- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-10-16
- Bylos Nr.
- 1A-600-530/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-41810-2017-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Danutė Giačaitė, Arūnas Paštuolis, Giedrius Endriukaitis
- Nuteistasis
- E. B.
- Advokatai
- Egidijus Milašius
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedriaus Endriukaičio, Danutės Giačaitės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos) ir Arūno Paštuolio, sekretoriaujant Laimai Grėbliūnienei,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. B. gynėjo advokato Egidijaus Milašiaus apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. gegužės 15 d. nuosprendžio, kuriuo E. B. pripažintas kaltu, padaręs nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje, 145 straipsnio 1 dalyje ir nuteistas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį - 7 (septynių) mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu; pagal BK 145 straipsnio 1 dalį - 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, bausmės subendrintos jas apimant ir paskirta galutinė subendrinta bausmė - 9 (devyni) mėnesiai laisvės apribojimo, įpareigojant bausmės atlikimo metu nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu.
Į paskirtosios bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2017 m. rugpjūčio 16 d. 3.00 val. iki 2017 m. rugpjūčio 16 d., 16.23 val., tai yra viena para, vieną sulaikymo parą prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.
Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliktas galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti įsiteisėjusį nuosprendį – panaikinamas.
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. E. B. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, 145 straipsnio 1 dalį už tai, kad 2017 m. rugpjūčio 15 d., apie 22.15 val. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), dėl to, kad po išgertuvių nukentėjusysis nenorėjo išeiti iš jo namų, grasindamas nužudyti Z. V., tyčia, po vieną kartą peilio ašmenimis perbraukė per jo kaktą ir jo kairį dilbį, tokiais veiksmais Z. V. padarė paviršines žaizdeles dešinėje kaktos pusėje ir kairiame dilbyje, kas sukėlė nežymų jo sveikatos sutrikdymą ir sudarė jam pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.
2. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. gegužės 15 d. nuosprendyje konstatuojama, kad E. B. kaltas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 1 dalyje ir 145 straipsnio 1 dalyje, ir baustinas.
Šalies argumentai
3. Nuteistojo E. B. gynėjas advokatas Egidijus Milašius apeliaciniame skunde prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. gegužės 15 d. nuosprendį ir išteisinti E. B. dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 140 straipsnio 1 dalyje ir 145 straipsnio 1 dalyje.
3.1. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad E. B. nepagrįstai inkriminuotas nusikaltimas numatytas BK 145 straipsnio 1 dalyje. Kaltinamajame akte kaltinimas grasinimu nužudyti buvo suformuluotas kaip pirminis nusikaltimas. E. B. pagrasino nužudyti Z. V., kas kvalifikuojant reiškia nusikaltimo BK 145 straipsnio 1 dalyje baigtį dėl jo formalios sudėties ir po to pradėjo daryti ir pabaigė kitą nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, t. y. po vieną peilio ašmenimis perbraukė per Z. V. kaktą ir kairį dilbį. Tam, kad sustiprinti grasinimo nužudyti nusikalstamos veikos realumą, ikiteisminiame tyrime buvo specialiai palaukta, kol nuo 2017 m. spalio 1 d. nustos galiojęs BPK XXX skyrius, reglamentavęs Privataus kaltinimo bylų procesą, nes Z. V. apklausinėjamas policijoje pildant pirminį pareiškimą pareiškė, kad neturi nei noro, nei pinigų atlikti teismo medicinos ekspertizę, tiksliai nustatyti patirtą sužalojimų pobūdį. Todėl nuo 2017 m. rugpjūčio 17 d. jokių naujų duomenų, patvirtinančių, kad nukentėjusiajam buvo grasinta, nebuvo surinkta ir įtarimo pareiškimas E. B. reiškė tik galimybę nenutraukti jau pradėto ikiteisminio tyrimo. Laikotarpyje nuo 2017 m. rugpjūčio 17 d. iki 2017 m. rugsėjo 8 d. ikiteisminiame tyrime nevyko jokie proceso veiksmai, nebuvo renkami jokie duomenys apie padarytą BK 145 straipsnio 1 dalyje nurodytą nusikaltimą, kas rodo, kad ikiteisminį tyrimą atlikusi policijos įstaiga ar prokuroras netikėjo ir nelaikė grasinimo versijos perspektyvumu teisminiame bylos nagrinėjime ar apkaltinamojo nuosprendžio E. B. atžvilgiu priėmimu. Vietoj to, ikiteisminį tyrimą atlikęs tyrėjas dar nesibaigus galioti BPK XXX skyriui „Privataus kaltinimo bylų procesas“, savo iniciatyva užklausė (duomenys neskelbtini) dėl Z. V. medicininio dokumento kopijos pateikimo, nors rūpintis savo sužalojimų, jei tokių iš tiesų būta, teisiniu įvertinimu teismo medicinos įstaigoje, 2017 m. rugsėjo 8 d. buvo paties nukentėjusiojo pareiga.
3.2. Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad teismas kritiškai nevertino vienintelio duomenų šaltinio apie nusikalstamą veiką grasinimą, nukentėjusiojo parodymų. Apklausiamas 2017 m. rugpjūčio 16 d. tarp 00.20 ir 00.25 val. Z. V. nurodė, kad vartojo alkoholinius gėrimus su E. B. Tai menkina jo parodymų tikrumą apie patirtą grasinimą. Prieš apklausą, Z. V. būnant (duomenys neskelbtini) nuo 2017 m. rugpjūčio 15 d., 23.35 val. iki 3.00 val., jo kraujas nebuvo paimtas alkoholio tyrimui nustatyti. Nors kiti bylos duomenys rodo, kad Z. V. galėjo būti vidutinio ar didesnio girtumo būsenoje. Apklausiamas 2018 m. vasario 19 d. posėdžio metu, nurodė, kad vieną alaus pūslę, 6 laipsnių stiprumo, jis išgėrė vienas išgertuvių metu, o prieš ateidamas pas E. B. į namus buvo išgėręs gal pora 6 laipsnių stiprumo alaus pūslių. Tai rodo, kad Z. V. buvo kelis kartus smarkiau apgirtęs, negu nuteistasis E. B., kuriam 2017 m. rugpjūčio 16 d., 3:17:46 val. buvo nustatytas 0,62 promilių neblaivumas. Apgirtęs nukentėjusysis negalėjo adekvačiai, protingai ir aiškiai įvertinti savo būsenos, aplinkos, suprasti savo ir kitų aplinkinių asmenų elgesį, jų pasakytus žodžius ar frazes, jų prasmę, spręsti apie kitų asmenų elgesio pavojingumą savo atžvilgiu.
3.3. Apeliacinio skundo autoriaus teigimu, net ir išsiblaiviusio Z. V. parodymai kelia abejonių dėl jų patikimumo, nes yra prieštaringi. Apklausiamas po trijų mėnesių nuo įvykio 2017 m. lapkričio 17 d., Z. V. nurodė, kad E. B. jam kelis kartus sakė, kad jį nužudys, nors taip vertinti jis galėjo dėl to, kad E. B. jam peiliu tyčia braukė per jo kaktą ir kairę ranką. Tačiau teismo akivaizdoje prisiekęs, jis pasakė, jog E. B. sakė, kad nužudys, tai sakė tik vieną kartą. Po to, Z. V. pakeitė parodymus ir pasakė, kad apie tai, kad grasino, jog nužudys, nepamena. Pasitaisė, kad gal jis tiesiog nesuprato kaltinamojo. Po to, klausinėjamas vėl pakeitė parodymus ir pasakė, jog vieną kartą tik sakė, kad papjaus. Daugiau nesakė. Nežino, kodėl anksčiau kitaip nurodė. Tokiais prieštaringais vienintelio paliudijusio apie grasinimus nukentėjusiojo parodymais apskritai nebuvo galima remtis priimant apkaltinamąjį nuosprendį, nes jie prieštaringi ir akivaizdžiai parodo, kad Z. V. apkalbėjo E. B. nusikaltimo BK 145 straipsnyje padarymu. Liudytojo L. K. parodymai, kad E. B. jam kieme pridėjo peilį, tik sustiprinti netiesioginę aplinkybę, kad E. B. smurtavo ar grasino prieš aplinkinius, o tai reiškia, kad galėjo ir prieš Z. V.
Žemesnės instancijos teismas
3.4. Pirmosios instancijos teismas pažeidė BPK 328 straipsnio 3 punkto nuostatą, nes nuosprendžiu išdėstytos teismo išvados neatitinka bylos aplinkybių. Todėl remiantis BPK 329 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostata nuosprendis, dėl BK 145 straipsnio 1 dalies panaikintinas ir priimtinas naujas išteisinamasis nuosprendis.
3.5. Apeliacinio skundo autoriaus teigimu E. B. nepagrįstai inkriminuotas nusikaltimas numatytas BK 140 straipsnio 1 dalyje, nes E. B. nesužalojo Z. V. Apylinkės teismas pažeidė BPK 328 straipsnio 3 punkto nuostatą, nes teismo išvados neatitinka bylos aplinkybių. Remiantis BPK 329 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostata nuosprendis dėl BK 140 straipsnio 1 dalies panaikintinas ir priimtinas naujas išteisinamasis nuosprendis.
3.6. Apeliacinio skundo autoriaus teigimu, nukentėjusiajam žaizdos buvo padarytos 2017 m. rugpjūčio 15 d., tačiau Valstybinės teismo medicinos tarnybos medicinos ekspertas išvadas padarė tik 2017 m. spalio 6 d., remdamasis Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų pateiktais skubios medicininės pagalbos dokumentais, neapžiūrėjęs nukentėjusiojo. Nukentėjusiojo apžiūra atlikta 2018 m. kovo 21 d. teismo posėdžio metu, kai ekspertas paviršutiniškai apžiūrėjo kelis randelius, tačiau negalėjo patvirtinti, kad Z. V. buvo sužalotas peiliu, negalėjo patvirtinti, ar tai įplėštinės, durtinės, muštinės ar įpjautinės žaizdos. Šie eksperto parodymai teismo posėdžio metu, kai nenustatytas bendras žaizdų vaizdas, bet ne pobūdis paneigia jo išvadas specialisto išvadoje Nr. G2932/2017 (02), kad paviršinės žaizdelės Z. V. dešinėje kaktos pusėje (teismo posėdžio metu nustatė, kad dešinio antakio srityje) ir kairiajame dilbyje buvo padarytos dviem smūgiais aštriabriauniu daiktu ar įrankiu. Be to, pasaulinės teismo medicinos praktika rodo, kad tokio dydžio žaizdelės pilnai užgyja ilgiausiai per 7-14 parų, o po pradeda randėti. Iš rando, kuris susiformavo iš žaizdos praėjus ilgiausia per 7-14 parų, neįmanoma nustatyti žaizdos pobūdžio ir kilmės. Iš bylos medžiagos matyti, kad nuo Z. V. sužalojimo iki jo teismo medicininės ekspertizės, neapžiūrėjus paties Z. V. praėjo 52 paros, t. y. nuo 2017 m. rugpjūčio 15 d. iki 2017 m. spalio 6 d.
Žemesnės instancijos teismas
3.7. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog teismas nevertino, kad bylos medžiagoje yra dešimt specialisto 2017 m. rugpjūčio 16 d. darytų nuotraukų ir surašytas apžiūros protokolas Nuotraukose užfiksuotas įėjimas į kiemą, koridorius, kuriame nurodytos kraujo dėmės, neaiškios dėmės ant sienos, svetainė, kurioje nurodytas audinys ir neaiškios kilmės dėmės bei peilių nuotraukos virtuvėje. Specialistas R. G., nurodė, jog nuotraukoje Nr. 2, kraujo dėmė, o nuotraukose Nr. 3, 4, 6 ir 7 dėmių spalvos, sudėties, kilmės, priklausymo ir kitų konkretizuotų požymių nenustatė. Apžiūros protokole nuotraukoje Nr. 2 nurodytą kraujo dėmę aprašė kaip rudą dėmę koridoriaus dešinėje ant mūro tinko, toliau aprašydamas nurodė, kad šalia durų į kiemą dešinėje, ant sienos yra rusvai ruda dėmė ant mūro tinko. Nuotraukoje Nr. 3 užfiksuota ir aprašyta, kaip neaiški dėmė. Taip pat aprašyta ir nuotrauka Nr. 4, „po durimis viduje yra dvi apvalios dėmės, raudonos spalvos. Paimta nuoplova. Toliau nuotraukose Nr. 6 ir Nr. 7 fiksuota, kad priešais stalą, ant odinio fotelio priekinės dalies yra dėmė rausvos spalvos. Paimta nuoplova. Nuotraukoje Nr. 8 fiksuota, kad priešais rūsio duris audinys-paklotė ant kurio yra pavienių šviesiai raudonų dėmių. Apžiūros protokolą specialistas užbaigė išvada, kad pėdsaku, liudijančiu smurtą, kūno sužalojimą, nerasta. Nors specialistas R. G. paėmė dėmių nuoplovas DNR tyrimui (nuotraukos Nr. 4, 6 ir 7), jokių DNR tyrimo duomenų nėra ir kad dėmės yra kraujo dėmės ar Z. V. kraujo, nėra. Tuo tarpu teismo posėdžio metu nukentėjusysis Z. V. parodė, kad jam buvo perpjauta ranka ir kakta, kad jis kraujavo lauke, kad bėgo kraujas, tačiau, taip pat parodė, kad įvykio vietoje negalėjo likti kraujo. Liudytojas R. N. parodė, kad matė 5-6 cm skylę Z. V. galvoje. Kaip matome iš aukščiau išdėstytų ir vertintų aplinkybių niekur nebuvo nustatyta rasto ir identifikuoto kaip Z. V. kraujo dėmių, nei name, nei lauke. Tai reiškia, kad E. B. namuose nebuvo jokių smurto prieš Z. V. pėdsakų ir jie nebuvo šalinami.
4. Teismo posėdyje nuteistojo E. B. gynėjas advokatas Egidijus Milašius prašė apeliacinį skundą tenkinti ir ginamąjį išteisinti, prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
5. Nuteistojo E. B. gynėjo advokato E. Milašiaus apeliacinis skundas atmetamas.
6. Apeliacinės instancijos teismo užduotis yra patikrinti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą. Nuosprendis yra teisėtas, kai jis priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės normų. Nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, paskiriamos bausmės ir kitų nuosprendžiu sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais bei teisingai įvertintais įrodymais. Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai tik tada, kai išnaudojus visas galimybes nepavyksta jų pašalinti.
7. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, konstatuoja, jog šių reikalavimų teismas, pripažindamas E. B. kaltu dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų, nepažeidė. Pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė ir išnagrinėjo visus byloje surinktus įrodymus ir teisingai juos įvertino. Iš nuteistojo gynėjo apeliacinio skundo turinio matyti, kad gynėjas nesutinka su jo ginamojo atžvilgiu priimtu apkaltinamuoju nuosprendžiu, prašo jį išteisinti, nurodo, jog ginamasis nepadarė inkriminuotų nusikaltimų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, sutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytomis aplinkybėmis, patvirtinančiomis E. B. kaltę dėl grasinimo nužudyti ir nežymaus sveikatos sutrikdymo.
8. BK 140 straipsnio 1 dalis numato atsakomybę tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. BK 145 straipsnio 1 dalis numato atsakomybę tam, kas grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas, Atkreiptinas dėmesys į tai, kad tiek BK 145 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties formuluotė, tiek teismų praktika tokio pobūdžio bylose akcentuoja, kad grasinimas – tai pavojingas tyčinis poveikis kito žmogaus psichikai, verčiant bijoti, kad dėl tolesnių grasinančio asmens veiksmų gali atsirasti sunkūs neigiami padariniai. Vertinant grasinimo realumą, reikšmės turi tai, kaip jį suprato nukentėjusysis, ar jis turėjo pagrindo manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-26/2010, 2K-341/2010, 2K-12/2011, 2K-410-693/2015). Taigi, nukentėjusiojo parodymai šiose bylose turi didesnę įrodomąją reikšmę tuo aspektu, kad tik jie atspindi nukentėjusiojo nusikalstamos veikos suvokimą emociniu-psichologiniu lygmeniu. Tačiau jų įrodomoji reikšmė taip pat priklauso ir nuo kitų bylos įrodymų konteksto. Apeliaciniame skunde neigiant kaltę nurodoma, kad apie nusikalstamos veikos įvykdymą patvirtina vienintelis duomenų šaltinis byloje, tai nukentėjusiojo parodymai, kuriais remtis apelianto nuomone nebuvo pagrindo, nes nukentėjusysis buvo neblaivus, o jo parodymai nebuvo nuoseklūs. Tačiau aukštesnės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi bylos įrodymų visetą, tame tarpe ir nukentėjusiojo parodymus iš karto po įvykio, taip pat pirmosios instancijos teisme vykusio 2018 m. vasario 19 d. posėdžio metu duotus paaiškinimus, pritaria žemesnės instancijos teismo nuosprendyje išdėstytam nukentėjusiojo parodymų vertinimui, jog nukentėjusiojo parodymai nuoseklūs, neprieštaringi, o apeliaciniame skunde nurodomi nukentėjusiojo parodymų dėl grasinimo nužudyti netikslumai teisiamojo posėdžio metu tiriant įrodymus ir apklausiant nukentėjusįjį, šios apklausos metu buvo iš esmės pašalinti, bei argumentuotai išanalizuoti skundžiamame nuosprendyje. Nagrinėjamoje byloje nukentėjusysis iš tiesų apklausos pradžioje nurodė, jog grasinimų nužudyti jam nesakė, gal taip pasirodė, kai peilį pamatė, tačiau pagarsinus nukentėjusiojo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus juos patvirtino ir toliau paaiškino, kad grasinimas buvo išsakytas po to, kai jam perrėžė ranką ir kaktą peiliu ir šią aplinkybę teisiamojo posėdžio apklausos metu nukentėjusysis patvirtino. Be to nukentėjusysis taip pat nurodė ir tai, jog E. B. kažką sakė jam prieš sužalojimą, tačiau neprisimena, ką būtent. Todėl vertinant nukentėjusiojo parodymų visumą (jo parodymus iš karto po įvykio, vėliau apklausos ikiteisminio tyrimo metu, teisminio nagrinėjimo metu), tai, kad praėjus laiko tarpui (beveik 6 mėnesiams) nuo įvykio iki apklausos teisiamajame posėdyje nukentėjusysis galėjo visų aplinkybių tiksliai ir neatsiminti, bei tai, kad teisiamojo posėdžio metu perskaičius parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis juos patvirtino, paaiškino jog sakė tiesą, nesudaro pagrindo spręsti, jog nukentėjusysis parodymus keitė ar jo parodymai yra prieštaringi. Teismas vertindamas nukentėjusiojo parodymus, kaip nuoseklius ir jais remdamasis įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė, kadangi jie atitinka rašytinius bylos įrodymus, o taip pat sutampa su kitų liudytojų parodymais. Todėl tai, kad nukentėjusysis skirtingų apklausų metu nevienodai nurodė kai kurias neesmines detales (kurias akcentuoja nuteistojo gynėjas), negali būti laikoma pagrindu vertinti jo parodymus kaip nenuoseklius ir nepatikimus. Vertinant parodymų patikimumą, svarbu tai, kad jie būtų nuoseklūs ir neprieštaringi dėl esminių įvykio aplinkybių. Apeliacinio skundo argumentai dėl nukentėjusiojo parodymų patikimumo neblaivumo prasme, pažymėtina, kad parodymų nuoseklumas viso proceso metu nesudaro pagrindo abejoti jo parodymais. Tokia pirmos instancijos teismo išvada yra teisinga ir pagrįsta, išsamiai argumentuota, aukštesnės instancijos teismas su šiais argumentais visiškai sutinka, todėl jų nekartoja. Duomenų, kad nukentėjusysis būtų apkalbėjęs nuteistąjį apeliacinės instancijos teismas taip pat nenustatė, iš bylos duomenų visumos matyti, jog nuteistasis ir nukentėjusysis buvo draugai, santykiai buvo normalūs, įvykio vakarą kartu linksminosi, todėl nėra jokių duomenų, kurie sudarytų pagrindą spręsti, kad nukentėjusysis apkalbėjo E. B. Juo labiau, kaip pažymėta ir skundžiamame nuosprendyje, nukentėjusysis civilinio ieškinio nereiškė, todėl ir pasipelnyti neketino.
9. Vertinant nukentėjusiojo Z. V. parodymus, duotus iš karto po įvykio, užfiksuotus pareiškime apie nusikalstamą veiką, taip pat aplinkybes nurodytas gydymo įstaigoje, ikiteisminio tyrimo apklausos metu, taip pat ir teisiamojo posėdžio metu, sugretinus tarpusavyje neabejotina, kad E. B. Z. V. peiliu įpjovė į dešinę kaktos pusę ir dilbį, kad grasino nužudyti, grasinimas nukentėjusiajam atrodė realus, jis išsigando ir pabėgo. Šiuos nukentėjusiojo Z. V. parodymus patvirtina byloje surinkti ir ištirti įrodymai.
9.1. Specialisto išvadoje nustatyta, kad nukentėjusiajam Z. V. paviršinės žaizdelės dešinėje kaktos pusėje ir kairiame dilbyje, žaizdelės padarytos dviem smūgiais aštriabriauniu daiktu ir įrankiu; sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu; sužalojimai negalėjo išsivystyti krintant, smūgiuojant rankomis ar spardant. Specialistas A. S. apklausiamas pirmos instancijos teisme patvirtino rašytines išvadas ir nurodė, jog išvada apie sužalojimus padaryta iš medicininių dokumentų. Teisiamojo posėdžio metu specialistas apžiūrėjęs randus nukentėjusiojo kaktos dešinėje pusėje, taip pat dilbyje, nurodė, jog tai pjautiniai sužalojimai. Taip pat paneigė E. B. nurodytas aplinkybes, kad nukentėjusysis susižalojo krisdamas ant kolonėlės. Tai, kad specialisto išvada padaryta tiriant medicininius dokumentus ir praėjus 52 paroms po sužalojimo, nesuteikia pagrindo abejoti jos objektyvumu ir teisingumu. Iš išvados tiriamosios dalies matyti, jog specialistas rėmėsi medicininiais dokumentais iš skubios pagalbos skyriaus asmens ambulatorinio gydymo statistinės kortelės, t. y. išvada padaryta remiantis medicininiais duomenimis užfiksuotais iš karto po įvykio, kai nukentėjusysis buvo nuvežtas į skubios pagalbos skyrių. Be to, specialistas teisiamojo posėdžio metu apžiūrėjęs nukentėjusįjį, net ir po daugiau nei pusės metų nuo įvykio, nurodė jog randai patvirtina buvus pjautinius sužalojimus (išvadoje nurodoma, kad žaizdos padarytos aštriabriauniu daiktu ar įrankiu dviem smūgiais). Specialistas paaiškino, kad išvadose nurodė ir tai kad smūgiais padarytos žaizdos, pagal tuo metu turėtus duomenis (nebuvo parašytas žaizdos dydis, gylis, koks buvo kontaktas). Specialistas nurodė, jog išvada tikimybinė, o po gautų papildomų duomenų, teisiamojo posėdžio metu apžiūrėjus randus– kategoriška. Taip pat specialistas nurodė, jog žaizda antakyje, o ne kaktoje. Kadangi antakis yra kaktos dalis, prieštaravimų nėra. Įvertinus aptartus duomenis ir atmetant apeliacinio skundo argumentus susijusius su išvados ir specialisto paaiškinimais ir jų neatitikimu konstatuojama, jog specialisto išvada ir parodymai atitinka nukentėjusiojo nurodytas aplinkybes dėl sužalojimų pobūdžio. Pagrindo abejoti specialisto išvada ar jo paaiškinimais teisme, nėra. Specialistas posėdžio metu gavęs papildomus duomenis ją tik patikslino, tačiau nenurodė jokių naujų ar iš esmės pirminei jo išvadai prieštaraujančių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą abejoti pateiktos išvados ir specialisto parodymų teisingumu.
9.2. Be to, nukentėjusiojo nurodomas aplinkybes, kas ir kokiu būdu jį sužalojo patvirtina ir įvykio tiesiogiai nematę, tačiau iš karto po jo su nukentėjusiuoju E. B. bendravę liudytojai R. N., P. N., L. K. Šie liudytojai patvirtino, jog nukentėjusysis jiems nurodė, kad E. B. jį sužalojo, supjaustė kaktą ir ranką, šie liudytojai matė kraują, žaizdas. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai šių liudytojų parodymais rėmėsi, jie aplinkybes nurodo aiškiai, nuosekliai, pagrindo netikėti liudytojų parodymais nenustatė ir apeliacinės instancijos teismas. Be to, pirmosios instancijos teismas visiškai teisingai įvertino ir aplinkybę, jog liudytojų parodymų visuma patvirtino, kad nuteistasis E. B. prieš įvykstant tiriamam įvykiui, peiliu grasino L. K., nors tai ir nepatvirtina E. B. kaltės dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų, tačiau padeda teismui formuoti vidinį įsitikinimą.
10. Visų šių aptartų duomenų kontekste, teisėjų kolegija daro abejonių nekeliančią išvadą, kad E. B. atlikti neteisėti veiksmai Z. V. atžvilgiu buvo teisingai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, 145 straipsnio 1 dalį. Konstatuojant šią išvadą atkreiptinas dėmesys į tai, kad E. B. išsakytus grasinimus nukentėjusysis suprato, kaip realius, išsigandęs išbėgo iš E. B. namo, grasinimas jam atrodė realus, nes peiliu pjaustė jo kaktą, ranką. Nurodė, jog jeigu nebūtų pabėgęs nežino kaip konfliktas būtų pasibaigęs. Nukentėjusysis turėjo pagrindo bijoti, kad grasinimai bus įvykdyti, nes E. B. turėjo peilį, jį panaudojo, šios aplinkybės pagrįstai skundžiamame nuosprendyje įvertintos, kaip keliančios realią ir akivaizdžią grėsmę nukentėjusiojo gyvybei ir sveikatai. Tuo tarpu aplinkybė, jog Apžiūros protokole, kuriame buvo apžiūrėta įvykio vieta, nebuvo rasta pėdsakų liudijančių smurtą, kūno sužalojimą nepaneigia nustatytų aplinkybių ir aptartos įrodymų visumos patvirtinančios, jog nusikalstamos veikos nurodytos šios nutarties 1 punkte buvo padarytos. Pažymima, kad Apžiūros protokole nurodyta, kad buvo rasta įvairių dėmių, tačiau iš baudžiamosios bylos duomenų matyti, kad nebuvo nustatinėjama kokios tai dėmės, ar tai kraujas. Šiuo aspektu akcentuotina, kad ikiteisminio tyrimo metu atliekamas duomenų rinkimas nėra savitikslis, nes duomenų turi būti surinkta tiek, kad būtų išsiaiškintos byloje įrodinėtinos aplinkybės ir priimtas pagrįstas sprendimas dėl tolesnės tyrimo eigos. Tokiu atveju, kai tyrimo metu visos reikšmingos bylos aplinkybės nustatytos, nebūtina atlikinėti papildomų tyrimo veiksmų. Nagrinėjamu atveju surinktų duomenų visumos pakanka išvadai dėl E. B. kaltės pagrįsti.
11. Įvertinus aptartus duomenis, teisėjų kolegija daro išvadą, kad E. B. atžvilgiu priimtas apkaltinamasis nuosprendis yra teisingas ir pagrįstas, nėra jokio pagrindo E. B. išteisinti nei pagal BK 145 straipsnio 1 dalį, nei pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.
12. Teisėjų kolegija įvertino apeliacinio skundo argumentus dėl ikiteisminio tyrimo subjektų veiksmų tiriant, inkriminuojant E. B. atliktus nusikalstamus veiksmus ir juos atmeta, kaip nepagrįstus. Ikiteisminis tyrimas pradėtas dėl grasinimo nužudyti. Pradėjimo pagrindas – Pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolas (1 t., b. l. 1–2, 3–4). Šiame protokole nukentėjusysis nurodė, kad E. B. peiliu grasino jį nužudyti, pagriebęs peilį nuo stalo perpjovė jam kairės rankos dilbį ir kaktą. Įvertinus nukentėjusiojo nurodytas aplinkybes apie panaudotą peilį, jam padarytus sužalojimus, buvo pagrindas šias aplinkybes ikiteisminio tyrimo metu tikslinti ir išsiaiškinti. Todėl apelianto argumentai, jog buvo kreiptasi į gydymo įstaigą nesant tam pagrindo, ir laukiama, kol privataus kaltinimo bylų institutas (į kurio taikymo ribas pateko BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyta veika) negalios, kad pareikšti įtarimą pagal BK 140 straipsnio 1 dalį yra tik jo pateikiami deklaratyvūs, niekuo nepagrįsti teiginiai. Šiame kontekste pažymima, kad specialisto išvada patvirtinanti sužalojimo mastą, kurio pagrindu kvalifikuojama veika baigta tik 2017 m. spalio 10 d., jau po privataus kaltinimo bylų nagrinėjimo instituto panaikinimo. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3, 22, 57, 58, 167, 256, 293, 312, 317, 320, 322, 324 straipsnių pakeitimo ir 34 straipsnio ir XXX skyriaus pripažinimo netekusiu galios 2017 m. liepos 11 d. įstatymo Nr. XIII – 626 14 straipsnį Baudžiamojo proceso kodekso XXX skyrius (Privataus kaltinimo bylų procesas) pripažintas netekusiu galios, minėto įstatymo 15 straipsnyje nurodyta, jog iki šio įstatymo įsigaliojimo (2017 m. spalio 1 d.) pradėto nagrinėti privataus kaltinimo bylos baigiamos nagrinėti, vadovaujantis iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusiomis privataus kaltinimo bylų nagrinėjimą reglamentuojančiomis nuostatomis. Atsakant į apeliacinio skundo argumentą dėl ikiteisminio tyrimo operatyvumo svarbu paminėti tai, kad ikiteisminio tyrimo terminai numatyti BPK 176 straipsnyje pažeisti nebuvo.
13. Atsižvelgusi į tai, kas aptarta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. gegužės 15 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl paliekamas galioti nepakeistas, o nuteistojo E. B. gynėjo advokato E Milašiaus apeliacinis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu,
nutaria:
nuteistojo E. B. gynėjo advokato Egidijaus Milašiaus apeliacinį skundą atmesti.