- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-03-21
- Bylos Nr.
- 2A-140-357/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 2-47-3-00461-2010-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rasa Bartašienė (pirm.), Egidijus Mockevičius, Regina Agota Gutauskienė
- Ieškovas
- S. S.
- Atsakovas
- A. S.
- Kategorijos
- 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.18pavadinimo nepavyko patikrinti
Teisėja A. Alčauskienė Teisminio proceso Nr. 2-47-3-00461-2010-0
NUTARTIS
2011 m. kovo 21 d.
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės S. S. ir atsakovo A. S. apeliacinius skundus dėl Telšių rajono apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 11 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-779-671/2010 pagal ieškovės S. S. ieškinį atsakovui A. S. dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio pakeitimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė S. S. ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydama iš atsakovo A. S. priteisti išlaikymą nepilnametei dukrai E., gim. 2004-08-15 po 1000 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui padavimo dienos iki dukros pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Taip pat prašė priteisti iš atsakovo visas bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
Telšių rajono apylinkės teismas 2010 m. lapkričio 11 d. sprendimu (2 t. 144–150 b. l.) ieškinį tenkino iš dalies, pakeitė 2007 11 21 Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimu patvirtinto išlaikymo dydį ir priteisė išlaikymą iš atsakovo A. S. nepilnametei dukrai E. S. po 650 litų kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos 2009 12 22 iki dukters pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, priteisė iš atsakovo A. S. 54 litus į valstybės pajamas, iš ieškovės S. S. – atsakovui A. S. 700 Lt bylinėjimosi išlaidų.
Teismas sprendime nurodė, kad 2007-11-21 Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimu bendru sutuoktinių sutikimu buvo nutraukta A. S. ir S. S. santuoka, patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurios 5p. nustatyta, kad po santuokos nutraukimo nepilnametės E. S. išlaikymui iki jos pilnametystės nustatoma 700 Lt per mėnesį suma; 500Lt skirs A. S., 200 Lt skirs S. S.. Sutarties 6 p. nustatyta, kad po santuokos nutraukimo A. S. įsipareigoja skirti savo dukrai E. S. 100 000Lt vienkartinę išmoką, kuri bus išmokėta per vieną mėnesį nuo A. S. asmeninės nuosavybės teise priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini), pardavimo, bet ne vėliau, kaip per keturis mėnesius nuo sprendimo nutraukti santuoką įsiteisėjimo dienos.
Teismas konstatavo, kad ieškovė nurodė, jog pasikeitė daug esminių aplinkybių, kurių nebuvo, nutraukiant santuoką ir nustatant išlaikymo dydį, tačiau įrodymų, pagrindžiančių ieškovės nurodytas aplinkybes, teismui nepateikė. Šalių santuoka buvo nutraukta 2007m. lapkričio 21d., todėl teismas padarė išvadą, kad santuokos nutraukimo metu ieškovės sveikata buvo blogesnė, ji tuo metu buvo net iš dalies nedarbinga, o šiuo metu nedarbingumo lygis ieškovei nėra nustatytas. Darbo užmokestis buvo sumažintas abiems šalims proporcingai gaunamam darbo užmokesčiui, todėl teismas laikė, kad šiuo aspektu abiejų šalių turtinė padėtis pablogėjo vienodai.
Teismas sutiko su atsakovo argumentais: ieškovė Kredito sutartį sudarė po santuokos nutraukimo, įgydama 2/3 dalis buto, todėl laikė, kad tai yra ieškovės asmeninė prievolė. Sudarant kredito sutartį ir prisiimant įsipareigojimus, ieškovė žinojo savo pajamas ir turėjo įvertinti ar sugebės vykdyti prisiimtus įsipareigojimus. Teismas sutiko su atsakovo argumentais, kad nutraukiant santuoką, abi šalys kaip kvalifikuoti teisininkai suprato santuokos nutraukimo sutarties pasekmes ir iki smulkmenų aptarė visas sąlygas. Tokiu būdu, į vaiko išlaikymo išlaidų skaičiuotę teismas neįtraukė 500 Lt, kurie buvo paskaičiuoti kaip kredito grąžinimo išlaidos.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas konstatavo, kad 1183,02 Lt suma iš esmės atspindi būtiniausias išlaidas vaiko poreikiams patenkinti ir atitinka protingumo reikalavimus. Nuo 2007 metų dvigubai pabrango mokestis už darželį, mergaitė yra gabi, ji ugdoma papildomai – lanko šokių pamokas (mėnesio mokestis 40Lt), ketina lankyti specializuotą menų gimnaziją. Vaikui, atsižvelgiant į jo gebėjimus, turi būti sudarytos materialinės sąlygos dalyvauti įvairiuose papildomuose užsiėmimuose, kultūros renginiuose, lankyti teatrus, koncertus, įgyti vaikui reikiamų priemonių jo gabumams lavinti, taip pat žaidimams ir pan. Teismas nurodė, kad absoliučiai visi vaiko norai ir poreikiai negali būti patenkinti, todėl atsižvelgė į protingus E. S. poreikius, kuriuos lemia būtent jos gabumai ir polinkiai, bei į abiejų šalių materialinę padėtį. Nors nutraukiant santuoką, atsakovas vaiko išlaikymui skyrė ne tik periodines išmokas, bet ir vienkartinę išmoką, tačiau vienkartinė išmoka yra investuota į vaiko turtą, panaudota išskirtinai vaiko interesais ir užtikrino vaikui būstą, o vaiko pilnaverčiam vystymuisi reikalingos kasdieninės periodinės lėšos. Atsakovas, šiuo metu indeksuojant nustatytą išlaikymo dydį, moka kas mėnesį dukters išlaikymui 595 Lt. Nutraukiant santuoką, šalys buvo paskaičiavę išlaidas, susijusias su vaiko išlaikymu ir nusprendę vaiko išlaikymui skirti 700 Lt per mėnesį (ieškovė – 200 Lt kas mėnesį, atsakovas – 500 Lt kas mėnesį). Teismas konstatavo, kad ši suma nėra maža, tačiau vaikui augant, vaiko poreikiai taip pat išaugo, o ieškovės turtinė padėtis, lyginant su atsakovo, pablogėjo. Atsakovo darbo užmokesčio vidurkis yra apie 5500 Lt, ieškovės – apie 2500 Lt. Teismas konstatavo, kad abi šalys turi panašaus dydžio kreditinius įsipareigojimus, tačiau nutraukiant santuoką, ieškovė kreditinių įsipareigojimų neturėjo. Atsakovo turtinė padėtis yra geresnė negu ieškovės, tačiau atsakovui gimė dar viena dukra – V., todėl priteisiant išlaikymą negali būti pabloginta kitų šeimos narių padėtis. Teismas atkreipė dėmesį, kad ieškovė taip pat turi pareigą imtis priemonių, atsižvelgiant į savo amžių, patirtį, profesines galimybes, kad gautų didesnes pajamas ir galėtų skirti didesnį nei 200 Lt dukters išlaikymą.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovė S. S. prašo pakeisti Telšių rajono apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 11 d. sprendimo dalį, kuria pakeistas išlaikymo dydis ir priteisti išlaikymą E. S. kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 1000 Lt nuo ieškinio padavimo dienos (2009-12-22) iki dukters pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Apeliacinės instancijos teismui nustačius, kad Telšių rajono apylinkės teismo sprendimo dalis, kuria priteistas išlaikymas nepilnamečiam vaikui yra teisėta ir pagrįsta, ištaisyti skaičiavimo klaidą, nurodant, kad iš atsakovo A. S. nepilnametei durai E. S. išlaikymui priteista 773,50 litų kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Apeliantė taip pat prašo panaikinti Telšių rajono apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 11 d. sprendimo dalį, kuria iš ieškovės S. S. priteistos 700 Lt bylinėjimosi išlaidos atsakovui A. S., atleisti ją nuo žyminio mokesčio sumokėjimo ir nuo bet kokių išlaidų, susijusių su šios civilinės bylos nagrinėjimu, priteisti iš atsakovo visas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, neatsižvelgė į deklaruojamą prioritetinių vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principą. Po santuokos nutraukimo ir išlaikymo priteisimo, žymiai išaugo dukters poreikiai. Šį pasikeitimą lėmė ne tik žymus maisto, aprangos, mokesčio už darželio lankymą, kuris padidėjo daugiau nei du kartus ir kitų kainų išaugimas, tačiau atsirado ir naujų išlaidų skirtų dukrai išlaikyti. Be to, ieškovė buvo priversta imti kreditą būstui įsigyti. Vien paskolos apmokėjimui kiekvieną mėnesį ieškovė bankui sumoka 1000 Lt, privalo mokėti ir už komunalinius patarnavimus, dukrai tenkančių komunalinių mokesčių dalis yra apie 150 Lt. Ieškovės atlyginimas yra apie 2300 Lt, jis sumažėjo maždaug 400 Lt. 2007-12-11 ieškovei buvo nustatytas 50 procentų darbingumo praradimas, ji periodiškai turi vartoti vaistus, maisto papildus, kuriems per mėnesį išleidžia 100 - 200 Lt. Be to, apeliantė nebegauna Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos skirtų išmokų vaikui - 50 Lt kiekvieną mėnesį. Taigi, šeimos pajamos yra sumažėjusios apie 800 Lt, o tai yra esminis šeimos turtinės padėties pasikeitimas.
2. Atsakovas A. S. kiekvieną mėnesį gauna apie 5 500 Lt, jo finansinė padėtis yra itin gera, tuo tarpu savo nepilnametei dukrai skiria lėšų, kurių nepakanka net būtiniems poreikiams patenkinti. Kadangi atsakovo pajamos akivaizdžiai didesnės, jis turi prisiimti didesnę dalį išlaidų, reikalingų vaikui išlaikyti. Nustatant išlaikymo dydį, būtina atsižvelgti ir į tai, kad dukra gyvena kartu su ieškove.
Teismas nepagrįstai teigia, kad ieškovė nepateikė duomenų apie savo sveikatos būklės
pablogėjimą. Teismui apeliantė pateikė tokį dokumentą, kokį jai išdavė kompetentinga institucija-Jūrininkų PSPC gydytojai, jų komisija. Be to, šios kategorijos bylose teismas gali būti aktyvus.
Vaiko poreikis turėti gyvenamąjį būstą užtikrinamas teisės aktuose įtvirtinant vaiko teisę į gyvenamąjį būstą (Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 13 straipsnis). Tuo atveju, kai tėvų turtinė padėtis leidžia, vaiko teisei į būstą užtikrinti turi būti skiriama tiek lėšų, kad vaikui būtų sudaryta galimybė turėti atskirą kambarį, būstas turėtų patogumus, kurie galimi vaiko ir tėvo (motinos) gyvenamojoje vietovėje. Išlaidas, susijusias su vaiko teisės į gyvenamąjį būstą tenkinimu, sudaro: tinkamo būsto nuomos išlaidos, išlaidos būsto priežiūrai, remontui, šildymui, komunalinių patarnavimų išlaidos ir kitos, tenkančios vaiko daliai. Atsakovas yra visiškai atsiribojęs nuo bet kokio rūpinimosi dukra, jos poreikiais, atitinkamai jis neprisideda ir prie gyvenamosios vietos užtikrinimo.Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškinį patenkino 30 procentų, todėl iš atsakovo priteisė 650 Lt išlaikymo nepilnametei dukrai E. Akivaizdu, kad buvo padaryta skaičiavimo klaida. A. S. šiuo metu dukters išlaikymui moka 595 Lt, todėl šią sumą padidinus 30 procentų, iš atsakovo turėjo būti priteista 773, 50 Lt suma.Atsakovas A. S. turi aukštąjį teisinį išsilavinimą ir advokato pagalba
atsakovui A. S. nebuvo objektyviai būtina, jam nebuvo būtinybės kreiptis į advokatą teisinės pagalbos, todėl turi būti atsisakoma priteisti išlaidas advokato pagalbai apmokėti.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas A. S. prašo panaikinti Telšių rajono apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 11 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, atitinkamai priteisti bylinėjimosi ir perskirstyti jau turėtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Pagrindas reikalauti keisti teismo nustatytą išlaikymo vaikui dydį yra svarbios aplinkybės, patvirtinančios tėvo (motinos) turtinės padėties pablogėjimą ar pagerėjimą arba vaiko poreikių pasikeitimą, kurie turi būti esminiai. Spręsdamas dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, visų pirma teismas turi įsitikinti esminių išlaikymo pakeitimo sąlygų buvimu.Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas nenustatė esminių tėvo (motinos) turtinės padėties pablogėjimą ar pagerėjimą lemiančių aplinkybių, o sprendimą pakeisti išlaikymo dydį grindė tik nepilnamečio vaiko poreikių pasikeitimo sąlyga. Atsakovo turtinė padėtis yra pablogėjusi lyginant su ieškovės turtine padėtimi. Ieškovo pajamos nuo 2007 m. lapkričio 21 d., nėra padidėjusios, tuo tarpu atsakovas turi daugiau išlaidų, tarp jų ir išlaikytiniams, t.y. moka indeksuotą (95 Lt didesnį) išlaikymą nepilnametei dukrai E., taip pat atsakovas turi išlaikyti ir kitą savo nepilnametę dukrą V. Atsakovo turtinės padėties pasikeitimai pirmosios instancijos teismo turėjo būti tinkamai įvertinti. Teismo paminėjimas, jog atsakovas turi dar vieną išlaikytinį, yra tik formalus, nes sprendime nėra atskleista, kaip tai turi įtakos išlaikymo dydžio nustatymui, o išlaikymo vienam iš išlaikytinių padidinimas iki 650 Lt suponuoja išvadą jog teismas neatsižvelgė į išlaikymą teikiančiojo turtinę padėtį. Šiuos argumentus patvirtina ir nepagrįstos pirmosios instancijos teismo išvados dėl nepilnamečio vaiko poreikių ir jų proporcingumo tėvų turtinei padėčiai.Teismui konstatavus, jog atsakovo teikiamas išlaikymas nėra mažas, akivaizdu, jog jo padidinimą turi lemti aiškūs, pagrįsti ir esminiai vaiko poreikių pasikeitimai. Ieškovės pateikta vaiko išlaikymo išlaidų lentelė, apskritai nėra įrodymas, kuris pagrįstų vaiko poreikių padidėjimą. Ieškovės paruošta lentelė tai reikalavimo (ieškinio) dalis, kuri neturi įrodymui keliamų savybių ir nepagrindžia bylai reikšmingų aplinkybių. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai apsiribojo tik lentelėje esančių įrašų įvertinimu, iš esmės netikrindamas vaiko poreikių esminių pasikeitimų. Teismo nustatyta 1183,02 Lt suma nėra reali tokio amžiaus vaikui, ji yra aiškiai per didelė, nes nepilnametės dukros poreikiai nėra išskirtiniai.Vienintelis motyvas, kuriuo teismas grindė išlaikymo dydžio padidėjimą yra tai, jog padidėjo mokestis už darželį, tačiau teismas visiškai neįvertino tos aplinkybės, jog dabartinis atsakovo mokamas išlaikymas yra indeksuojamas Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliacijos lygį. Šis indeksavimas kompensuoja dėl kainų pasikeitimo padidėjusias prarastas pajamas.Pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino aplinkybes, jog atsakovas nepilnametės dukros išlaikymui skiria ne tik kas mėnesį po 595 Lt periodinių išmokų, tačiau yra skyręs vaiko išlaikymui ir 100 000 Lt vienkartinę išmoką. Ieškovė panaudojo nepilnametės dukros gautą išlaikymą buto daliai įsigyti. Iš esmės ši pinigų suma galėjo būti panaudota ir kasdieniams vaiko poreikiams tenkinti, tarp jų ugdyti bei tobulinti vaiko gebėjimus. Atsakovas skiria išlaikymui po 595 Lt, be to, sumokėjo ženklią vienkartinę išmoką, kuri, jeigu būtų mokėta periodiškai, kas mėnesį sudarytų po 564 Lt.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atsakovo A. S. apeliacinį skundą ieškovė S. S. prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti, o ieškovės apeliacinį skundą patenkinti. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:
Indeksavimo esmė yra periodinių išmokų perskaičiavimas, siekiant visiškai ar iš dalies kompensuoti dėl vartotojų kainų padidėjimo prarastas pajamas. Iš šio konstatavimo darytina pagrįsta išvada, kad atsakovas realiai nemoka didesnio išlaikymo savo dukrai E. S., šiai dienai skiriasi tik piniginis ekvivalentas, kurio perkamoji galia yra lygi tiems patiems 500 Lt, kurie ir buvo priteisti iš atsakovo nutraukiant santuoką. Todėl teigti, kad atsakovas dėl paminėtos aplinkybės turi daugiau išlaidų, nėra jokio pagrindo.Atsakovas iš esmės nepateikė jokių objektyvių aplinkybių ar duomenų, pagrindžiančių aplinkybę, kaip gaunat 5500 Lt per mėnesį, jo turtinė padėtis taip pablogėjo gimus antram vaikui, kad pastarasis negali teikti didesnio išlaikymo dukrai E. Būtina pažymėti, kad atsakovas tiek 2009 m., tiek 2010 m. iš valstybės gavo nemažas sumas (apie 10 000-15 000 Lt), kaip kompensaciją už praeityje sumažintus atlyginimus. Todėl vien ta aplinkybė, kad atsakovui gimė antras vaikas, kurį privalo išlaikyti ir jo dabartinė sutuoktinė, nėra ir negali būti aplinkybė, kuri žymiai pablogina atsakovo turtinę padėtį.Teismų praktikoje išlaidos vaiko poreikiams patenkinti įrodinėjamos, pateikiant metinę išlaidų vaiko aprangai suvestinę, jos pagrindu apskaičiuojant mėnesiui tenkančią išlaidų dalį. Būtent tokios lentelės ir buvo pateiktos pirmosios instancijos teismui, kuriose labai išsamiai ir detaliai buvo nurodyti vaiko poreikiai, išlaidos tenkančios kas mėnesį šiems poreikiams patenkinti. Išlaidoms pagrįsti, taip pat buvo pridėti ir kvitai iš kurių matyti, kad lentelėse minimos prekės tikrai buvo perkamos.D. E. poreikiai yra pasikeitę: padidėjo ne tik išlaidos visiems poreikiams patenkinti, bet padidėjo ir poreikių kiekis (padidėjo dukros suvartojamo maisto kiekis, rūbų kiekis ir įvairovė, mokestis už darželį), atsirado naujų poreikių (poreikis į gyvenamąją vietą), papildomus užsiėmimus (dukra gabi muzikai ir šokiams) ir pan. Ieškovė dukros išlaikymui kas mėnesį teikia ne mažiau 400- 600 Lt. Kadangi ieškovė turi rimtų sveikatos problemų, dalį savo lėšų skiria, siekdama išvengti žymaus sveikatos pablogėjimo.Atsakovas tiek teismo posėdžio metu, tiek apeliaciniame skunde akcentavo, kad jo sumokėta vienkartinė 100 000 Lt suma dukrai E. S., yra išlaikymas. Tokia atsakovo pozicija yra neteisinga, nes šie pinigai niekada nebuvo ir nėra išlaikymas dukrai. Santuokos nutraukimo pasekmių sutartyje dukros išlaikymo klausimas buvo aptartas 5 punkte, nurodant, jog po santuokos nutraukimo nepilnametės E. S. išlaikymui iki jos pilnametystės nustatoma 700 Lt per mėnesį suma, jokia kita suma, dukrai išlaikyti nebuvo numatyta. Skirdamas šiuos 100 000 Lt dukrai, atsakovas tarsi padovanojo, atidavė, o galbūt, sumokėjo kaip kompensaciją, už dukrai sukeltas dvasines kančias, tačiau tikrai neskyrė kaip išlaikymo.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą atsakovas A. S. prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą- ieškinį atmesti. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:
Šalies argumentai
1. Ieškovė iš esmės atkartoja savo ieškinyje nurodytas aplinkybes, kurių pagrindu reikalavo padidinti išlaikymo dydį. Teismų praktikoje ne kartą konstatuota, jog pagrindas reikalauti keisti teismo nustatytą išlaikymo vaikui dydį yra svarbios aplinkybės, patvirtinančios tėvo (motinos) turtinės padėties pablogėjimą ar pagerėjimą arba vaiko poreikių pasikeitimą, kurie turi būti esminiai.
2. Nepilnametei dukrai teikiamas išlaikymas yra daugiau nei pakankamas nepilnamečiam vaikui išlaikyti, vaiko poreikiai nėra iš esmės pasikeitę, ieškovės turtinė padėtis nepablogėjo, atsakovas išlaikymą moka geranoriškai, tokio dydžio koks yra aptartas santuokos nutraukimo byloje. Šiuo metu indeksuojant išlaikymą Vyriausybės nustatyta tvarka, atsakovo skiriamas išlaikymas sudaro 595 Lt per vieną mėnesį, be to, atsakovas nepilnametei dukrai išlaikymo tikslais skyrė vienkartinę 100000 Lt išmoką.
3. Nepagrįsti tiek ieškovės, tiek pirmosios instancijos sprendimo argumentai, jog dabartinis nepilnametės dukros išlaikymas yra nepakankamas. Abiejų tėvų mažamečio vaiko išlaikymui skiriami 1095 Lt (ar 1295 Lt) yra pakankami ne tik minimaliems vaiko poreikiams patenkinti.
4. Ieškovės įsipareigojimų kreditoriams vykdymas nėra vaiko poreikių tenkinimo objektas. Nepilnamečiai vaikai nėra atsakingi už savo tėvų kreditorinius įsipareigojimus, todėl priešingai nei teigia ieškovė apeliaciniame skunde, nepilnametei dukrai E. netenka pareiga apmokėti pusę ieškovės išlaidų pagal ieškovės sudarytą kredito sutartį. Nepilnametės dukros vardu įgytai buto daliai įsigyti, jokių skolintų lėšų nereikėjo, nes tam ieškovė panaudojo atsakovo suteikto dukrai 100 000 Lt dydžio išlaikymą.
5. Ieškovė apeliaciniame skunde kritikuoja teismo išvadas dėl ieškovės sveikatos būklės konstatavimo. Jeigu ieškovė mano, jog jos teisė buvo pažeista, ji galėjo įrodymus pateikti kartu su apeliaciniu skundu, tačiau to nepadarė, todėl šis ieškovės skundo argumentas vertintinas tik kaip deklaratyvi ir niekuo nepagrįsta teismo išvadų interpretacija.
6. Atsakovo pajamos visada buvo didesnės nei ieškovės, tiek nutraukiant santuoką, tiek po jos. Nutraukiant santuoką sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių nustatant vaiko išlaikymo teikimo dydžių proporcijas šalys į tai atsižvelgė, atitinkamai atsakovas skyrė ir skiria daugiau lėšų išlaikymui. Ieškovės turtinė padėtis iš esmės nėra pasikeitusi, atsakovo turtinė padėtis pablogėjo, atlyginimas sumažintas žymiai didesne proporcija nei ieškovei, taip pat atsakovas turi išlaikyti savo nepilnametę dukrą, gimusią kitoje santuokoje.
Atsiliepimas
7. Atsakovas nesutinka su ieškovės apeliacinio skundo argumentais, jog atsakovo turimi kreditiniai įsipareigojimai yra tik jo paties prisiimtos nepamatuotos, galbūt, pernelyg didelės socialinės rizikos pasekmė. Kad sumokėtų 100 000 Lt vienkartinę išlaikymo išmoką, atsakovas šiuos pinigus skolinosi iš kredito įstaigos ir juos pervedė į nepilnametės dukters sąskaitą.
8. Civiliniame procese teisė turėti atstovą faktiškai yra absoliuti, tokios teisės pasinaudojimo ribojimų nėra numatyta. Šiame kontekste ne išimtis ir šalys, turinčios aukštąjį teisinį išsilavinimą. Atsakovo patirtos bylinėjimosi išlaidos neviršija Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarime ir Teisingumo ministro 2004-04-02 įsakyme Nr. 1R-85 „Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato arba advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ patvirtintų dydžių, atitinka nustatytus kriterijus dėl bylos sudėtingumo, teismo vietos ir kt.
Motyvuojamoji dalis
Ieškovės ir atsakovo apeliaciniai skundai atmestini.
Kolegija pažymi, kad apeliacinio bylos nagrinėjimo ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde, nustatytų ribų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.201 straipsnis reglamentuoja nepilnamečio vaiko išlaikymo formos ir dydžio pakeitimo pagrindus, kuomet priteistas išlaikymas gali būti keičiamas esant svarbioms aplinkybėms, patvirtinančioms tėvų turtinės padėties pagerėjimą ar pablogėjimą, arba vaiko poreikių pasikeitimą.
Lietuvos Respublikos Aukščiausiasis teismas nagrinėjamu klausimu formuoja nuoseklią praktiką ir ne kartą savo nutartyse yra pasisakęs dėl teisės normų taikymo. Teismas, priimdamas sprendimą, vadovaujasi CK 3.3 straipsnyje įtvirtintu šeimos santykių teisinio reglamentavimo principu ir vienas šio straipsnio aspektų yra tas, kad bet kuriuo atveju vaiko išlaikymo dydis turi užtikrinti socialiai būtiną minimalų nepilnamečių vaikų poreikių tenkinimo lygį. Įstatymų leidėjas nenustatė išlaikymo dydžio minimalios ar maksimalios ribos, įtvirtindamas, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Lietuvoje ratifikuota Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencija (konvencijos 27 str. 1, 2 d.) numato visuotinai pripažįstamą kiekvieno vaiko teisę turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi bei tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes.
Abi šalys apeliaciniuose skunduose remiasi teismų praktika(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-11-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2008). (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. rugsėjo 22 d. nutartis, bylos 3K-3-331/2009; 2010 m. birželio 28 d. nutartis, bylos Nr. 3K-3-294/2010; 2004 m. balandžio 19 d. nutartis, bylos Nr. 3K-3-286/2004;2005 m. kovo 30 d. bylos Nr.3K-3-176/2005;LAT NR.3K-3-448/08;Nr.3K-3-34/2006 ir kt).
Apeliantų nurodytose nutartyse aptariama Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktika taikytina tiek, kiek liečia teisinių santykių reglamentavimą, todėl visoje apimtyje negali būti taikoma dėl iš esmės skirtingų bylos faktinių aplinkybių.
CK 3.192 straipsnis, 3.198 straipsnio 1 dalis reglamentuoja tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo vaikus taip, kad būtų sudarytos tinkamos vystymosi sąlygos, būtinos patenkinti vaiko poreikiams maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Tai reiškia, kad išlaikymo dydis visais atvejais yra nukreiptas į būtinų sąlygų vaikui sudarymą, kitaip teikiamas mažesnio dydžio išlaikymas neatitiktų išlaikymo paskirties.
Tokiu būdu, jei tėvų turtinė padėtis objektyviai leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis, kuris ir turi būti priteisiamas. Vertinant konkrečioje byloje nurodytas svarbias faktines aplinkybes kolegija vadovaujasi ir kitais civiliniame kodekse įtvirtintais principais, tarp kurių ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtinti teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai bei CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas.
Nepilnamečio vaiko išlaikymo orientacinis kriterijus yra viena minimali mėnesinė alga (CK 6.461 str. 2 d., CPK 3 str. 6 d.), kuri šiuo metu yra 800 Lt (LR Vyriausybės 2007-12-17 nutarimas Nr. 1368 Dėl minimaliojo darbo užmokesčio didinimo). Kolegija atsižvelgia, kad šis kriterijus nėra imperatyvus, jis taikytinas priklausomai nuo konkrečios situacijos, tačiau atkreipia dėmesį, kad teismo priteistas išlaikymas viršija šį orientacinį kriterijų.
Tėvai turi lygias teises ir pareigas savo vaikams (CK 3.156 str.), jų pareiga išlaikyti vaikus taip pat yra lygi. Kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas sprendime atsižvelgė, kad šalių turtinės galimybės išlaikyti vaiką yra nevienodos, o pagal įstatymą tėvai materialinį išlaikymą privalo teikti proporcingai savo turtinei padėčiai.
Teismas, spręsdamas klausimą dėl vaikų išlaikymo dydžio, nustatė teisiškai reikšmingus faktus – nepilnametės E. S. poreikius ir abiejų tėvų turtinę padėtį, o paskirstant nepilnametės dukters išlaikymo pareigą tarp tėvų, įvertino kiekvieno iš tėvų turtinę padėtį, objektyviai lemiančią jų galimybes teikti tam tikro dydžio išlaikymą (LR CK 3.192 str. 3 d.).
Pirmosios instancijos teismas detaliai aptarė bylos faktines aplinkybes ir šalių pateiktus įrodymus. Byloje nustatyta, kad 2007 11 21 Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimu buvo nutraukta santuoka tarp šalių A. S. ir S. S. bendru sutuoktinių sutikimu, patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurios 5 punkte nustatyta, kad po santuokos nutraukimo nepilnametės E. S. išlaikymui iki jos pilnametystės nustatoma 700Lt per mėnesį suma; 500Lt skirs A. S., 200 Lt skirs S. S.. Sutarties 6 punkte nustatyta, kad po santuokos nutraukimo A. S. įsipareigoja skirti savo dukrai E. S. 100000 Lt vienkartinę išmoką, kuri bus išmokėta per vieną mėnesį nuo A. S. asmeninės nuosavybės teise priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini), pardavimo, bet ne vėliau, kaip per keturis mėnesius nuo sprendimo nutraukti santuoką įsiteisėjimo dienos. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas patvirtina, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso sekančiai: 1/3 dalis - E. S.; 2/3 dalys - S. S..
Kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino ir konstatavo, kad ieškovės pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina pasikeitusius vaiko poreikius, todėl šiuo aspektu atsakovo apeliacinio skundo motyvai nėra teisingi. Ieškovės pateikti įrodymai patvirtina, kad dukros lankomo lopšelio-darželio (duomenys neskelbtini) vienos dienos įkainiai nuo 2007 m. pasikeitė t.y. buvo 5,35 Lt, 2008m. - 8,26 Lt; 2009m. - 8,26 Lt, papildomai 2009 m. nustatytas mokestis už maisto gaminimą 35Lt per mėnesį. Iš mokėjimo nurodymų, pažymos matyti, kad kas mėnesį mokama už darželį vidutiniškai po 200 Lt ir šis mokestis nuo 2007 m. pabrango nuo 99,96Lt iki 208,46Lt (2009 m.).
Ieškovė pateikė įrodymus, kad E. S. Klaipėdos m. mokykloje (duomenys neskelbtini)lanko šokių pamokas, mėnesinis mokestis 40 Lt ir ketina lankyti specializuotą menų gimnaziją. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė, kad vaikui turi būti sudarytos materialinės sąlygos dalyvauti įvairiuose papildomuose užsiėmimuose, kultūros renginiuose, lankyti teatrus, koncertus, įgyti vaikui reikiamų priemonių jo gabumams lavinti, taip pat žaidimams ir kt. poreikiams.
Pateiktais kvitais ieškovė įrodė, kad vaikui perka ir drabužius, maisto produktus, kitas prekes. Atsakovas nepagrįstai skunde nurodo dėl išlaidų alkoholiniams gėrimams, nes akivaizdu, kad sudarydama maistui išleidžiamos sumos suvestinę, ieškovė neįtraukė tokių išlaidų (b.l. 34, t.1).
Kolegijos vertinimu, teismas pagrįstai pripažino, kad detalaus skaičiavimo, kiek per mėnesį išleido pinigų būtent vaiko išlaikymui pagal pateiktus kvitus ieškovė nepateikė (T.1, b.l. 35-69). Atsakovo indeksuotas išlaikymo dydis dukters išlaikymui kas mėnesį sudarė 595Lt, nes nutraukiant santuoką, šalys buvo paskaičiavę išlaidas susijusias su vaiko išlaikymu ir nusprendę vaiko išlaikymui skirti 700Lt per mėnesį. Teismas teisingai įvertino, kad ši suma nėra maža, tačiau vaikui augant, vaiko poreikiai išaugo, o ieškovės, su kuria vaikas gyvena ir kuri yra priversta kompensuoti atsiradusius didesnius vaiko poreikius, turtinė padėtis lyginant su atsakovu yra kuklesnė. Iš vaiko išlaidų skaičiuotės teismas turėjo pagrindo spręsti, kad be 500 Lt kredito grąžinimo išlaidų, dukrai mėnesiui tenkanti išlaikymo suma sudaro apie 1000 Lt ir pripažinti, kad ši suma iš esmės atspindi būtiniausias išlaidas vaiko poreikiams patenkinti bei atitinka protingumo reikalavimus (LR CK 1.5 str.1d.).
Teisėjų kolegija, atmesdama ieškovės apeliacinio skundo argumentus dėl per mažos išlaikymo sumos pažymi, kad vaiko poreikiai nėra begaliniai ir turi turėti ribas, todėl pirmosios instancijos teismo vertinimas, kad absoliučiai visi vaiko norai ir poreikiai negali būti patenkinti, yra teisingas. Teismas ne tik atsižvelgė į protingus poreikius, kuriuos lemia vaiko polinkiai, bet ir į abiejų šalių materialinę padėtį, į tai, kad nutraukiant santuoką, atsakovas vaiko išlaikymui skyrė ir periodines išmokas ir vienkartinę išmoką. Bylos įrodymai patvirtina, kad vienkartinė 100 000 Lt išmoka yra investuota į vaiko turtą ir panaudota išskirtinai vaiko interesais bei užtikrina vaikui būstą. Atsakovas pagrįstai nurodo, kad skirdamas vienkartinę išmoką vaikui, užtikrino tinkamas gyvenimo sąlygas, vaikui tenkanti buto dalis nupirkta už vaiko pinigus, todėl atsakovas neprivalo prisidėti prie ieškovės asmeninio kredito padengimo.
Atsakovas pripažino, kad išlaidos dukros ugdymui, lavinimui, gydymui, sveikatinimui yra realios, būtinos, tačiau mano, kad reikalaujamos išlaidos yra aiškiai per didelės. Ieškovė nurodo, kad vaiko išlaidas per mėnesį įvertina 1683,02Lt, tačiau iš jų didžiausios išlaidos sudaro kreditui padengti - 500Lt (9 p.). Iš teismo posėdžio metu pateiktų atsakovo turto deklaracijų, teismas sprendė apie geresnę atsakovo turtinę padėtį, tačiau įvertino ir išmokėtą vienkartinę išmoką 100 000 Lt, todėl išlaikymą teisingai mažino 500 Lt suma.
Kolegija atmesdama ieškovės apeliacinį skundą taip pat atkreipia dėmesį, kad individualizuojant vaiko poreikius reikėtų įvertinti ir tai, kad dukra specialių ar pildomų poreikių neturi, o nuo 2007 m. teismo sprendimo praėjo tik 4 metai. Kolegija pažymi, kaip numatyta įstatyme, išlaikymo prievolei esant tęstinei, kiekviena iš šalių pasikeitus aplinkybėms turės galimybę kreiptis į teismą su ieškiniu dėl išlaikymo dydžio pakeitimo ( CK 3.201 str.).
Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad abi šalys turi panašaus dydžio kreditinius įsipareigojimus, nors nutraukiant santuoką, ieškovė kreditinių įsipareigojimų neturėjo. Darbo užmokestis buvo sumažintas abiems šalims proporcingai gaunamam darbo užmokesčiui, todėl teismas laikė, kad šiuo aspektu abiejų šalių turtinė padėtis pablogėjo vienodai. Kolegijos vertinimu, abiejų tėvų materialinė padėtis nežymiai pasikeitė pajamų sumažėjimo linkme t.y. ieškovės pajamos - darbo užmokestis sumažėjo, atsakovo šeimoje padidėjo išlaikytinių skaičius. Todėl išlaikymo didinimas tuo pagrindu, kad pasikeitė t.y. pagerėjo tėvų materialinė padėtis negalimas.
Ieškovė neteisingai apeliaciniame skunde teigia, kad priteistas išlaikymas neproporcingas atsakovo turtinei padėčiai, nepagrįstai nurodo, kad atsakovas antros dukters išlaikymui neturi skirti analogiškos sumos. Pripažintina, kad atsakovo turtinė padėtis yra geresnė negu ieškovės, tačiau gimus dar viena dukrai Vaivai negali būti pabloginta ir jos padėtis. Todėl šiuo aspektu vertinant, šalių galimybės teikti materialinį išlaikymą laikytinos esmingai nepasikeitusiomis ir tai reikštų pagrįstą nustatyto 700 Lt dydžio vaikui teiktinų išlaidų mokėjimo nežymų padidinimą bei paskirstymą abiems tėvams, atsakovui nustatant didesnę dalį - 650 Lt. Bylos faktinės aplinkybės sudaro pakankamai pagrįstas prielaidas pripažinti, jog atsakovo galimybės teikti vaikui materialinį išlaikymą šiuo atveju yra palankesnės, todėl bylos šalims teikiant išlaikymą nepilnametei dukrai, buvo galimas nukrypimas nuo lygių dalių principo.
Įvertinus pateiktus įrodymus - pažymas apie šalių pajamas, medicininį pažymėjimą apie ieškovės sveikatą, kolegija daro išvadą, kad sveikatos stovis materialinei padėčiai žymios įtakos neturėjo. Pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino, kad 2007m. lapkričio 21d., aptariant santuokos nutraukimo sąlygas ieškovės sveikata buvo blogesnė, ji tuo metu buvo iš dalies nedarbinga, o šiuo metu nedarbingumo lygis ieškovei nėra nustatytas. Ieškovė nurodė, kad pasikeitė daug esminių aplinkybių, kurių nebuvo, nutraukiant santuoką, tačiau aplinkybė dėl pagerėjusios ieškovės sveikatos vertintina kaip nepabloginanti ieškovės padėties, nors pašalpa ir nebemokama.
Nepagrįsti ieškovės apeliacinio skundo argumentai dėl medicininių dokumentų išreikalavimo teismo iniciatyva, nes teismas turi būti aktyvus kiek tai liečia vaiko interesus ir ieškovės atžvilgiu neprivalo būti aktyvus (CPK 13 str.).
Atmetant ieškovės apeliacinio skundo argumentus ir atsižvelgiant į ieškovės prašomą priteisti iš atsakovo 1000 Lt dydžio išlaikymą per mėnesį pripažintina, jog paskaičiavime nurodyta itin didelės vertės išlaikymo suma nėra logiškai pagrįsta. Įvertinus šias aplinkybes, teisėjų kolegijos nuomone, ieškovės pateiktas išlaidų, reikalingų nepilnametei dukrai išlaikyti paskaičiavimas nelaikytinas objektyviais duomenimis, pagrindžiančiais faktinę nepilnamečio vaiko poreikių materialinę vertę.
Atsakovas byloje yra pareiškęs savo poziciją dėl vaiko išlaikymui reikalaujamos per didelės sumos, tačiau detalizuoto vieno mėnesio išlaidų paskaičiavimo, kaip ir ieškovė, nėra pateikęs. Atmetant atsakovo apeliacinį skundą teisėjų kolegija sprendžia, kad teismas ieškinį tenkindamas iš dalies įvertino atsakovo antros dukters išlaikymo būtinumą, tačiau iš faktinių aplinkybių visumos nėra pagrindo konstatuoti, kad atsakovo turtinė padėtis iš esmės būtų pablogėjusi. Teismas teisingai nustatė, kad atsakovas turi skirti 150 Lt didesnes lėšas, o likusią dalį turi skirti ieškovė. Toks įvertinimas atitinka proporcingumo kriterijus bei CK 1.5 principus.
Kolegija sprendžia, kad teismas teisingai įvertino abiejų šalių galimybę teikti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymą, kurį abu tėvai gali teikti maksimaliai. Kolegija atsižvelgdama į aplinkybių visumą, įvertinusi įrodymus šioje byloje, vaiko tėvų turtinę padėtį ir jų galimybes, daro išvadą, kad nepilnametės šalių dukters E. S., gimusios 2004 08 15 poreikių patenkinimui per mėnesį realiai reikia apie 900 - 1000 Lt, ši suma yra pakankama užtikrinti maksimalias vaikui vystytis sąlygas ir atitinka vaiko abiejų tėvų galimybes, todėl pagrįstai ieškovės reikalavimas tenkintas iš dalies.
Ieškovės apeliacinio skundo argumentas dėl klaidos sprendime skaičiuojant pakeisto išlaikymo dydį procentine išraiška yra nepagrįstas ir atmestinas. Išlaikymo pakeitimo dydis sietinas su Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2007-11-21 sprendimu priteista pagrindine išlaikymo suma, kuri yra vėliau indeksuojama, todėl ir padidinta išlaikymo suma nustatoma neindeksuota (bazinė), kuri vėliau indeksuojama Vyriausybės nustatyta tvarka, ką ir nurodė teismas sprendime.
Kiti apeliaciniuose skunduose nurodyti argumentai dėl atsakovo paimtų kreditų pagrįstumo, atsakovo antro vaiko išlaikymo dydžio apimties, atlyginimo skirtumo išmokėjimo yra aptarti konstatuojant, kad šalių materialinė padėtis ženkliai nepasikeitė ir nėra reikšmingi nustatant dukters E. S. poreikių dydį.
Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad sprendžiant asmeninius ginčus, atsakovui negali būti suvaržyta teisė naudotis advokato pagalba, tačiau kolegija tenkina ieškovės apeliacinį skundą bylinėjimosi išlaidų priteisimo dalyje (LR CPK 98str., 93str.2d.).
CPK 98 str.1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato pagalbą. Akivaizdu, kad ieškovė pareiškė ieškinį vaiko interesais ir vaiko naudai, ieškovė nuo bylinėjimosi išlaidų valstybei yra atleista, o atsakovo prašomos priteisti atstovavimo išlaidos yra didelės, viršija mėnesio išlaikymo įmoką ir taip blogina ieškovės materialinę padėtį. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės pareikštas reikalavimas pakeisti išlaikymą iš esmės tenkintas, sprendimas priimtas ieškovės naudai, teisėjų kolegija sprendžia, kad taikant CPK 93 str., konkrečiu atveju ieškinio patenkinimo dydis nesietinas su pakeisto išlaikymo dydžio procentine išraiška. Abiejų tėvų turėtos bylinėjimosi išlaidos sprendžiant vaiko naudai pakeistino išlaikymo dydį šioje byloje paliekamos kiekvienai iš šalių ir kitai šaliai nepriteistinos.
Tokiu būdu, teisėjų kolegija ieškovės ir atsakovo apeliacinius skundus atmeta ir Telšių rajono apylinkės teismo sprendimą palieka nepakeistą bei patikslina sprendime priteistas bylinėjimosi išlaidas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 str., 1 dalies, 1 punktą
nutaria:
Telšių rajono apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 11d. sprendimą palikti nepakeistą.
Sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti taip.
Ieškinį tenkinti iš dalies.
Pakeisti 2007m. lapkričio 21d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimu patvirtinto išlaikymo dydį ir priteisti išlaikymą iš atsakovo A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnametei dukrai E. S., gim. (duomenys neskelbtini), po 650 (šešis šimtus penkiasdešimt) litų kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos 2009 12 22 iki dukters pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.
Likusioje dalyje ieškinį atmesti.
Iš atsakovo A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteisti 54 (penkiasdešimt keturis) litus į valstybės pajamas.