- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2015-03-09
- Bylos Nr.
- A2.6.-268-813/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 4-22-3-00196-2015-5
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Darius Kantaravičius
- Pažeidėjas
- E. S.
- Kategorijos
- 39.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Kėdainių rajono apylinkės teismo teisėjas Darius Kantaravičius, išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje E. S., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis gyv. (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta Kėdainių rajono savivaldybės, nedirbantis, nevedęs, traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., 124¹ str. 8 d., jam dalyvaujant,
Aprašomoji dalis
nustatė:
E. S. buvo kaltinamas tuo, kad jis 2015-02-07 d. 19.14 val. Liepų al., Kėdainiuose, vairavo V. A. priklausantį automobilį „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nepasirinko saugaus greičio, neatsižvelgė į važiavimo ir meteorologines sąlygas, dėl ko nesuvaldė automobilio, nuvažiavo nuo kelio ir atsitrenkė į medį, dėl to apgadino automobilį. Iš eismo įvykio pasišalinom pranešęs policijai, nepateikė vairuotojo pažymėjimo.
E. S. teismo posėdyje kaltu prisipažino ir parodė, kad 2015-02-07 apie 16.56 val. blaivus vairavo automobilį „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Jo nesuvaldė, nuvažiavo nuo kelio ir atsitrenkė į medį. Buvo pervargęs dėl darbo. Iš įvykio vietos pasišalino, nes buvo šoko būsenoje ir negalvojo, jog ten reikia pasilikti. Automobilis „Opel Astra“ buvo (duomenys neskelbtini) direktoriumi ir automobilį naudojo įmonės reikmėms. Apklausai į policiją prisistatė pats, įvykio vietoje nebuvo, todėl jo niekas nereikalavo pateikti vairuotojo pažymėjimo.
Iš M. J. paaiškinimo matyti, kad ji yra įmonės (duomenys neskelbtini) direktorė. Įmonės darbuotojas E. S. apie 10.40 val. pasiėmė darbui skirtą automobilį, kuris registruotas V. A. vardu. Apie 19 val. iš E. S. gavo SMS žinutę, kad jis automobilio nesuvaldė ir nulėkė į griovį Liepų al., Kėdainiuose, automobilį palieka ir išeina. Atvykus į įvykio vietą, M. J. jau nerado E. S. (b.l. 7).
Teismas nesutinka su E. S. veikos kvalifikavimu pagal ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., 124¹ str. 8 d. ATPK 127 straipsnio 2 dalis numato atsakomybę už KET pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, krovinių kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas bylas dėl ATPK 127 straipsnio 3 dalyje numatytų pažeidimų padarymo, yra išaiškinęs, jog tam, kad pripažinti asmenį kaltu pažeidus minėtą teisės normą, būtina nustatyti žalos kitų asmenų turtui padarymo faktą. Jeigu yra apgadinamas tik automobilis, kurį vairuoja pats eismo įvykį sukėlęs asmuo, atsakomybė pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį nekyla (pvz., nutartis administracinėje byloje Nr. N575-2179/2009). Taip pat atsakomybė nekyla ir tuo atveju, kai tokio eismo įvykio metu apgadintas automobilis priklauso kitam asmeniui, tačiau eismo įvykį padaręs asmuo tuo metu buvo jo teisėtu valdytoju (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis byloje Nr. N261-3550/2010). Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog E. S. be vairuoto automobilio dar apgadino kitiems asmenims priklausantį turtą. Transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktas ir eismo įvykio vietos schema patvirtina, kad įvykio metu buvo apgadintas tik E. S. vairuotas automobilis „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantis V. A.. Iš nepaneigtų E. S. ir (duomenys neskelbtini) direktorės M. J. paaiškinimų matyti, jog įvykio metu E. S. buvo teisėtas automobilio valdytojas, jį vairavo darbo reikmėms visą 2015-02-07 dieną nuo 10.40 val. iki nagrinėjamo įvykio 19.14 val. ATP protokolą surašiusi institucija net neįrodinėjo automobilio valdymo neteisėtumo, todėl ši prezumpcija liko nepaneigta. Tai, kad eismo įvykio metu buvo apgadintas tik V. A. automobilis ir kad automobilio teisėtas valdytojas yra pats E. S., buvo pažymėta ATP protokole, tai teismo posėdžio metu patvirtino ir pats E. S. Vadinasi, jo veikoje nėra ATPK 127 str. 2 d. numatyto pažeidimo įvykio ir sudėties, todėl byla šioje dalyje nutrauktina.
Atsakomybės kilimas pagal ATPK 130 str. 1 d. tiesiogiai susijęs su ATPK 127 str. 3 d. numatytu pažeidimu. ATPK 130 straipsnio 1 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė inter alia ir už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos, pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Šiame straipsnyje numatyto administracinio teisės pažeidimo objektu laikytina norminiuose teisės aktuose įtvirtinta kelių eismo organizavimo tvarka. Objektyvieji pažeidimo požymiai pasireiškia aktyviais pasitraukimo iš eismo įvykio vietos veiksmais. Kadangi šio nusižengimo požymiai aprašyti blanketinėje dispozicijoje, konstatuojant KET pažeidimo faktą, turi būti nurodomos vairuotojo pažeistos KET normos (straipsniai, punktai). Svarbus ir paties eismo įvykio konstatavimo faktas. Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 11 punkte nustatyta, kad eismo įvykiu laikoma situacija, kai kelyje, viešose arba privačiose teritorijose, dalyvaujant judančiai transporto priemonei, žuvo ar buvo sužeista žmonių, sugadinta ar apgadinta bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai, ar bet koks kitas įvykio vietoje buvęs turtas. Be to, KET 234 punktas eismo dalyvio pareigą pranešti apie eismo įvykį policijai sieja būtent su turtinės žalos atsiradimo aplinkybe. KET 234 numato: „Jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį policijai“ (Kauno apygardos teismo nutarimas byloje Nr. ATP-639-579/2014).
Siekiant patraukti asmenį atsakomybėn pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį, būtina nustatyti, kad buvo eismo įvykis, kad dėl to buvo apgadinta bent viena svetima transporto priemonė, kelias, jo statiniai, ar bet koks kitas įvykio vietoje buvęs turtas ir padaryta turtinė žala svetimam turtui. Be to, KET 234 p. įpareigoja asmenį pasilikti eismo įvykio vietoje, pranešti policijai apie eismo įvykį, tik jeigu apgadintas svetimas turtas, o to turto savininko eismo įvykio vietoje nėra. Šiuo atveju, kaip jau aptarta anksčiau, byloje nustatyta, kad buvo apgadintas tik E. S. teisėtai valdomas automobilis, kurį jis vairavo. Tuo tarpu liko nenustatyta, kad E. S. būtų padaręs žalos svetimam turtui, tokio aplinkybės jam net neinkriminuotos. Todėl E. S., pasišalindamas iš įvykio vietos, KET reikalavimų nepažeidė ir jo veikoje nėra ATPK 130 str. 1 d. numatyto pažeidimo sudėties, todėl byla šioje dalyje taip pat nutrauktina.
E. S. už nepateikimą vairuotojo pažymėjimo buvo surašytas ATP protokolas, jį kaltinant ATPK 124¹ str. 8 d. numatytu pažeidimu. Pagal KET 16 punktą motorinės transporto priemonės, vairuotojas privalo su savimi turėti ir tikrinančio pareigūno reikalavimu pateikti galiojantį vairuotojo pažymėjimą. Bylos medžiagoje nėra jokių įrodymų, leidžiančių konstatuoti, kad E. S. šį reikalavimą pažeidė. Nei policijos pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose, nei ATP protokole, nei paties E. S. rašytiniame paaiškinime nėra nurodyta, kad policijos pareigūnas reikalavo E. S. pateikti vairuotojo pažymėjimą, o jis šio reikalavimo nevykdė. Priešingai, pagal iškvietimą į įvykio vietą atvykę pareigūnai automobilį vairavusio E. S. nerado, todėl tuo metu jo negalėjo reikalauti pateikti tokį dokumentą. Apie tokio dokumento egzistavimą pareigūnai įsitikino, patikrinę duomenų bazę (b.l. 17). Iš to teismas sprendžia, kad E. S. veikoje nėra ATPK 124¹ str. 8 d. numatyto pažeidimo sudėties, todėl byla šioje dalyje taip pat nutrauktina.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Administracinio teisės pažeidimo bylą E. S. dėl pažeidimų, numatytų Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., 124¹ str. 8 d., nutraukti nesant administracinių teisės pažeidimų įvykių ir sudėčių.
Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kėdainių rajono apylinkės teismą.