- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-07-02
- Bylos Nr.
- I-882-386/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-06496-2013-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Laimutė Jokubauskaitė
- Pareiškėjas
- A. P.
- Atsakovas
- Klaipėdos miesto savivaldybės, UAB „Aterna“
- Trečiasis asmuo
- K. P., V. P.
- Advokatai
- Petras Macenis, Darius Stalionis, Marius Cechanavičius
- Kategorijos
- 15.2.3.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 15.2.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
2015 m. birželio 22 d. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. P. patikslintą skundą atsakovams Klaipėdos miesto savivaldybei ir UAB „Aterna“, tretiesiems suinteresuotiems asmenims K. P. ir V. P. dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Pareiškėjas A. P. (toliau – ir pareiškėjas) patikslintu skundu (II t., b. l. 40-46) teismo prašo solidariai iš atsakovų Klaipėdos miesto savivaldybės ir UAB „Aterna“ priteisti 290 € turtinės žalos ir 2 896 € neturtinės žalos atlyginimą bei iš atsakovų priteisti visas bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
Pareiškėjas paaiškino, kad 2010-02-28 mirė jo motina B. P., laidojimo ir ritualines paslaugas, duobės iškasimą, palaikų laidojimą teikė UAB „Aterna“. Nutirpus sniegui jis pamatė, kad duobė iškasta per arti kaimyninio kapo ir motina palaidota takeliui tarp kapaviečių skirtoje vietoje, už šeimyninio kapo ribų. 2012-06-22 buvo ekshumuoti motinos palaikai ir ji perlaidota tinkamai, o ekshumacijos metu nustatyta, kad priekinė karsto dalis yra 15 cm, o galinė 40 cm takui skirtoje teritorijoje. Perlaidojant palaikus reikėjo patraukti karstą į jam skirtą vietą maždaug pusę metro. Šios aplinkybės įrodo, kad jo motina buvo palaidota netinkamai, t. y. UAB „Aterna“ suteikė nekokybiškas paslaugas, o Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio departamento Miesto tvarkymo skyriaus Kapinių priežiūros poskyrio vyriausiasis specialistas K. P. netinkamai atliko pareigybės aprašymo 12.6 punkte numatytas pareigas, nes nekontroliavo kapavietės iškasimo, užkasimo, aplinkos sutvarkymo. UAB „Aterna“ prievolė atlyginti 290 € turtinę žalą kyla iš sutartinių santykių, nes atsakovas netinkamai įvykdė savo sutartinius įsipareigojimus iškasti duobę, palaidoti palaikus ir užkasti duobę, dėl to motinos palaikus jis turėjo perlaidoti. Pareiškėjas, palaidojęs artimą žmogų ir suvokęs, kad tai padaryta netinkamai, bei tai, kad atsakovas nesutiko geranoriškai ištaisyti klaidų ir tinkamai įvykdyti įsipareigojimus, patyrė dvasinį išgyvenimą, sukrėtimą ir nepatogumus. Reikalavimus Klaipėdos miesto savivaldybei kildina iš institucijos darbuotojų neteisėto neveikimo – funkcijų neatlikimo ir pareigų nevykdymo, nes neužtikrino tvarkos kapinėse ir tinkamo palaikų laidojimo. Teigia, kad egzistuoja visos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnyje įtvirtintos būtinos sąlygos civilinei atsakomybei kilti, t. y. žala, priežastinis ryšys ir neteisėti veiksmai, kuriais laikytinas viešojo administravimo institucijos neveikimas.
Atsiliepimas
Atsakovas Klaipėdos miesto savivaldybė atsiliepimu į pareiškėjo skundą (I t., b. l. 84–89) prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
Nurodė, jog pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008-11-19 nutarimu Nr. 1207 patvirtintų Kapinių tvarkymo taisyklių ir Kapinių priežiūros organizavimo tvarkos aprašo nuostatas savivaldybės funkcijos apima leidimo laidoti išdavimą, kapaviečių dydžio nustatymą bei kapinių priežiūrą ir tvarką. Pagal Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2005-11-24 sprendimu Nr. T2-365, galiojusiu ginčo laikotarpiu iki 2011-07-28, patvirtintas Kapinių priežiūros taisykles mirusiojo palaikams palaidoti skiriamas 2,88 kv. m (1,2 x 2,4) plotas arba šeimos kapui 6,48 kv. m (2,7 x 2,4) plotas, o kapo duobė turi būti ne mažiau kaip 2 m gylio. Pareiškėjo prašymu 2010-03-01 išdavė leidimą laidoti B. P. Klaipėdos miesto Lėbartų kapinėse, leidime nurodė laidojimo vietą, kapavietės numerį, dydį, t. y. atliko būtinus veiksmus, kuriuos privalėjo atlikti. Teisės aktuose nenumatyta pareiga dalyvauti savivaldybės atstovui kasant duobę. Kapinių priežiūros tarnybos vyriausiojo specialisto pareigybės aprašyme nurodyta funkcija kontroliuoti kapavietės duobės iškasimą, užkasimą ir aplinkos sutvarkymą įtvirtinta tikslu kontroliuoti kapo duobės gylį ir kapavietės vietą. Teigia, kad tai neturi būti suprantama taip, kaip ją supranta pareiškėjas. Pareiškėjas nenurodė, ką konkrečiai pažeidė Klaipėdos miesto savivaldybės specialistai, t. y. nėra būtinosios civilinės atsakomybės sąlygos – neteisėtų veiksmų. Be to, pareiškėjo pateiktais duomenimis prašomą priteisti 1 200 Lt turtinės žalos dydį sudaro 800 Lt už duobės iškasimą su karsto patraukimu, 200 Lt už skundo surašymą, 200 Lt už antstolio paslaugas, tačiau šie duomenys neįrodo, kad sumos už skundo surašymą ir antstolio paslaugas yra susijusios su ginčo dalyku. Taip pat nepateikta įrodymų, kad prašoma priteisti žala kilo būtent dėl savivaldybės veiksmų.
Prašo taikyti CK 1.125 straipsnio 8 dalyje įtvirtintą 3 metų ieškinio senatį reikalavimams dėl žalos atlyginimo pareikšti, nes iš faktinių aplinkybių matyti, kad pareiškėjas apie galimai pažeistą teisę sužinojo 2010 metų pavasarį nutirpus sniegui (apie 2010 metų balandžio mėnesį), o į teismą kreipėsi 2013-05-21.
Atsakovas UAB „Aterna“ atsiliepimu į pareiškėjo skundą (I t., b. l. 66–68) prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
Pažymėjo, kad pareiškėjas neįrodė civilinės atsakomybės sąlygų būvimą ginčo atveju. Paaiškino, kad 2010 metų kovo mėnesį sudarė su pareiškėju sutartį dėl laidojimo paslaugų suteikimo ir kad jų teikimo metu ir po to iš pareiškėjo jokių pretenzijų negavo. Pareiškėjas tik 2010-10-22 pateikė neaiškų prašymą dėl tyčiojimosi iš palaikų. Duobės vieta buvo derinama su Kapinių priežiūros poskyrio darbuotoju, tarp kapaviečių palikta 70 cm (60 cm takeliui, 10 cm kapo borteliui), duobės plotis buvo 1 m galvūgalyje ir 70 cm kojūgalyje, o karstas pastatytas jos viduryje. Šalia kapo duobės yra įrengtas drenažo šulinys, tačiau reikalaujami atstumai buvo išlaikyti ir gruntas nebuvo sukritęs. Po laidotuvių pareiškėjas siekė išplėsti kapavietę trijų žmonių laidojimui. Pareiškėjas iš Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos negavęs tam leidimo, pradėjo rašyti skundus bei savavališkai išplėtė kapavietę. Pareiškėjas motinos palaikus ekshumavo 2012-06-22 neturėdamas leidimo. Kapinių priežiūros specialistams ir UAB „Aterna“ nebuvo pranešta apie ekshumaciją. Palaikai buvo ekshumuoti 7 val. ryto, kai dar nedirba kapinių priežiūros specialistai. Neaišku, kas ir kokiais prietaisais atliko matavimus, todėl pareiškėjo nurodyti matavimai negali būti laikomi tinkamais.
Trečiasis suinteresuotas asmuo V. P. atsiliepimu į pareiškėjo skundą (I t., b. l. 62-64) prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
Nurodė, jog pagal Klaipėdos miesto savivaldybės 2010-03-01 išduotą leidimą laidoti Nr. KP5-288 pats kasė duobę B. P. laidojimui kapinių priežiūros specialisto nurodytoje vietoje. Nuo kaimyninio kapo bortelio atmatavo 70 cm (60 cm takeliui ir 10 cm kapo borteliui), o duobė buvo 1 m pločio galvūgalyje ir 70 cm pločio kojūgalyje. Bekasant įgriuvo gruntas, nes duobės kojūgalyje buvo neseniai įrengtas šulinys, todėl išvalius duobę jos plotis galvūgalyje ir kojūgalyje tapo beveik vienodas. Pažymėjo, jog iškastas gruntas supiltas duobės kairėje, o artimieji stovėjo dešinėje, t. y. takelyje, skiriančiame nuo gretimo kapo. Argumentavo, jog pareiškėjas ekshumaciją atliko neturėdamas leidimo, slapta, kai dar nedirba kapinių priežiūros specialistai, ir jiems nepranešęs, duobę kasė pašalinis asmuo ir neaišku, kokiais prietaisais buvo atlikti matavimai.
Teismo posėdžio metu pareiškėjas ir jo atstovas palaikė patikslintą skundą ir prašė tenkinti jį, jame nurodytų motyvų ir argumentų pagrindu.
Atsiliepimas
Atsakovų atstovai teismo posėdžio metu palaikė atsiliepimus į pareiškėjo skundą ir prašė jį atmesti, atsiliepimuose nurodytų motyvų ir argumentų pagrindu.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Nagrinėjamoje administracinėje byloje yra keliamas turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo klausimas. Pareiškėjo nuomone, jo nurodyto dydžio žala (290 € turtinė ir 2 896 € neturtinė) kilo dėl atsakovų Klaipėdos miesto savivaldybės ir UAB „Aterna“ neteisėtų veiksmų, kurių pasekmė – netinkamas jo motinos palaikų palaidojimas, t. y. dalis karsto buvo užkasta ne kapavietėje, o takeliui tarp kapų skirtoje vietoje.
Visų pirma pažymėtina, kad nagrinėjamoje administracinėje byloje atsakovais yra patraukti du asmenys solidariai – Klaipėdos miesto savivaldybė ir UAB „Aterna“, t. y. savivaldybės valdžios institucija ir privatus juridinis asmuo, iš kurio pareiškėjas pirko ritualines (taip pat ir duobės kasimo) paslaugas (I t., b. l. 11–12). Atsižvelgiant į tai, civilinės atsakomybės atsiradimo klausimai abiejų atsakovų atžvilgiu turi būti analizuojami ir vertinami atskirai.
Nustatant, ar atsakovas UAB „Aterna“ yra atsakingas už pareiškėjui kilusią žalą, yra svarbu tai, kad šiuos asmenis siejo sutartiniai santykiai. Pareiškėjas teigdamas, kad jo motinos palaikai buvo palaidoti netinkamai, t. y. takeliui tarp kapų skirtoje vietoje, kelia sutartinės atsakomybės atsakovo UAB „Aterna“ atžvilgiu atsiradimo klausimą.
CK 6.256 straipsnyje įtvirtinta, kad „Kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles“ (1 dalis), „Asmuo, neįvykdęs ar netinkamai įvykdęs savo sutartinę prievolę, privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (baudą, delspinigius)“ (2 dalis), „Jeigu sutarties vykdymas vienai iš šalių tuo pačiu yra ir profesinė veikla, ši šalis privalo vykdyti sutartį ir pagal tai profesinei veiklai taikomus reikalavimus“ (3 dalis), „Kai sutartinės prievolės neįvykdo ar netinkamai ją įvykdo įmonė (verslininkas), tai ji atsako visais atvejais, jei neįrodo, kad prievolės neįvykdė ar netinkamai ją įvykdė dėl nenugalimos jėgos, jeigu įstatymai ar sutartis nenumato ko kita“ (4 dalis).
Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad 2010-02-28 mirė pareiškėjo motina B. P. (I t., b. l. 10), 2010-03-01 buvo išduotas leidimas Nr. KP5-288 ją laidoti Klaipėdos miesto Lėbartų kapinių kvartalo Nr. 124 kapavietėje Nr. 1 (I t., b. l. 13). Ritualines paslaugas, tame tarpe ir duobės iškasimo paslaugą, pareiškėjas pirko iš atsakovo UAB „Aterna“ (I t., b. l. 11–12). Pagal Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2005-11-24 sprendimu Nr. T2-365 patvirtintų Kapinių priežiūros taisyklių 21 punktą mirusiojo palaikams palaidoti skiriamas 2,88 kv. m (1,2 x 2,4), šeimos kapui – 6,48 kv. m (2,7 x 2,4) sklypas, neįskaitant ploto praėjimams tarp kapų (šoniniai praėjimai – 0,6 m, galiniai – 0,6 m pločio). Taigi atsakovas UAB „Aterna“ turėjo pareiškėjo motinos palaikus palaidoti taip, kad liktų 0,6 m pločio praėjimas tarp kapų. Pareiškėjo teigimu, nutirpus sniegui, iš sukritusio smėlio jis suprato, kad jo motinos palaikai palaidoti netinkamai, t. y. per arti kaimyninio kapo. Pažymėtina, kad ir tuometinis UAB „Aterna“ direktoriaus pavaduotojas V. P., kuris iškasė ginčo duobę, ikiteisminio tyrimo metu 2010-09-27 teikdamas paaiškinimus (ikiteisminio tyrimo medžiaga Nr. 68-AT-00359-10, b. l. 17) nurodė, kad kapo duobės kasimas buvo problematiškas, duobės išmatavimai buvo didesni nei standartiniai, todėl negali patvirtinti, jog pareiškėjos motinos palaikai buvo palaidoti tinkamai.
Iš byloje esančių duomenų visumos matyti, kad pareiškėjas dėl susidariusios situacijos kreipėsi tiek į atsakovą Klaipėdos miesto savivaldybę su įvairiais prašymais (I t., b. l. 15, 17, 18, 28; ikiteisminio tyrimo medžiagos Nr. 68-AT-00359-10 b. l. 22), tiek į atsakovą UAB „Aterna“ (ikiteisminio tyrimo medžiagos Nr. 68-AT-00359-10 b. l. 6–8), tiek į ikiteisminio tyrimo ir kitas institucijas (I t., b. l. 19–20, ikiteisminio tyrimo medžiaga Nr. 68-AT-00359-10). Pareiškėjas, siekdamas tinkamo savo motinos palaikų palaidojimo, iš Klaipėdos visuomenės sveikatos centro 2010-10-20 gavo leidimą ekshumacijai (I t., b. l. 14), 2010-10-28 iš atsakovo Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos gavo patvirtinimą, kad šis neprieštarauja palaikų ekshumacijai (I t., b. l. 15). Tuo tarpu atsakovas UAB „Aterna“, 2010-10-28 raštu atsakydamas į pareiškėjo prašymą ekshumuoti palaikus, informavo pareiškėją, jog jis tokios paslaugos neteikia (I t., b. l. 16), t. y. faktiškai atsisakė atlikti veiksmus, kuriais būtų pašalinti pareiškėjo nurodyti (tuo metu tik spėjami) netinkamo sutarties vykdymo padariniai, t. y. tinkamai (į kapo vietą) perlaidoti jo motinos palaikus.
Pareiškėjo motinos palaikų ekshumacija atlikta 2012-06-22 (I t., b. l. 22–30), kurios metu karstas buvo perstumtas iš takeliui skirtos vietos į kapo vietą. Ekshumacijos metu nustatyta, kad priekinė karsto dalis yra 15 cm, o galinė 40 cm takeliui skirtoje teritorijos dalyje, t. y. palaikai palaidoti netinkamai, už šeimyninio kapo ribų. Šie duomenys yra užfiksuoti ir procesiškai įsiteisėjusiame Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos rajono policijos komisariato 2012-07-18 nutarime atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą (I t., b. l. 19-20; ikiteisminio tyrimo medžiaga Nr. 68-AT-00359-10).
Teismo posėdžio metu atsakovo UAB „Aterna“ atstovai įrodinėjo ekshumacijos atlikimo procedūros trūkumus ir kėlė abejones dėl ekshumacijos metu atliktų matavimų tikslumo, pateikdami specialistų paaiškinimus, kaip turėtų būti atliekami matavimai, tačiau Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2015-02-17 nutartyje administracinėje byloje Nr. A-126-438/2015 (II t., b. l. 5-13) konstatavo, kad šie trūkumai ir abejonės nepaneigia fakto, jog anksčiau nurodytų duomenų visuma patvirtina, kad atsakovas UAB „Aterna“ suteikė pareiškėjui netinkamas ritualines (laidojimo) paslaugas, t. y. karstą su pareiškėjo motinos palaikais palaidojo už kapo ribų, takeliui tarp kapų skirtoje vietoje. Ekshumacijos atlikimo metu dalyvavo ne tik pareiškėjas, bet ir ikiteisminį tyrimą atlikusi vyr. tyrėja R. K., taip pat teisininkė O. M., kurios stebėjo atliekamus veiksmus ir savo parašais patvirtino 2012-06-22 apžiūros protokole užfiksuotus duomenis, be kita ko, ir atliktų matavimų teisingumą. Prieš tai paminėtas aplinkybes patvirtino ir A. S., padėjęs M. K. atlikti ekshumacijos veiksmus (I t., b. l. 31–33). Taigi laikytina, kad pareiškėjas įrodė, jog atsakovas UAB „Aterna“ netinkamai įvykdė savo sutartinius įsipareigojimus, t. y. neteisėtų veiksmų atlikimo faktą.
Nustatant atsakovo Klaipėdos miesto savivaldybės deliktinės atsakomybės atsiradimui būtinas sąlygas, yra aktualus Civilinio kodekso 6.271 straipsnis. Šio straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Taigi nagrinėjamoje administracinėje byloje nustatant, ar atsakovas Klaipėdos miesto savivaldybė analizuojamoje situacijoje veikė teisėtai ar ne, yra svarbu įvertinti šio atsakovo bei jo atitinkamų pareigūnų veiklą reglamentuojančius teisės aktus ir nustatyti, ar šios bylos teisingam išnagrinėjimui aktualūs atsakovo Klaipėdos miesto savivaldybės bei jo atitinkamų pareigūnų veiksmai buvo atlikti pagal nustatytą kompetenciją, taip pat, ar nesusidarė situacija, kad atsakovo Klaipėdos miesto savivaldybės bei jo atitinkamų pareigūnų kompetencijai priskirti veiksmai nebuvo atlikti. Atitinkamai nustačius tokio pobūdžio šio atsakovo neteisėtus veiksmus (neveikimą), toliau turėtų būti sprendžiami kiti deliktinės atsakomybės kilimui svarbūs klausimai, t. y. nustatomos kitos viešosios civilinės atsakomybės atsiradimui reikalingos sąlygos – žala ir priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir kilusios žalos.
Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 41 punkte nustatyta, kad ritualinių paslaugų teikimo užtikrinimas ir kapinių priežiūros organizavimas yra viena iš savarankiškųjų Konstitucijos ir įstatymų nustatytų (priskirtų) savivaldybių funkcijų. Pagal Žmonių palaikų laidojimo įstatymo 31 straipsnį Savivaldybių vykdomosios institucijos, vadovaudamosi šiuo įstatymu ir kitais teisės aktais, Vyriausybės nustatyta tvarka organizuoja kapinių priežiūrą, koordinuoja ir kontroliuoja kapinių prižiūrėtojų darbą. Pagal Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio departamento Miesto tvarkymo skyriaus nuostatų (I t., b. l. 38-42), patvirtintų Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2010-02-25 įsakymu Nr. AD1-1331, 8.2.3.6 punktą Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos miesto ūkio departamento miesto tvarkymo skyriaus Kapinių priežiūros poskyris vykdo vieną iš kapinių administravimo funkcijų – kontroliuoja kapavietės duobės iškasimą, užkasimą ir aplinkos sutvarkymą.
Atsižvelgiant į tai, jog konstatuota, kad atsakovas UAB „Aterna“ suteikė pareiškėjui netinkamas ritualines (laidojimo) paslaugas, t. y. karstą su pareiškėjo motinos palaikais palaidojo už kapo ribų, takeliui tarp kapų skirtoje vietoje, darytina išvada, jog Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio departamento Miesto tvarkymo skyriaus Kapinių priežiūros poskyris netinkamai vykdė vieną iš jam pagal kompetenciją priskirtų kapinių administravimo funkcijų – nekontroliavo kapavietės duobės iškasimo, t. y. Klaipėdos miesto savivaldybės administracija neveikė taip, kaip pagal įstatymus ši institucija privalėjo veikti.
CK 6.247 straipsnyje nustatyta, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu.
CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų, piniginė žalos išraiška yra nuostoliai.
Pareiškėjas nurodo, jog dėl neteisėtų atsakovų veiksmų patyrė 290 € turtinės žalos. Šias išlaidas įrodinėja: 2012-06-22 prekių (paslaugų) pirkimo – pardavimo kvitu (I t., b. l. 34), pagal kurį pareiškėjas sumokėjo 800 Lt (231,70 €) M. K. už kapo duobės iškasimą su karsto patraukimu, ir Swedbank AB 2011-07-18 nurodymu pervesti įmokėtus pinigus (I t., b. l. 36, 134), pagal kurį pareiškėjas antstoliui J. P. sumokėjo 200 Lt (57,92 €) ir 4 Lt (1,16 €) komisinį mokestį; iš viso 1004 Lt (290,78 €). Akivaizdu, jog šie nuostoliai atsirado būtent dėl atsakovų Klaipėdos miesto savivaldybės ir UAB „Aterna“ neteisėtų veiksmų, kurių pasekmė – netinkamas pareiškėjo motinos palaikų palaidojimas, t. y. dalis karsto buvo užkasta ne kapavietėje, o takeliui tarp kapų skirtoje vietoje.
Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kt., teismo įvertinti pinigais. Neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymą, kaip ir atlyginimo teisinius pagrindus, lemia šios žalos prigimtis ir objektas. Neturtinė žala atlyginama pažeidus vertybes, kurių įkainoti neįmanoma, ir pasireiškia neturtinio pobūdžio praradimais, kurie negali būti tiksliai apskaičiuojami piniginiu ekvivalentu. Kriterijai, į kuriuos turi atsižvelgti teismas, nustatyti įstatyme (CK 6.250 straipsnio 2 dalis), tačiau šioje teisės normoje nepateiktas išsamus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijų sąrašas, nes atsižvelgęs į bylos aplinkybes teismas gali pripažinti reikšmingais ir kitus kriterijus. Teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, konstatuoja, jog dėl atsakovų neteisėtų veiksmų pareiškėjas neabejotinai patyrė dvasinių išgyvenimų, nepatogumų, tačiau nesutinka su pareiškėjo nurodyta dėl to patirta neturtine žala, t. y. 2 896 €, ir vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais įvertina ją 300 €.
Atsakovai Klaipėdos miesto savivaldybė ir UAB „Aterna“ yra patraukti civilinėn atsakomybėn solidariai, tačiau pagal Civilinio kodekso 6.6 straipsnį solidarioji skolininkų prievolė nepreziumuojama, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis, ji atsiranda tik įstatymų ar šalių susitarimu nustatytais atvejais, taip pat kai prievolės dalykas yra nedalus (1 dalis) ir solidarioji skolininkų pareiga preziumuojama, jeigu prievolė susijusi su paslaugų teikimu, jungtine veikla arba kelių asmenų veiksmais padarytos žalos atlyginimu (3 dalis). Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju nei įstatymai, nei šalių susitarimas nenumato solidariosios atsakomybės, be to, atsakovo Klaipėdos miesto savivaldybės atsakomybė kildinama iš viešojo administravimo teisinių santykių, o atsakovo UAB „Aterna“ iš sutartinių teisinių santykių, todėl taikytina dalinė atsakomybė.
Pagal CK 1.125 straipsnio 8 dalį reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo taikomas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas. Atsakovas Klaipėdos miesto savivaldybė prašo taikyti šį senaties terminą, nurodydamas, jog pareiškėjas į teismą kreipėsi 2013-05-21, o pareiškėjas apie galimai pažeistą teisę sužinojo 2010 metų pavasarį, nutirpus sniegui (apie 2010 metų balandžio mėnesį). Byloje nėra duomenų, kada pareiškėjas tiksliai sužinojo apie savo pažeistą teisę, todėl nėra pagrindo konstatuoti, jog pareiškėjas yra praleidęs kreipimosi į teismą terminą, atsakovo Klaipėdos miesto savivaldybės prašymas taikyti senatį atmestinas.
Apibendrinant konstatuojama, jog nustačius visų civilinės, įskaitant ir viešosios, atsakomybės sąlygų buvimą ir vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 5 punktu, iš atsakovų Klaipėdos miesto savivaldybės ir atsakovo UAB „Aterna“, t. y. iš kiekvieno atskirai, pareiškėjui priteistina po 145 € turtinei žalai atlyginti ir po 150 € neturtinei žalai atlyginti.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 44 straipsnio 1 dalį proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Pagal šio straipsnio 2 dalį, kai sprendimas priimtas pareiškėjo naudai, šis turi teisę reikalauti atlyginti: sumokėtą žyminį mokestį; kitas išlaidas dėl skundo (prašymo) surašymo ir padavimo; išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu; transporto išlaidas; gyvenamosios patalpos nuomojimo teismo buvimo vietoje už laiką, kol vyko procesas, ir dienpinigių – 10 procentų patvirtinto taikomojo minimalaus gyvenimo lygio už kiekvieną proceso dieną – išlaidas. Atsižvelgiant į tai, kad sprendimas priimamas pareiškėjo naudai, konstatuojama, kad jis turi teisę gauti iš atsakovų savo išlaidų atlyginimą.
Pareiškėjas patikslintu skundu prašė priteisti visas bylinėjimosi išlaidas. Pagal ABTĮ 44 straipsnio 1 dalį dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota šalis teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu.
Byloje pateiktas AB SEB banko 2013-06-03 mokėjimo nurodymas Nr. 0272820130603004400000033 (Ib t. b. l. 9), iš kurio matyti, kad pareiškėjas kreipdamasis į teismą sumokėjo žyminį mokestį 336 Lt (97,31 €) ir 4 Lt (1,16 €) komisinį mokestį. Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti 2013-10-31 nutartimi teismingumo byloje Nr. T-115 (I t., b. l. 98-100) nusprendė , jog ši byla teisminga administraciniam teismui. Pagal ABTĮ 39 straipsnio 1 dalį (redakcija galiojusi iki 2014-12-31) administracinėse bylose už kiekvieną skundą (prašymą), nepaisant to, kiek jame keliama reikalavimų, mokamas 100 litų (t. y. 28,96 €) žyminis mokestis, išskyrus išimtis, nurodytas šio įstatymo 40 ir 41 straipsniuose. Pagal ABTĮ 42 straipsnio 1 dalies 1 punktą, kai sumokėta daugiau žyminio mokesčio, negu reikia pagal įstatymą, sumokėtas žyminis mokestis arba jo dalis grąžinami. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjui grąžintina 68,35 € (97,31-28,96) per daug sumokėto žyminio mokesčio dalis, o likusi dalis 28,96 € ir komisinis mokestis 1,16 € priteistini iš atsakovų.
Pagal ABTĮ 44 straipsnio 6 dalį proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai ir atstovavimo išlaidas, atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.
Byloje pateiktas 2013-06-03 pinigų priėmimo kvitas Serija LAT Nr. 697662 (I t., b. l. 49), patvirtinantis, jog pareiškėjas advokatui Mariui Cechanavičiui sumokėjo 3 000 Lt (t. y. 868,86 €), tačiau šiame kvite nenurodyta (nepabraukta) už kokias paslaugas sumokėti pinigai. Taip pat byloje pateikta 2011-02 pinigų priėmimo kvito Serija LAT Nr. 514320 nepatvirtinta kopija, pagal kurią matyti, jog pareiškėjas sumokėjo 200 Lt (t. y. 57,92 €) advokatui Petrui Maceniui už skundo surašymą. Dėl šių išlaidų, nėra pateiktas išlaidų apskaičiavimas ir pagrindimas – neaišku kiek ir už kokių dokumentų parengimą ar veiksmų atlikimą buvo sumokėti pinigai, be to, 2011-02 (diena nenurodyta) pinigų priėmimo kvito Serija LAT Nr. 514320 nepatvirtinta kopija (I t., b.l. 35) neatitinka rašytiniams įrodymams keliamų reikalavimų. Atsižvelgiant į tai, išlaidų atlyginimo klausimas pagal šiuos dokumentus nespręstinas.
Pareiškėjas 2015-06-22 prašymu (II t., b. l. 87) prašo iš abiejų atsakovų priteisti 400 € bylinėjimosi išlaidų, t. y. 200 € už teisines konsultacijas ir 2015-03-16 patikslinto skundo rengimą bei 200 € už dalyvavimą visuose teismo posėdžiuose. Šių išlaidų apmokėjimą advokatui Mariui Cechanavičiui patvirtina 2015-03-12 pinigų priėmimo kvitas Serija LAT Nr. 808303 (II t., b. l. 88).
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 d. įsakymu Nr. 1R-85 kartu su Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos) 7 punkte (redakcija galiojusi iki 2015-03-19) nurodyta, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imama Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimali mėnesinė alga (toliau – ir MMA). Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012-12-19 nutarimo Nr. 1543 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio didinimo“ 1 punktu nuo 2013-01-01 nustatyta 1000 Lt (289,62 €) dydžio MMA. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014-09-24 nutarimo Nr. 972 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio“ 1 ir 3 punktais nuo 014-10-01 nustatyta 1035 Lt (299,76 €) dydžio MMA, o nuo 2015-01-01 – 300 € dydžio MMA.
Pagal Rekomendacijų 7 punktą (redakcija galiojanti nuo 2015-03-20) rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas už praėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2014 m. IV ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) buvo 2467 Lt (t. y. 714,50 €).
Byloje pateiktas 2015-03-16 patikslintas skundas (I t., b. l. 40-46), taigi jis parengtas esant nustatytai 300 € dydžio MMA. Pagal Rekomendacijų 8.2 punktą (redakcija galiojusi iki 2015-03-19) už ieškinio, priešieškinio, atsiliepimo į ieškinį ar priešieškinį parengimą taikomas maksimalus koeficientas 3, taigi maksimali galima priteisti suma už minėtą skundą yra 900 €. Pareiškėjo prašoma priteisti 200 € atstovavimo išlaidų dalis už patikslinto skundo parengimą, įskaitant teisines konsultacijas, neviršija maksimalaus nustatyto dydžio, todėl laikytina pagrįsta.
Pagal Rekomendacijų 8.18 punktą (redakcija galiojusi iki 2015-03-19) už vieną atstovavimo valandą teisme taikomas 0,15 koeficientas, o pagal 9 punktą (redakcija galiojusi iki 2015-03-19) atstovavimo laikas skaičiuojamas nuo faktinio bylos nagrinėjimo pradžios iki pabaigos, neįskaitant pertraukų, ir vienoje byloje sumuojamas ir jeigu teisinių paslaugų teikimo laiko suma skaičiuojama su minutėmis, ji apvalinama: iki 30 minučių atmetama, 30 ir daugiau minučių laikoma kaip valanda.
Taigi už posėdžius įvykusius 2014-01-09 (trukmė 1 val. 47 min. (I t., b. l. 120-123)), 2014-02-13 (trukmė 1 val. 42 min. (I t., b. l. 143-145)), 2015-03-16 (trukmė 18 min. (II t., b. l. 35-36)), kurių bendra trukmė 3 val. 47 min. maksimali priteistina suma yra 180 € (4 val. x 300 € x 0,15).
Pagal Rekomendacijų 8.19 punktą (redakcija galiojanti nuo 2015-03-20) už vieną teisinių konsultacijų, atstovavimo teisme, pasirengimo teismo ar parengiamajam posėdžiui valandą, dalyvavimo derybose dėl taikos sutarties sudarymo valandą ar asmens atstovavimo ikiteisminėse ginčų sprendimo institucijose, jeigu tas pats ginčas vėliau tapo teisminiu, valandą taikomas 0,1 koeficientas, o pagal 9 punktą (redakcija galiojanti nuo 2015-03-20) teisinių paslaugų teikimo laiko suma skaičiuojama valandomis, minutėmis skaičiuojamas laikas apvalinimas: iki 30 minučių atmetama, 30 ir daugiau minučių laikoma kaip valanda.
Taigi už posėdžius įvykusius 2015-04-13 (trukmė 23 min. (II t., b. l. 59-60)), 2015-04-27 (trukmė 3 val. 51 min. (II t., b. l. 77-80)) ir 2015-06-22 (trukmė 48 min. (II t., b. l. 101-103)), kurių bendra trukmė 5 val. 2 min. maksimali priteistina suma yra 357,25 € (5 val. x 714,50 € x 0,1).
Pareiškėjo prašoma priteisti 200 € atstovavimo išlaidų dalis už advokato dalyvavimą teismo posėdžiuose neviršija maksimalių nustatytų dydžių, todėl laikytina pagrįsta.
Atsižvelgdamas į administracinės bylos ir suteiktų teisinių paslaugų pobūdį, pareiškėjo skundo turinį, į tai, kad prašoma priteisti suma neviršija Rekomendacijose nurodyto maksimalaus dydžio, vadovaudamasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, teismas sprendžia, kad pareiškėjui yra priteistina 430,12 € (200+200+28,96+1,16) bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, suma (ABTĮ 44 straipsnio 2 ir 6 dalys, 45 straipsnio 1 dalis), t. y. po 215,06 € iš kiekvieno atsakovo.
Pažymėtina, kad dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo sprendžia apeliacinės instancijos teismas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 42 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 45 straipsnio 2 dalimi, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 5 punktu,
nusprendžia:
tenkinti iš dalies pareiškėjo A. P. skundą.
Priteisti pareiškėjui A. P. (gim. (duomenys neskelbtini)) iš atsakovo Klaipėdos miesto savivaldybės (kodas pagal valstybės ir savivaldybių klasifikatorių 111100775) 145 € turtinės žalos ir 150 € neturtinės žalos atlyginimą bei 215,06 € bylinėjimosi išlaidų, viso – 510,06 € (penkis šimtus dešimt € 6 centus).
Priteisti pareiškėjui A. P. (gim. (duomenys neskelbtini)) iš atsakovo UAB „Aterna“ (juridinio asmens kodas 122639838) 145 € turtinės žalos ir 150 € neturtinės žalos atlyginimą bei 215,06 € bylinėjimosi išlaidų, viso – 510,06 € (penkis šimtus dešimt € 6 centus).
Įpareigoti Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos respublikos finansų ministerijos (j. a. k. 188659752) grąžinti pareiškėjui A. P. (gim. (duomenys neskelbtini)) 68,35 € AB SEB banko 2013-06-03 mokėjimo nurodymu Nr. 0272820130603004400000033 sumokėto žyminio mokesčio.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.