Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Angelė Ikasalienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens S. G., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Šalčininkų r., atstovės advokatės I. B. apeliacinį skundą dėl Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2015-02-03 nutarimo, kuriuo S. G. pripažintas padariusiu pažeidimą, numatytą ATPK 126 str. 1 d. ir jam skirta 289 EUR (du šimtai aštuoniasdešimt devyni EUR) dydžio bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu vieneriems metams, pažeidimą, numatytą ATPK 130 str. 1 d. ir jam skirta 868 EUR (aštuoni šimtai šešiasdešimt aštuoni EUR) dydžio bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams, pažeidimą, numatytą ATPK 123 str. 1 d. ir jam skirta 28 EUR (dvidešimt aštuoni EUR) dydžio bauda, pažeidimą, numatytą ATPK 123 str. 5 d. ir jam skirta 23 EUR (dvidešimt trys EUR) dydžio bauda. Remiantis ATPK 33 str. 2 d. S. G. skirta galutinė nuobauda - 868 EUR (aštuoni šimtai šešiasdešimt aštuoni EUR) dydžio bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams,

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. G. administracinėn atsakomybėn traukiamas už tai, kad padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 126 str. 1 d., 130 str. 1 d., 123 str. 1 d., 123 str. 5 d. o būtent: jis, 2015-01-10 apie 23.00 val. prie Viktarinės k., Akmenynės sen., Šalčininkų r., pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14, 226 punktuose nustatytus reikalavimus, vairavo transporto priemonę – traktorių „T-40“, v.n. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai nustatytas lengvas 1,41 prom. girtumo laipsnis, nepakluso uniformuoto policijos pareigūno teisėtam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę, traktoriui nebuvo atlikta valstybinė techninė apžiūra, neapdraustas transporto priemonės savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu.

2015-02-03 nutarimu Šalčininkų rajono apylinkės teismas S. G. pripažino kaltu padarius ATPK 126 str. 1 d., 130 str. 1 d., 123 str. 1 d., 123 str. 5 d. numatytus pažeidimus ir skyrė galutinę subendrintą nuobaudą – - 868 EUR (aštuoni šimtai šešiasdešimt aštuoni EUR) dydžio bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams.

Anot advokatės, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės klausimas taip pat nebuvo ištirtas, teismas apsiribojo formaliu kaltės konstatavimu.

Advokatė pažymi, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo anksčiau administracine tvarka nebuvo baudžiamas, jis yra iš dalies darbingas, jam nustatytas 50 procentų darbingumo lygis, augina tris nepilnametes dukteris. Pabrėžia, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo gyvena kaimo vietovėje, susisiekimas visuomeniniu transportu yra labai prastas, jis prarastų galimybę nevaržomai pasiekti darbo vietą ir kiltų realus pavojus prarasti turimą darbą bei pajamų šaltinį. Anot advokatės, dėl darbo praradimo nukentėtų ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens šeimos nariai. Pažymi, kad administracinėn atsakomybėn patraukto asmens šeima taip pat patirtų neigiamas pasekmes dėl nuobaudos skyrimo, kas prieštarauja nuobaudos skyrimo tikslams.

Advokatė teigia, kad teismas netyrė ir nevertino visų įvykio aplinkybių - administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo traktorių vairavo nejudriame kelyje, naktį jokio eismo įvykio nesukėlė, be to, už vairo sėdo, įsitikinęs, kad nėra apsvaigęs nuo alkoholio, kadangi nors ir vartojo alkoholį bet praėjo ilgas laiko tarpas ir vairuotojas jautėsi visiškai blaivus. Pažymi, kad administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui nustatytas lengvas girtumo laipsnis.

Advokatės įsitikinimu, pirmos instancijos teismas netyrė ir nevertino visų bylos aplinkybių, atliko tik formalų, paviršutinišką bylos tyrimą, ko pasėkoje nubaudė administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį akivaizdžiai neadekvačiai - paskyrė teisės vairuoti transporto priemones atėmimą trejiems metams. Paskirta nuobauda, anot advokatės, prieštarauja teisingumo ir proporcingumo principams, nuobaudos tikslai būtų pasiekti bei visuomenės interesai būtų užtikrinti pritaikius švelnesnę nuobaudą, negu numatyta sankcijos minimumas.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Pagal ATPK 30¹ str. 1 d. organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinės teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 str. 2 d., taip pat į šio kodekso 31 str. nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. ATPK 30 str. 2 d. nurodyta, kad, skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Taigi administracinė nuobauda, taikant ATPK 30¹ str. 1 d., gali būti švelninama arba iš viso neskiriama iš esmės tik išimtiniais atvejais, nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir protingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant.

ATPK 257 str. yra nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Teismas pažymi, kad, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 str. taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą, sutinka su pirmos instancijos teismo išvadomis, kad visiškai įrodyta, jog S. G. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai nustatytas lengvas girtumo laipsnis, nepakluso uniformuoto policijos pareigūno teisėtam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę, traktoriui nebuvo atlikta valstybinė techninė apžiūra, neapdraustas transporto priemonės savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, todėl S. G. yra pagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn už administracinių teisės pažeidimų, numatytų ATPK 126 str. 1 d., 130 str. 1 d., 123 str. 1 d., 123 str. 5 d., padarymą, skundžiamu nutarimu paskirta nuobauda nėra per griežta.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog individualizuodami pažeidėjams skiriamas nuobaudas, teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. Atvejai, kai už administracinius teisės pažeidimus gali būti skiriama mažesnė nuobauda nei sankcijoje numatytoji minimali arba paskirta švelnesnė nuobauda nei numatytoji sankcijoje, arba visai neskirta administracinė nuobauda, turi būti išimtiniai, sietini su išskirtinių aplinkybių konstatavimu. Administracinė nuobauda, taikant Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ straipsnį, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinėje byloje Nr. 2AT-7-3-2013).

Skirdamas nuobaudą pirmos instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į padarytų administracinių teisės pažeidimų pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei jo atsakomybę lengvinančias aplinkybes, kad jis visiškai prisipažino padaręs pažeidimus, gailisi dėl jų padarymo ir jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, bei pagrįstai skyrė S. G. ATPK 126 str. 1 d., 130 str. 1 d., 123 str. 1 d., 123 str. 5 d. sankcijose numatytų nuobaudų minimumus.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas bylas dėl nuobaudos sušvelninimo, yra ne kartą konstatavęs, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ straipsnio nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys N17-103/2007, N1-1396/2007, N444-3096/2010). Pagrindu skirti ne sankcijoje numatytą, o švelnesnę nuobaudą galėtų būti, pavyzdžiui, veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir panašiai. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs tai, kad nors padarytu pažeidimu S. G. sunkių pasekmių nesukėlė, žala nenustatyta, atsižvelgdamas į jo atsakomybę lengvinančias aplinkybes bei į atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, į pažeidėjo asmenybę, pažymi, kad S. G. padarydamas jam inkriminuotus administracinius teisės pažeidimus, sukėlė realų pavojų eismo saugumui, todėl, apeliacinės instancijos tesimas sprendžia, kad pirmiau išvardintų aplinkybių visuma neduoda pakankamo pagrindo S. G. atžvilgiu taikyti ATPK 30¹ str. nuostatas.

Skunde nurodytos aplinkybės, kad viskas vyko tamsiu paros metu neapšviestame kelio ruože, todėl, policijos pareigūnai privalėjo įsitikinti, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo suprato jų manevrus ir tyčia nepakluso jų reikalavimams, atmestinos kaip nepagrįstos, kadangi iš byloje esančių duomenų matyti, kad pats S. G. jį sustabdžiusiems policijos pareigūnams nurodė, kad vairavo traktorių LTZ valst. Nr. 6072LO būdamas neblaivus ir pamatęs švyturėlius išsigando, kad bus nubaustas, dėl to nusuko nuo kelio į lauką galvodamas, kad policija negalės jo persekioti ir jis išvengs atsakomybės, o vėliau sustojo, nes baigėsi degalai. Taigi iš pirmiau nurodyto matyti, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo suprato, jog yra stabdomas policijos pareigūnų, tačiau žinodamas, jog yra apsvaigęs nuo alkoholio, nesustojo. Nors advokatės teigimu, faktą, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo prisipažino padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 130 str. 1 d., reikėtų vertinti kritiškai, kadangi policijos pareigūnai, rašydami administracinio teisės pažeidimo protokolus, pataria prisipažinti, atseit, bus mažesnė bauda, vertintinas kaip deklaratyvus teiginys, nepagrįstas byloje esančiais objektyviais įrodymais.

Priešingai nei skunde teigia advokatė, pirmos instancijos teismas tinkamai įvertinęs byloje esančius duomenis, priėmė pagrįstą ir motyvuotą sprendimą dėl S. G. kaltės padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 130 str. 1 d., abejoti pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumu bei pagrįstumu, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo. Be to, jokių objektyvių duomenų, kurie leistų abejoti apylinkės teismo priimto sprendimo teisėtumu bei pagrįstumu, teismui nepateikė ir pats apeliantas.

Skunde nurodytos aplinkybės dėl S. G. asmenybės, jau buvo įvertintos apylinkės teismo skiriant administracinę nuobaudą. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į byloje esančius duomenis sprendžia, kad pirmos instancijos teismas nepažeidė administracinės nuobaudos skyrimo taisyklių.

Anot advokatės, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens šeima patirtų neigiamas pasekmes dėl nuobaudos skyrimo, kas prieštarauja nuobaudos skyrimo tikslams. Teismas pažymi, kad neigiamų pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Asmuo privalo numatyti ir atsakingai įvertinti savo elgesį ir galimas pasekmes, kilsiančias jam, jo artimiesiems. Atsižvelgiant į pirmiau nurodytas aplinkybes, aukštesnysis teismas sprendžia, kad advokatės argumentas atmestinas kaip nepagrįstas.

Pažymėtina, jog skunde nurodytos aplinkybės, kad S. G. traktorių vairavo nejudriame kelyje, naktį jokio eismo įvykio nesukėlė, už vairo sėdo, įsitikinęs, kad nėra apsvaigęs nuo alkoholio, jam nustatytas lengvas girtumo laipsnis, nepaneigia jo kaltės dėl jam inkriminuotų administracinių teisės pažeidimų.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir pagrįstai S. G. pripažino kaltu padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 126 str. 1 d., 130 str. 1 d., 123 str. 1 d., 123 str. 5 d., ir skyrė galutinę nuobaudą - 868 EUR (aštuoni šimtai šešiasdešimt aštuoni EUR) dydžio baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams. Skundžiamas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

palikti Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2015-02-03 nutarimą nepakeistą ir S. G., a.k. (duomenys neskelbtini) atstovės advokatės I. B. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.