Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Jolitos Cirulienės, kolegijos teisėjų Aušros Baubienės ir Gintauto Koriagino, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės VšĮ Kauno 2-osios klinikinės ligoninės atskirąjį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. gegužės 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-12379-528/2010 pagal ieškovės VšĮ Kauno 2-osios klinikinės ligoninės ieškinį atsakovei LR sveikatos apsaugos ministerijai dėl pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos 2010-03-25 sprendimo (tretysis asmuo V. M.) ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 str.). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 str., nenustatyta.

VšĮ Kauno 2-oji klinikinė ligoninė ginčija Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos 2005-10-12 sprendimą, kuriuo konstatuota, jog VšĮ Kauno 2-ojoje klinikinėje ligoninėje teiktos sveikatos priežiūros paslaugos trečiajam asmeniui V. M. buvo nekokybiškos, todėl buvo padaryta žala pacientės sveikatai bei nurodyta atlyginti 10 000 Lt neturtinę žalą. Ieškovė patikslintu ieškiniu teismui, prašydama panaikinti minėtos komisijos sprendimą, teigia, kad, teikiant sveikatos priežiūros paslaugas, žala pacientui dėl gydytojų kaltės nebuvo padaryta, o atsirado dėl pačios pacientės nepakankamo rūpestingumo. Teismui atsisakius priimti ieškovės patikslintą ieškinį kaip neteismingą, nurodžius, jog nagrinėjamu atveju ieškovė su ieškiniu turėtų kreiptis pagal juridinio asmens buveinę (CPK 29 str.), kilo ginčas dėl teismingumo, o būtent -koks konkretus tos pačios grandies teismas turi nagrinėti bylą.

Paminėta Specialiosios teisėjų kolegijos ginčams dėl teismingumo tarp bendrosios kompetencijos teismo ir administracinio teismo spręsti 2005-12-06 nutartimi buvo išspręstas ginčų dėl sveikatos priežiūros paslaugų teikimo priskirtinumo administraciniams ar bendrosios kompetencijos teismams klausimas. Specialioji teisėjų kolegija konstatavo, jog byla, kurioje ginčijamas Komisijos sprendimas dėl neturtinės žalos atlyginimo, yra teismingas bendrosios kompetencijos teismui (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008-01-03 nutartis c. b. Nr. AS20-36/2008). Vienintelis apeliantės argumentas, kodėl bylą turi nagrinėti Kauno miesto apylinkės teismas, jog Specialioji teisėjų kolegija minėtoje 2005-12-06 nutartyje bylą pagal pareiškėjo Klaipėdos rajono savivaldybės Gargždų pirminės sveikatos priežiūros centro skundą atsakovui Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijai dėl sprendimo panaikinimo perdavė Klaipėdos rajono apylinkės teismui, t. y. ne atsakovės LR sveikatos apsaugos ministerijos buveinės adresu esančiam teismui, o sveikatos priežiūros įstaigos buveinės adresu esančiam teismui - Klaipėdos rajono teismui. Apeliantės teigimu, vėliau sprendžiant teismingumo klausimus analogiško pobūdžio ginčuose, civilines bylas nagrinėjantys teismai vadovavosi suformuota praktika dėl teismingumo. Kolegija nesutinka su tokiu apeliantės teiginiu (žr. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007-10-30 nutartis administracinėje byloje Nr. I-8391-22/2007 (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008-01-07 nutartis AS438-35/2008); Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2008-12-15 nutartis c. b. 2-14445-545/2008; Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2009-04-30 sprendimas c. b. Nr. 2-2025-78/2009 (Vilniaus apygardos teismo 2009-12-32 nutartis c. b. Nr. 2A-1129-345/2009); Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-06-09 nutartis c. b. Nr. 2-3987-793/2010; LAT 2010-05-25 nutartis c. b. Nr. 3K-3-236/2010). Priešingai, kolegijos nuomone, atsižvelgiant ir į paminėtą teismų praktiką, nagrinėjamu atveju ieškinys turėtų būti pareiškiamas pagal bendrojo teritorinio teismingumo taisyklę – atsakovės buveinę (CPK 29 str.). Atkreiptinas ieškovės dėmesys, kad pagal alternatyvųjį teritorinį teismingumą įstatymas (CPK 30 str. 5 d.) numato galimybę bylą nagrinėti dviejuose ar daugiau tos pačios grandies teismų. Konkretų teismą pasirenka ieškovas (CPK 30 str.). Alternatyvusis teismingumas nustatomas bylose, kuriose ypač reikšmingos ieškovo teisės bei interesai, pvz. žalos, padarytos fizinio asmens sveikatos sužalojimu, atlyginimo bylose, taip pat žalos dydžio padidinimo nukentėjusiojo asmens reikalavimu atvejais (CK 6.286 str.), todėl ieškovui taikomos lengvatos, kad jam būtų patogiau įgyvendinti teisę kreiptis teisminės gynybos. Tokiose bylose ieškovas gali pareikšti ieškinį ne tik pagal savo gyvenamąją vietą, bet ir pagal žalos padarymo vietą. Pažymėtina, kad jei į teismą dėl atlyginimo dydžio sumažinimo kreipiasi asmuo, iš kurio yra priteistas tokios žalos atlyginimas (CK 6.287 str.), ieškinys pareiškiamas pagal bendrąsias teismingumo taisykles. Nagrinėjamu atveju ginčas teisme dėl žalos, padarytos teikiant sveikatos priežiūros paslaugas, yra inicijuojamas ne paciento, o sveikatos priežiūros įstaigos, kuri Komisijos sprendimu, nustačius sveikatos priežiūros įstaigos paslaugas buvus nekokybiškomis, įpareigota atlyginti pacientui neturinę žalos, todėl šiuo atveju, atsižvelgiant į ieškinio reikalavimų pobūdį, CPK 30 str. numatyto alternatyvaus teismingumo taikyti nėra pagrindo.

Atsižvelgiant į tai, kas aukščiau išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad atskirajame skunde nurodytais motyvais skundžiamos nutarties naikinti nėra pagrindo (CPK 337 1 p.).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atskirąjį skundą atmesti.

Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. gegužės 12 d. nutartį palikti nepakeistą.