapkričio 23 d. sudarė sutartį su UAB „Utenos deratizacija“, pagal kurią teikiamos kenkėjų kontrolės paslaugos 2 kartus per mėnesį ir pagal poreikį ir kad pirmajame sektoriuje gyvenamųjų pastatų stogo dangoje buvo asbestinio šiferio, tačiau asbesto dulkių pavojus atsiranda asbestinius statinius, konstrukcijas ir gaminius laužant, ardant ar apdorojant, kai aplinkoje pasklinda labai smulkios, akimi nematomos skaidulos ir kad tokie darbai nebuvo vykdomi darbai.

Atsakovės atstovės teigimu, pareiškėjas, atlikdamas bausmę Pataisos namuose, į Psichologinės tarnybos skyriaus specialistus dėl orumo pažeminimo, diskomforto, emocinės depresijos, dvasinių, psichologinių išgyvenimų, kuriuos galėjo sukelti netinkamos kalinimo sąlygos, nesikreipė. Tvirtina, jog jis skunde nepateikė realiais faktais pagrįstų duomenų ar įrodymų apie tai, kad patyrė žalą dėl pareigūnų veiksmų ir neįrodė, kad Pataisos įstaiga savo veiksmais (veikimu, neveikimu) padarė žalą, kurią reikėtų atlyginti pinigais.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Nagrinėjamos administracinės bylos dalykas – neturtinės žalos padarymo pareiškėjui G.G. atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, veiksmais Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnio pagrindu ir reikalavimo priteisti neturtinės žalos atlyginimą pagrįstumo nustatymas.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad asmeniui padarytos materialinės ir moralinės žalos atlyginimą nustato įstatymas. Pagal CK 6.263 straipsnio 1 dalį kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos, to paties straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje teisės normoje įtvirtinta viešoji civilinė atsakomybė, kurios specifika yra ta, kad civilinės atsakomybės subjektas yra ne privatus, bet viešasis asmuo – valstybė. Atsakomybės subjekto ypatumai lemia tam tikrus šios civilinės atsakomybės taikymo ypatumus. Vienas jų yra tai, kad šio delikto padarymas suponuoja griežtą civilinę atsakomybę, t. y. civilinę atsakomybę be kaltės (CK 6.271 straipsnyje numatytai viešajai atsakomybei atsirasti pažeidėjo kaltės sąlyga nėra būtina). Tai reiškia, kad viešajai atsakomybei nustatyti pakanka trijų civilinės atsakomybės sąlygų buvimo: 1) valdžios institucijos (jų tarnautojų, pareigūnų) atliktų neteisėtų veiksmų (CK 6.246 straipsnis), 2) asmens patirtos žalos (CK 6.249 straipsnis), 3) neteisėtus veiksmus bei padarytą žalą siejančio priežastinio ryšio (CK 6.247 straipsnis). Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A520-2473/2013 ir kt.). Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką pareiga įrodyti, jog tam tikra žala patirta, tenka pareiškėjui, pareiškėjas taip pat privalo pagrįsti ir įrodyti priežastinį ryšį tarp jo nurodomos žalos ir neteisėtų veiksmų (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. kovo 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-669/2011 ir kt.). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje ne kartą taip pat yra konstatavęs, kad įrodinėjimo našta dėl kalinimo sąlygų atitikties teisės aktų reikalavimams (veiksmų teisėtumo) tenka institucijai, kurios veiksmų neteisėtumu skundžiamasi, todėl įrodinėjimo našta tenka abiem bylos proceso dalyviams.

CK 6.271 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Neteisėti veiksmai – tai veikimas arba neveikimas, bet abiem atvejais jie turi būti neteisėti – prieštarauti teisės aktų (įstatymų, kitų norminių aktų) nuostatoms. Neteisėti veiksmai, kaip civilinės atsakomybės pagal CK 6.271 straipsnį pagrindas, nustatomi pagal tai, ar asmuo turėjo teisinę pareigą ir ar objektyviai ją įvykdė. Pažymėtina, kad neteisėtais veiksmais, dėl kurių atsiranda civilinė atsakomybė, gali būti ne tik tiesiogiai įstatyme ar sutartyje numatytų pareigų nevykdymas ar draudžiamųjų veiksmų atlikimas, bet ir bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje išaiškinta, jog neteisėtumas, kaip viešosios atsakomybės kilimo sąlyga, galėtų pasireikšti tik tada, kai būtų nustatoma, jog valdžios institucijų darbuotojai neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, paviršutiniškai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-2247/2012; kt.). Europos Tarybos Rekomendacijos Nr. R (84) 15 „Dėl viešosios atsakomybės“ 1 principas nurodo, kad viešosios valdžios institucijos aktu sukeltos žalos atlyginimas turi būti užtikrinamas, jei žala atsirado dėl to, kad viešoji institucija nukentėjusio asmens atžvilgiu neveikė tokiu būdu, kuris pagrįstai tikėtinas jos veikloje, atsižvelgus į teisės reikalavimus. Dėl šios priežasties pirmiausia vertinama, ar atsakovė atliko neteisėtus veiksmus.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje ne kartą yra konstatavęs, kad įrodinėjimo našta dėl kalinimo sąlygų atitikties teisės aktų reikalavimams (veiksmų teisėtumo) tenka institucijai, kurios veiksmų neteisėtumu skundžiamasi. Pareiškėjas, pateikęs reikalavimą atlyginti neturtinę žalą, kilusią dėl netinkamų kalinimo sąlygų, yra saistomas pareigos nurodyti reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, o pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie kamerose asmenims tenkantį plotą tenka atsakovui (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1231-858/2017, 2017 m. sausio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-34-602/2017 ir kt.). Laisvės atėmimo įstaigai nesugebėjus paneigti pareiškėjo teiginių, susijusių su kalinimo ploto dydžiu ar kitais kalinimo sąlygų pažeidimais, jie laikomi nustatytais (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. liepos 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1491-624/2018, 2017 m. birželio 12 d. nutartis administracinėje Nr. A-979-556/2017 ir kt.).

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos padarymo ir atlyginimo, kurią pareiškėjas kildina ir dėl gyvenamojo ploto normos trūkumo.

Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir Vidaus tvarkos taisyklės) 11¹.1 punktas reglamentuoja minimalų vienam asmeniui tenkantį gyvenamųjų patalpų plotą, kuris negali būti mažesnis kaip 3,1 kv. m – pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose (išskyrus Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorių-pataisos namus).

Iš atsakovės atsiliepime nurodytų duomenų, 2019 m. kovo 27 d. pažymos „Dėl nuteistojo G.G.“, Pataisos namų Turto valdymo skyriaus 2019 m. balandžio 8 d. pažymos „Apie nuteistojo G.G. laikymo sąlygas“ pažymos matyti, jog pareiškėjas Pataisos namų 1-ąjį sektorių atvyko 2018 m. birželio 28 d. ir laikotarpiu nuo 2018 m. birželio 28 d. iki 2019 m. kovo 17 d. bausmę atliko šiuose būriuose ir gyvenamosiose patalpose (bendrabučio tipo): nuo 2018 m. birželio 28 d. iki 2018 m. liepos 3 d. karantine, kuriame įrengta 10 miegamųjų vietų (patalpos plotas – 36,73 kv. m., todėl vienam asmeniui tenkantis plotas – 3,67 kv. m.); nuo 2018 m. liepos 3 d. iki 2019 m. rugsėjo 18 d. 1 būrio 6 gyvenamojoje patalpoje, kurioje įrengtos 8 miegamosios vietos (patalpos plotas – 26,97 kv. m., todėl vienam asmeniui tenkantis plotas – 3,37 kv. m.) ; nuo 2018 m. rugsėjo 18 d. iki 2019 m. kovo 17 d. 3 būrio 2 gyvenamojoje patalpoje, kurioje įrengtos 11 miegamosios vietos (patalpos plotas – 35,62 kv. m., todėl vienam asmeniui tenkantis plotas – 3,24 kv. m.) (b. l. 26-27, 37-39). Atsakovės atstovė nurodė, jog ne visada visos miegamos vietos būna užimtos, todėl nuteistiesiems gyvenamojo ploto tenka daugiau nei, kad numatyta. Įvertinus šiuos duomenis, nustatyta, jog net esant visoms užimtoms vietoms, vienam asmeniui tekęs gyvenamasis plotas yra nuo 3,24 kv. m. iki 3,67 kv. m. Pareiškėjui argumentuojant, kad kameros gyvenamąjį plotą užima baldai, nurodytina, jog Vidaus tvarkos taisyklėse nėra numatyta, kad į turimo ploto kameroje apskaičiavimą neturėtų būti įtrauktas plotas, kurį užima sanitarinis mazgas bei baldai (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. sausio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1033-624/2019). Įvertinus nurodytus įrodymu, spręstina, jog nebuvo pažeistos pareiškėjo teisės atlikti bausmę tinkamo ploto patalpose.

Pareiškėjas neturtinės žalos atlyginimą taip pat kildina iš to, jog gyvenamosiose patalpose nebuvo tinkamos ventiliacijos, buvo šalta, drėgna, buvo prastas apšvietimas, buvo pelėsis, patalpų sienos ir lubos aptrupėjusios, grindys supuvusios, linoleumas suplyšęs.

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ 12 punkte laisvės atėmimo vietos, policijos areštinės patalpos ir jose esantys įrenginiai (įranga) turi būti techniškai tvarkingi, įrengti ir prižiūrimi taip, kad juos naudojant būtų išvengta nelaimingų atsitikimų; laisvės atėmimo vietose, policijos areštinėse laikomi asmenys turi būti apgyvendinti tik gyvenamosiose patalpose (13 punktas); gyvenamųjų patalpų bendra dirbtinė apšvieta turi būti ne mažesnė kaip 200 lx (14 punktas); gyvenamųjų patalpų oro temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 18 °C ir ne aukštesnė kaip 28 °C, santykinė oro drėgmė – nuo 35 proc. iki 65 proc., oro judėjimo greitis šiltuoju metų laikotarpiu – 0,15–0,25 m/s, šaltuoju metų laikotarpiu – 0,05–0,15 m/s; prausyklose, dušuose, persirengimo kambariuose prausimosi ir/ar persirengimo metu oro temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 20°C (16 punktas); turi būti sudaryta galimybė išvėdinti gyvenamąsias patalpas. Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema (17 punktas).

Pataisos namų Turto valdymo skyriaus 2019 m. balandžio 8 d. pažymoje nurodyta, jog 1-iame sektoriuje yra centralizuotas šildymas, esant būtinybei, pagal nuteistųjų prašymus nuteistiesiems išduodami ventiliatoriai, gyvenamos patalpose, kuriose gyvena nuteistasis, vėdinamos per langus ir ventiliacines angas (b. l. 38-39). Pataisos namuose įrengtas dieninis ir naktinis elektros apšvietimas, atitinkantis dirbtinio dieninio ir naktinio apšvietimo normas. Gavus informaciją apie kokius nors trūkumus, jie šalinami, atliekamas remontas pagal poreikį. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas, būdamas apdairus, rūpestingas ir protingas asmuo, dėl galimai netinkamų kalinimo sąlygų kreipėsi į administraciją ar atitinkamas tarnybas. Pareiškėjas skunde abstrakčiai nurodė pažeidimus dėl Pataisos namų patalpų neatitikimo Higienos normai HN 134:2015. Teismo vertinimu, pareiškėjo argumentai dėl sienų, grindų, lubų būklės, pelėsio, prasto apšvietimo, drėgmės ir kt. yra grindžiami tik deklaratyvaus pobūdžio teiginiais, todėl laikytini nepagrįstais ir atmestini.

Pareiškėjas neturtinės žalos atlyginimą taip pat kildina iš to, kad Pataisos namuose nebuvo pakankamai įrengta prausyklų ir tualetų.

Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 patvirtintose Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normose (įsigaliojo nuo 2017 m. birželio 8 d.) numatyta, kad bendrabučio gyvenamosios patalpos prausykloje, tualete turi būti įrengtas klozetas (gali būti ir tupimas) arba pisuaras (tik vyrams) 1 vnt. ne daugiau kaip 15 asmenų, praustuvė 1 vnt. ne daugiau kaip 15 asmenų.

Iš atsiliepimo ir iš Pataisos namų Turto valdymo skyriaus 2019 m. balandžio 8 d. pažymos matyti, jog karantino patalpoje yra 1 klozetas ir 2 praustuvės, 1 būryje 5 klozetai, 5 praustuvės, o 3 būryje yra 2 pisuarai ir 2 unitazai. Įvertinus tai, kad 1 būryje buvo 49, 3 būryje – 24 nuteistieji, o karantino patalpoje pagal joje įrengtų vietų skaičių gali būti iki 10 nuteistųjų, spręstina, jog prausyklų ir tualetų skaičius atitiko teisės aktų reikalavimus.

Dėl pareiškėjo teiginių, susijusių su asbesto buvimu pastato konstrukcijoje, nurodytina, jog pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. rugsėjo 28 d. nutarimo Nr. 1163 „Dėl asbesto ir jo turinčių gaminių importo, gamybos ir naudojimo ribojimo“ 3.1 punktą, nuo 2001 m. sausio 1 d. Lietuvos Respublikos teritorijoje uždrausta naudoti gofruotus ir kitus lakštus iš asbestcemenčio, panelius, plyteles ir panašius dirbinius iš asbestcemenčio statomuose ir remontuojamuose objektuose. Atsakovės atstovė neginčija fakto, kad Pataisos namų pastato konstrukcijoje buvo asbesto. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką pripažįstama, kad asbesto gaminiai pavojų sveikatai kelia tik tuomet, kai jie yra ardomi, laužomi ar kitaip apdorojami, nenustatoma, kad asbesto plaušeliai, kurie konstrukcijose yra tvirtai surišti su užpildu, kenkia sveikatai (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-744-1062/2017; 2017 m. birželio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1498-525/2017). Pareiškėjas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad tokie darbai buvo atliekami. Iš byloje pateiktų duomenų nėra pagrindo spręsti, kad pareiškėjo sveikatai buvo padaryta žala dėl asbesto, pareiškėjas tik abstrakčiai nurodė, kad asbesto gaminių buvimas gyvenamojoje aplinkoje kėlė grėsmę jo sveikatai ir gyvybei.

Pareiškėjas skundo reikalavimą taip pat grindžia tuo, jog gyvenamosiose patalpose buvo buitinių parazitų, dėl to aplinka buvo nesaugi sveikatai, higienai ir kt.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad Pataisos namai 2016 m. lapkričio 23 d. yra sudarę kenkėjų monitoringo, kontrolės ir naikinimo paslaugų pirkimo – pardavimo sutartį, kuria UAB „Utenos deratizacija“ įsipareigojo atlikti kenkėjų (tarakonų, skruzdėlių, blakių, musių ir pan.) monitoringo, kontrolės ir naikinimo darbus (b. l. 57-60). Atliktų darbų aktas patvirtina, kad buvo atliekami kenkėjų dezinfekcijos darbai (b. l. 61). Teismo vertinimu, Pataisos namai aktyviai veikia, kad patalpomis, kuriomis naudojasi laisvės atėmimo bausmę atliekantys asmenys, nebūtų buitinių parazitų, todėl nėra pagrindo pripažinti neteisėtų Pataisos namų veiksmų ar neveikimo šiuo aspektu.

Atsakovės atstovė paneigė pareiškėjo teiginius, susijusių su kalinimo ploto dydžiu ar kitais kalinimo sąlygų pažeidimais, todėl nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu konstatuotina, jog nenustatyta pareiškėjo nurodomų neteisėtų Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, veiksmų ar neveikimo laikant jį Pataisos namuose laikotarpiu nuo 2018 m. birželio 20 d. iki 2019 m. kovo 17 d. Nenustačius institucijos neteisėtų veiksmų kaip vienos iš būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų, nėra teisinio pagrindo kilti viešajai civilinei atsakomybei, todėl kitų sąlygų civilinei atsakomybei kilti egzistavimas plačiau nenagrinėtinas. pareiškėjo skundas ir jo patikslinimas atmestini kaip nepagrįsti, remiantis ABTĮ 88 straipsnio 1 punktu.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 -88 straipsniais,

nusprendžia:

Atmesti pareiškėjo G.G. skundą ir skundo patikslinimą dėl 8 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo priteisimo iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos.

Sprendimas gali būti skundžiamas apeliacine tvarka per trisdešimt kalendorinių dienų nuo sprendimo paskelbimo dienos Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmams.

Teisėja Vida Stonkuvienė