- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-12-23
- Bylos Nr.
- 2A-1129-345/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Romualda Janovičienė, Virginija Volskienė, Henrichas Jaglinskis (pran.)
- Ieškovas
- Všį Kauno medicinos universiteto klinikų
- Atsakovas
- LR Sveikatos apsaugos ministerijos
- Trečiasis asmuo
- L. P., M. P.
- Kategorijos
- 121.15pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.18pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
dalyvaujant ieškovo Všį Kauno medicinos universiteto klinikų atstovėms Astai Baranauskiatei ir Henrikui Davidavičiui,
trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, L. P. atstovui Kęstučiui Jonaičiui,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo VšĮ Kauno medicinos universiteto klinikų apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto trečio apylinkės teismo 2008 m. balandžio 30 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo VšĮ Kauno medicinos universiteto klinikų ieškinį atsakovui LR sveikatos apsaugos ministerijai, tretieji asmenys L. P., M. P., dėl LR Sveikatos apsaugos ministerijos pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas VšĮ Kauno medicinos universiteto klinikos ieškiniu kreipėsi į teismą prašydami panaikinti atsakovo LR Sveikatos apsaugos ministerijos Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos 2007-07-03 sprendimą Nr. 56-28 ir atleisti ieškovą nuo pareigos atlyginti trečiajam asmeniui L. P. 35 000 Lt neturtinę žalą, bei prašė priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.
Nurodė, kad LR Sveikatos apsaugos ministerijos Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija 2007-07-03 sprendimu Nr. 56-28, iš dalies patenkino trečiojo asmens L. P. 2006-11-30 (1t., b.l.173-176) prašymą atlyginti patirtą žalą dėl sveikatos sužalojimo, ir nutarė pripažinti jos teisę gauti iš ieškovo 35 000 Lt neturtinės žalos. KMUK administracijos nuomone, komisijos sprendimas yra neapgrįstas, todėl turi būti panaikintas. Nurodė, kad pacientei L. P. buvo suteiktas tinkamas gydymas, jai buvo tinkamai diagnozuota liga – epikondilitas, bei paskirtas gydymas. Neįgalumą pacientė gavo ne dėl injekcijos komplikacijos, o dėl ligos. Pacientei buvo suleista leistina vaisto kenalogo dozė, kuri nepadarė pacientės sveikatai žalos. Vėliau atsiradę pacientės sveikatos sutrikimai yra lėtinės, progresuojančios ligos padariniai, o ne kenalogo injekcijos pasekmė. KMUK pacientė buvo supažindinta su gydymu ir ji pasirašė sutikimą dėl gydymo kenalogu. Vaistus pacientė įsigijo pati, todėl ji pati taip pat galėjo pasiskaityti vaisto anotaciją. Odos atrofija pasireiškusi vėliau, nėra sietina su netinkamu gydymu ar kenalogo injekcija. Mano, kad visa medicininė dokumentacija parodo, kad pacientei kilę negalavimai buvo ne kenalogo injekcijos komplikacijos, o epikondilito ligos atsinaujinimas. Abu komisijos ekspertai pripažino, kad gydytoja M. P. pacientę L. P. ištyrė pakankamai kvalifikuotai. Ekspertės I. B. išvados dėl kenalogo injekcijos savalaikiškumo remiasi tik pačios pacientės žodžiais. Nesutinka su eksperto M. K. išvada, kad steroidinio preparato injekcija buvo skirta karščiuojančiai ligonei, o tai yra rimta kontraindikacija lokalinėms injekcijoms, nes kontraindikacija būtų buvęs tik febrilus karščiavimas, esant infekcijos židiniui, dėl galimos septicemijos ir septinės komplikacijos rizikos atliekant intrasąnarinę injekciją. Pacientė prieš injekciją buvo tinkamai ištirta, infekcijos židinių nerasta. Įvykę odos pigmentacijos pakitimai ir poodinių audinių atrofija yra žinomi tipiniai nepageidaujami kenalogo poveikiai, aprašyti vaisto informaciniame lapelyje ir medicininėje literatūroje. Todėl ši komplikacija negali būti traktuojama kaip nerūpestingumo ar netinkamai suteiktos gydymo paslaugos pasekmė. Taip pat nesutinka su eksperto M. K. išvada, kad komplikacija buvo netinkamai įvertinta ir gydyta, o tinkamas gydymas buvo paskirtas tik tada, kai pati pacientė vėliau kreipėsi į gydytoją A. S., nes gydytojas A. S. gydė ne atrofinius pakitimus, o vėl atsinaujinusį epikondilitą. Epikondilitą diagnozavo ir kiti vėliau pacientę gydę reumatologai. Atsiradę odos atrofiniai pakitimai nesutrikdo alkūnės funkcijos. Vėlesniuose tyrimuose bei operacijos metu jokių struktūrinių alkūnės sąnario ar aplinkinių audinių pažeidimų, sietinų su injekcija, nenustatyta. Atsakovo komisija savo sprendime nenurodė, kuo būtent konkrečiai pasireiškė ieškovo KMUK darbuotojų kaltė, gydant L. P., nes tokios kaltės ir nėra. Bylos nagrinėjimo metu prašymo skirti ekspertizę nepalaikė, ekspertizės skirti neprašė, nesutiko mokėti už jos atlikimą. Nurodė, kad ieškiniui pagrįsti užtenka byloje esančių įrodymų.
Atsakovas su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad 2005-08-10 pacientė L. P. bendrosios praktikos gydytojo siuntimu atvyko konsultacijai į KMUK dėl birželio mėnesį prasidėjusių dešinės alkūnės skausmų, subfebrilios kūno temperatūros, silpnumo, nuovargio pojūčių bei padidėjusio prakaitavimo. Pacientę konsultavo gydytoja M. P., kurį šią nusiuntė kraujo bei šlapimo tyrimams atlikti. Atvykus į KMUK, pacientė buvo informuota, kad tyrimai yra geri, o skausmui sumažinti gydytoja gali suleisti vaistus į pačią alkūnę. Pacientei nebuvo paaiškinta apie vaisto veikimą, kontraindikacijas, leistiną kiekį bei galimą šalutinį poveikį. Pacientės parašas ant ambulatorinio pacientės supažindinimo ir sutikimo dėl jos tyrimo ir gydymo lapo, pirmą atvykimo į KMUK dieną (2005-08-10), neprilygsta tinkamam pacientės informavimui, nes pacientės ambulatorinėje kortelėje nėra jokių įrašų apie gydymo plano sudarymą, atskirus gydymo etapus, skirtingas jų taikymo galimybes, priklausomai nuo tyrimų rezultatų. Pažymėjo, kad pirmąją vizito pas gydytoją dieną dar nebuvo aiškūs tyrimų rezultatai, nebuvo galimas gydymo metodų nustatymas bei parinkimas. Jokie kiti alternatyvūs gydymo būdai pacientei nebuvo pasiūlyti. Atsižvelgiant į alkūnės sąnario dydį, pacientei skirta vaisto Kenalog dozė – 40 mg, buvo per didelė, kas padidina neigiamų šalutinių pasekmių poveikių ir galimų komplikacijų tikimybę. Dėl taikyto gydymo vaistu Kenalog pacientei kilo komplikacija – poodinių audinių atrofija. Pacientei padarytą neturtinę žalą Komisija įvertino 35000,00 Lt suma.
Tretysis asmuo L. P. su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad 2007-02-28 kreipėsi į LR SAM Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisiją dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo iš ieškovo. 2007-07-03 komisija priėmė sprendimą, kuriuo iš dalies patenkino jos prašymą ir pripažino jos teisę gauti iš ieškovo 35000,00 Lt neturtinės žalos atlyginimui. Priimant sprendimą komisija rėmėsi ekspertų I. B. ir M. K. išvadomis. Ekspertai, atsakydami į komisijos pateiktus klausimus, nustatė, kad ji buvo ištirta pakankamai, tačiau jos vėlesnis gydymas bei priežiūra buvo neadekvati jos būklei. Komisijos sprendimas pagrįstas ir teisėtas, nes priimant sprendimą komisija įvertino ieškovo pateiktą medžiagą, jos pačios parodymus bei ekspertų išvadas. Ieškovas neginčija ekspertų kompetencijos klausimo. Ieškovas nenurodė kokioje konkrečioje medicininėje literatūroje nurodytomis rekomendacijomis skyrė jai vaistą. Jos sveikatos sutrikimo pobūdis, besitęsiantys skausmai bei odos pakeitimai sukėlė papildomą medikų pareigą stebėti ją pooperacinių periodu. Ieškovas nepateikė įrodymų, kad besitęsiant komplikacijoms, jo darbuotojai būtų atlikę bent minimalią priežiūrą ar kontrolę. Dėl kilusių komplikacijų ji patyrė didelį fizinį skausmą bei dvasinius išgyvenimus, nebegali dirbti norimo darbo, jai buvo nustatytas 45 proc. nedarbingumas.
Tretysis asmuo M. P. bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad pacientei L. P. nustatyta lyga epikondilitas 30 procentų atvejų yra nepagydoma. Tai profesinė liga, kuri nėra išgydoma vien vaistiniais preparatais. Pacientės siuntime buvo nurodyta, kad ji buvo gydoma nesteroidiniu vaistu cerebreksu. Pacientės atveju karščiavimas nebuvo kenalogo kontraindikacija, nes, atlikus visus tyrimus, pacientės organizme uždegimų nenustatyta. Kenalog injekcija gali sukelti tam tikras komplikacijas, tačiau pacientei nei viena iš vaisto informaciniame lapelyje nurodytų komplikacijų nekilo. Apie tai, kokios gali kilti komplikacijos pacientei buvo išaiškinta, ji buvo tinkamai informuota, tačiau ne kiekvienas gydytojo žodis yra įrašomas į medicininę kortelę. Pirmo vizito į KMUK metu pacientė pasirašė, kad yra supažindinta su gydymu ir galimomis komplikacijomis ir sutinka su gydymu. Pacientei atsiradusi poodinių audinių atrofija nesusijusi su jos nedarbingumu. Nesutiko, kad būtų paskirta ekspertizė.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto trečias apylinkės teismas 2008 m. balandžio 30 d. sprendimu ieškinį atmetė, bei priteisė trečiajam asmeniui L. P. iš ieškovo VšĮ Kauno medicinos universiteto klinikų 1 780 Lt atstovavimo išlaidų. Konstatavo, kad iš byloje esančių rašytinių įrodymų, trečiojo asmens M. P. paaiškinimų, liudytojo M. K. parodymų, nustatyta, kad pacientė L. P. vaistų kenalog suleidimo metu karščiavo. Ūmus karščiavimas yra vaisto kenalog kontraindikacija. Nors atlikus tyrimus uždegimo pacientės organizme rasta nebuvo, tačiau karščiavimo priežastis nenustatyta. Paciantės karščiavimas injekcijos metu sudarė papildomą riziką komplikacijų atsiradymui, todėl ši aplinkybė buvo labai reikšminga ir pacientė privalėjo būti apie ją visapusiškai informuota iki vaisto Kenalog suleidimo, tačiau informuota nebuvo. Pacientė pirmą vizito dieną, 2005-08-10, KMUK pasirašė ambulatorinio paciento supažindinimo ir sutikimo dėl jo tyrimo ir gydymo lape. Vaistas Kenalog suleistas buvo 2005-08-17, t.y., po savaitės. Nei 2005-08-10 pasirašytame ambulatorinio paciento supažindinimo ir sutikimo dėl jo tyrimo ir gydymo lape, nei kituose medicininiuose dokumentuose nėra užfiksuota, kad pacientei buvo išaiškinta gydymo Kenalog vaistu specifika, minėto vaisto indikacijos, kontraindikacijos, galimi šalutiniai poveikiai ar komplikacijos, kitokio gydymo galimybės. Pažymėjo, kad pirmąją vizito KMUK dieną dar nebuvo aiškūs tyrimų rezultatai, nebuvo galimas gydymo metodų nustatymas bei parinkimas, todėl pacientės 2005-08-10 pasirašytas ambulatorinio paciento supažindinimo ir sutikimo dėl jo tyrimo ir gydymo lapas vertintinas kaip L. P. sutikimas tyrimams atlikti. Ieškovo nurodyta aplinkybė, kad L. P. vaistą injekcijai pirko pati, ir turėjo galimybę supažinti su vaisto informaciniame lape nurodytais duomenimis, negali mažinti ieškovo atsakomybės, nes gydytojas nėra atleidžiamas nuo pareigos suteikti visą reikiamą informaciją pacientui jam suprantama forma, paaiškinant specialius medicininius terminus. Įvertinus byloje pateiktus medicininius dokumentus, kitus rašytinius įrodymus, liudytojo eksperto M. K. parodymus teismo posėdyje darytina išvada, kad L. P. ieškovo suteiktos sveikatos priežiūros paslaugos neužtikrino maksimaliaus atidumo, rūpestingumo ir kvalifikuotumo laipsnio, todėl nėra pagrindo tenkinti ieškovo ieškinio ir panaikinti LR Sveikatos apsaugos ministerijos Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos 2007-07-03 sprendimo Nr. 56-28.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovas VšĮ Kauno medicinos universiteto klinikos prašo Vilniaus miesto trečio apylinkės teismo 2008 m. balandžio 30 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Nurodo, kad pirmos instancijos teismas priimdamas sprendimą neatsižvelgė į faktines bylos aplinkybes ir nepagrįstai nurodė, kad pacientė Kenalog vaistų suleidimo metu karščiavo, ir tai esą padidino šalutinių reiškinių riziką. Liudytojas M. K. nurodė, jog kontraindikacija Kenalogo injekcijai būtų ūmus karščiavimas, tačiau gydytoja M. P. buvo nustačiusi ne ūminį, o ilgalaikį subfebrilų karščiavimą, dėl kurio paskyrė atitinkamus tyrimus, ir tik gavusi jų rezultatus ir įsitikinusi kad nėra infekcijos požymių, atliko injekciją. Liudytojas M. K. sutiko, kad ilgalaikis subfebrilus karščiavimas, patikrinus dėl infekcijos, vertintinas kitaip, nei ūminis karščiavimas.
Apeliantas nesutinka su teismo išvada, kad pacientė nebuvo visapusiškai informuota apie karščiavimą kaip apie reikšmingą aplinkybę iki Kenalog vaisto suleidimo. Pirmą apsilankymo dieną pacientė pasirašė sutikimą dėl tyrimų ir gydymo lape, o tai rodo, kad jai buvo paaiškintas skiriamų tyrimų tikslas, įskaitant ir priežastį atlikti numatytą Kenalogo injekciją ne tą pačią dieną kai kreipėsi, bet tada kai bus gauti tyrimų rezultatai ir įsitikinta dėl infekcijos nebuvimo. Pacientės parašas vertintinas kaip jos sutikimo dėl viso gydymo plano, įskaitant ir tyrimus ir injekciją.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas rėmėsi liudytojo M. K. parodymais, tačiau liudytojas bylos nagrinėjimo metu pripažino, kad nebuvo įsigilinęs į visas aplinkybes, ir rašydamas atsakymus į komisijos klausimus manė, kad yra įvykusios pūlingos komplikacijos po Kenalog injekcijos. Liudytojas teismo posėdžio metu gavęs galimybę susipažinti su byloje esančiais dokumentais sutiko, kad pūlingų komplikacijų pacientei nebuvo sukelta. Jis taip pat sutiko, kad vėliau dėl atsinaujinusių skausmų kreipiantis pacientei į kitus gydytojus ir kitas gydymo įstaigas (Greitosios pagalbos ligoninę ir ten atliktą operaciją), buvo diagnozuotas epikondilitas, o ne Kenalogo injekcijos komplikacijos. M. K. taip pat sutiko, kad ligos atsinaujinimui įtakos galėjo turėti pacientės profesinė veikla, ir kad ligos atsinaujinimas yra galimas, liga nėra išgydoma. Teismas neįvertino aplinkybės, kad liudytojas pripažino, jog komisijai rašė ne apie tą komplikaciją, kuri įvyko. Ekspertas klaidą pripažino ir bylos nagrinėjimo metu.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas LR SAM prašo Vilniaus miesto trečio apylinkės teismo 2008 m. balandžio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, jog ieškovas atsisakė atlikti nepriklausomą ekspertizę, o specialistas M. K. bylos nagrinėjimo metu palaikė savo išvadas.
Atsiliepimu į apeliacinį skundą tretysis asmuo L. P. prašo Vilniaus miesto trečio apylinkės teismo 2008 m. balandžio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą, bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, jog pirmos instancijos teismas visapusiškai ištyrė byloje surinktus įrodymus, tinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1, 2 d.).
Žemesnės instancijos teismas
Byloje nustatyta, kad tretysis asmuo L. P. bendrosios praktikos gydytojos siuntimu 2005-08-10 kreipėsi į KMUK konsultacinę polikliniką, dėl dešinės alkūnės skausmų. KMUK pacientę konsultavo gydytoja, tretysis asmuo, M. P.. 2005-08-10 L. P. pasirašė ambulatorinio paciento supažindinimo ir sutikimo dėl jos tyrimo ir gydymo lape, jai atlikti kraujo bei šlapimo tyrimai (1t., b.l.25), bei diagnozuotas ilgalaikis subfebrilus karščiavimas ir dešinės rankos alkūnės lateralinis epikondilitas. 2005-08-17 pacientei atlikta lokali 40 ml Kenalogo (vaisto) injekcija. 2005-11-02 pacientė bendrosios praktikos gydytojo siuntimu pakartotinai kreipėsi į gydytoją reumatologę M. P. dėl atsinaujinusių alkūnės skausmų. Jai nustatyti atrofiniai pakitimai poodės audiniuose, epikondilito simptomai, rekomenduotas konservatyvus gydymas. Dėl odos pakitimų konsultavo dermatologas, kuris patvirtino lipoatrofiją. 2006-07-24 Vilniaus Greitosios pagalbos universitetinėje ligoninėje L. P. buvo operuota dėl epikondilito. 2007-02-28 L. P. kreipėsi į LR SAM Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisiją, dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo iš KMUK, dėl netinkamo jos gydymo. LR SAM Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija 2007-07-03 sprendimu Nr. 56-28 iš dalies tenkino L. P. prašymą ir pripažino L. P. teisę gauti iš ieškovo 35 000 Lt neturtinės žalos (b.l. 7-11). Ieškovas KMUK prašo panaikinti minėtą sprendimą nurodydamas, jog pacientei sveikatos priežiūros paslaugos buvo tinkamai suteiktos, todėl nepagrįstai pripažinta, jog KMUK turi atlyginti pacientei 35 000 Lt neturtinę žalą.
Taigi, nagrinėjamu atveju byloje kilęs ginčas dėl valstybinės sveikatos priežiūros įstaigos darbuotojų įstatymo pagrindu teiktų gydymo paslaugų kokybės.
Sveikatos priežiūros įstaigos atsakomybė už joje dirbančių gydytojų kaltais veiksmais teikiant sveikatos priežiūros paslaugas padarytą žalą pacientams (Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įst. 13 str. 1 d.) yra deliktinė civilinė atsakomybė (LR CK 6.283 str., Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įst.12 str.), konstatuojama tada, kai nustatytos visos bendrosios civilinės atsakomybės sąlygos – neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, žalą padariusio asmens kaltė (LR CK 6.246, 6.247, 6.248, 6.249 str.). Neteisėtus veiksmus, žalos faktą ir dydį bei priežastinį ryšį turi įrodyti asmuo, reikalaujantis žalos atlyginimo. Žalą padariusio asmens kaltė preziumuojama, todėl tol, kol ši prezumpcija nepaneigta, kaltės įrodinėti nereikia (LR CK 6.248 str. 1 d.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas bylose dėl žalos, padarytos netinkamu gydymu, laikosi pozicijos, kad, vertinant gydytojo veiksmus ir sprendžiant civilinės atsakomybės už paciento sveikatos sužalojimą klausimą, turi būti taikomas atidaus, dėmesingo, rūpestingo, kvalifikuoto gydytojo elgesio standartas. Pacientą ir gydytoją (sveikatos priežiūros įstaigą) sieja prievolė, kurios turinį sudaro gydytojo (sveikatos priežiūros įstaigos) pareiga užtikrinti, kad ši prievolė būtų vykdoma dedant maksimalias pastangas, t.y., užtikrinant maksimalų atidumo, rūpestingumo, atsargumo ir kvalifikuotumo laipsnį. Sprendžiant dėl gydytojo veiksmų teisėtumo turi būti remiamasi ne tik teisės aktų, reglamentuojančių medicininių paslaugų teikimą, bet ir gydytojų profesinės etikos, medicinos praktikos nuostatomis. Pagal LR Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įst. 14 str. (2004-07-13 įst. Nr. IX-2361 redakcija) laikoma, kad yra sveikatos priežiūros įstaigos ir jos darbuotojų kaltė, jei teikiant sveikatos priežiūros paslaugas buvo pažeisti sveikatos priežiūros paslaugų teikimą reglamentuojantys teisės aktų reikalavimai, patvirtintos diagnostikos bei gydymo metodikos ir tie pažeidimai sukėlė paciento sveikatos pablogėjimą ar mirtį; taip pat laikoma, kad yra sveikatos priežiūros įstaigos ir jos darbuotojų kaltė, jei nurodyti reikalavimai nebuvo pažeisti, bet paciento sveikatos pablogėjimą ar mirtį sukėlė sveikatos priežiūros paslaugas teikiančių asmenų tyčia arba šie asmenys nebuvo tiek rūpestingi ir apdairūs, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina.
Apeliantas nurodo, kad pirmos instancijos teismas priimdamas sprendimą neatsižvelgė į faktines bylos aplinkybes ir nepagrįstai nurodė, kad pacientė Kenalog vaistų suleidimo metu karščiavo, ir tai esą padidino šalutinių reiškinių riziką. Kontraindikacija Kenalogo injekcijai būtų tik ūmus karščiavimas, o gydytoja nustačiusi ne ūminį, o ilgalaikį subfebrilų karščiavimą.
Pirmos instancijos teismas konstatuodamas, jog nėra pagrindo naikinti LR SAM Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos 2007-07-03 sprendimo Nr. 56-28, vadovavosi byloje pateiktais rašytiniais įrodymais, bei ekspertų – docentės L. B. ir docento M. K. išvadomis. Minėtų ekspertų išvadose yra konstatuota, jog padarytų tyrimų kiekis buvo pakankamas, tačiau paskirtas gydymas nebuvo visai tinkamas. Suleista 40 mg Kenolog vaisto dozė buvo labai didelė, ir nuo šių vaistų gydymas nepradedamas. Objektyvių duomenų, kokiais vaistais pacientė buvo gydyta iki kreipimosi į KMUK, gydytoja neturėjo. Kenolog injekcija suleista karščiuojančiai pacientei, o tai yra rimta kontraindikacija. Karščiavimo priežastis nebuvo nustatyta, o komplikacija po Kenologo injekcijos suleidimo gydytojos nebuvo tinkamai įvertinta ir adekvačiai gydyta (1t., b.l.31). Doc. M. K. pakartotinai bylą nagrinėjant pirmos instancijos teisme pakartojo šias išvadas (2t., b.l.29-30), bei pažymėjo, kad po Kenolog suleidimo pacientei pasireiškė komplikacijos – odos pigmentacijos, poodinių audinių atrofiją ir sutriko alkūnės funkcija (2t., b.l.30). Išvadas pateikė docentė L. B. ir docentas M. K., t.y., šios srities specialistai, todėl abejoti šiomis išvadomis nėra pagrindo. Ieškovas nagrinėjant bylą pakartotinai pirmos instancijos teisme atsisakė ekspertizės nurodydamas, jog byloje yra pakankamai duomenų ieškiniui pagrįsti (2t., b.l.32-33). Taigi, vertinant byloje pateiktus rašytinius įrodymus bei ekspertų išvadas, dėl netinkamo pacientės gydymo tiek iki komplikacijų, tiek po jų, leidžia daryti išvadą, jog yra visos civilinės atsakomybės sąlygos, todėl pirmos instancijos teismas neturėjo teisinio pagrindo panaikinti skundžiamo LR SAM 2007-07-03 komisijos sprendimo Nr. 56-28.
Apeliantas nesutinka su teismo išvada, kad pacientė nebuvo visapusiškai informuota apie karščiavimą kaip apie reikšmingą aplinkybę iki Kenalog vaisto suleidimo. Nurodo, jog pacientės parašas vertintinas kaip jos sutikimo dėl viso gydymo plano, įskaitant ir tyrimus ir injekciją. Kolegija nesutinka su šiais apelianto argumentais.
Vadovaujantis LR Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įst. 6 str. 1 d. pacientas turi teisę gauti informaciją apie sveikatos priežiūros įstaigose teikiamas paslaugas ir galimybes jomis pasinaudoti. Pacientas turi teisę į informaciją apie savo sveikatos būklę, ligos diagnozę, medicininio tyrimo duomenis, gydymo metodus ir gydymo prognozę. Informuodamas apie gydymą, gydytojas turi paaiškinti pacientui gydymo eigą, galimus gydymo rezultatus, galimus alternatyvius gydymo metodus ir kitas aplinkybes, kurios gali turėti įtakos paciento apsisprendimui sutikti ar atsisakyti siūlomo gydymo, taip pat apie pasekmes atsisakius siūlomo gydymo. Informacija pacientui turi būti pateikta atsižvelgiant į jo amžių ir sveikatos būklę, jam suprantama forma, paaiškinant specialius medicinos terminus (6 str. 4 d.). Šio įstatymo 8 str. 1 d. nustatyta, kad pacientai, įskaitant nepilnamečius pacientus nuo 16 iki 18 metų, gali būti gydomi arba jiems teikiama kokia kita sveikatos priežiūra ar slauga, tik kai yra jų sutikimas. Kai laikantis sveikatos priežiūros normų yra galimybė rinktis diagnostikos ir gydymo metodikas, pacientas turi būti supažindintas su šių metodikų ypatybėmis ir jam turi būti suteikta pasirinkimo galimybė. Pacientų, įskaitant nepilnamečius pacientus nuo 16 iki 18 metų, pasirinkimas įforminamas raštu (8 str. 2 d.). Prieš prašant paciento sutikimo, pacientui (jo atstovui) išaiškinami intervencijos į paciento sveikatą tikslas, pobūdis, padariniai ir pavojai. Asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikėjas apie visas asmens sveikatos priežiūros paslaugas turi įrašyti į paciento medicinos dokumentus. Sutikimas dėl paslaugų, dėl kurių nesudaryta sveikatos priežiūros paslaugų sutartis, patvirtinamas paciento (jo atstovo) parašu paciento medicinos dokumentuose (8 str. 3 d.).
Byloje nustatyta, kad pacientė 2005-08-10 pirmo KMUK apsilankymo dieną pasirašė ambulatorinio paciento supažindinimo ir sutikimo dėl jo tyrimo ir gydymo lape. 2005-08-10 pacientei buvo atlikti tyrimai, o Kenolog vaistai suleisti tik 2005-08-17. Pirmąją vizito KMUK dieną nebuvo žinomi pacientės tyrimų rezultatai ir atitinkamai galimi gydymo metodai. Todėl pirmos instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad 2005-05-10 pacientės pasirašymas ambulatorinio paciento supažindinimo ir sutikimo dėl jo tyrimo ir gydymo lape yra vertintinas kaip pacientės sutikimas dėl tyrimų atlikimo, o ne dėl jos tolimesnio gydymo. Medicininiuose dokumentuose nėra užfiksuota, jog pacientė buvo tinkamai supažindinta su jos gydymo galimybėmis, Kenolog vaisto indikacijomis, kontraindikacijomis, galimomis komplikacijomis, todėl nėra pagrindo pripažinti, jog buvo įvykdytos LR Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įst. 6 str. bei 8 str. nuostatos, t.y., kad pacientė buvo tinkamai supažindinta apie galimus gydymo metodus, apie gydymo prognozę, galimybę rinktis diagnostikos ir gydymo metodikas, kad buvo supažindinta su šių metodikų ypatybėmis, intervencijos tikslu, pobūdžiu, padariniais ir pavojais.
Apeliantas nurodo, jog pirmos instancijos teismas priimdamas sprendimą rėmėsi eksperto M. K. išvada, tačiau šią išvadą M. K. bylos nagrinėjimo metu paneigė. Kolegija atmeta šiuo apelianto argumentus.
Docentas M. K. savo išvadoje konstatavo, kad Kenolog injekcija suleista karščiuojančiai pacientei, o tai yra rimta kontraindikacija. Karščiavimo priežastis nebuvo nustatyta, o komplikacija po Kenolog injekcijos suleidimo gydytojos nebuvo tinkamai įvertinta ir adekvačiai gydyta (1t., b.l.31). Doc. M. K. pakartotinai bylą nagrinėjant pirmos instancijos teisme pakartojo šias išvadas (2t., b.l.29-30), bei pažymėjo, kad po Kenolog suleidimo pacientei pasireiškė komplikacijos – odos pigmentacijos, poodinių audinių atrofiją ir sutriko alkūnės funkcija (2t., b.l.30). Kenolog vaistus galima skirti kai nėra karščiavimo bei prieš tai turi būti atliktas atitinkamas gydymas nesteroidiniais vaistais. Tuo tarpu gydytoja M. P. gydymą pradėjo nuo Kenolog injekcijos. Iš bylos medžiagos matyti, kad objektyvių duomenų gydytoja M. P. apie pacientės gydymą iki jos atvykimo į KMUK neturėjo. Docentas M. K. pažymėjo, kad pradėti gydymą nuo Kenolog injekcijos nepriimta, nes prieš tai turėjo būti skirtas kitas gydymas. Po Kenolog vaisto suleidimo pacientei pasireiškė komplikacijos, tačiau ir tada pacientė nebuvo adekvačiai gydyta. Bylos nagrinėjimo metu ieškovas atsisakė ekspertizės, taigi, kitų objektyvių duomenų paneigiančių Docento M. K. išvadas bei argumentus, kuriais remiantis apeliacinės instancijos teismas turėtų teisinį pagrindą pripažinti ieškinį pagrįstu, ir panaikinti skundžiamą LR SAM Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos 2007-07-03 sprendimą Nr. 56-28, byloje nėra. Taigi, byloje nėra pateikta kitų objektyvių duomenų, kuriais remiantis apeliacinės instancijos teismas turėtų pagrindą padaryti priešingas išvadas, nei pirmos instancijos teismas.
Pagal LR Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įst. 14 str. (2004-07-13 įst. Nr. 9-2361 redakcija) laikoma, kad yra sveikatos priežiūros įstaigos ir jos darbuotojų kaltė, jei teikiant sveikatos priežiūros paslaugas buvo pažeisti sveikatos priežiūros paslaugų teikimą reglamentuojantys teisės aktų reikalavimai, patvirtintos diagnostikos bei gydymo metodikos ir tie pažeidimai sukėlė paciento sveikatos pablogėjimą ar mirtį; taip pat laikoma, kad yra sveikatos priežiūros įstaigos ir jos darbuotojų kaltė, jei nurodyti reikalavimai nebuvo pažeisti, bet paciento sveikatos pablogėjimą ar mirtį sukėlė sveikatos priežiūros paslaugas teikiančių asmenų tyčia arba šie asmenys nebuvo tiek rūpestingi ir apdairūs, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina.
Nagrinėjamu atveju gydytoja gydžiusi pacientę Kenolog injekcija pacientei suleido neturėdama objektyvių duomenų, kuo pacientė buvo gydyta iki jai kreipiantis KMUK, Kenolog vaistai buvo suleisti pacientei karščiuojant ir nenustačius karščiavimo priežasties. Kenolog injekcija karščiuojančiai pacientei yra rimta kontraindikacija. Po Kenolog suleidimo pacientei pasireiškė komplikacijos – odos pigmentacijos, poodinių audinių atrofija, sutriko alkūnės funkcija, tačiau ir po komplikacijų pacientė nebuvo adekvačiai gydyta. Taigi nustačius šias aplinkybes apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pacientei teikiant sveikatos priežiūros paslaugas buvo pažeisti sveikatos priežiūros paslaugų teikimą reglamentuojantys teisės aktų reikalavimai, gydymo metodikos ir tie pažeidimai sukėlė paciento sveikatos pablogėjimą. Esant šioms aplinkybėms bei vadovaujantis LR Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įst. 13 str. 1 d., sveikatos priežiūros įstaiga privalo atlyginti žalą, padarytą pacientams dėl šios įstaigos ar jos darbuotojų kaltės teikiant sveikatos priežiūros paslaugas.
Taikant civilinę atsakomybę už neturtinę žalą turi būti stengiamasi kiek įmanoma teisingiau bei adekvačiau kompensuoti nukentėjusiam padarytą žalą, sušvelninti jo patirtas kančias, neutralizuoti negatyvius išgyvenimus bei neteisėtų veiksmų pasekmes, o taip pat suteikti galimybę įgyti materialius ir/ ar nematerialius gėrius, t.y., nukreipti pinigines lėšas į moralinį ar materialinį pasitenkinimą bei teigiamas emocijas. Neturtinės žalos atlyginimo atveju objektyviai neįmanomas visiško nuostolių atlyginimo principo realizavimo, todėl nustatant kompensacijos už neturtinę žalą dydį, vadovaujamasi adekvatumo principu, reiškiančiu, kad kompensacijos dydis turi atitikti padarytos žalos dydį, į kokią vertybę buvo pasikėsinta, kokia jos vieta vertybių sistemoje. Nustatant kompensacijos už neturtinę žalą dydį, vadovaujamasi principu, kad aukštesnio laipsnio, masto, stiprumo, bei intensyvumo fiziniai ir dvasiniai išgyvenimai kompensuotini didesne pinigų suma. Nustatant kompensaciją už neturtinę žalą dydį, įvertinami nukentėjusiojo patirti fiziniai ir dvasiniai išgyvenimai, įtaka jo profesinei ir darbinei veiklai, pasekmes visuomeninei ir su darbu nesusijusiai laisvalaikio veiklai, įtaką šeimyniniam bei asmeniniam gyvenimui, santykiams su aplinkiniais, bendravimo įgūdžiams, pasekmes tolimesnei savijautai, asmenybei, vidiniam pasauliui, gyvenimo kokybei, dėl sveikatos sutrikdymo turtinės ir neturtinės pasekmės, tiek ir ateityje galintys atsirasti pasikeitimai įvairiose nukentėjusiojo gyvenimo sferoje.
Nagrinėjamu atveju pacientė prarado 45 proc. darbingumo, t.y., neteko galimybės užsiimti profesine veikla, neteko pragyvenimo šaltinio, kai tuo tarpu augina tris vaikus, negali gyventi visaverčio gyvenimo, patyrė skausmą ir dvasinius išgyvenimus. Taigi, LR SAM Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos 2007-07-03 sprendimu Nr. 56-28 pripažinta teisė pacientei į 35 000 Lt neturtinę žalą yra adekvati kompensacija dėl pacientei padarytos žalos.
Vadovaujantis LR CPK 93 str., atmetus apeliacinį skundą iš apelianto priteistinos bylinėjimosi išlaidos. Tretysis asmuo L. P. prašo priteisti 2 420 Lt bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme, tačiau nepateikia rašytinių įrodymų, jog realiai sumokėjo 2 420 Lt atstovavimo išlaidas pagal advokato K. J. 2009-12-15 sąskaitą faktūrą Nr.144/2009. Nesant rašytinių įrodymų apie minėtos sąskaitos apmokėjimą (banko išrašo apie gautas ar pervestas lėšas, ar grynų pinigų pajamų orderio, L. P. atstovavimo išlaidos nepriteistinos.
Kolegija, išnagrinėjusi bylos medžiagą, apeliacinio skundo argumentus, ginčo šalių bei jų atstovų pasisakymus ginčo klausimu ir juos įvertinusi (LR CPK 185 str.) konstatuoja, jog pirmos instancijos teismas teisingai taikė ir aiškino materialines bei procesines teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti pirmos instancijos teismo sprendimą, todėl apeliacinis skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 str. 326 str. 1 d. 1 p., kolegija,
nutarė:
Vilniaus miesto trečio apylinkės teismo 2008 m. balandžio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.