Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis,10 klasių išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, Užimtumo tarnyboje neregistruotas, deklaruota gyvenamoji vieta marijono (duomenys neskelbtini), teistas:

1.2010 m. vasario 11 d. Kėdainių rajono apylinkės teismo pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktu – 6 mėnesiams laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 92 straipsniu paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 3 mėnesiams.

2011 m. sausio 20 d. Kėdainių rajono apylinkės teismo nutartimi bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas ir pasiųstas atlikti bausmę;

2. 2011 m. birželio 13 d. Kėdainių rajono apylinkės teismo pagal BK 242 straipsnį, vadovaujantis 64 straipsnio 3 dalį – 6 mėnesiams laisvės atėmimo;

3. 2012 m. rugsėjo 26 d. Kėdainių rajono apylinkės teismo pagal BK 138 straipsnio 1 dalį – 10 mėnesių laisvės atėmimo ;

4. 2013 m. vasario 18 d. Kėdainių rajono apylinkės teismo pagal BK 242 straipsnį, vadovaujantis 64 straipsnio 3 dalį – 1 metams 2 mėnesiams laisvės atėmimo;

5. 2016 m. birželio 6 d. Prienų rajono apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 64 ¹ straipsnį – 4 mėnesiams laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 75 straipsniu bausmės vykdymas atidėtas 1 metams;

6. 2017 m. vasario 27 d. Plungės apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, BK 64 ¹ straipsnį – 6 mėnesiams laisvės apribojimo, įpareigojant – 6 mėnesius dalyvauti nusikalstamą elgesį keičiančioje programoje;

7. 2018 m. rugsėjo 6 d. Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – 2 metams laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 75 straipsniu bausmės vykdymas atidėtas – 2 metams;

8. 2019 m. sausio 3 d. Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (dvi veikos), 64¹ straipsniu, BK 63 straipsnio 9 dalimi – 2 metams 6 mėnesiams laisvės atėmimo;

9. 2019 m. sausio 17 d. Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų pagal BK 284 straipsniu, 64¹– 10 mėnesių laisvės atėmimo; 2019 m. gegužės 17 d. Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų nutartimi vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalį, 63 straipsnio 3 dalį, 63 straipsnio 9 dalį, 2019 m. sausio 3 d. Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su 2019 m. sausio 17 d. Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų nuosprendžiu, paskirta galutinė bausmė – 3 metų 4 mėnesių laisvės atėmimas; 2021 m. vasario 9 d. paleistas lygtinai iš Marijampolės pataisos namų. 2021 m. kovo 18 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nutartimi panaikintas lygtinis paleidimas iš pataisos namų ir pasiųstas atlikti likusią neatliktą 2019 m. gegužės 17 d. Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų nutartimi, kuria subendrintos 2019 m. sausio 3 d. Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų nuosprendžiu ir 2019 m. sausio 17 d. Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų nuosprendžiu paskirtos bausmės, paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį – 9 mėnesius ir 29 dienas; laisvės atėmimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo nutarties vykdymo pradžios dienos. 2021 m. liepos 29 d. atvyko į Kalėjimo departamento prie Marijampolės pataisos namus, bausmės neatlikęs, šiuo metu atliekantis laisvės atėmimo bausmę,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

E. S. 2021m. kovo 29 d. laikotarpiu nuo 05.00 val. iki 13.00 val., tiksliai ikiteisminio tyrimo ir teisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, adresu (duomenys neskelbtini), patekęs į gyvenamąjį namą nuosavybės teise priklausančiam A. B., po to išdaužęs kambario patalpos durų stiklą įsibrovė į J. G. gyvenamąjį kambarį, iš kur pavogė svetimą turtą priklausantį J. G. – 140 eurų ir 17 vienetų 1 litro talpos alaus butelių, pavadinimais „Tauras“ ir „Herkus“, kurio vieneto kaina – 1,49 euro, tuo padarydamas J. G. bendrą – 165,33 eurų turtinę žalą.

Motyvuojamoji dalis

II. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados

Kaltinamasis E. S. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad nukentėjusįjį pažįsta nuo seniau. Nepamena visų aplinkybių, bet buvo pas jį svečiuose. Nukentėjusysis gyvena vienas. Nukentėjusiojo, kai nebuvo įsibrovė į jo kambarį ir pagrobė iš ten alų ir pinigus. Iš vakaro pas jį nakvojo, o ryte jam nebūnant, kai jis buvo darbe, išdaužė stiklą ir įsibrovė į jo kambarį. Sutinka žalą atlyginti. Blogai vertina savo poelgį.

Liudytojas V. R. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2021 m. kovo 29 d. apie 07.00 ryte pas jį į namus adresu (duomenys neskelbtini) atėjo jo pažįstamas asmuo E., kurio pavardės nežino, beldė į duris bei langus, tačiau jis jo neįsileido. Po kurio laiko matė, kaip E. išėjo iš jo kiemo ir nuėjo link (duomenys neskelbtini). Būnant namuose paskambino K. G., pasakė, kad E. atėjo pas jį ir turi alaus, pasiteiravo, ar jis neprieštarautų jeigu jie abudu ateitų pas jį į svečius ir kartu su juo išgertų E. turimą alų. Tai sužinojęs jis sutiko ir pasakė, kad gali abudu ateiti. Jiems atėjus pastebėjo, jog E. nešinas ,,Tauro tradicinio“ alaus visą pakuotę, kurioje buvo apie 10 plastmasinių butelių po 1 litrą talpos. Iš kur E. gavo alaus, jam nesakė, turimų pinigų nedemonstravo. Jiems vartojant alų, jokių sužalojimų ant E. ar K. atvirų kūno dalių nepastebėjo. E. apgirtęs pradėjo elgtis neprognozuojamai, pradėjo spjaudytis, jam tai nepatiko. Kartu su K. jis E. iš savo namų išprašė, paprašė pasišalinti, kokia kryptimi ir pas ką galėjo nueiti E., jis nematė. E. pasišalinus jis su K., toliau vartojo likusį alų. Keletą iš E. atsinešto alaus plastmasinių butelių yra išsaugojęs. Baigus vartoti visą E. atsineštą alų, K. išėjo namo, jis nuėjo miegoti. Miegant jį pažadino R. J., kuris jo paklausė, kur Egidijus, kadangi įtaria jį vagyste, jis R. J. nieko negalėjo pasakyti, E. jau buvo išėjęs (1 t., b. l. 64-66).

Liudytojas R. J. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2021 m. kovo 29 d. apie 10.00 val. jis su draugu L. L. eidami pamatė praviras kaimyno J. G. gyvenamojo namo lauko duris. Nieko blogo neįtardami nuėjo pas draugą, apie 12.00 val. su L. L. grįždami į namus pamatė, kad vis dar praviros J. G. namų lauko durys. Pagalvojo, kad jis nedirba ir yra namuose, nusprendė užeiti į svečius. Priėjęs, pravėrė duris plačiau, pamatė priešais kitas duris, kurios buvo su išdaužtu stiklu. Aplink duris matėsi raudonos dėmės panašios į kraują. Tai pastebėjęs iš karto paskambino J. G., pasiteirauti, kas įvyko jo namuose, o jam atsiliepus J. G. labai nustebo, nes sakė, kad jau nuo 05.00 val. yra darbe. J. G. pasakė, kad jo namuose yra išdaužyti langai. J. G. grįžęs apžiūrėjo patalpas, kur pasigedo pinigų apie 140 eurų ir alaus. Apie tai J. G. informavo namo savininką, kuris jam liepė kviesti policiją. Laukiant policijos pareigūnų atėjo draugas L. L., kuris jam pasakė, kad jam paskambino D. B., kuri pasakė, kad tos dienos ankstų rytą apie 05.30 val. pas ją į namus buvo atėjęs E., kurio rankos ir veidas buvo kruvini, jis buvo nešinas alumi, turėjo apie 24 vnt. alaus (1., b. l. 71-74).

Liudytojas A. B. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jam priklauso namas (duomenys neskelbtini) Pas jį ūkyje dirba J. G., kuriam leista gyventi minėtu adresu. Jis pas jį ūkyje jau dirba apie 10 metų, minėtu adresu gyvena jau ilgai. E. S. buvo pakviestas dirbti pas jį ūkyje, kadangi iš įkalinimo įstaigos buvo prašoma suteikti jam darbą ir gyvenimo sąlygas, jis su tuo sutiko, tačiau E. S. atėjo pas jį į ūkį padirbti tik kelioms dienoms, 2021 m. vasario mėnesį, tiksliai nepasakys kada. Kiek jam žinoma J. G. ir E. S. yra pažįstami jau seniai. J. G. pas jį ūkyje dirbo 2021 m. kovo 29 d. nuo 05.00 val. apie 2021 m. kovo 29 d. įvykio aplinkybes nieko nežino, žino tik tiek, kad buvo įsilaužta į J. G. kambarį adresu (duomenys neskelbtini) J. G. jam tą dieną paskambino ir pranešė, kad jam priklausančios nuosavybės, esančios adresu (duomenys neskelbtini) išdaužtas durų stiklas, jis J. G. pasakė, kad iškviestų policiją. Durų stiklo paketą jis pakeitė. Už stiklo paketo pakeitimą sumokėjo 75 eurų. E. S. telefono numerio neturi, jis jo nebuvo nurodęs. E. S. porą dienų gyveno jam priklausančioje nuosavybėje (duomenys neskelbtini) vėliau E. S. vartojo alkoholį ir pradėjo nesirodyti (1., b. l. 77-80).

Liudytojas A. B. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad apklausos pateikė PVM sąskaitą – faktūrą Nr. PL 2021-063 išrašyta UAB (duomenys neskelbtini) už stiklo paketą, suma – 75 eurai (1 t., b. l. 81).

Iš 2021 m. balandžio 9 d. Kauno apskrities VPK KTV specialisto išvados Nr. IBPS-V-788109-21 matyti, kad daktiloskopine plokštele nukopijuotas avalynės pado pėdsakas yra tinkamas avalynės grupinei priklausomybei nustatyti. Nustatyti, ar šis avalynės pado pėdsakas tinka jį palikusios avalynės identifikavimui, bus galima, kai bus pateikta jį palikusi avalynė, arba jos padų atspaudai (1 t., b. l. 94-98).

Iš 2021 m. birželio 10 d. Kauno apskrities VPK Kauno rajono PK 1-ojo veiklos skyriaus tyrėjos K. S. tarnybinio pranešimo dėl informacijos apie įvykio vietoje veikusius abonentus gavimo nurodyta, kad ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad įtariamasis E. S. naudojasi telefono numeriu (duomenys neskelbtini) bei nurodė, kad tai yra išankstinio mokėjimo ,,Tele2“ kortelė, kurią jis naudojasi apie 4 mėnesius. Išanalizavus gautą informaciją apie mobilaus ryšio abonentus veikusius įvykio vietoje (duomenys neskelbtini) laikotarpiu nuo 2021 m. kovo 29 d. 5.00 val. iki 2021 m. kovo 29 d. 12.50 val. nustatyta, kad aukščiau nurodytas E. S. mobilaus ryšio telefonas Nr. (duomenys neskelbtini) veikė bazinės stoties adresu (duomenys neskelbtini) veiklos zonoje, kuri aprėpia nusikaltimo vietą. Iš pateiktų išklotinių matyti vykę sujungimai UAB ,,Tele2“ bazinė stotis 2021 m. kovo 29 d. 05:14:27; 2021 m. kovo 29 d. 07:01:22; 2021 m. kovo 29 d. 08:43:05; 2021 m. kovo 29 d. 09:18:07 (1., b. l. 109-110).

III. Nusikalstamų veikų kvalifikavimo motyvai ir išvados

Vagystė – tai tyčinis neteisėtas neatlygintinas svetimo turto užvaldymas pasisavinimo tikslu. Tiek slapta, teik atvirai grobdamas svetimą turtą kaltininkas gauna turtinę naudą, padaro žalą turto savininkui ir tai darydamas suvokia, kad veikia be turto savininko sutikimo, numato tokios nusikalstamos veikos padarinius, jų nori ir siekia. Vieni iš vagystę kvalifikuojančių požymių yra įsibrovimas į saugomą teritoriją ar (ir) saugyklą. Saugykla – tai tam tikras įrenginys, o saugoma teritorija gali būti laikomas apibrėžtas žemės sklypas. Tiek saugykla, tiek saugoma teritorija yra objektai, specialiai įrengti ar skirti materialinių vertybių saugojimui.

Byloje nustatyta, kad 2021m. kovo 29 d. laikotarpiu nuo 05.00 val. iki 13.00 val., adresu (duomenys neskelbtini), patekęs į gyvenamąjį namą nuosavybės teise priklausančiam A. B., po to išdaužęs kambario patalpos durų stiklą įsibrovė į J. G. gyvenamąjį kambarį, iš kur pavogė svetimą turtą priklausantį J. G. – 140 eurų ir 17 vienetų 1 litro talpos alaus butelių, pavadinimais „Tauras“ ir „Herkus“, kurio vieneto kaina – 1,49 euro, tuo padarydamas J. G. bendrą – 165,33 eurų turtinę žalą, kaktinę vagystę įsibraunant į butą patvirtina kaltinamojo tiek teisme, tiek ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, liudytojų parodymai ir kiti teisiamojo posėdžio metu ištirti duomenys, todėl kaltinamojo veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį.

IV. Bausmės skyrimo motyvai

Kaltinamasis E. S. padarė apysunkį nusikaltimą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalis), veiką padarė veikdamas tiesiogine tyčia, siekiant savanaudiškų tikslų. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 60 straipsnis).

Įvertinus visas šias aplinkybes, teismo vertinimu tik reali laisvės atėmimo bausmė, gali paveikti E. S., kad jis daugiau nenusikalstų bei užtikrins teisingumo principo įgyvendinimą. Kitos rūšies bausmės jo nusikalstamiems polinkiams pakeisti nepakaktų.

Kadangi byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka ir E. S. pripažino savo kaltę, paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnis).

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė bendrintina su 2019 m. sausio 17 d. Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme, prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės.

V. Civilinių ieškinių nagrinėjimas

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 109 straipsnio prasmę civilinis ieškinys baudžiamajame procese – tai dėl nusikalstamos veikos turtinės ir (ar) neturtinės žalos patyrusio asmens baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka reiškiamas reikalavimas įtariamajam, kaltinamajam ar už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims atlyginti patirtą žalą. Tačiau gali būti atlyginama tik ta žala, kuri yra nusikalstamos veikos pasekmė, ir tarp nusikalstamos veikos, kurią padaro kaltu pripažintas asmuo, ir atsiradusios žalos turi būti teisinis priežastinis ryšys. Teismų praktikoje pažymėta, kad sprendimą patenkinti civilinį ieškinį teismas priima tuo atveju, kai, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso taisyklėmis ir joms neprieštaraujančiais kitais teisės aktais, nustatoma, kad atsakovas byloje yra tinkamas, o ieškinys pagrįstas ir jo dydis įrodytas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-489/2016). Be to, teismas atkreipia dėmesį, kad turtinės žalos samprata suformuluota Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.249 straipsnio 1 dalyje ir apima: a) nusikalstama veika padarytą tiesioginę turtinę žalą (pavyzdžiui, sugadintas ar sužalotas turtas, pagrobti ar pasisavinti daiktai ir pan.); b) materialinius nuostolius, kuriuos patyrė nukentėjusysis (civilinis ieškovas) dėl padarytos nusikalstamos veikos (pavyzdžiui, asmuo negavo pajamų, kurias jis būtų gavęs, jeigu nebūtų padaryta nusikalstama veika); c) išlaidas, kurios patirtos pašalinant nusikalstamos veikos padarinius (pavyzdžiui, gydymo, laidojimo išlaidos ir pan.). Negautos pajamos yra nukentėjusiojo numatyta ir realiai tikėtina gauti pinigų suma, kurią sutrukdė gauti neteisėti nusikalstamą veiką padariusio asmens veiksmai. Šie nuostoliai atsiranda dėl žalos, padarytos pagrindiniam objektui, kuris naudojamas pajamoms gauti, arba pareigos nedelsiant atlyginti padarytą žalą nevykdymo. Ar patirtus nuostolius galima laikyti negautomis pajamomis, sprendžiama pagal tai: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai buvo tikėtasi jas gauti; 3) ar jos negautos dėl neteisėtų žalą padariusio asmens veiksmų (tokia negautų pajamų, kaip turtinės žalos rūšies, samprata atskleidžiama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. sausio 4 d. nutartyje Nr. 2K-12/2005).

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis J. G. pateikė civilinį ieškinį – 165,33 eurų sumai turtinei žalai atlyginti (1 t. b. l. 30).

Civilinis ieškinys yra pagrįstas, įrodytas, kaltinamojo pripažintas bei tenkintinas.

VI. Kiti klausimai

Kaltinamajam E. S. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje (2 t., b. l. 76-78, 79-81), nuosprendį pradėjus vykdyti, panaikintinos.

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose 2021 m. lapkričio 22 d. gauta patikslinta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma Nr. (12.33 Mr) PT-8178 dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimo, teikiant teisinę pagalbą kaltinamajam E. S.. Pažymoje nurodoma, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba parinko advokatą Kęstutį Dobilą kaltinamojo E. S. gynėju. Antrinės teisinės pagalbos išlaidos E. S. sudaro 230,23 Eur.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 106 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus.

Iš baudžiamosios bylos duomenų matyti, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidos E. S. sudaro 230,23 Eur (2 t., b. l. 118-121, 128-131). Baudžiamojoje byloje E. S. buvo pristatytas suimtas, kadangi atlikinėja laisvės atėmimo bausmę, todėl, vadovaujantis BPK 51 straipsnio 1 dalies 7 punktu, gynėjo dalyvavimas būtinas ir Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos koordinavimo ir parinkimo skyrius paskyrė kaltinamąjį ginti advokatą Kęstutį Dobilą.

Nuteistasis E. S. šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, todėl spręstina, kad prašomas priteisti nors ir sąlyginai nedidelis valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų dydis teikimo patenkinimo atveju gali apsunkinti ir taip sunkią nuteistojo turtinę padėtį.

Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, teisingumo bei protingumo kriterijus, į tai, kad kaltinamojo teisė į gynybą yra esminė teisingo proceso garantija, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas netenkintinas, valstybės turėtos išlaidos nuteistojo advokato pagalbai apmokėti nepriteistinos iš nuteistojo E. S..

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – tepinėlis su galimai kraujo pėdsaku, daktiloskopinė plokštelė su avalynės pėdsaku, daktiloskopinė plokštelė su rankų pėdsakais, 2021 m. birželio 8 d. kvitu BBB Nr. KA VPK 000855, kurie perduoti saugojimui Kauno apskrities VPK Aptarnavimo skyriui (1 t., b. l. 99-101), nuosprendžiui įsiteisėjus, naikintini.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 51 straipsnio 1 dalies 9 punktu, 105 straipsniu, 273 straipsniu 291 straipsniu, 302-305 straipsniais, 307 straipsniu ir 313 straipsniu,

nusprendžia:

E. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje ir nuteisti jį – 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti – 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinti dalinio sudėjimo būdu su 2019 m. sausio 17 d. Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų nuosprendžiu paskirta ir neatlikta 9 (devynių) mėnesių 29 (dvidešimt devynių) dienų laisvės atėmimo bausme, prie griežtesnės bausmės pridedant dalį 4 (keturis) mėnesius laisvės atėmimo skirtinos bausmės ir paskirti galutinę, subendrintą bausmę 1 (vienerius) metus 1 (vieną) mėnesį 29 (dvidešimt devynių) laisvės atėmimo.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Kaltinamajam E. S. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti bei įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, pradėjus nuosprendį vykdyti, panaikinti.

Nukentėjusiojo J. G. civilinį ieškinį patenkinti visiškai ir priteisti iš nuteistojo E. S. – 165,33 eurų nukentėjusiajam J. G. turtinei žalai atlyginti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išlaidų nepriteisti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – tepinėlį su galimai kraujo pėdsaku, daktiloskopinę plokštelę su avalynės pėdsaku, daktiloskopinę plokštelę su rankų pėdsakais, 2021 m. birželio 8 d. kvitą BBB Nr. KA VPK 000855, kurie perduoti saugojimui Kauno apskrities VPK Aptarnavimo skyriui, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos, o suimtam nuteistajam nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus. Išaiškinti, kad jei bus teikiamas apeliacinis skundas, skunde turi būti nurodyta, ar apeliacinėje instancijoje skundas turėtų būti nagrinėjamas rašytinio ar žodinio proceso tvarka.