Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Broniaus Januškos, Rūtos Miliuvienės ir Violetos Petkevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjų L. J. ir UAB „Abastas“ skundą atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdyje pareiškėjas L. J., kartu atstovaujantis ir UAB „Abastas“ interesus, skundą palaikė ir prašė jį patenkinti iš esmės skunde nurodytais motyvais. Papildomai paaiškino, kad pareiškėjai, pateikdami skundą teismui, siekia, kad būtų pakeista LVAT suformuota praktika, pagal kurią mokesčių administratoriaus nurodymai yra neskundžiami aktai.

Teismo posėdyje atsakovės atstovas nedalyvavo. Apie teismo posėdžio laiką ir vietą atsakovei pranešta tinkamai.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

Nagrinėjant bylą nustatyta, kad Vilniaus AVMI 2015-10-27 nurodymu Nr. (11.48) FR0706-9597 (toliau – ir Nurodymas) pranešė UAB „Abastas“, kad vykdant Vilniaus AVMI 2015-10-07 Operatyvaus patikrinimo pavedimą Nr. FR1043-9175, atliekamas įmonės operatyvus patikrinimas ir tuo pagrindu mokesčių mokėtojo UAB „Abastas“ vadovui ar kitam įgaliotam asmeniui nurodyta iki 2015-11-05 13:30 val. atvykti į Vilniaus apskrities Valstybinę mokesčių inspekciją ir patikrinimui pateikti šiuos dokumentus: Darbo užmokesčio priskaičiavimo ir darbo laiko apskaitos žiniaraščius nuo 2015 m. rugsėjo mėn. iki 2015 m. spalio 8 d., turimas rangos sutartis, dėl darbų atlikimo, bei darbų pridavimo aktus, susijusius statybos objektu, esančiu adresu (duomenys neskelbtini), ir gaunamų bei išrašomų PVM sąskaitų-faktūrų registrą už laikotarpį nuo 2015 m. sausio mėn. iki 2015 m. rugsėjo mėn. imtinai. Taip pat minėtame akte buvo nurodyta, kad už valstybinės mokesčių inspekcijos vadovų ir kitų pareigūnų nurodymų nevykdymą taikoma administracinė atsakomybė; vadovaujantis MAĮ 146 str. mokesčių mokėtojas / asmuo, nesutinkantis su nurodymu, turi teisę jį apskųsti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nustatyta tvarka.

UAB „Abastas“ direktorius L. J. 2015-11-25 skundu per Vilniaus AVMI kreipėsi į VMI prie FM dėl Nurodymo panaikinimo. Skunde pareiškėjai paaiškino, kad Nurodymas priimtas Vilniaus AVMI piktnaudžiaujant jai suteiktomis teisėmis. Nurodymas pažeidžia MAĮ 7 str. įtvirtintą lygybės principą ir pareiškėjų teises. Nurodymas priimtas pažeidžiant MAĮ 2 str. 14 d. nustatytą administravimo procedūrą, nes Vilniaus AVMI, atlikdama mokestinį patikrinimą, diskriminuoja UAB „Abastas“, o inspektoriai turi išankstinį nusistatymą prieš šią įmonę. Skunde pareiškėjai nurodė nesutinkantys su pernelyg išplėstomis mokestinio patikrinimo ribomis, nes įvykis, dėl kurio surašytas Nurodymas, įvyko 2015-10-07, o Nurodymu duomenis prašoma pateikti nuo 2015-01-01. Taip pat skunde nurodyta, kad siekdami Nurodymo panaikinimo pareiškėjai pateikė skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui, kuriam 2015-11-05 nutartimi atsisakius priimti skundą, pateikė skundą VMI prie FM.

Vilniaus AVMI 2015-12-10 raštu Nr. (12.14-30-8)-46-KD-6737 atsakė į UAB „Abastas“ direktoriaus L. J. 2015-11-25 skundą. Rašte nurodoma, kad MAĮ nenumato vietos mokesčių administratoriaus nurodymo apskundimo institucijai, kuriai vietos mokesčių administratorius yra pavaldus, tvarkos. Pagal MAĮ 146 str. skundai dėl mokesčių administratoriaus sprendimų, nenurodytų 145 str., jų nepriėmimo, taip pat skundai dėl centrinio mokesčių administratoriaus sprendimų, kuriais mokestiniai ginčai nesprendžiami iš esmės, nagrinėjami ABTĮ nustatyta tvarka. Vadovaujantis ABTĮ 18 str. 1 d. apygardos administracinis teismas yra pirmoji instancija nagrinėti administracinėms byloms, nurodytoms šio įstatymo 15 str., kai pareiškėjas ar atsakovas yra teritorinis valstybinio administravimo subjektas. UAB „Abastas“ ir šios įmonės direktorius L. J., nesutikdami su Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015-11-05 nutartimi, turėjo teisę šią nutartį apskųsti ABTĮ nustatyta tvarka, tačiau tokia teise nepasinaudojo.

VMI prie FM pagal UAB „Abastas“ direktoriaus L. J. 2015-11-25 skundą vadovaudamasi VAĮ 21 str. 1 d. 1 p. 2015-11-27 inicijavo administracinę procedūrą, jį išnagrinėjo ir 2015-12-22 priėmė administracinės procedūros sprendimą „Dėl UAB „Abastas“ skundo“ Nr. (1.56)474-20, kuriuo skundą atsisakė patenkinti. Toks sprendimas motyvuojamas tuo, kad nėra nustatytas Nurodymo panaikinimo teisinis pagrindas. Pažymėta, kad Vilniaus AVMI UAB „Abastas“ atžvilgiu atlieka operatyvų patikrinimą. Nurodymas įteiktas UAB „Abastas“ operatyvaus patikrinimo metu, siekiant įgyvendinti 2015-10-07 operatyvaus patikrinimo pavedime nurodytus tikslus - patikrinti mokesčių įstatymuose nustatytų mokesčių mokėtojų pareigų vykdymą, todėl ginčijamu aktu nėra išplėstos atliekamo patikrinimo ribos. Nurodymas nedaro įtakos pareiškėjų teisiniam statusui, t. y. nelemia jų materialinių teisių ir pareigų, nes tik priėmus galutinį sprendimą gali pasikeisti pareiškėjų teisinis statusas. AP sprendime nurodoma, kad šis sprendimas gali būti skundžiamas pasirinktinai Komisijai arba Vilniaus apygardos administraciniam teismui.

Nesutikdamas su AP sprendimu, UAB „Abastas“ direktorius L. J. 2016-01-27 skundu kreipėsi į Komisiją prašydamas: 1) priimti skundą ir jį išnagrinėti; 2) panaikinti AP sprendimą; 3) įpareigoti UAB „Abastas“ direktoriaus L. J. 2015-11-25 skundą nagrinėti iš naujo. Skunde nurodoma, kad nesutikdami su Nurodymu, pareiškėjai pateikė skundą teismui, tačiau teismas 2015-11-05 nutartimi atsisakė nagrinėti pareiškėjų skundą. Minėtą teismo nutartį pareiškėjai apskundė aukštesnės instancijos teismui, o skundą dėl Nurodymo panaikinimo per Vilniaus AVMI pateikė VMI prie FM, tačiau Vilniaus AVMI pati išnagrinėjo skundą ir 2015-12-10 priėmė sprendimą Nr. (12.14-30-8.0460KD-6738. Pareiškėjai, remdamiesi MAĮ 150 str., 152 str. 1 d., 154 str. 1, 2 d., teigė, jog Vilniaus AVMI sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas. Pareiškėjų skundas buvo pateiktas centriniam mokesčių administratoriui dėl vietos mokesčių administratoriaus priimto sprendimo, t. y. Nurodymo, o teisė spręsti klausimus dėl teritorinių mokesčių administratorių priimtų sprendimų suteikiama centriniam mokesčių administratoriui, todėl Vilniaus AVMI neturėjo teisės priimti 2015-12-10 sprendimo. Vėlesnis VMI prie FM priimtas sprendimas, t. y. AP sprendimas, yra šališkas, deklaratyvus ir priimtas piktnaudžiaujant šiai institucijai suteiktais įgaliojimais. AP sprendimais galimai priimtas atgaline data siekiant pateisinti Vilniaus AVMI 2015-12-10 sprendimą ir tuo pažeidžiant MAĮ 150 str., 152 str., 154 str. nuostatas, reglamentuojančias skundų nagrinėjimo tvarką. Pagal VAĮ 2 str. 12 p., 28 str. 2 d. VMI prie FM, prieš priimdama AP sprendimą, turėjo apklausti pareiškėjus, dėl kurių galimai pažeistų teisių kreiptasi su skundu į VMI prie FM, tačiau taip padaryta nebuvo. VMI prie FM, atlikdama administracinę procedūrą, taip pat pažeidė VAĮ 3 str. nustatytus principus ir VAĮ 34 str. 1 d. nustatytą pranešimo apie administracinės procedūros sprendimo priėmimą terminą. Pareiškėjai pažymėjo, kad UAB „Abastas“ 2015-10-13 jau buvo atliekamas operatyvus patikrinimas dėl galimai nelegaliai dirbančių darbuotojų, todėl visa informacija patikrinimą vykdžiusiems inspektoriams jau buvo žinoma. Patikrinimą vykdžiusiems inspektoriams dar kartą kreipusis dėl to paties įvykio tyrimo, buvo nepagrįstai išplėstos tyrimo ribos, nepagrįstai prašoma pateikti duomenis, kurie nesusiję su tiriamu įvykiu, tuo viršijant teisės aktais mokesčių administratoriui suteiktos kompetencijos ribas bei pažeidžiant MAĮ 32 str. 7 d. pareiškėjui suteiktas teises.

Komisija, išnagrinėjusi UAB „Abastas“ direktoriaus L. J. 2016-01-27 skundą, 2016-02-10 priėmė sprendimą Nr. 3R-59(AG-31/02-2016), kuriuo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Operatyvūs patikrinimai atliekami vadovaujantis Administracinių teisės pažeidimų kodeksu, MAĮ nuostatomis, Operatyvių patikrinimų atlikimo, jų rezultatų įforminimo ir tvirtinimo taisyklėmis, patvirtintomis VMI prie FM viršininko 2004-06-23 įsakymu Nr. VA-128 (toliau – ir Operatyvių patikrinimų atlikimo taisyklės), Operatyvaus patikrinimo pavedimo ir operatyvių patikrinimų rezultatų įforminimo dokumentų formų naudojimo ir užpildymo taisyklėmis, patvirtintomis VMI prie FM viršininko 2008-12-30 įsakymu Nr. VA-71 (toliau – ir Operatyvių patikrinimų rezultatų įforminimo taisyklės).

Vadovaujantis MAĮ 2 str. 16 d. (įstatymo redakcija, galiojanti nuo 2015-08-01), mokesčių administravimo procedūra yra mokesčių administratoriaus veiksmai, atliekami įgyvendinant jo funkcijas, taip pat mokesčių administratoriaus ir mokesčių mokėtojo veiksmai, atliekami vykdant pareigas ir naudojantis teisėmis, nustatytomis mokesčių įstatymuose. Mokestinis patikrinimas – mokesčių administratoriaus atliekamas mokesčių mokėtojo patikrinimas siekiant kontroliuoti, kaip mokesčių mokėtojas vykdo mokesčių įstatymų reikalavimus mokesčių apskaičiavimo, deklaravimo, sumokėjimo, o įstatymų numatytais atvejais – ir kitose srityse (MAĮ 2 str. 23 d.). MAĮ 114 str. nustatyta, kad mokesčių administratorius savarankiškai pasirenka tikrintinus mokesčių mokėtojus, nustato tikrinimo mastą ir laiką. Vadovaujantis MAĮ 115 str. 3 d. operatyvus patikrinimas yra viena iš mokesčių administratoriaus atliekamų mokestinių patikrinimų rūšių, kurio metu atliekamas įstatymuose bei jų lydimuosiuose teisės aktuose numatytų atskirų mokesčių mokėtojų pareigų apskaitos, mokesčių deklaravimo, sumokėjimo, registravimosi mokesčių mokėtoju ir kitose srityse vykdymo patikrinimas; operatyvus patikrinimas atliekamas vadovaujantis MAĮ, Administracinių teisės pažeidimų kodeksu ir kitais įstatymais. Operatyvus patikrinimas pradedamas mokestinio patikrinimo pavedimo išrašymu (MAĮ 120 str. 1 d.). Patikrinimo metu mokesčių administratoriaus pareigūnas turi teisę tikrinti mokesčių mokėtojo apskaitos, sandorių ir kitus dokumentus, registrus, kompiuterinės apskaitos sistemas ir jų duomenis, mokesčių mokėtojo veiklai naudojamus materialinius techninius išteklius, įrengimus bei pagamintą produkciją ir kitus objektus, kiek tai susiję su mokesčių apskaičiavimo, deklaravimo ir sumokėjimo teisingumo bei atskirų mokesčių mokėtojo pareigų vykdymo patikrinimu (MAĮ 123 str.). Mokesčių mokėtojas privalo pateikti visus dokumentus, kompiuterinės apskaitos duomenis, reikiamus mokesčio apskaičiavimo, deklaravimo ir sumokėjimo teisingumui patikrinti (MAĮ 126 str. 2 d.). MAĮ 128 str. 1, 2 d. nustatyta, kad mokestinio patikrinimo rezultatai įforminami patikrinimo aktu; patikrinimo aktu įforminti mokestinio patikrinimo rezultatai patvirtinami sprendimu dėl patikrinimo akto tvirtinimo arba patikrinimo pažyma. Pagal minėto straipsnio 3 d., MAĮ 128 str. 1 ir 2 d. nuostatos netaikomos atliekant operatyvų patikrinimą. Operatyvaus patikrinimo rezultatų įforminimo ir patvirtinimo tvarką nustato centrinis mokesčių administratorius, suderinęs su finansų ministru.

Mokesčių administratoriaus sprendimų apskundimas reglamentuojamas MAĮ IX skyriaus 144-161 str., tarp kurių nustatyta, kad: mokesčių mokėtojas turi teisę apskųsti bet kurį mokesčių administratoriaus (jo pareigūno) veiksmą arba neveikimą (MAĮ 144 str.); mokestiniams ginčams, t. y. ginčams, kylantiems tarp mokesčių mokėtojo ir mokesčių administratoriaus dėl sprendimo dėl patikrinimo akto tvirtinimo ar kito panašaus pobūdžio sprendimo, pagal kurį mokesčių mokėtojui naujai apskaičiuojamas ir nurodomas sumokėti mokestis, taip pat dėl mokesčių administratoriaus sprendimo atsisakyti grąžinti (įskaityti) mokesčio permoką (skirtumą), šiame Įstatyme nustatoma ir reglamentuojama privaloma ikiteisminė jų nagrinėjimo procedūra (MAĮ 2 str. 22 d., 145 str. 1 d.); skundai dėl mokesčių administratoriaus (jo pareigūno) sprendimų, nenurodytų šio Įstatymo 145 straipsnyje, jų nepriėmimo, taip pat skundai dėl centrinio mokesčių administratoriaus sprendimų (jų nepriėmimo), kuriais mokestiniai ginčai nesprendžiami iš esmės, nagrinėjami Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka; mokesčių mokėtojas taip pat gali naudotis kitų įstatymų jam suteikta teise šių teisės aktų nustatyta tvarka apskųsti neteisėtus mokesčių administratoriaus pareigūno veiksmus (MAĮ 146 str.); mokestinius ginčus nagrinėja centrinis mokesčių administratorius, Mokestinių ginčų komisija ir teismas (MAĮ 147 str.); centrinis mokesčių administratorius nagrinėja mokestinius ginčus, kurie kyla tarp mokesčių mokėtojo ir vietos mokesčių administratoriaus (150 str.).

Operatyvių patikrinimų atlikimo taisyklių (įsakymo redakcija, aktuali nuo 2013-05-01) 3 p. nustatyta, kad operatyvus patikrinimas atliekamas siekiant nustatyti, kaip mokesčių mokėtojai vykdo įstatymuose ir jų lydimuosiuose teisės aktuose numatytas pareigas apskaitos, mokesčių deklaravimo, sumokėjimo, registravimosi mokesčių mokėtoju ir kitose srityse. Operatyvius patikrinimus atlieka valstybinės mokesčių inspekcijos sistemos, kurią sudaro VMI prie FM ir apskričių valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – AVMI), pareigūnai (toliau – pareigūnas) (Operatyvių patikrinimų atlikimo taisyklių 4 p.). Mokesčių mokėtojo operatyvius patikrinimus pareigūnai gali atlikti tik turėdami užpildytą ir VMI viršininko ar jo tam įgalioto asmens pasirašytą operatyvaus patikrinimo pavedimą (toliau – pavedimas) (Operatyvių patikrinimų atlikimo taisyklių 5 p.). Operatyvių patikrinimų atlikimo taisyklių 16 p. nustatyta, kad vadovaudamasis MAĮ 33 straipsnio nuostatomis pareigūnas operatyvaus patikrinimo metu turi teisę gauti iš asmenų, tarp jų iš kredito, mokėjimo ir elektroninių pinigų įstaigų funkcijoms atlikti reikiamus duomenis ir dokumentų nuorašus, kompiuterinių laikmenų duomenis (kopijas) apie to arba kito asmens turtą, pajamas, išlaidas ir veiklą, naudotis savo ir kitų juridinių asmenų valdomų ar tvarkomų registrų, duomenų bazių informacija (16.1 p.); duoti mokesčių mokėtojui, taip pat kitiems fiziniams ir juridiniams asmenims (kai tai susiję su mokesčių administratoriaus teisių mokesčių mokėtojo atžvilgiu įgyvendinimu) privalomus vykdyti nurodymus, pagal kompetenciją surašyti administracinių teisės pažeidimų protokolus ir atlikti kitus veiksmus, numatytus ATPK (16.6 p.). Pagal Operatyvių patikrinimų atlikimo taisyklių 20.1-20.2 p. operatyvaus patikrinimo rezultatai įforminami: operatyvaus patikrinimo pažyma; priešpriešinės informacijos surinkimo pažyma. Operatyvių patikrinimų atlikimo taisyklių 21 p. nustatyta, kad surašant operatyvaus patikrinimo pažymą, joje būtina išsamiai nurodyti operatyvaus patikrinimo metu atliktus veiksmus, užfiksuoti nustatytus faktus, gautus duomenis ir/ar kitą surinktą informaciją, susijusią su mokesčių mokėtojo veikla, bei kitą informaciją, numatytą Operatyvaus patikrinimo pavedimo ir operatyvių patikrinimų rezultatų įforminimo dokumentų formų užpildymo taisyklėse, patvirtintose Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2008 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. VA-71 (Žin., 2009, Nr. 5-135). Pagal Operatyvių patikrinimų atlikimo taisyklių 29 p. operatyvaus patikrinimo medžiaga po patikrinimo turi būti pateikiama operatyvų patikrinimą atlikusio pareigūno padalinio vadovui ar kitam atsakingam asmeniui, kurie, susipažinęs su atlikto operatyvaus patikrinimo eiga ir medžiaga, vizuoja operatyvaus patikrinimo rezultatų įforminimo dokumentą. Operatyvių patikrinimų atlikimo taisyklių 30, 31 p. nustatyta, kad tais atvejais, kai bylos turi būti nagrinėjamos ir ekonominės sankcijos skiriamos priimant nutarimus dėl operatyvaus patikrinimo rezultatų, kurie įforminti ATP protokolu ar įstatymo pažeidimo protokolu, ATP byla nagrinėjama ir nutarimas ATP byloje įforminamas laikantis ATPK nustatytų reikalavimų, o asmuo, nesutinkantis su priimtu nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje, turi teisę nutarimą skųsti ATPK nustatyta tvarka (Operatyvių patikrinimų atlikimo taisyklių 32, 33 p.).

Operatyvių patikrinimų rezultatų įforminimo taisyklių 12 p. nustatyta, kad operatyvaus patikrinimo pažymoje FR1042 forma (toliau – patikrinimo pažyma), be kitų duomenų, turi būti nurodyti: visi atlikti veiksmai, faktiniai tikrinimai, tikrinti objektai, atlikti kontroliniai pirkimai, gauti duomenys ir/ar kita surinkta informacija, susijusi su mokesčių mokėtojo veikla (12.10 p.); tuo atveju, jeigu operatyvaus patikrinimo metu buvo nustatytas pažeidimas, turi būti nurodyta tiksli pažeidimo padarymo (nustatymo) data ir laikas; mokesčių įstatymų ar kitų teisės aktų pažeidimas; įrodymai, kuriais vadovaujantis konstatuojamas pažeidimas; pažeidimą patvirtinančio dokumento pavadinimas, surašymo data, numeris (jei tokie yra), priedo numeris; kiti operatyvaus patikrinimo metu nustatyti faktai (12.12.1 – 12.12.5 p.); atsižvelgiant į operatyvaus patikrinimo metu nustatytus faktus, pateikiami siūlymai, pastabos, rekomendacijos mokesčių mokėtojui (12.13 p.).

Sisteminė ginčo teisinius santykius reglamentuojančių teisės aktų nuostatų analizė leidžia daryti tokias bylos nagrinėjimui reikšmingas išvadas: 1) mokestinio patikrinimo atlikimas, jo mąsto ir trukmės nustatymas priskirtinas išimtinei mokesčių administratoriaus kompetencijai; 2) operatyvus patikrinimas yra viena iš mokesčių administratoriaus atliekamų mokestinių patikrinimų rūšių, kurios metu atliekamas teisės aktuose numatytų mokesčių mokėtojo pareigų apskaitos, mokesčių deklaravimo, sumokėjimo ir kitose srityse vykdymo patikrinimas; 3) operatyvus patikrinimas pradedamas VMI viršininko ar jo tam įgalioto asmens pasirašytu operatyvaus patikrinimo pavedimu, o baigiamas surašant operatyvaus patikrinimo rezultatų įforminimo dokumentą (operatyvaus patikrinimo pažymą arba priešpriešinės informacijos surinkimo pažymą), kuriame įforminami operatyvaus patikrinimo rezultatai, toks dokumentas tvirtinamas operatyvų patikrinimą atlikusio pareigūno padalinio vadovo ar kito atsakingo asmens; 4) operatyvų patikrinimą atliekančio pareigūno mokesčių mokėtojui duodami privalomi vykdyti nurodymai yra tik vienas iš operatyvaus patikrinimo vykdymo proceso etapų, kurio metu gaunami patikrinimui atlikti reikalingi duomenys, todėl privalomų vykdyti nurodymų atžvilgiu netaikytina MAĮ 144-161 str. nustatyta mokesčių administratoriaus sprendimų apskundimo tvarka.

Tokias teismo išvadas patvirtina aktuali ir dominuojanti LVAT praktika, pagal kurią administraciniam teismui neskundžiamais laikomi mokestinio patikrinimo, taip pat ir operatyvaus, ar mokestinio tyrimo metu tikrinamam mokesčių mokėtojui duodami nurodymai pateikti duomenis, dokumentus ar kitą informaciją (pvz., LVAT 2011-05-06 nutartis administracinėje byloje Nr. AS822‑275/2011; 2011-05-20 nutartis administracinėje byloje Nr. AS492‑432/2011; 2011-06-03 nutartis administracinėje byloje Nr. AS62-299/2011; 2011-10-20 nutartis administracinėje byloje Nr. A556-2527/2011; 2011-06-10 nutartis administracinėje byloje Nr. AS143-338/2011, 2015-10-14 nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-1240-438/2015, 2015-11-25 nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-1402-556/2015). LVAT praktikoje pažymėta, kad mokesčių administratoriaus nurodymas yra procedūrinis (tarpinis) dokumentas, negalintis būti savarankišku administracinės bylos dalyku. Jis savaime nedaro įtakos pareiškėjo teisiniam statusui, t. y. nelemia materialinių teisių ir pareigų. Tik priėmus galutinį sprendimą pareiškėjo teisinis statusas gali pasikeisti, atsiradus realiems teisiniams padariniams. Nesutikdamas su tokio pobūdžio procedūriniu sprendimu (veiksmu), pareiškėjas šio nesutikimo argumentus (bet ne savarankišką reikalavimą) gali pareikšti įstatymų nustatyta tvarka ginčydamas galutinį sprendimą, kuomet būtų įvertinamas ir toks sprendimas (veiksmas) bei juo padarytų pažeidimų įtaka galutinio sprendimo teisėtumui (LVAT 2011-04-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A556-403/2011; 2011-05-19 nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1412/2011; 2011-05-20 nutartis administracinėje byloje Nr. AS492-432/2011; 2011-06-03 nutartis administracinėje byloje Nr. AS62-299/2011; 2015-04-15 nutartis administracinėje byloje Nr. AS-822-556/2015 ir kt.). LVAT laikosi pozicijos, jog mokesčių mokėtojas turi teisę skųsti mokesčių administratoriaus veiksmus ir aktus, priimtus mokestinio patikrinimo eigoje, tačiau naudojimasis šia įstatymo nustatyta teise negali tapti priemone išvengti mokestinio patikrinimo, mokestinis patikrinimas negali tapti negalimu vien dėl to, kad mokesčių mokėtojas kelia ginčus dėl mokesčių administratoriaus veiksmų (LVAT 2011-01-18 nutartis administracinėje byloje A-575-145/2011).

Nagrinėjamu atveju byloje ginčas kilo dėl Komisijos 2016-02-10 sprendimo Nr. 3R-59(AG-31/02-2016), kuriuo išspręstas VMI prie FM 2015-12-22 AP sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo klausimas, teisėtumo ir pagrįstumo. Minėta, kad AP sprendimas priimtas išnagrinėjus pareiškėjų skundą dėl Nurodymo, kuriuo atliekant operatyvų UAB „Abastas“ patikrinimą šios įmonės vadovas įpareigotas patikrinimui pateikti Nurodyme išvardintus dokumentus, panaikinimo. Konstatavusi, kad ginčijamas AP sprendimas priimtas išsamiai išnagrinėjus pareiškėjų skundą, atitinka VAĮ reikalavimus, yra teisėtas bei pagrįstas, Komisija Sprendimu atmetė UAB „Abastas“ skundą kaip nepagrįstą. Komisijos Sprendime pažymėta, kad jame pasisakyta tik dėl VMI prie FM atliktos administracinės procedūros bei skundžiamo sprendimo, priimto nagrinėjant UAB „Abastas“ 2015-10-25 skundą, pagrįstumo ir teisėtumo, nes Komisijos kompetencijai nepriskirta vertinti mokesčių administratoriaus atliekamų mokestinių patikrinimų teisėtumo.

Nustatyta, kad Nurodymas įteiktas UAB „Abastas“ operatyvaus patikrinimo metu, siekiant įgyvendinti 2015-10-07 operatyvaus patikrinimo pavedime Nr. FRI043-9175 nurodytus tikslus, t. y. patikrinti mokesčių įstatymuose nustatytų mokesčių mokėtojų pareigų vykdymą. Nurodyme pareiškėjams yra pateikiama tam tikra informacija ir šiuo aktu pareiškėjai įpareigojami atlikti tam tikrus procedūrinio pobūdžio veiksmus. Teismas, atsižvelgdamas į Nurodymo turinį, daro išvadą, kad šis administracinis aktas nedaro įtakos pareiškėjų teisiniam statusui, t. y. nelemia pareiškėjų materialinių teisių ir pareigų. Nurodymas vertintinas kaip tarpinis procedūrinio pobūdžio dokumentas, negalintis būti savarankišku administracinės bylos dalyku. Pažymėtina, kad teismas nagrinėjamoje byloje neturi pagrindo kitaip vertinti Nurodymo, kuris iš esmės realių teisinių pasekmių pareiškėjams nesukelia, apskundimo galimybės, nei, kad nurodyta anksčiau aptartoje LVAT praktikoje.

Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad pareiškėjai UAB „Abastas“ ir L. J. 2015-11-02 ir 2015-11-03 skundais kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą prašydami panaikinti Vilniaus AVMI 2015-10-27 nurodymą Nr. (11.48)FR0706-9597. Vilniaus apygardos administracinis teismas, spręsdamas minėtų skundų priėmimo klausimą, 2015-11-05 priėmė nutartį administracinėje byloje Nr. Nr. eI-11775-789/2015, kuria, konstatavęs, kad Nurodymas nesukelia pareiškėjams naujų teisių ir pareigų bei nekeičia jų teisinės padėties, skundus atsisakė priimti kaip nenagrinėtinus teismų administracinio proceso tvarka (ABTĮ 37 str. 2 d. 1 p.). LVAT, išnagrinėjęs pareiškėjų UAB „Abastas“ ir L. J. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015-11-05 nutarties panaikinimo, 2015-11-25 priėmė nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-1402-556/2015, kuria pareiškėjų UAB „Abastas“ ir L. J. atskirąjį skundą atmetė ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015-11-05 nutartį paliko nepakeistą.

Lietuvos Respublikos administracinių ginčų komisijų įstatymo (toliau – ir AGKĮ) 2 str. 2 d. nustatyta, kad Vyriausioji administracinių ginčų komisija ikiteismine tvarka nagrinėja skundus (prašymus) dėl priimtų individualių administracinių aktų ar viešojo administravimo subjektų veiksmų (neveikimo) viešojo administravimo srityje. Tuo pačiu pagal AGKĮ 2 str. 3 d. Komisija, išskyrus ABTĮ arba kituose įstatymuose nustatytas išimtis, sprendžia ginčus, kurie priskirti Vilniaus apygardos administracinio teismo papildomai kompetencijai. AGKĮ 9 str. 1 d. nustatyta, kad Komisija nagrinėja skundus (prašymus) dėl centrinių valstybinio administravimo subjektų priimtų individualių administracinių aktų ir veiksmų teisėtumo, taip pat dėl minėtų subjektų atsisakymo ar vilkinimo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus teisėtumo ir pagrįstumo.

Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos darbo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999-05-04 nutarimu Nr. 533 (LRV nutarimo redakcija nuo 2012-12-16) patvirtinti Administracinių ginčų komisijų darbo nuostatai (toliau – ir Komisijos nuostatai). Pagal Komisijos nuostatų 2, 5 p. Komisija yra bendroji ikiteisminė institucija, kuri savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymu, Lietuvos Respublikos administracinių ginčų komisijų įstatymu, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymu, kitais Lietuvos Respublikos įstatymais ir teisės aktais. Komisija nagrinėja skundus (prašymus) dėl centrinių valstybinio administravimo subjektų priimtų individualių administracinių aktų ir veiksmų teisėtumo, taip pat šių subjektų atsisakymo ar vilkinimo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus teisėtumo ir pagrįstumo (Komisijos nuostatų 9 p.). Skundą Komisijai turi teisę paduoti asmenys (fiziniai ir juridiniai) <...> (), jeigu jie mano, kad jų teisės yra pažeistos (Komisijos nuostatų 11 p.). Skundas Komisijai turi atitikti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 23 straipsnyje nustatytus formos ir turinio reikalavimus (Komisijos nuostatų 12 p.). Užregistruotas skundas perduodamas Komisijos pirmininkui, kuris įvertina skundo priimtinumo klausimą, be kita ko, nustatydamas, ar skundas priskirtinas Komisijos kompetencijai (Komisijos Nuostatų 16.1 p.). Komisijos nuostatų 18.2 p. nustatyta, kad Komisijos pirmininkas, įvertinęs Nuostatų 16 p. nurodytus skundo (prašymo) priimtinumo klausimus, nusprendžia atsisakyti priimti skundą (prašymą) nagrinėti. Tuo atveju, jeigu skundo nagrinėjimo metu nustatoma, kad skundas nepriskirtas Komisijos kompetencijai, pagal Komisijos nuostatų 44.5 p. Komisija priima sprendimą bylą nutraukti.

ABTĮ 3 str. 1 d. nustatyta, kad administracinis teismas sprendžia ginčus dėl teisės viešojo administravimo srityje. Vadovaujantis ABTĮ 15 str. 1 d. 1 p., 22 str. 1 d. skundą dėl viešojo administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, kai jie mano, jog jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. Taigi, administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų (administracinių aktų), taip pat veiksmų (neveikimo), kurie daro įtaką konkrečioms asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo. Pagal aktualią LVAT praktiką į administracinį teismą asmuo turi teisę kreiptis tik dėl jam teisines pasekmes sukeliančių individualių teisės aktų, priimtų viešojo administravimo srityje. Administraciniai aktai, dėl kurių galima pateikti skundą, yra visi viešojo administravimo subjektų priimti teisės aktai, nepaisant tų aktų formos, taip pat veiksmai (neveikimas), sukeliantys asmeniui teisines pasekmes, t. y. darantys įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams. Administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų, taip pat veiksmų (neveikimo), darančių įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo. Tuo atveju, kai skundo priėmimo nagrinėti stadijoje akivaizdu, kad skundžiamas aktas ar veiksmas jokių teisinių pasekmių nesukelia, kad jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu, skundą galima atsisakyti priimti nagrinėti. Nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir skundo tenkinimo atveju asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis. Skundas negali būti teikiamas dėl tarpinių viešojo administravimo subjekto priimamų dokumentų, kuriais siekiama parengti ar sudaryti prielaidas priimti galutinį sprendimą. Administracinių teismų praktikoje argumentai dėl tarpinių aktų pagrįstumo ir teisėtumo paprastai gali būti nurodyti grindžiant skundą dėl galutinio sprendimo, kurio tarpiniais dokumentais jie yra (LVAT 2015-06-17 nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-950-624/2015).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjų skundas buvo priimtas ir išnagrinėtas Komisijoje nesilaikant aukščiau nurodyto teisinio reglamentavimo. Minėta, kad vadovaujantis ginčo teisinius santykius reglamentuojančių teisės aktų nuostatomis ir nuoseklia LVAT praktika, Nurodymas nesukelia pareiškėjams realių teisinių pasekmių ir vertintinas kaip tarpinis procedūrinio pobūdžio dokumentas, negalintis būti savarankišku administracinės bylos dalyku. Komisija, išankstine ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka išnagrinėjusi pareiškėjų skundą, Sprendime iš esmės pasisakė dėl Nurodymo teisėtumo ir pagrįstumo. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta aukščiau, darytina išvada, kad Komisija, gavusi pareiškėjų UAB „Abastas“ ir L. J. skundą, jį turėjo atsisakyti priimti nagrinėti AGKĮ 9 str. 1 d. ir Komisijos nuostatų 9 p. nustatytais pagrindais (skundas pateiktas dėl teisinių pasekmių pareiškėjams nesukeliančio administracinio akto), o priėmusi jį nagrinėti ir skundo nagrinėjimo metu nustačiusi, kad skundas nepriskirtinas Komisijos kompetencijai – nutraukti bylą Komisijos nuostatų 44.5 p. nustatytu pagrindu, tačiau Komisija tokių veiksmų neatliko ir, viršydama teisės aktais jai suteiktos kompetencijos ribas, priėmė Sprendimą, kuriame pareiškėjų skundą išnagrinėjo iš esmės. Teismų praktikoje ne kartą pažymėta, jog viešojo administravimo subjektų veiksmai, atlikti viršijus įstatyminių įgalinimų (kompetencijos) ribas (ultra vires), negali būti pripažįstami teisėtais ir yra naikintini (LVAT 2014-05-28 nutartis administracinėje byloje Nr. A261-532/2014 ir kt.).

Esant šioms aplinkybėms, Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos 2016-02-10 sprendimas Nr.3R-59(AG-31/02-2016) naikintinas, tačiau ne pareiškėjų skunde nurodytais pagrindais – pagal ABTĮ 88 str. 2, 4 ir 5 p., o pagal ABTĮ 89 str. 1 d. 2 p., t. y. kaip priimtą nekompetentingo viešojo administravimo subjekto. Teismui konstatavus, kad pareiškėjų skundo Vyriausioji administracinių ginčų komisija pagal kompetenciją negalėjo nagrinėti, pareiškėjų prašymas įpareigoti Vyriausiąją administracinių ginčų komisiją iš naujo išnagrinėti pareiškėjų skundą negali būti tenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85 ? 87 str., 89 str. 1 d. 2 p., 127 str., teismas

nusprendžia:

pareiškėjų L. J. ir UAB „Abastas“ skundą patenkinti iš dalies.

Panaikinti Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos 2016 m. vasario 10 d. sprendimą Nr. 3R-59(AG-31/02-2016).

Likusios pareiškėjų skundo dalies netenkinti.

Sprendimas per 14 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant šiam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.