Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iš esmės išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės S. K. ieškinį atsakovui R. K. dėl priteisto nepilnamečiams vaikams išlaikymo dydžio pakeitimo (padidinimo), išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

3. Atsižvelgiant į atsakovo turtinę padėtį ir jo išlaikomus nepilnamečius vaikus (be A. K. ir G. K., atsakovas turi dar vieną nepilnametį vaiką), vaikų išlaikymui prašo nedaug, tik po 160,00 Eur. Vadovaujasi tuo, kad bylose dėl vaiko išlaikymo, nustatant vaiko poreikius, tėvas ar motina nėra įpareigota įrodinėti, pateikiant detalius įrodymus apie turėtas išlaidas (kvitai, pirkinių čekiai), jei prašoma priteisti ne didesnę nei minimalioji mėnesinė alga išlaikymą vaikui.

6. Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, teismo parengiamajame posėdyje nedalyvavo. Atsižvelgiant į civilinės bylos pobūdį, kuris yra dėl priteisto nepilnamečiams vaikams išlaikymo dydžio pakeitimo (padidinimo), pažymėtina, kad laisvė disponuoti priklausančiomis teisėmis yra saistoma pareigomis rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, procesinėmis teisėmis naudotis sąžiningai ir jomis nepiktnaudžiauti, laiku pateikti teismui argumentus bei įrodymus (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 7 straipsnio 2 dalis, 42 straipsnio 5 dalis).

8. Institucija teikiant išvadą byloje pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad sutinka su ieškovės pareikštu ieškiniu. Neprieštarauja, kad būtų pakeistas Biržų rajono apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 14 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) priteistas išlaikymas, jį padidinant, proporcingai nepilnamečių vaikų poreikiams ir jų tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinantis būtinas sąlygas jiems augti. Esant išvadą teikiančios institucijos prašymui teismo posėdyje bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant ir priimant sprendimą vadovautis pateikta išvada, byla išnagrinėta atstovui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

9. R. K. yra nepilnamečių vaikų A. K., gim. (duomenys neskelbtini), ir G. K., gim. (duomenys neskelbtini), tėvas, S. K. – motina. 2013 m. rugpjūčio 14 d. Biržų rajono apylinkės teismo sprendimo civilinės bylos Nr. (duomenys neskelbtini) dalyje iš R. K. priteistas išlaikymas jo nepilnamečiams vaikams: A. K. ir G. K. po 1,5 BSI (bazinės socialinės išmokos) dydžio kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2012 m. gruodžio 17 d. iki jų pilnametystės, šią sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. S. K. paskirta vaikams skirtų lėšų tvarkytoja.

10. Valstybės įmonės „Registrų centras“ nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašas rodo, jog su S. K. sudaryta nuomos sutartis dėl Biržų rajono savivaldybei priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini), Biržai, nuomos. Bylos šalių dukra ugdoma (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“ mokyklos 7 klasėje, o sūnus – (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“ pagrindinės mokyklos 6 klasėje. Nėra duomenų apie S. K. įdarbinimą. Valstybės įmonės „Regitra“ duomenimis S. K. transporto priemonių neturi.

11. Valstybės įmonės „Registrų centras“ nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašas rodo, jog R. K. registruoto nekilnojamojo turto neturi. Valstybės įmonės „Regitra“ duomenimis R. K. transporto priemonių neturi. Nuo 2021 m. birželio 29 iki 2022 m. kovo 9 d. R. K. dirbo uždarojoje akcinėje bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“. Jis iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus gavo išmokų, kurių dydis nuo 2023 m. vasario 1 d. iki 2023 m. vasario 27 d. sudarė 327,95 Eur sumą.

Dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams pakeitimo (padidinimo).

12. Ieškovė kreipėsi ieškiniu į teismą dėl nepilnamečiams vaikams priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo (padidinimo), tai motyvuodama iš esmės padidėjusiais vaikų poreikiais. Atsakovas nepateikė nuomonės dėl ieškovės ieškinio reikalavimo. Prašė teismo sprendimą priimti teismo nuožiūra.

13. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.201 straipsnį, teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį arba pakeisti priteisto išlaikymo formą, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis, priteisto išlaikymo dydis taip pat gali būti padidintas atsiradus papildomoms vaiko priežiūros išlaidoms. Atsižvelgiant į tai, kad per tam tikrą laikotarpį tėvų galimybės teikti išlaikymą ir (ar) vaikų poreikiai gali pakisti, įstatyme nustatyta galimybė pakeisti teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydį (formą), nes teismo sprendimas dėl išlaikymo priteisimo neįgyja res judicata galios (CK 3.201 straipsnis, CPK 279 straipsnio 5 dalis).

14. Pagrindas išlaikymo dydžiui pakeisti yra iš esmės pasikeitusi šalių turtinė padėtis, taip pat pasikeitę vaiko (vaikų) poreikiai. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad išlaikymo dydžiui pakeisti būtina nustatyti pagrindą, kurį sudaro konkrečios faktinės aplinkybės, t. y. esminiai skolininko turtinės padėties arba vaiko poreikių pasikeitimai, išlaikymą teikiančio tėvo turtinės padėties nedidelis pasikeitimas nėra pagrindas keisti išlaikymo dydį. Sprendžiant išlaikymo dydžio pakeitimo klausimą turi būti laikomasi vieno pagrindinių šeimos teisinių santykių reglamentavimo principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo (CK 3.3 straipsnio 1 dalis). Teismas, spręsdamas, ar yra pagrindas priteistam išlaikymo dydžiui pakeisti, turi nustatyti ir įvertinti dvejopo pobūdžio aplinkybes: pirma, aplinkybes, susijusias su tėvų turtinės padėties esminiu pasikeitimu (pvz., vienas iš tėvų, teikęs vaikui išlaikymą, iš dalies ar visiškai prarado darbingumą ir dėl to gerokai sumažėjo jo nuolatinės pajamos arba, priešingai, pakeitė darbą ir gauna gerokai didesnes pajamas; pablogėjus sveikatos būklei, jei toks pablogėjimas yra nuolatinio pobūdžio, padidėjo išlaidos sveikatos priežiūrai; gavo palikimą arba laimėjo didelę pinigų sumą loterijoje; atsirado kitų pagal įstatymą išlaikytinų asmenų, kt.), ir, antra, aplinkybes, susijusias su vaiko poreikių pasikeitimu – padidėjimu (pvz., dėl vaiko ligos atsirado papildomų sveikatos priežiūros išlaidų, didesnių išlaidų reikia vaiko mokymui, gebėjimų ugdymui, pomėgiams, kt.) ar sumažėjimu (vaikas nebelanko papildomo ugdymo užsiėmimų, pasveiko po ligos, kurios gydymui reikėjo specialių išlaidų, kt.).

15. Pažymėtina, jog siekiant, kad suaugęs vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu, visais atvejais svarbu užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo įgimtus gebėjimus bei įgyti naujus. Tėvams objektyviai esant pajėgiems teikti išlaikymą privalu teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis).

16. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų ir ieškovės ir jos atstovo paaiškinimų nustatyta, kad šalių dukrai, gim. (duomenys neskelbtini), ir sūnui, gim. (duomenys neskelbtini), Biržų rajono apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 14 d. sprendimu civilinės bylos Nr. (duomenys neskelbtini) dalyje iš R. K. priteistas išlaikymas jo nepilnamečiams vaikams po 1,5 BSI (56,5 Eur (195,00 Lt)) dydžio kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2012 m. gruodžio 17 d. iki jų pilnametystės. Bylos šalių dukra ugdoma (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“ mokyklos 7 klasėje (ji yra neįgali), o sūnus – (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“ pagrindinės mokyklos 6 klasėje.

17. Nėra duomenų apie atsakovo įdarbinimą, jis gana išmokas iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus. Byloje nenustatyta aplinkybių, dėl kurių kurio nors iš tėvų dalis vaikų išlaikymo prievolėje turėtų būti mažesnė, nes jų socialinė padėtis yra beveik vienodo lygio. Atsakovas turi dar vieną nepilnametį išlaikytinį, kurio išlaikymui priteistas 160,00 Eur dydžio išlaikymas.

18. Dėl šių motyvų konstatuotina, kad R. K. turi gebėjimų dirbti, gali įgyti paklausią specialybę ir pagerinti savo materialinę padėti, todėl yra pajėgus mokėti didesnį išlaikymą savo sūnui ir dukrai. Asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti savo turtinę padėtį yra vertinamoji aplinkybė, priklausanti tiek nuo objektyvių, tiek nuo subjektyvių veiksnių. Subjektyvūs veiksniai – tai paties asmens pastangos, noras, požiūris ir jo vertinamos galimybės gauti pajamas; objektyvūs – išsilavinimas, amžius, sveikata, šalies ekonominė situacija ir kt. aplinkybės, kurių asmuo negali valdyti ir negali būti laikomas už jas atsakingu.

19. Atsakovas nepateikė įrodymų, kad dėl objektyvių aplinkybių būtų apribotos jo galimybės teikti didesnio dydžio išlaikymą nepilnamečiams vaikams. Nenustatyta aplinkybių, dėl kurių kurio nors iš tėvų dalis vaikų išlaikymo prievolėje turėtų būti mažesnė, nes jų socialinė padėtis yra beveik vienodo lygio.

20. Teismo vertinimu atsakovo R. K. išlaikymo nepilnamečiams vaikams išlaikyti dydis negali būti didesnis už iš atsakovo jau priteisto (pakeisto) išlaikymo vaikui dydį, todėl nustatytas toks išlaikymo dydis, kuris yra pakankamas tenkinti bent minimalius visų vaikų poreikius (atsakovas turi iš viso tris nepilnamečius vaikus) (CK 3.198 straipsnio 1 dalis).

21. Pažymėtina, jog vien ta aplinkybė, kad nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta nustatyta su ieškove, negali atsakovui suteikti tam tikrų privilegijų, o vaikų išlaikymo naštą nepagrįstai perkelti vien ieškovei. Atkreiptinas dėmesys, jog būtent ieškovei tenka kasdieninė pareiga rūpintis, auklėti ir prižiūrėti vaikus, todėl jos piniginis indėlis į vaikų išlaikymą galėtų būti netgi mažesnis, vertinant, jog ji prie vaikų išlaikymo prisideda ir kitokia forma. Byloje nėra jokių įrodymų, kad atsakovas būtų nepajėgus dirbti ir uždirbti lėšas, reikalingas vaikų išlaikymui.

Dėl padidėjusių nepilnamečių vaikų poreikių ir išlaikymo padidinimo.

22. Atsižvelgtina į tai, jog savo nepilnamečius vaikus privalo išlaikyti abu vaiko tėvai, jų teikiamo išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir turi užtikrinti būtinas sąlygas vaikų vystymuisi. Pažymėtina, jos siekiant, kad vaikai taptų visavertėmis asmenybėmis, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaikų minimalių poreikių tenkinimu. Visais atvejais svarbu užtikrinti, kad vaikai turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo gebėjimus. Įvertinus nepilnamečių šalių vaikų amžių (gim. 2008 m. rugpjūčio 2 d., ir 2010 m. sausio 18 d.), poreikius, atsižvelgiant į tai, kad bylos duomenimis šalių dukra ugdoma (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“ mokyklos 7 klasėje (ji yra neįgali), o sūnus – (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“ pagrindinės mokyklos 6 klasėje, todėl tam, kad vaikai turėtų galimybes tinkamai vystytis, tobulinti savo gebėjimus ir taptų visavertėmis asmenybėmis, jiems reikalinga ne tik nuolatinė priežiūra, tačiau turi būti sudarytos sąlygos ugdytis bei mokytis ir lavinti jų gabumus. Iki šiol iš atsakovo vaikams 2013 m. rugpjūčio 14 d. teismo sprendimu buvo priteistas 1,5 BSI (56,5 Eur (195,00 Lt)) dydžio kiekvienam vaikui išlaikymas. Akivaizdu, kad nuo išlaikymo priteisimo momento pasikeitė ekonominė situacija šalyje, padidėjo maisto produktų kainos, nepilnamečiams vaikams natūraliai augant ir vystantis padidėjo jiems išlaikyti reikalingų lėšų suma. Dėl šių motyvų teismas sprendžia, kad nepilnamečiams vaikams iš atsakovo priteisto išlaikymo po 1,5 BSI (56,5 Eur (195,00 Lt)) dydžio kiekvienam vaikui kas mėnesį jų būtiniausiems poreikiams patenkinti šiuo metu nepakanka. Atsakovas dėl vaikų poreikių prieštaravimų neišreiškė. Teismo vertinimu iš tiesų išaugo vaikų poreikiai ugdymo priemonėms, lavinamajai veiklai, drabužiams, avalynei, sveikatos priežiūrai, higienai, laisvalaikiui, o taip pat padidėjo išlaidos maistui.

23. Teismas sutinka su ieškovės nurodytais, ne mažesniais nei vienos minimaliosios algos, kuri nuo šių metų sausio 1 d. – 840,00 Eur, atskaičius mokesčius, gaunama alga į rankas apie 630,00 Eur, t. y. po 315,00 Eur iš kiekvieno tėvo, nepilnamečių vaikų poreikiais per mėnesį.

24. Teismas, įvertinęs šalių turtinę padėtį, nepilnamečių vaikų amžių, atsižvelgęs į išvadą teikiančios institucijos išvadą bei ekonominę situaciją šalyje, maisto produktų, prekių ir paslaugų kainas, taip pat ir į abiejų ginčo šalių vaikų poreikius stiprinti sveikatą, būtinybę lankyti ugdymo įstaigas ir lavinti gabumus mokyklai, nutaria, jog tikslinga tenkinti ieškovės ieškinį dėl išlaikymo dydžio nepilnamečiui vaikui pakeitimo (padidinimo).

25. Nagrinėjamu atveju tikslinga šalių vaikams pagal išaugusius poreikius tikslinga priteisti iš atsakovo didesnį išlaikymą. Todėl esant pagrįstam ir įrodytam ieškovės reikalavimui, jis tenkintinas visiškai ir iš atsakovo R. K. nuo 2023 m. balandžio 1 d. nepilnamečių vaikų A. K., gim. (duomenys neskelbtini), ir G. K., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui priteistinas išlaikymas po 160,00 Eur kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaikų pilnametystės (CK 3.194 straipsnis, 3.196 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Išlaikymą priteisus periodinėmis išmokomis, išlaikymo suma kasmet indeksuojama Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis, CK 3.196 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Nepilnamečiai vaikai gyvena su ieškove, todėl ji ir toliau tvarko jų išlaikymo lėšas (CK 3.190 straipsnis). Tačiau nustatytina išlaikymo mokėjimo tvarka, jog išlaikymas atsakovo turi būti pervedamas į ieškovės banko sąskaitą iki einamojo mėnesio 25 d. Sprendimas išlaikymo pakeitimo dalyje vykdytinas skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.

26. CPK 96 straipsnio 1 dalis numato, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė buvo atleista, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys tenkintinas visiškai, iš atsakovo priteistinas žyminis mokestis valstybei – (103,3 Eur x 12 x 3%), apskaičiuojant 75 proc. visų žyminio mokesčių dydžių, nes byla buvo vedama elektronine forma, iš viso 56,00 Eur (28,00 Eur x 2 asm.) žyminio mokesčio (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 96 straipsnio 1 dalis).

27. 2023 m. kovo 15 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus sprendimu ieškovei buvo suteikta 100 proc. valstybės garantuojama ir apmokama antrinė teisinė pagalba, todėl remiantis 2023 m. birželio 5 d. pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų iš atsakovo priteistinos 280,00 Eur išlaidos už advokato teisines paslaugas (CPK 96 straipsnio 1 dalis, 99 straipsnis).

28. 33,20 Eur teismo patirtos procesinių dokumentų siuntimo išlaidos priteistinos iš atsakovo valstybei, kadangi šių bylinėjimosi išlaidų į valstybės biudžetą išieškotina bendra suma yra didesnė už nustatytą minimalią (5,00 Eur) valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (CPK 96 straipsnio 1, 6 dalys).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263 – 265, 268, 270 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti visiškai.

Pakeisti 2013 m. rugpjūčio 14 d. Biržų rajono apylinkės teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) dalį dėl išlaikymo priteisimo ir priteisti iš atsakovo R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuo 2023 m. balandžio 1 d. nepilnamečių vaikų A. K., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir G. K., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymui po 160,00 Eur (vieną šimtą šešiasdešimt eurų 00 centų) kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaikų pilnametystės, pervedant šias lėšas į ieškovės S. K. banko sąskaitą iki einamojo mėnesio 25 d., išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Likusias sprendimo dalis palikti nepakeistas.

Sprendimas išlaikymo pakeitimo dalyje vykdytinas skubiai.

Priteisti iš atsakovo R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 56,00 Eur (penkiasdešimt šešis eurus 00 centų) žyminio mokesčio, žyminį mokestį sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (gavėjo juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), įmokos kodas 5660 mokėjimo paskirtis – žyminis mokestis).

Priteisti iš atsakovo R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 33,20 Eur (trisdešimt trijų eurų dvidešimties centų) teismo patirtų procesinių dokumentų siuntimo išlaidas valstybei, bylinėjimosi išlaidas sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (gavėjo juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), įmokos kodas 5662 mokėjimo paskirtis – procesinių dokumentų siuntimo išlaidos).

Priteisti iš atsakovo R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 280,00 Eur (dviejų šimtų aštuoniasdešimties eurų 00 centų) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų valstybei, kurios mokamos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (gavėjo juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), įmokos kodas 5630, mokėjimo paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą).

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmams.