Kauno apylinkės teismo nuosprendis

2018-05-15 · Baudžiamoji byla Nr. 1-612-966/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2018-05-15Kauno apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2018-10-16Kauno apygardos teismas
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2018-05-15
Bylos Nr.
1-612-966/2018
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-41810-2017-7
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Jurga Vasiliauskienė
Kaltinamasis
E. B.
Nukentėjusysis
Z. V.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-612-966/2018Teisminio proceso Nr. 1-01-1-41810-2017-7Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2; 1.1.7.2.3; 1.1.8.7.9; 1.2.4.6.1; 1.2.5.4.1; 1.1.9.1; 2.3.6.4.2; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2 (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. gegužės 15 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Jurga Vasiliauskienė,sekretoriaujant Karolinai Čepaitytei,dalyvaujant prokurorams Jurgitai Patalavičienei, E. T.,kaltinamajam E. B., jo gynėjui advokatui E. M.,nukentėjusiajam Z. V.,specialistui Ą. S.,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. B., gimęs (duomenys neskelbtini) d., Kaune, asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, aukštesniojo išsilavinimo, išsituokęs, nedirbantis, registruotas darbo biržoje, gyv. (duomenys neskelbtini), Kaune, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje, 145 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

E. B. 2017 m. rugpjūčio 15 d., apie 22.15 val. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), Kaune, dėl to, kad po išgertuvių nukentėjusysis nenorėjo išeiti iš jo namų, grasindamas nužudyti Z. V., tyčia, po vieną kartą peilio ašmenimis perbraukė per jo kaktą ir jo kairį dilbį, tokiais veiksmais Z. V. padarė paviršines žaizdeles dešinėje kaktos pusėje ir kairiame dilbyje, kas sukėlė nežymų jo sveikatos sutrikdymą ir sudarė jam pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.

Kaltinamasis E. B. kaltu neprisipažino ir parodė, jog 2017 m. rugpjūčio 15 d. šventė Žolines, pasikvietė ir Z. V.. Šis jau buvo neblaivus, atsinešė ir gėrė stiprų alų, degtinę. Kai vakare pasidarė šalta, visi nuėjo į vidų. Viduje kartu sėdėjo jo draugė L. K., pas juos gyvenantis A. V., mama J. B. ir Z. V.. Jie šoko, linksminosi. Apie 21 val. mamai iškvietė taksi ir ji išvažiavo namo, o L. K. išėjo maudytis ir miegoti. Jis nuėjo susitvarkyti kambarius. Grįžęs išgirdo, kad Z. V. dar nori išgerti. Pasakė, kad jam laikas namo. Z. V. stodamasis nuo minkštos lovos dalies neišlaikė pusiausvyros ir dėl girtumo trenkėsi į medinę kolonėlę bei su visa ja nugriuvo. Jis padėjo jam atsikelti ir palydėjo iki lauko durų, o pats nuėjo miegoti. Z. V. sužalojimų nematė. Apie 3 val. nakties jį pažadino policija ir pasakė, kad Z. V. yra klinikose ir nurodė, kad jis jį sumušęs. Policijai pasakė, kad jie reikia, važiuos kartu su jais. Su nukentėjusiuoju jo santykiai geri, nėra jokių pykčių. Nukentėjusysis gyvena pas R. N. (duomenys neskelbtini), Kaune, ten tvarko aplinką. Šalia yra statoma „Lidl“ parduotuvė, netoliese keitė vamzdžius, jo kiemas didelis, yra spygliuotos vielos, nukentėjusysis girtas eidamas galėjo susižaloti kažkur ten. Negali pasakyti, kodėl nukentėjusysis sako, kad jis grasino nužudyti jį, nes jis jam tikrai negrasino. Kaip buvo apsirengęs nukentėjusysis, neprisimena. Nežino, kodėl nukentėjusysis sako, kad jis jam ranką peiliu pjovė, gal piktas buvo. Po to, kai Z. V. nukrito, kraujo namuose ant plytelių nematė, ant jo kūno taip pat jokių dėmių nematė. Po įvykio daugiau su nukentėjusiuoju nebendravo, nes tyrėjas sakė, kad negalima. Z. V. daugiau pas jį atėjęs nebuvo. Policijai apžiūrint kambarį jis nedalyvavo. Po liudytojų apklausos kaltinamasis nurodė, kad jis negrasino nei Z. V. nei L. K., Liudytojai L. K. ir R. N. yra suinteresuoti asmenys, nori jį nepagrįstai apkaltinti, nes jis ten nepageidaujamas. Viskas tik dėl to, kad kažkada ukrainiečiams pasakė nepalikinėti šuns.

Nukentėjusysis Z. V. parodė, kad kaltinamąjį E. B. pažįsta, jis gyvena šalia, reikia tik kiemą pereiti, eidavo pas jį televizorių pažiūrėti su A. V., piktumų nebūdavo. Jis pats gyvena pas šeimininkus N., padeda jiems, tvarko aplinką, kūrena pečių, o jie leidžia jam gyventi. 2017 m. rugpjūčio 15 d. jam paskambino E. B. ir pakvietė ateiti. Jis atėjo apie 19 val., atsinešė alaus. Jie sėdėjo prie stalo, išgėrinėjo, buvo ir stiprių gėrimų. Kartu dar buvo kaltinamojo mama, A. V., E. B. sugyventinė. Kai lauke pasidarė šalta, perėjo į namo vidų. Po to visi išėjo, jie liko dviese su E. B.. Jie šiek tiek apsiginčijo, E. B. jam sudavė ir tada jie pradėjo kivirčus. Paskui E. B. pribėgo prie jo ir pradėjo su peiliu mosuoti. Gavęs smūgį peiliu jis pabėgo namo. Jam išbėgus E. B. bėgo paskui ir prie statybininkų ukrainiečių paleido šunį. L. pasakojo, kad jam buvo prie kaklo peilį pridėjęs. Jam parbėgus namo iš rankos bėgo kraujas. Mano, kad ukrainiečiai iškvietė jam greitąją pagalbą, nes galvojo, kad jis visas sužalotas. Bėgant namo prasilenkė, pakalbėjo su ukrainiečiais. Žino, kad jie visi dirba statybose, pažinojo tik L.. Pas E. B. namuose jis sėdėjo priekyje, kur yra lova. Šalia buvo stalas. Jie pradėjo koliotis, nors prieš tai šoko ir dainavo. Dėl ko susiginčijo ir pradėjo stumdytis, neprisimena, galimai dėl to, kad per daug prigėrę buvo. Dėl išgerto alkoholio jis namo parėjo normaliai, jautė, kad yra neblaivus, bet kai kurias aplinkybes atsimena. Nebuvo taip, kad kaltinamasis lieptų jam išeiti, nes po apsistumdymo pats išbėgo iš jo namų. Iš kur E. B. paėmė peilį, nematė, jis buvo virtuvinis, peilį geriau ukrainiečiai matė. Kaltinamasis peiliu mosikavo, o paskui perrėžė jam per ranką ir kaktą. Tai darydamas nesakė, kodėl tai daro. Iš karto pasirodė kraujas. namie jis jį plovėsi. Ligoninėje jam susiuvo galvą, o dėl rankos sakė medikams, kad siūti nereikia, nes užgijo ir taip.

Nukentėjusysis Z. V. teisme parodė, kad neatsimena aplinkybių, apie kurias yra davęs parodymus ikiteisminio tyrimo metu, ir, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau tekste – BPK) 276 straipsnio 4 dalimi, pagarsinus jo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, juos patvirtino kaip teisingus.

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis Z. V. parodė, kad jis gyvena Kaune, A. (duomenys neskelbtini). Kaimynystėje gyvena E. B.. 2017 m. rugpjūčio 15 d. vakare, kaimyno E. B. kvietimu, viešėjo jo namuose. Kartu buvo E. B. sugyventinė L. ir A. V.. Pradžioje jie laiką leido lauke, po to atėjo į E. B. namus. Salone visi išvardintieji, išskyrus L., gėrė degtinę. Ji greitai nuėjo į kitą kambarį miegoti. Apie 22.00 val. E. B. be jokios priežasties pradėjo jį varyti iš namų. Kai jis buvo salone, E. B. nuo stalo paėmė peilį ir juo jam grasino. Jis pats peilio neįsidėmėjo, kiek pamena, tai buvo kažkoks virtuvinis peilis. Sakė, kad jį nužudys. Tai tikrai pakartojo kelis kartus. Jo tokius grasinimus nužudyti vertina kaip realius, nes E. B. peiliu tyčia jį pradėjo žaloti: tyčia braukė per jo kaktą ir kairę ranką, tokiu būdu jį sužalojo. Po šių E. B. veiksmų jis pabėgo į savo namus. Neprisimena, negali pasakyti, ar įvykio metu kambaryje buvo A. V.. Daugiau jokių kitų žmonių įvykio vietoje nebuvo, daugiau niekas nematė. Pats greitosios pagalbos jis nesikvietė. Jam greitąją pagalbą iškvietė P. N.. Jis atvyko pas jį ir pamatė, kad jis sužalotas. Jis pats tikrai nesusižalojo, pats niekur nenugriuvo, o sužalojimus patyrė dėl E. B. veiksmų, kai šis perbraukė peiliu jam per ranką ir kaktą (b. l. 44–45).

Nukentėjusysis Z. V. teisiamojo posėdžio metu patvirtino, kad ikiteisminio tyrimo metu jo duoti parodymai yra teisingi. E. B. vieną kartą sakė, kad jį nužudys, papjaus. Jei nebūtų pabėgęs, gal viskas kitaip būtų pasibaigę. Grasino nužudyti vieną kartą, kodėl anksčiau kitaip nurodė, negali pasakyti, gal kitaip pasirodė, gal nesuprato kaltinamojo. Atsimena, kas apie papjovimą kaltinamasis sakė po to, kai perrėžė kaktą ir ranką, o jis pabėgo, tada kaltinamasis jį vijosi ir sakė papjaus. E. B. kažką sakė jam ir prieš sužalojimą, tik jis dabar neatsimena ką. Kieme nugriūti jis negalėjo, jau bėgo sužalotas. Sužalojimus matė ukrainietis. Po įvykio bendravo tik su ukrainiečiais. Į ligoninę jo parsivežti namo atvažiavo R. N. ir jo sūnus P. N.. Jiems atvažiavus papasakojo, kas įvyko. Bėgant namo iš E. B. namo jis sutiko ukrainiečius ir papasakojo jiems apie įvykį, kad E. B. perrėžė kaktą ir ranką. Sakė jiems greitosios nekviesti, bet jie sakė iškvies, kad jis nenukraujuotų. Bute pas jį kraujo buvo, o įvykio vietoje jis dar smarkiai nekraujavo, labiau kraujuoti pradėjo bėgdamas. Įvykio vietoje negalėjo būti kraujo, nebent lauke. Po to, kai E. B. pagrasino jam papjauti ir dėl jam padarytų įpjovimų jautė realią grėsmę, todėl bėgo iš E. B. namų. Su juo kambaryje prieš tai sėdėjo dviese, A. V. nebuvo, pats A. V. patvirtino jam, kad jo nebuvo. Jis buvo išgėręs plastikinį butelį alaus ir butelį „Starkos“. Prieš tai namuose buvo išgėręs pora plastikinių butelių alaus. Apie 22 val. pajuto apsvaigimą. Pretenzijų kaltinamajam neturi, materialinių reikalavimų nereiškė.

Nukentėjusysis, išklausęs liudytojo R. N. parodymus, patvirtino, kad jo parodymai yra teisingi. Nurodė neprisimenantis, jog iki ligoninės bendravo su R. N., prisimena tik bendravimą ligoninėje. Neprisimena galbūt dėl to, kad jam galva svaigo, buvo silpna.

Liudytojas R. N. parodė, kad su kaltinamuoju E. B. santykiai geri, jie kaimynai, konfliktų neturi. Nukentėjusysis Z. V. padeda jam ūkyje. Jo kieme stovi mobilus namas, kuriame gyvena jo darbuotojai ukrainiečiai. 2017 m. rugpjūčio 15 d. jam paskambino L. K. ir pasakė, kad kaimynas su peiliu laksto po kiemą, pakišo peilį po kaklu ir paleido šunį. Jis atvažiavęs pamatė, kad jo darbininkai išsigandę, buvo užsirakinę namelyje. Jis paklausė, kur Z. V.. L. K. sakė, kad matė Z. V. įbėgantį į kambarėlį, kur gyvena. Nuėjęs į namą pamatė, kad Z. V. perpjauta ranka ir kakta, 5-6 cm ilgio žaizdos kraujavo. Jau buvo apie 23 val., jis iškvietė policiją ir greitąją. Z. V. aiškino, kad E. B. jį sužeidė, detaliau nieko nepasakojo. Po to su juo daugiau kalbėjo, nes iš ligoninės kartu su sūnumi parvežė namo. Z. V. pasakojo, kad virtuvėje tarp jo ir E. B. kilo konfliktas. Iš Z. V. kalbos suprato, kad jis užstojo „profesorių“ A. V., o tuo metu E. B. puolė Z. V.. Tą vakarą kaltinamojo jis nematė. Nukentėjusysis buvo išgėręs, bet adekvatus, vidutiniškai apsvaigęs. Z. V. padarytus sužalojimus be jo matė jo sūnus ir ukrainiečiai.

Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, pagarsinus liudytojo R. N. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, kad namai, kur gyvena Z. V. ir E. B., yra šalia, jis matė, kad nuo Z. V. namų iki E. B. namo vartų, ant žemės yra kraujo lašų (b. l. 56–57), juos patvirtino kaip teisingus. Parodė, kad dėmės, kurios buvo prie durų ir prie vartų, yra kraujas. E. B. vartai yra šalia jo vartų, į jo teritoriją jis nėjo.

Liudytojas P. N. parodė, kad kaltinamasis E. B. yra jo kaimynas, jie tik pasisveikina, pykčių nėra. Su nukentėjusiuoju Z. V. santykiai geri, draugiški, jis pas juos gyvena. Prisimena, kad vasaros gale, galėjo būti rugpjūčio 15 d., jam paskambino tėvas R. N. ir pasakė, kad Z. V. sužalotas, kad kaimynas užpuolė jį, supjaustė. Jis greitai atvažiavo ir pamatė, kad Z. V. pjautinės žaizdos, todėl iškvietė policiją ir greitąją pagalbą. Z. V. buvo kambarėlyje, kur jam leista gyventi. Darbininkai, kurie pas juos dirba, buvo kitame gyvenamajame name. Jie pasakojo, kas įvyko. Jis pats matė pas Z. V. pjautines žaizdas rankos dilbyje ir kaktoje, o paskui paaiškėjo, kad dar ir nugaroje. Tai nebuvo paties susižeidimai ar nubrozdinimai. Z. V. iš pradžių mažai šnekėjo, tik kai atvažiavo į ligoninę pasakojo, kad E. B. pasikvietė jį į svečius ir po to tarp jų kilo konfliktas. Sakė, kad iš pradžių gynė kitą asmenį, o paskui tarpusavyje sukonfliktavo, E. B. pradėjo pjaustyti Z. V. ranką, o paskui dar ir darbininkas L.as pasakojo, kad į jį kėsinosi. Kiti darbininkai buvo namelyje. L.as pasakojo, kad E. B. atėjo į kiemą su peiliu ir liepė nepaleidinėti šunio, nes bus tvarka padaryta. L. sakė matė, kad Z. V. parėjo, bet nematė, kad jis sužalotas.

Liudytojas L. K. parodė, kad kaltinamąjį E. B. pažįsta kaip kaimyną, pykčių nėra. Nukentėjusįjį Z. V. pažįsta nuo tada, kai jis gyvena toje teritorijoje, kur jie dirba, santykiai normalūs. Jis dirba firmoje „(duomenys neskelbtini) “, jo viršininkas yra R. N.. Žolinių vakarą apie 21–22 val. jam grįžus iš parduotuvės į gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), Kaune, prie jo priėjo E. B. ir pasakė, kad jie išleidžia šunį. Jis tai paneigė, tada E. B. pridėjo jam peilį, prispaudė. Jis buvo su kitais dviem darbininkais, kurie tai matė. Jis E. B. pasakė, kad viskas normaliai, nenorėjo labiau pyktis, ir šis nuėjo. E. B. išėjus, jis paskambino viršininkui R. N. ir šis atvažiavo. Kelios minutės prieš atvažiuojant R. N. matė, kad namo parėjo Z. V., iš kurios pusės jis ėjo, nematė, bet suprato, kad iš kaimynų pusės. Jis buvo girtas, nusiprausė kieme ir nuėjo namo. Atėjus vadovui jie nuėjo pas Z. V.. Matė, kad Z. V. galva ir ranka buvo supjaustyta. Vadovas R. N. iškvietė policiją ir greitąją pagalbą. Kai matė Z. V. pareinantį, sužalojimų nematė, tuo metu buvo tamsu, Z. V. jam nieko nesakė, jis su juo nekalbėjo, ėjo normaliai. Nematė, ar Z. V. buvo kažkur nugriuvęs. Paskui tik pamatė, kad Z. V. ranka ir kakta buvo sužalotos, kuri kaktos pusė buvo sužalota, neprisimena. Prie tvoros buvo kraujo pėdsakai. Kraujas matėsi kelyje į jų kiemą nuo E. B. vartelių, fotonuotraukoje Nr. 9 (b. l. 150), prie vartų. Kelyje, kuris užfiksuotas fotonuotraukoje Nr. 10 (b. l. 151) kraujo buvo mažai. Kraujo dėmes matė kartu su vadovu pasišvietę žibintuvėliu. Vadovas pėdsakų ieškojo, nes norėjo pažiūrėti, iš kur Z. V. atėjo. Pėdsakai buvo iki tvoros.

Liudytojas A. V. parodė, kad E. B. yra jo draugas, piktumų tarp jų nėra. E. B. prieš 4 metus priėmė jį pas save gyventi, nes kol pats E. B. dirbo užsienyje, jis prižiūrėjo sergantį jo tėvą. Nukentėjusįjį Z. V. pažįsta, gyvena kaimynystėje, pykčių nėra. 2017 m. rugpjūčio 15 d. kieme pas E. B. kepė šašlykus, paskui persikėlė į namo vidų, kiti išvyko ir nuėjo miegoti, liko jis, E. B. ir Z. V.. E. B. paprašė Z. V. eiti namo, bet jis norėjo dar išgerti. Jis iš pradžių eiti namo nenorėjo, bet po to jį palydėjo iki durų. Tai buvo apie 21.30 val. Jis tą vakarą buvo saikingai išgėręs – butelį ar pusantro degtinės kartu su kitais. Jis pats nebuvo apgirtęs. E. B. atrodė normaliai. Z. V. jau prieš ateidamas buvo išgėręs, atrodė nelabai sveikas, matėsi jo girtumas. E. B. nuėjo tvarkytis. Jis pats iki 23.30 val. skaitė knygą. Z. V. nelabai norėjo išeiti, bet jie su E. B. išvedė jį, vedamas jis ypatingai nesipriešino. Po to su E. B. jie nuėjo į savo kambarius. Apie 3 val. atvažiavo policija. Jis buvo apklaustas dėl to, kad Z. V. kaltino E. B. pjovimu. Nežino, kodėl Z. V. taip sakė. Mano, kad jis pats galėjo susižaloti, nes ne pirmas kartas toks. Susižaloti galima daug kur. Kartais Z. V. išeina į Šančius ir grįžta susižalojęs. Mano, kad tą vakarą jis susižalojo išeidamas nukritęs ant kolonėlės aštriais kampais. Laiptų ten nėra. Jis nukrito vedamas, laikė jį už šonų, už parankių nelaikė. Po nukritimo, jo nuomone, jis nesusižeidė. Jei būtų buvusi žaizda, būtų matęs, nes pats yra gydytojas. Jokių konfliktų namie nebuvo, žaizdų nematė, niekas iš jų trijų nekraujavo, grasinimų nebuvo. Jis pats jam tikrai nieko nesakė, o E. B. buvo virtuvėje. Zigmas sėdėjo jam iš kairės, o už jo stovėjo kolonėlė, ant kurios jis krito išeidamas. Nurodė, kad ikiteisminio tyrimo metu jo duoti parodymai yra teisingi.

Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, posėdžio metu buvo pagarsinti liudytojo A. V. parodymus, duoti ikiteisminio tyrimo metu. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas A. V. parodė, kad jis gyvena (duomenys neskelbtini), Kaune. Namas kuriame gyvena, priklauso E. B.. Jis yra jo draugas. Pastarasis jam leidžia gyventi jo namuose. Jis turi atskirą kambarį, su atskiru įėjimu į jį. 2017 m. rugpjūčio 15 d. dienos metu, jis kartu su E. B. ir jo drauge L. K. leido laiką, kepė šašlykus. Vakarop pas juos atėjo jų kaimynas Z. V.. E. B. jį pakvietė į namus. Juose jie gėrė degtinę. Negėrė tik L. K.. Ji apie 21.00 val. paliko juos ir nuėjo miegoti. Tada E. B. tvarkėsi virtuvėje ir ruošėsi eiti miegoti. Z. V. buvo visiškai girtas ir reikalavo dar degtinės. Tiek jis, tiek E. B. prašė Z. V. eiti namo, bet šis nereagavo. Z. V. būdamas girtas nugriuvo ant garso kolonėlės, buvusios kambaryje. Po to E. B. paėmęs už rankos pakėlė Z. V., jis taip pat padėjo pakelti, pavedė jį iki durų išėjimo į kiemą. Z. V. nulipo laipteliais, o jie užrakino duris, kad šis negrįžtų. Jo namai yra šalia. Tai įvyko apie 21.30 val. - 22.00 val. laike. Daugiau Z. V. jis nematė. Naktį atvyko policijos pareigūnai, kurie sulaikė E. B.. Nori pasakyti, kad įvykio metu nors ir buvo išgėręs, bet puikiai viską atsimena. E. B. tikrai nežalojo Z. V., jo nemušė, peiliu jo nesužalojo. Z. V. pats nugriuvo ant garso kolonėlės, todėl susižalojo ir jam galėjo bėgti kraujas. Nepastebėjo, kurias kūno vietas Z. V. susižalojo (b. l. 50–51).

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas A. V. patvirtino, kad šie jo parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu yra teisingi. Parodė, kad kraujas galėjo būti, nes tyrėjas sakė, kad Z. V. buvo sužalotas, todėl spėjo, kad buvo kraujas. Susitikus su nukentėjusiuoju parduotuvėje nesakė, kad jis nieko nematė, kas įvyko. Policijos pareigūnams atvykus apžiūrėti kambario, jis nebuvo pakviestas. Po įvykio jo irgi neapklausė. Dėmės ant sienos galėjo atsirasti ir nešant mėsą, nes šašlykai ruošiami virtuvėje ir nešami į kambarį. Jos buvo panašios į kraują, todėl galėjo būti padažas arba mėsa. Grindys yra marmurinės, todėl dėmės labai matosi.

2017 m. spalio 9 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. G2932/2017(02) nurodyta, kad 2017 m. rugpjūčio 15 d. Z. V. padarytos paviršinės žaizdelės dešinėje kaktos pusėje, ir kairiame dilbyje padarytos dviem smūgiais aštriabriauniu daiktu ir įrankiu. Sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimai negalėjo išsivystyti krintant, smūgiuojant rankomis ar spardant (b. l. 22).

Ekspertas Ą. S. teisiamojo posėdžio metu patvirtino specialisto išvadą. Parodė, kad išvadą dėl Z. V. padaryto sveikatos sutrikdymo pobūdžio ir masto surašė pagal pateiktus medicininius dokumentus, nukentėjusiojo Z. V. jis nematė. 2017 m. rugpjūčio 15 d. buvo iškviesta greitoji pagalba. Greitosios pagalbos lapelyje pažymėta, kad Z. V. buvo užpultas kaimyno ir sužalotas peiliu. Kortelėje pažymėta, kad sužalojimo ir skausmo vieta – veidas, kairė ranka, kraujavimas, minkštų audinių sužalojimas. Greitosios pagalbos diagnozė buvo ta, kad padarytas galvos plaukuotosios dalies sužalojimas. Gydytojai trumpai rašė, kad nukentėjusiajam kaktoje žaizda ir kairiajame dilbyje. Veido, žandikaulio chirurgas rašė, kad stebima 5 mm žaizda kaktoje. Tai vertinama kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Buvo sužalotos dvi skirtingos anatominės sritys. Visur dokumentuose minima, kad antra žaizda padaryta peiliu, bet niekur nerašo, kokia ta žaizda ir kaip ji padaryta, ar įplėštinė, ar durtinė, ar muštinė, ar įpjautinė. Atlikus tyrimą suponuojama išvada, kad buvo padaryta žaizda aštriu daiktu. Padaryti žaizdą rankoje kokiu nors buku daiktu sunkiai įmanoma, tada turėtų būti didelė trauma, kaulų lūžiai. Jei sužalojimas būtų buvęs masyvus, gydytojai būtų paminėję. Ji, duodamas išvadą, įvertino tai, kad sužalotasis Z. V. nurodė, kad jis buvo sužalotas peiliu. Specialisto išvados 5 punkte nurodyta, kad sužalojimai negalėjo atsirasti krentant ar spardant, tai buvo konstatuota dėl žaizdos rankoje. Apžiūrėjęs 14 bylos lape esančias nuotraukas nurodė, kad gal ir galima susižaloti galvą krentant ant tokios kolonėlės, bet tada lieka neaiškumas, kaip buvo sužalota ranka, kadangi nežinoma, kaip galima susižaloti vienu kritimu kaktą ir ranką. Išvadai pateikti buvo užduoti standartiniai klausimai. Buvo klausimas, ar galėjo sužalojimas atsirasti krintant. Jis nurodė, kad sužalojimai negalėjo atsirasti krintant, kadangi pagal sužalojimų pobūdį tai mažai tikėtina. Jis taip įvertino, nes žaizda buvo siuvama, kas rodo, kad nebuvo patinimo ar didelės mėlynės.

Teisiamojo posėdžio metu ekspertas Ą. S., apžiūrėjęs nukentėjusiojo Z. V. kaktos dešinę pusę prie antakio išorinės pusės, nurodė, kad pas nukentėjusįjį dešinio antakio išoriniame gale yra linijinis 1,5 cm ilgio rausvai pilkšvas neryškus randelis, kurio galai yra ties pirma ir septinta valandomis. Apžiūrėjęs nukentėjusio Z. V. kairįjį dilbį nurodė, kad kairiajame dilbyje nugariniame paviršiuje yra skersinis linijinis 6 cm ilgio randas, rausvas, iki 1 mm pločio.

Ekspertas, apžiūrėjęs nukentėjusįjį, paaiškino, kad jam neliko abejonių, kad nukentėjusiajam padaryti pjautiniai sužalojimai. Tai tikrai ne tokie randai, kokie būtų nuo kritimo ar sumušimo. Dilbis nesiūtas, vadinasi, žaizda nebuvo gili. Griūnant tokių žaizdų nebūna. Kitų variantų kaip kitokiu būdu be pjovimo galėjo atsirasti tokio pobūdžio žaizdos, neturi. Pagal sužalojimų pobūdį kraujavimas turėjo iš karto prasidėti. Veido žaizdos kraujuoja stipriai, pjautinės žaizdos kraujuoja stipriau nei muštinės. Bent iš žaizdos kaktoje rūbai turėjo apsitaškyti krauju. Išvadoje cituojama, kad buvo skubus galvos smegenų kompiuterinės tomografijos tyrimas ir rašoma, kad dešinėje kaktos srityje buvo potrauminis minkštųjų audinių komponentas. Pagal jam pateiktus greitosios pagalbos duomenis kaktoje buvo 13 iš 5 mm pločio žaizda. Žmogaus odoje ir po oda yra tokios linijos, durtinės žaizdos yra visada „šleivos“ formos, kadangi viduryje būna plačiausia, o galai siauri ir toliau išsiskečia. Antakyje žaizda išsiskečia, galėjo taip būti su šia žaizda. Po to žaizda susitraukia ir pailgėja, nes susitraukia šonai ir ji išsitiesia. Medicininiuose dokumentuose tokio komponento kaip žaizdos gylis nebuvo pateikta. Jo nebuvimas nevisiškai nulėmė eksperto išvadą, kad žaizda smūginė, o ne durtinė. Be to, buvo tik tikimybė, jo žaizda atsirado ne dėl smurto, o dėl pjūvio. Po to, kai gavo papildomus duomenis, nurodė, kad tai nebuvo kritimas. Prieš tai jo duota išvada buvo tikimybinė, o dabar, po gautų papildomų duomenų - apžiūros. Dėl b. l. 41 chirurgo nurodyto žaizdos kaktoje užsiuvimo šiandien gali nurodyti, kad žaizda buvo antakyje, o ne kaktoje, bet antakis yra sudėtinė kaktos dalis. Ekspertas abejojo, ar patinimas ir žaizda yra vienoje vietoje, bet dabar, panašu, kad randas yra dešinėje pusėje, todėl išvadoje nemato prieštaravimų ir neatitikimų. Jam atliekant tyrimą buvo pateikta tik greitosios pagalbos kortelė.

Kaip matyti iš įvykio registracijos kortelės ir policijos duomenų bazės, P. N. 2017-08-15 22.52 val. pranešė, kad 30 minučių bėgyje kaimynas su peiliu sužeidė vyrui, 59 metų, ranką ir kaktą (b. l. 42).

2017-08-16 Pareiškimo ir proceso veiksmų atlikimo protokole užfiksuoti duomenys apie tai, kad Z. V. pareiškė, kad 2017 m. rugpjūčio 15 d., apie 22.15 val., kieme, (duomenys neskelbtini), Kaune, jo kaimynas E. B. peiliu grasino jį nužudyti ir juo perpjovė kairės rankos dilbį bei kaktą. Apklaustas parodė, kad 2017 m. rugpjūčio 15 d. apie 22.15 val., kieme, (duomenys neskelbtini), Kaune su kaimynu E. B. vartojo alkoholį, po to tarp jų kilo konfliktas, o jo metu, kaimynas jam grasino ir griebęs nuo stalo peilį perpjovė juo jam kairės rankos dilbį ir kaktą. Kaip matyti iš rezoliucijos ant šio pareiškimo, tą pačią dieną pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 145 straipsnio 1 dalį (b. l. 3–4).

2017 m. rugpjūčio 16 d. įvykio vietos apžiūros protokolu buvo apžiūrėta ir aprašyta įvykio vieta - namo, adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, kambarys (b. l. 9–16).

Pristatytojo asmens testo Nr. 6888 protokole užfiksuota, kad 2017 m. rugpjūčio 16 d., 3.17 val. E. B. nustatytas 0,62 procentų (promilių) girtumas (b. l. 62).

Iš adv. E. M. pateiktų fotonuotraukų matyti kaltinamojo gyvenamojo namo svetainė ir nukentėjusiojo kelias iš E. B. namų į savo gyvenamąją vietą (b. l. 140–151).

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimas

Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Pagal teismų praktiką, objektyviai šis nusikaltimas gali pasireikšti mušimu ar kitokiu smurtavimu, sukėlusiu fizinį skausmą arba nežymų sveikatos sutrikdymą. Tai materialioji nusikaltimo sudėtis – mušimo, kankinimo atvejais turi būti sukeliamas fizinis skausmas nukentėjusiajam arba nežymus sveikatos sutrikdymas. Mušimas ar kitoks smurtavimas reiškia poveikį į žmogaus kūną siekiant sukelti fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Šis nusikaltimas apima smurtavimą tiek nepaliekant žymių, tiek sukeliantį fizinį skausmą, tiek nežymiai sužalojant (kraujosruvos, negilios žaizdos), tiek trumpam susargdinant.

Pagal BK 145 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse ne kartą buvo pažymėta, kad grasinimas nužudyti ar sunkiai sutrikdyti sveikatą gali būti išreikštas žodžiu, raštu, telefonu ir pan., gali būti išsakytas tiek nukentėjusiajam tiesiogiai, tiek ir per kitus asmenis ar viešus pasisakymus, kad svarbu yra tai, jog grasinimas būtų realus, duodantis pagrindą manyti, kad jis gali būti realizuotas. Sprendžiant klausimą apie grasinimo realumą, paprastai atsižvelgiama į grasinimo motyvus, grasinančiojo ir asmens, kuriam grasinama, tarpusavio santykius, aplinkybes, kurioms esant buvo grasinama, kaip grasinimo realumą suprato pats asmuo, kuriam buvo grasinama ar jis turėjo pagrindo manyti, kad grasinimas gali būti realizuotas. Pagal teismų praktiką grasinimo realumui nustatyti nėra būtina, kad grasinantysis iš tikrųjų ketintų grasinimą įvykdyti, bet pakanka to, jog nukentėjusysis pagal grasinimo išraišką ir kitas aplinkybes, turėjo pagrindą bijoti grasinimo įgyvendinimo, o kaltininkas norėjo būtent tokios nukentėjusiojo būsenos (2010 m. gruodžio 28 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K–639/2010). Pagal konstrukciją, BK 145 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtis yra formalioji – baigtumo momentas siejamas su grasinimo pareiškimo paskelbimu, apie kurį sužino nukentėjusysis. Subjektyvieji požymiai pasireiškia tiesiogine tyčia, kurios esmė tokia: grasinantysis supranta, kad pavojingai psichiškai veikia kitą žmogų, keldamas jam baimę, kad priverstų jį paklusti savo valiai, ir nori taip elgtis (Kauno apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-403-317/2013).

Teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, sprendžia, kad kaltinimai E. B. dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo padarymo nukentėjusiajam Z. V. ir dėl grasinimo nužudyti, pasitvirtino. Jo kaltė dėl šių nusikalstamų veikos padarymo teismas laiko įrodyta nuosekliais nukentėjusiojo parodymais, iš dalies paties kaltinamojo parodymais, liudytojų R. N., P. N., L. K., iš dalies liudytojo A. V. parodymais, objektyviais bylos duomenimis. Pažymėtina, kad teismas byloje apklaustų asmenų parodymus vertina kaip teisingus ir patikimus tiek, kiek jie neprieštarauja tarpusavyje, objektyviai nustatytoms bylos aplinkybėms ir neteikia pagrindo abejoti jų procesiniu nesuinteresuotumu.

Kaltinamasis E. B. neigė nežymiai sutrikdęs nukentėjusiojo sveikatą ir grasinęs jam, paaiškino, kad pas jį svečiavęsis nukentėjusysis Z. V. susižalojo pats, kadangi buvo neblaivus, paprašytas išeiti, keldamasis nuo sofos, nukrito ant šalia stovėjusiosios garso kolonėlės, todėl galimai tuo metu susižalojo, be jis susižalojusio nematė, arba eidamas namo kur nors nukrito, nes aplinkui statybos, tačiau jis peiliu nukentėjusiojo nepjaustė ir negrasino. Tokiais kaltinamojo parodymais teismas nesivadovauja, sprendžia, kad tokie parodymai tai pasirinkta gynybinė versija, parodymai duoti siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės, kadangi kaltinamojo parodymus paneigia nukentėjusiojo Z. V. parodymai, liudytojo L. K., R. N., P. N. parodymai, specialisto išvada.

Nukentėjusysis Z. V. viso bylos tyrimo ir nagrinėjimo metu – tiek teikdamas pareiškimą policijai, tiek nuvežtas į gydymo įstaigą, taip pat ir apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, vėliau ir teisme, nuosekliai teigė, kad būtent kaltinamasis jam peiliu įpjovė dešinę kaktos pusę ir dilbį, kad grasino jam, kad nužudys, toks grasinimas jam pasirodė realus ir jį išgąsdino. Nukentėjusiojo parodymus dėl sužalojimų pobūdžio patvirtina objektyvūs bylos duomenys, t. y. specialisto išvada, kad nukentėjusiajam konstatuotos paviršinės žaizdelės dešinėje kaktos pusėje ir kairiame dilbyje, žaizdelės padarytos dviem smūgiais aštriabriauniu daiktu ir įrankiu; sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu; sužalojimai negalėjo išsivystyti krintant, smūgiuojant rankomis ar spardant (b. l. 22). Teisiamojo posėdžio metu apklaustas teismo medicinos ekspertas Ą. S. patvirtino savo išvadą byloje. Be to, apžiūrėjęs nukentėjusįjį teisiamojo posėdžio metu, ekspertas patvirtino, kad nukentėjusiajam yra padaryti būtent pjautiniai sužalojimai kaktoje ir kairiame dilbyje, kurie abu negalėjo gautis nukentėjusiajam krintant ant kaltinamojo nurodytos garso kolonėlės, tuo patvirtindamas nukentėjusioji versiją bei paneigdamas kaltinamojo iškeltą versiją dėl sužalojimo mechanizmo. Akivaizdu, jog nukentėjusiojo nurodytos aplinkybės sutampa su teismo medicinos eksperto nustatytu sužalojimų padarymo mechanizmu, todėl netikėti nukentėjusiojo parodymais nėra jokio pagrindo. Netikėti specialisto išvada bei eksperto paaiškinimu taip pat nėra jokio pagrindo. Specialistas turi ilgametį teismo medicinos gydytojo eksperto stažą, kvalifikaciją atlikti mirusiųjų ir gyvų asmenų tyrimus, paaiškino, kad išvadą teikė ištyręs jam pateiktus medicininius dokumentus, todėl ji buvo tikimybinė, o teisiamojo posėdžio metu apžiūrėjęs nuketėjusįjį kategoriškai patvirtino nukentėjusiojo sužalojimų pobūdį, esminių prieštaravimų tarp jo išvados ir paaiškinimų teisme nėra.

Be to, liudytojai R. N., P. N. bei L. K. teisme parodė, kad nukentėjusysis betarpiškai po įvykio jiems nurodė, kad jam kaktą ir ranką peiliu sužalojo būtent E. B.. Liudytojai patvirtino matę kraują bei pjautines žaizdas ant nukentėjusiojo kaktos ir rankos, įvykio registracijos kortelė patvirtina, kad būtent liudytojas P. N. iškvietė policiją ir greitąją medicinos pagalbą nukentėjusiajam dėl to, kad jį peiliu sužeidė kaimynas (b. l. 42). Akivaizdu, jog liudytojai tiesiogiai įvykio nematė, tačiau jų parodymai, patvirtina, kad nukentėjusysis jiems papasakojo apie kaimyno E. B. prieš jį naudotą smurtą, smurto pobūdį. Nors nukentėjusysis įvykio metu buvo neblaivus, ką jis pats patvirtino, tačiau ši aplinkybė nesudaro pagrindo abejoti jo nuoseklių parodymų patikimumu. Nukentėjusysis nurodė, kad įvykio aplinkybes prisimena, liudytojas R. N. parodė, kad nors Z. V. buvo neblaivus, tačiau adekvatus.

Nukentėjusysis viso bylos tyrimo metu nuosekliai teigė, kad kaltinamasis jam grasino, kad nužudys, būtent dėl to jis išbėgo iš kaltinamojo namo, nes išsigando, grasinimas jam atrodė realus, kadangi kaltinamasis jam ne šiaip grasino žodžiais, bet ir peiliu pjaustė jo kaktą ir ranką. Nors nukentėjusysis ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad kaltinamasis grasino jam keletą kartų, o teisme parodė, kad grasinama buvo vieną kartą, tačiau teismas šios aplinkybės nelaiko kaip rodančios nukentėjusiojo parodymų nenuoseklumą ar prieštaringumą. Nukentėjusysis teisme nurodė, kad neatsimena, ką jam sakė kaltinamasis prieš pjaustydamas peiliu, tačiau išklausęs savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, juos patvirtino, kaip teisingus, nurodė, kad išsigando kaltinamojo grasinimų, jei nebūtų pabėgęs, nežino, kaip būtų konfliktas pasibaugęs.

Taigi, nukentėjusiojo ir liudytojų R. N., P. N. bei L. K. parodymai nuoseklūs viso bylos tyrimo ir nagrinėjimo metu, tarpusavyje neprieštarauja, iš esmės sutampa su nukentėjusiojo parodymais bei objektyviais bylos duomenimis, parodymus jie davė prisiekę sakyti tiesą ir įspėti dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, todėl netikėti jais teismas neturi jokio pagrindo. Nors kaltinamasis nurodė, kad nukentėjusysis ir liudytojai yra šališki, nepagrįstai jį apkalba, tačiau jokių konkrečių duomenų ir aplinkybių, kurios sudarytų teismui pagrindą abejoti liudytojų nešališkumu, kaltinamasis nenurodė ir nepateikė, tik nurodė, kad jis yra nepageidaujamas, todėl teismas tokius kaltinamojo argumentus laiko deklaratyviais. Nukentėjusysis pas kaltinamąjį atėjo jo paties pakviestas, kaltinamasis patvirtino, kad su nukentėjusiuoju santykiai buvo normalūs, kas tik patvirtina, kad nukentėjusysis jokio pagrindo nepagrįstai apkalbėti kaltinamąjį neturi, pasipelnyti taip pat neketina, kadangi civilinio ieškinio nereiškia.

Tas aplinkybes, kad kaltinamasis įvykio vakarą buvo iš tiesų agresyviai nusiteikęs, bei, siekdamas paveikti asmenis taip, kad jie paklustų jo valiai, naudojo peilį, patvirtina ne tik nukentėjusiojo, bet ir liudytojo L. K. parodymai, kad kaltinamasis tą patį vakarą ir jam buvo pridėjęs peilį prie kaklo, nes pyko už neva paleistą šunį. Nors kaltinamasis šią aplinkybę taip pat neigė, tačiau, kaip minėta, netikėti liudytojo parodymais nėra pagrindo, be to, šio liudytojo parodymus, nors ir netiesiogiai pavirtina ir liudytojų R. N. ir P. N. parodymai, kad jie atvyko būtent dėl liudytojo L. K. skambučio, kad E. B. pastarajam grasina peiliu.

Teismas sprendžia, kad nukentėjusysis turėjo pagrindo išsigąsti išsakyto grasinimo, kadangi iš tiesų, kaltinamasis savo grasinimą palydėjo smurtiniais veiksmais nukentėjusiojo atžvilgiu, kas rodo, kad jis ir siekė tokios nukentėjusiosios būsenos, kas rodo tiesioginės tyčios buvimą. Vertindamas byloje surinktų įrodymų visumą teismas sprendžia, kad aplinkybės, kuriomis E. B. išsakė grasinančius žodžius nukentėjusiojo atžvilgiu, vertintinos kaip keliančios realią ir akivaizdžią grėsmę nukentėjusiojo gyvybei ar sveikatai, sudarančios pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Baudžiamajai atsakomybei kilti nėra būtina sąlyga, kad kaltinamasis norėtų realiai įvykdyti išsakomus ketinimus.

Taigi, teismas ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, kad kaltinamasis E. B. 2017 m. rugpjūčio 15 d., apie 22.15 val. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), Kaune, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, dėl to, kad po išgertuvių nukentėjusysis nenorėjo išeiti iš jo namų, grasindamas nužudyti Z. V., tyčia, po vieną kartą peilio ašmenimis perbraukė per jo kaktą ir jo kairį dilbį, tokiais veiksmais Z. V. padarė paviršines žaizdeles dešinėje kaktos pusėje ir kairiame dilbyje, kas sukėlė nežymų jo sveikatos sutrikdymą ir sudarė jam pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Todėl kaltinamojo nusikalstamos veikos teisingai kvalifikuotos pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, kaip nežymaus sveikatos sutrikdymo sukėlimas nukentėjusiajam bei pagal BK 145 straipsnio 1 dalį, kaip grasinimas nužudyti ar sunkiai sutrikdyti nukentėjusiojo sveikatą

Nors liudytojas A. V. teisme parodė, kad kaltinamasis E. B. nukentėjusiajam iki pastarojo išėjimo peiliu negrasino ir nepjaustė, jis tai tikrai pats matė, tačiau teismas šio liudytojo parodymus vertina kaip šališkus, duotus siekiant padėti kaltinamajam išvengti baudžiamosios atsakomybės, todėl jais nesivadovauja. Liudytojas A. V. gyvena pas E. B., yra nuo jo priklausomas, kadangi jam už padienius darbus yra suteikiamas gyvenamasis plotas. Liudytojo parodymus paneigia nuoseklūs nukentėjusiojo parodymai, kad kaltinamasis jam grasino bei supjaustė peiliu kaktą ir ranką, kad liudytojo A. V. tuo metu šalia nebuvo, jis šių aplinkybių nematė bei kiti aukščiau aptarti įrodymai, kuriais šioje byloje grindžiama kaltinamojo kaltė.

Bausmės skyrimas

Teismas, priimdamas nuosprendį ir skirdamas kaltinamajam bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnyje išdėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, nusikalstamos veikos stadiją, kaltės formą, veikos padarymo motyvus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Pagal BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktą kaltininko baudžiamąją atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažįstami tie atvejai, kai veiką padaro asmuo, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotikų, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, jeigu šios aplinkybės turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Šios atsakomybę sunkinančios aplinkybės turinį sudaro du tarpusavyje susiję momentai: a) kaltininkas padarė veiką apsvaigęs nuo alkoholio ar kitų psichiką veikiančių medžiagų ir b) apsvaigimas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, girtumas buvo pagrindinė priežastis susiformuoti nusikalstamam sumanymui ir jį realizuoti. Nors kaltinamasis veikų padarymo metu buvo neblaivus (b. l. 62), tačiau jam nustatytas lengvas neblaivumo laipsnis, vos viršijantis ribą, iki kurios pagal Lietuvos Respublikos įstatymus asmeniui dar leidžiama vairuoti transporto priemones, jokių aplinkybių neabejotinai patvirtinančių, kad kaltinamojo elgesys buvo įtakotas būtent apsvaigimo nuo alkoholio nėra, todėl kaltinamojo lengvas apsvaigimas nuo alkoholio negali būti pripažintas sunkinančia jo atsakomybę aplinkybe.

Teismas atsižvelgia į tai, kad padaryti du tyčiniai nesunkūs nusikaltimai, nusikalstama veika smurtinė, baigta, veikos padarytos idealia nusikalstamų veikų sutaptimi. Kaltinamasis E. B. yra neteistas (b. l. 88–89), baustas administracine tvarka (b. l. 82–84), VšĮ Respublikinės Kauno Ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje nesigydė, nesilankė (b. l. 81), Kauno apskrities priklausomybės ligų centre neregistruotas (b. l. 80), nedirba, registruotas darbo biržoje (b. l. 86).

Įvertinus šiuos kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, spręstina, kad bausmės tikslai kaltinamajam E. B. gali būti pasiekti paskyrus vidutinio griežtumo bausmės rūšį, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalies, 145 straipsnio 1 dalies sankcijoje, tai yra laisvės apribojimą, jo terminą nustatant mažesnį už sankcijoje numatytą vidurkį, skiriant įpareigojimą, kas bus pakankamai efektyvu, norint sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, ir tokiu būdu asmuo bus pakankamai nubaustas, jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, asmuo laikysis įstatymų ir nebenusikals, tokiu būdu užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 76–77) pradėjus nuosprendžio vykdymą, panaikintina.

Kaltinamasis BPK 140 straipsnio tvarka buvo laikinai sulaikytas nuo 2017 m. rugpjūčio 16 d. 03.00 val. iki 2017 m. rugpjūčio 16 d., 16.23 val. (b. l. 63, 64), tai yra vieną parą, todėl šis terminas įskaitytinas į bausmės laiką (BK 66 straipsnis).

Civilinis ieškinys nepareikštas. Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas. Proceso išlaidų nėra. Daiktinių įrodymų nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 304–305 straipsniais, 307-308 straipsniais, 313 straipsniu,

nusprendžia:

E. B. pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus BK 140 straipsnio 1 dalyje, 145 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam bausmes:

-pagal BK 140 straipsnio 1 dalį - 7 (septynis) mėnesius laisvės apribojimo, įpareigojant nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu;

-pagal BK 145 straipsnio 1 dalį - 9 (devynis) mėnesius laisvės apribojimo, įpareigojant nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, bausmes subendrinti jas apimant ir galutinę subendrintą bausmę paskirti 9 (devynis) mėnesius laisvės apribojimo, įpareigojant bausmės atlikimo metu nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu.

Į paskirtosios bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2017 m. rugpjūčio 16 d. 03.00 val. iki 2017 m. rugpjūčio 16 d., 16.23 val., tai yra vieną parą, vieną sulaikymo parą prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti įsiteisėjusį nuosprendį – panaikinti.

Nuosprendis pradedamas vykdyti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Išaiškinti E. B., kad asmuo, nuteistas laisvės apribojimo bausme, privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus, nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo įpareigojimus.

Nuosprendis per 20 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėja Jurga Vasiliauskienė