Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėja Vida Stonkuvienė, dalyvaujant posėdžių sekretorei Dianai Šėperienei, pareiškėjui K. K., atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, atstovui Arūnui Venckui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo K. K. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dė turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

nagrinėjamos administracinės bylos dalykas – turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimas pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, Lietuvos Respublikos CK 6.271 straipsnio pagrindu.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad asmeniui padarytos materialinės ir moralinės žalos atlyginimą nustato įstatymas. Pagal CK 6.263 straipsnio 1 dalį kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos, to paties straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje teisės normoje įtvirtinta viešoji civilinė atsakomybė, kurios specifika yra ta, kad civilinės atsakomybės subjektas yra ne privatus, bet viešasis asmuo – valstybė. Atsakomybės subjekto ypatumai lemia tam tikrus šios civilinės atsakomybės taikymo ypatumus. Vienas jų yra tai, kad šio delikto padarymas suponuoja griežtą civilinę atsakomybę, t. y. civilinę atsakomybę be kaltės (CK 6.271 straipsnyje numatytai viešajai atsakomybei atsirasti pažeidėjo kaltės sąlyga nėra būtina). Tai reiškia, kad viešajai atsakomybei nustatyti pakanka trijų civilinės atsakomybės sąlygų buvimo: 1) valdžios institucijos (jų tarnautojų, pareigūnų) atliktų neteisėtų veiksmų (CK 6.246 straipsnis), 2) asmens patirtos žalos (CK 6.249 straipsnis), 3) neteisėtus veiksmus bei padarytą žalą siejančio priežastinio ryšio (CK 6.247 straipsnis). Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008-04-18 sprendimas administracinėje byloje Nr. A444–619/2008; 2010-09-23 nutartis administracinėje byloje Nr. A444-1003/2010; 2013-12-02 nutartis administracinėje byloje Nr. A520-2473/2013, kt.).

Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką pareiga įrodyti, jog tam tikra žala patirta, tenka pareiškėjui, pareiškėjas taip pat privalo pagrįsti ir įrodyti priežastinį ryšį tarp jo nurodomos žalos ir neteisėtų veiksmų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. kovo 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-669/2011; kt.).

CK 6.271 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Neteisėti veiksmai – tai veikimas arba neveikimas, bet abiem atvejais jie turi būti neteisėti – prieštarauti teisės aktų (įstatymų, kitų norminių aktų) nuostatoms. Neteisėti veiksmai, kaip civilinės atsakomybės pagal CK 6.271 straipsnį pagrindas, nustatomi pagal tai, ar asmuo turėjo teisinę pareigą ir ar objektyviai ją įvykdė. Pažymėtina, kad neteisėtais veiksmais, dėl kurių atsiranda civilinė atsakomybė, gali būti ne tik tiesiogiai įstatyme ar sutartyje numatytų pareigų nevykdymas ar draudžiamųjų veiksmų atlikimas, bet ir bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje išaiškinta, jog neteisėtumas, kaip viešosios atsakomybės kilimo sąlyga, galėtų pasireikšti tik tada, kai būtų nustatoma, jog valdžios institucijų darbuotojai neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, paviršutiniškai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-2247/2012; kt.).

Iš bylos duomenų matyti, jog pareiškėjui K. K. Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos biuro Administracinės veiklos poskyrio specialistė 2013-09-04 surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą, kuriame nurodė, jog jis 2013-08-20 17.53 val. Šilutės pl. – Statybininkų pr. Klaipėdoje vairuodamas automobilį Mercedes Benz E220, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), persirikiuodamas iš pirmos eismo juostos į antrą kirto ištisinę ženklinimo liniją ir tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 3 priedo 1.1 punkto reikalavimą (b.l. 49). Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos biuro Administracinės veiklos poskyrio specialistės 2013-09-30 nutarimu Nr. 30N-2994101-13 pareiškėjas pripažintas kaltu padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 124¹ straipsnio 2 dalyje, ir jam paskirta 100 Lt bauda (b.l. 45). Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos biuro Administracinės veiklos poskyrio viršininko 2013-12-12 raštu Nr. 30-12-S-14481 nutarimas pateiktas vykdymui antstoliui J. P. (b.l. 44). Pareiškėjo darbdavys (duomenys neskelbtini) 2014-02-10 įvykdė antstolio 2014-01-02 patvarkymą ir iš pareiškėjo darbo užmokesčio išskaičiavo baudą ir vykdymo išlaidas, iš viso 418,80 Lt (b.l. 27-28). Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2014-02-19 nutartimi administracinėje byloje Nr. II-47-965/2014 nutarimą, kuriuo pareiškėjas pripažintas kaltu padaręs administracinį teisės pažeidimą ir jam paskirta bauda, panaikino ir perdavė bylą Klaipėdos apskrities VPK nagrinėti iš naujo (b.l. 68-71). Klaipėdos apygardos teismo 2014-04-28 nutartimi administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-265-557/2014 Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-02-19 nutartis palikta nepakeista (b.l. 85-88). Nagrinėjant bylą iš naujo pasibaigė nuobaudos skyrimo terminas, todėl Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos biuro 2014-09-16 nutarimu Nr. 30NT-18440564-14 administracinio teisės pažeidimo bylos teisena nutraukta (b.l. 26). Antstolio 2014-09-11 patvarkymu pareiškėjui grąžinta išieškota bauda – 100 Lt, o vykdymo išlaidos 318,80 Lt negrąžintos (b.l. 28). Pareiškėjo teigimu, ši suma bei išlaidos, patirtos siekiant nuginčyti priimtą nutarimą, t.y. 1,75 Lt už administracinio teisės pažeidimo bylos kopijas, 3,55 Lt už paklausimo AB „Lietuvos paštas“ siuntimą, 15 Lt už AB „Lietuvos paštas“ atsakymą į jo paklausimą bei 50 Lt kelionės išlaidos šešis kartus vykstant į Klaipėdos apskrities VPK ir tris kartus į antstolio kontorą, iš viso 389,10 Lt sudaro jo patirtą turtinę žalą. Iš skundo turinio matyti, jog pareiškėjas reikalavimą atlyginti turtinę žalą sieja su prasidėjusiu priverstiniu Klaipėdos apskrities VPK 2013-09-30 nutarimo dėl baudos išieškojimo vykdymu ir dėl to patirtomis išlaidomis bei nepatogumais. Tokios išlaidos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pripažįstamos asmens patirta žala (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011-04-26 nutartis administracinėje byloje Nr. A62-915/2011). Pažymėtina, jog atsakovės atstovas taip pat pripažįsta, kad pareiškėjas dėl Klaipėdos apskrities VPK veiksmų patyrė turtinę žalą.

Vykdymo procesas pradedamas, jeigu pažeidėjas nesumoka baudos per ATPK 313 straipsnyje nustatytą terminą (ATPK 314 straipsnio 1 dalis). Pagal ATPK 313 straipsnio 1 dalį baudą patrauktas administracinėn atsakomybėn asmuo turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo jam dienos, o apskundus tokį nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Vadovaujantis ATPK 304 straipsnio 2 dalimi, nutarimas skirti baudą turi būti priverstinai įvykdomas pasibaigus šio kodekso 313 straipsnio pirmojoje dalyje nustatytam terminui jį geruoju įvykdyti. Iš nurodytų teisės normų turinio matyti, jog bet kuriuo atveju administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui visų pirma turėjo būti įteiktas nutarimas, kuriuo jam paskirta bauda. Nagrinėjamu atveju tai padaryta nebuvo. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2014-01-27 nutartimi administracinėje byloje Nr. II-47-965/2014 atnaujino K. K. terminą skundui dėl Klaipėdos apskrities VPK 2013-09-30 nutarimo paduoti konstatavęs, jog tiek administracinio teisės pažeidimo protokolas su administraciniu nurodymu surašytas, tiek administracinio teisės pažeidimo byla institucijoje išnagrinėta ir 2013-09-30 nutarimas priimtas administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui nedalyvaujant ir jam nepasirašius. Teismas taip pat konstatavo, jog nėra objektyvių duomenų apie šių dokumentų įteikimą pareiškėjui (b.l. 58). Tuo tarpu, ATPK 260² straipsnio 1 dalyje imperatyviai įtvirtinta institucijos pareiga administracinio teisės pažeidimo protokolą su administraciniu nurodymu siųsti transporto priemonės savininkui (valdytojui), kai pažeidimas užfiksuotas ne asmens, įtariamo administracinio teisės pažeidimo padarymu, akivaizdoje. ATPK 272 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog nesant administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens, administracinio teisės pažeidimo byla gali būti išnagrinėta tik tais atvejais, kai yra duomenų, jog jam laiku pranešta apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą ir negautas prašymas atidėti bylos nagrinėjimą. ATPK 288 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta institucijos pareiga per tris dienas įteikti arba išsiųsti asmeniui nutarimo nuorašą. Byloje nėra duomenų, kad Klaipėdos apskrities VPK būtų įvykdė nurodytas pareigas. AB „Lietuvos paštas“ 2014-01-06 pažymoje Nr. 3-115 patvirtinama, jog laikotarpiu nuo 2013-09-01 iki 2013-12-26 K. K. vardu gauta viena registruota siunta iš antstolio J. P. (administracinės bylos Nr. II-47-965/2014 b.l. 66).

Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos biuro Administracinės veiklos poskyrio viršininko 2013-12-12 raštu Nr. 30-12-S-14481 nutarimas pateiktas vykdyti antstoliui J. P. (b.l. 44). Iš išdėstytų aplinkybių matyti, jog vykdymo procesas, lėmęs padarinius, pasireiškusius pareiškėjo patirtais nuostoliais, buvo pradėtas dėl to, kad pareiškėjas ATPK 313 straipsnyje nustatytu terminu nesumokėjo paskirtos baudos, apie kurią jis institucijos nebuvo informuotas nustatyta tvarka. Teismo vertinimu, tai tiesiogiai susiję su Klaipėdos apskrities VPK neteisėtais veiksmais, o tiksliau neveikimu. Antstolio veiksmų teisėtumas nėra šios administracinės bylos nagrinėjimo dalykas. Antstolio veiksmų vertinimui nustatyta speciali CPK įtvirtinta tvarka. Šiuo aspektu pažymėtina, jog CK 6.280 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad atlyginęs kito asmens padarytą žalą asmuo turi teisę į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo, jeigu įstatymai nenustato kitokio dydžio (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011-04-26 nutartis administracinėje byloje Nr. A62-915/2011).

Pareiškėjas turtinės žalos padarymo faktą sieja su vykdymo proceso metu išieškota suma ir kitomis turėtomis išlaidomis siekiant nuginčyti 2013-09-30 nutarimą. CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Nuostolių kaip piniginės žalos išraiškos turi būti atlyginama tiek, kiek nukentėjęs asmuo dėl padarytos žalos prarado, nes toks atlyginimas atitiktų žalos kompensavimo funkciją. CK 6.247 straipsnyje nustatyta, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu.

Iš antstolio 2014-09-23 patvarkymo Nr. 0172/13/01863 „Dėl informacijos pateikimo“ matyti, kad iš viso iš pareiškėjo buvo išieškota 418,80 Lt, iš kurių 100 Lt jam grąžinta pervedant į asmeninę sąskaitą, o 318,80 Lt skirta antstolio vykdymo išlaidoms padengti (b.l. 27-28). Ši suma laikytina pareiškėjo patirtais nuostoliais. Iš administracinės bylos Nr. II-47-965/2014 medžiagos matyti, jog pareiškėjas 2013-12-27 sumokėjo 3,55 Lt AB „Lietuvos paštas“ už paklausimo apie jo vardu gautas siuntas siuntimą bei AB „Lietuvos paštas“ 2014-01-09 sumokėjo 15 Lt už atsakymą į paklausimą (administracinės bylos Nr. II-47-965/2014 b.l. 65, 66) bei 2014-01-10 sumokėjo 1,75 Lt Klaipėdos apskrities VPK už kopijas (b.l. 47). Pareiškėjo teigimu, jis taip pat patyrė 50 Lt išlaidų vykdamas šešis kartus į instituciją ir tris kartus į antstolio kontorą. Įvertinus administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. II-47-965/2014 esančių pareiškėjo prašymų, pateiktų tiesiogiai Klaipėdos apskrities VPK ir antstolio J. P. kontorai, kiekį bei atstumą tarp pareiškėjo gyvenamosios vietos ((duomenys neskelbtini) Klaipėda) ir minėtų institucijų Klaipėdos apskrities VPK – Šermukšnių g., Klaipėda, antstolio J. P. kontoros – J. Janonio g., Klaipėda), pareiškėjo nurodyta 50 Lt suma nors ir nepagrįsta tiesioginiais įrodymais, tačiau pripažintina pareiškėjo patirtais nuostoliais.

Nustačius visas tris būtinąsias valstybės civilinės atsakomybės sąlygas – valdžios institucijos (tarnautojų, pareigūnų) neteisėtus veiksmus (CK 6.246 straipsnis), pareiškėjo patirtą žalą (CK 6.249 straipsnis) ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų bei žalos (CK 6.247 straipsnis), pareiškėjui K. K. priteistinas 112,69 Eur (389,10 Lt) turtinės žalos atlyginimas iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato. Pareiškėjo skundas šioje dalyje tenkintinas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ABTĮ 88 straipsnio 5 punktu.

Pareiškėjas taip pat prašo priteisti neturtinės žalos atlyginimą, kurią vertina 2896,20 Eur (10 000 Lt). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra nurodęs, kad neturtinė žala yra dvasinė skriauda, kurią tik sąlygiškai galima įvertinti ir kompensuoti materialiai; padarytos moralinės žalos, kaip asmens patirtos dvasinės skriaudos, neretai niekas negali atstoti, nes asmens psichologinės, emocinės ir kitokios būsenos, buvusios iki tol, kol jis patyrė dvasinę skriaudą, neįmanoma sugrąžinti - tokią būseną kai kada (geriausiu atveju) galima tik iš naujo sukurti, panaudojant materialią (pirmiausia piniginę) kompensaciją už tą moralinę žalą. Materiali (piniginė) kompensacija už moralinę žalą, kaip materialus tos moralinės žalos atitikmuo, taip pat turi būti skiriama vadovaujantis visiško (adekvataus) žalos atlyginimo principu (Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimas). Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Neturtinė žala nėra bet koks asmeniui padarytas neigiamas poveikis, bet žalą darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, jie yra nepriimtini asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kita. Siekiant neturtinės žalos atlyginimo, būtina nustatyti, kad tas asmuo, kuris kreipėsi teisminės gynybos, tikrai patyrė fizinį skausmą, dvasiškai išgyveno, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardintų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-10-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-376/2007, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011-11-21 nutartis administracinėje byloje Nr. A525-3063/2011 ir kt.).

Teismų praktikoje pripažįstama ir tai, kad asmens pažeista neturtinė teisė kai kuriais atvejais teismo gali būti apginta nepriteisiant neturtinės žalos atlyginimo pinigais. Europos Žmogaus Teisių Teismas, gindamas Konvencijoje įvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, neretai konstatuoja, kad teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą (žr., pvz., 2000-10-10 sprendimą byloje D. prieš Lietuvą, 2006-10-10 sprendimą byloje L. L. prieš Prancūziją). Teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas, o tai reiškia, kad ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, turi būti priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003-11-06 sprendimą byloje M. prieš Lietuvą). Tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (žr., pvz., 2008-01-02 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-2/2008). Analogiška praktika nuosekliai formuojama ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nagrinėjamose bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo (žr., pvz., bylos Nr. A2-718/2007, A444-619/2008, A146-1240/2011, A756-143/2012, A525-2017/2012 ir kt.).

Pareiškėjas neturtinės žalos padarymą kildina iš nepagrįsto priverstinio išieškojimo iš jo darbo užmokesčio baudos ir antstolio vykdymo išlaidų, dėl ko patyrė emocinius, psichologinius, dvasinius ir materialinius nepatogumus, prarado laiko sąnaudas ginant pažeistas teises teisme, dalyvaujant teismo procesuose, renkant įrodymus, rengiant procesinius dokumentus, ir ypač reputacijos pablogėjimą, nes darbdavio, vadovų ir kolegų požiūriu, jis yra asmuo, vengiantis mokėti paskirtas baudas. Konstatavus, kad Klaipėdos apskrities VPK pareigūnai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, pripažįstama, kad pareiškėjas dėl tokių policijos pareigūnų veiksmų patyrė tam tikrus suvaržymus ir nepatogumus. Tačiau nagrinėjamu atveju pats pareiškėjas teismo posėdyje pripažino, jog vairuodamas automobilį iš tikrųjų galėjo kirsti ištisinę liniją ir galėjo padaryti administracinį teisės pažeidimą. Teismo vertinimu, ši aplinkybė yra esminė vertinant pareiškėjo patirtų nepatogumų intensyvumą ir apimtį ir sprendžiant dėl neturtinės žalos dydžio bei leidžianti manyti, kad pareiškėjas, galimai padaręs teisei priešingą veiką, tikrai nepatyrė tokius intensyvius neigiamus išgyvenimus, kokius nurodo skunde. Pareiškėjas nepateikė teismui duomenų, patvirtinančių jo reputacijos pablogėjimą. Neteisėti veiksmai vertintini kaip vienkartinio, neintensyvaus pobūdžio. Teismas, atsižvelgęs į byloje nustatytas aplinkybes, įvertinęs įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, teisingumo ir protingumo kriterijais, sprendžia, jog pareiškėjo patirti išgyvenimai ir neigiamos emocijos šios bylos faktinių aplinkybių kontekste neturi būti įvertinti pinigais. Nagrinėjamu atveju Klaipėdos apskrities VPK padaryto pažeidimo konstatavimas vertintinas kaip pakankama satisfakcija, ir neturtinės žalos atlyginimas pinigais pareiškėjui nepriteistinas. Pareiškėjo skundas dalyje dėl 2896,20 Eur (10000 Lt) neturtinės žalos atlyginimo priteisimo atmestinas kaip nepagrįstas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ABTĮ 88 straipsnio 1 punktu.

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

priteisti K. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 112,69 Eur (vienas šimtas dvylika eurų 69 ct) turtinės žalos atlyginimą iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato,

konstatuoti, jog Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato veiksmai priverstinai vykdant 2013-09-30 nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 30N-2994101-13 buvo neteisėti,

atmesti pareiškėjo K. K. skundą dalyje dėl 2896,20 Eur neturtinės žalos atlyginimo priteisimo iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato.

Sprendimas gali būti skundžiamas apeliacine tvarka per keturiolika dienų nuo paskelbimo dienos Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą Klaipėdos apygardos administraciniam teismui arba apeliacinės instancijos teismui.