- Teismas
- Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-10-31
- Bylos Nr.
- T-115/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-06496-2013-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Sigita Rudėnaitė (pirm.), Birutė Janavičiūtė (pirm.), Dainius Raižys
- Ieškovas
- A. P.
- Atsakovas
- UAB „Aterna“, Klaipėdos miesto savivaldybei
- Trečiasis asmuo
- V. P., K. P.
- Kategorijos
- 94.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, susidedanti iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkės Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko pavaduotojo Irmanto Jarukaičio Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjos Birutės Janavičiūtės ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjo Dainiaus Raižio,
išnagrinėjusi Klaipėdos miesto apylinkės teismo prašymą išspręsti klausimą dėl rūšinio teismingumo byloje pagal ieškovo A. P. ieškinį atsakovams UAB „Aterna“, Klaipėdos miesto savivaldybei, tretiesiems asmenims V. P. ir K. P. dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas kreipėsi į Klaipėdos miesto apylinkės teismą su ieškiniu prašydamas priteisti ieškovo naudai iš atsakovų UAB „Aterna“, Klaipėdos miesto savivaldybės solidariai 1200 Lt turtinės žalos, 10000 Lt neturtinės žalos bei visas bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodoma, kad 2010 m. vasario 28 d. mirė ieškovo B. P.. Leidimą laidoti išdavė Klaipėdos miesto ūkio departamento miesto tvarkymo skyriaus kapinių priežiūros poskyrio vyr. specialistas K. P.. Visas laidojimo paslaugas – įskaitant duobės iškasimą atliko UAB „Aterna". Nutirpus sniegui akivaizdu buvo matyti, kad duobė iškasta per arti kaimyninio kapo. Iš sukritusio smėlio aiškiai matėsi, kad palaikai buvo palaidoti vietoje skirtoje takeliui tarp kapaviečių iškloti. Dėl netinkamoje vietoje palaidotų palaikų ieškovas nedelsiant pareiškė žodines pretenzijas kapinių administracijai ir UAB „Aterna" direktoriaus pavaduotojui, kuris ir kasė duobę. UAB „Aterna" darbuotojai patvirtino, kad gavus visus reikiamus dokumentus perlaidos palaikus tinkamai. Gavęs leidimą ekshumuoti palaikus ieškovas kreipėsi į UAB „Aterna" dėl palaikų perlaidojimo paslaugų suteikimo, nes paslaugos buvo suteiktos nekokybiškai. UAB „Aterna" atsisakė savo lėšomis perlaidoti palaikus. Taip pat su skundu ieškovas kreipėsi į Klaipėdos miesto savivaldybės administraciją dėl susiklosčiusių aplinkybių. 2012 m. birželio 22 d. buvo ekshumuoti mano mamos B. P. palaikai ir tinkamai perlaidoti. Ekshumacijos metu nustatyta, kad priekinė karsto dalis yra 15 cm, o galinė 40 cm takeliui skirtoje teritorijos dalyje, t. y. B. P. palaikai palaidoti netinkamai, už šeimyninio kapo ribų.
Ieškovas taip pat nurodo, kad ieškovo ir atsakovo UAB „Aterna“ susiklostę teisiniai santykiai (atsakovas įsipareigojo suteikti ieškovui visas laidojimo paslaugas, įskaitant duobės iškasimą, palaikų palaidojimą ir duobės užkasimą, o ieškovas įsipareigojo atsakovui už suteiktas paslaugas sumokėti) kvalifikuotini kaip atlygintinų paslaugų teikimo sutartis turinti vartojimo rangos sutarties požymių (CK 6.716 straipsnio 1 dalis). Šiuo konkrečiu atveju UAB „Aterna" turtinė prievolė kyla iš sutartinės atsakomybės, kuri atsiranda dėl to, kad neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma sutartis, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius ar netesybas (sumokėti baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti dėl sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo padarytus nuostolius arba sumokėti netesybas (baudą, delspinigius) (CK 6.245 straipsnio 3 dalis). Reikalavimas Klaipėdos miesto savivaldybei dėl turtinės ir neturtinės žalos, patirtos dėl netinkamai palaidotos ieškovo mamos B. P., atlyginimo (CK 6.271 straipsnio 1,2,4 dalis) grindžiamas valstybės institucijų darbuotojų, dirbusių kapinių priežiūros poskyryje Lėbartų kapinėse, neteisėtu neveikimu, t. y. jų, kaip asmenų, kuriems keliami griežtesni atidumo, rūpestingumo_bei aipdairumo reikalavimai, bendrosios pareigos užtikrinti tvarką kapinėse ir tinkamą palaikų palaidojimą neįvykdymu, nesiimant visų įmanomų, taip pat ir Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus (2010 m. kovo 18 d. įsakymu Nr. PI-113., 2011 m. balandžio 1 d. įsakymais Nr. PI-202; PI-201) kurie nustato kapinių priežiūros darbuotojų pareigybes aprašytas (vyriausiojo specialisto 12.5; 12.6; 17.4; vyresniojo specialisto 7.6; 7.7) punktuose nustatytų pareigų, t. y. neveikiant taip, kaip pagal šių darbuotojų veiklą reglamentuojančius teisės aktus – Palaikų laidojimo įstatymą, LR Vyriausybės 2008 m. lapkričio 19 d. nutarimų Nr. Į - 1207 patvirtintas kapinių tvarkymo taisykles, Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2010 m. vasario 26 d. įsakymą Nr. AD1-331, – jie privalėjo veikti, ir taip neužkertant kelio netinkamai palaidoti palaikus.
Atsiliepimas
Trečiasis asmuo V. P. atsiliepime nurodė, kad laidojimo paslaugos yra specifinės paslaugos ir jas, jų atlikimą ir kontrolę, reglamentuoja LR Žmonių palaikų laidojimo įstatymas. Kapavietės vietą nurodė „Lėbartų“ kapinių vyr. specialistas K. P.. Trečiasis asmuo, prieš pradėdamas kasti duobę dar patikslino K. P. nurodytą vietą.
Atsakovas UAB „Aterna“ atsiliepime nurodė, kad negali savarankiškai nuspręsti, kur kasti duobę laidojimui, o visais šiais atvejais atsakingas už kapinių priežiūrą asmuo aiškiai nurodo vietą, kur turi būti kasama duobė. UAB „Aterna“ darbuotojas kasa duobę, t.y. atlieka veiksmus laikydamasis jam pateiktų taisyklių ir instrukcijų.
Atsakovas Klaipėdos miesto savivaldybės administracija atsiliepime nurodė, kad Ritualinių paslaugų teikimo užtikrinimas ir kapinių priežiūros organizavimas viena iš savarankiškų savivaldybės funkcijų, reglamentuotų Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 41 punkte. Ši savivaldybių funkcija yra įgyvendinama, vadovaujantis Kapinių tvarkymo taisyklėmis, patvirtintomis LR Vyriausybės 2008 m. lapkričio 19 d. nutarimu Nr. 1207. Taigi, savivaldybių institucijų veikla, organizuojant kapinių tvarkymą, laikytina viešojo administravimo veikla. Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 15 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtinta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo. Mano, kad ginčas dalyje dėl Klaipėdos miesto savivaldybės galimai neteisėtų veiksmų, atliktų vykdant viešojo administravimo veiklą, turėtų būti nagrinėjamas administraciniame teisme.
Klaipėdos miesto apylinkės teismas nurodo, kad ieškovas reikalavimą atsakovui Klaipėdos miesto savivaldybei dėl žalos atlyginimo grindžia valstybės institucijų darbuotojų – dirbusių kapinių priežiūros poskyryje Lėbartų kapinėse – neteisėtu neveikimu, t.y. savivaldybių institucijų veikla, organizuojant kapinių tvarkymą, kuri yra viešojo administravimo veikla. Ieškovas reikalavimą atsakovui UAB „Aterna“ dėl žalos atlyginimo kildina iš sutartinių santykių, t.y. civilinis teisinis santykis. Taigi, ieškovas nagrinėjamoje byloje reiškia ir administracinio, ir civilinio pobūdžio reikalavimus. Specialioji teisėjų kolegija ginčams dėl teisingumo tarp bendrosios kompetencijos ir administracinio teismo spręsti nutartyse yra nurodžiusi, kad žalos atlyginimas yra civilinės teisės reglamentavimo dalykas, ir pagal bendrąją taisyklę ginčai, susiję su žalos atlyginimu, nagrinėjami bendrosios kompetencijos teisme (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 1 straipsnio 1 dalis). Šios taisyklės išimtis įtvirtinta ABTĮ 15 straipsnio 1 dalies 3 punkte, pagal kurį tais atvejais, kai turtinė ar neturtinė žala yra padaroma viešojo administravimo subjekto veiksmais, jam veikiant viešojo administravimo srityje, bylas dėl žalos atlyginimo sprendžia administraciniai teismai. Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, bei atsižvelgiant į Specialiosios teisėjų kolegijos ginčams dėl teismingumo spręsti suformuotą praktiką, teismui kilo abejonės, ar šioje byloje ieškovo pareikšti reikalavimai nagrinėtini bendrosios kompetencijos, ar administraciniame teisme, todėl kreipėsi kreiptis į Specialiąją teisėjų kolegiją dėl rūšinio teismingumo klausimo išsprendimo (CPK 36 straipsnio 2–4 dalys).
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
Byla teisminga administraciniam teismui.
Žalos atlyginimas yra civilinės teisės reglamentavimo dalykas, ir pagal bendrąją taisyklę ginčai, susiję su žalos atlyginimu, nagrinėjami bendrosios kompetencijos teisme (CPK 1 straipsnio 1 dalis). Šios taisyklės išimtis įtvirtinta ABTĮ 15 straipsnio 1 dalies 3 punkte, pagal kurį tais atvejais, kai turtinė ar neturtinė žala yra padaroma viešojo administravimo subjekto veiksmais jam veikiant viešojo administravimo srityje, bylas dėl žalos atlyginimo sprendžia administraciniai teismai.
Nagrinėjamu atveju reikalavimai atlyginti turtinę ir neturtinę žalą atsakovui UAB „Aterna“ yra civilinio teisinio pobūdžio, nes kildinami iš sutartinių santykių, kurie pasireiškė atsakovų neteisėtų veiksmų netinkamai įvykdžius sutartį, t.y. netinkamai suteikus laidojimo paslaugas. Reikalavimai atsakovui Klaipėdos miesto savivaldybei kildinami iš savivaldybės darbuotojų, dirbusių kapinių priežiūros poskyryje Lėbartų kapinėse, neteisėtų veiksmų. Pažymėtina, kad ritualinių paslaugų teikimo užtikrinimas ir kapinių priežiūros organizavimas viena iš savarankiškų savivaldybės funkcijų, reglamentuotų Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 41 punkte. Ši savivaldybių funkcija yra įgyvendinama, vadovaujantis Kapinių tvarkymo taisyklėmis, patvirtintomis LR Vyriausybės 2008 m. lapkričio 19 d. nutarimu Nr. 1207. Taigi, savivaldybių institucijų veikla, organizuojant kapinių tvarkymą, laikytina viešojo administravimo veikla. Taigi reikalavimai dėl turtinės ir neturtinės žalos, padarytos fiziniam asmeniui vietos savivaldos institucijos, įstaigos, tarnybos bei jų tarnautojų veiksmais ar neveikimu viešojo administravimo srityje (Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 6.271 straipsnis) atlyginimo teismingi administraciniam teismui.
Pagal galiojantį teisinį reguliavimą bylos rūšinį teismingumą bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui lemia teisinio santykio, iš kurio kilo ginčas, pobūdis. Kai teisinis santykis yra mišrus, bylos rūšinis teismingumas priklauso nuo to, koks teisinis santykis (civilinis ar administracinis) byloje vyrauja (dominuojančio teisinio santykio taisyklė) (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 21 straipsnio 1 dalis, CPK 36 straipsnio 2 dalis). Specialioji teisėjų kolegija konstatuoja, kad šioje byloje vyraujančiais (dominuojančiais) santykiais pripažintini būtent administraciniai teisiniai santykiai. Atsakovo UAB „Aterna“ veiksmų teisėtumo įvertinimas priklauso nuo to, kaip bus įvertinti atsakovo Klaipėdos miesto savivaldybės veiksmai atliekant kapinių priežiūros ir kontrolės funkcijas, todėl ginčas nagrinėtinas administraciniame teisme.
Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 36 straipsniu, Administracinių bylų teisenos įstatymo 21 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Byla teisminga administraciniam teismui.
Bylą pagal ieškovo A. P. ieškinį atsakovams UAB „Aterna“, Klaipėdos miesto savivaldybei, tretieji asmenys V. P. ir K. P., dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo perduoti Klaipėdos apygardos administraciniam teismui nagrinėti įstatymų nustatyta tvarka.
Nutartis dėl teismingumo neskundžiama.
Lietuvos Aukščiausiojo TeismoCivilinių bylų skyriaus pirmininkė Sigita Rudėnaitė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko pavaduotojasIrmantas Jarukaitis Lietuvos Aukščiausiojo TeismoCivilinių bylų skyriaus teisėjaBirutė JanavičiūtėLietuvos vyriausiojo administracinio teismoteisėjasDainius Raižys