Panevėžio apylinkės teismo nutarimas

2018-11-26 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-205-1046/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2018-11-26
Bylos Nr.
II-205-1046/2018
Teisminio proceso Nr.
4-08-3-00562-2018-9
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Skaistė Viburytė-Jasiukėnienė
Pareiškėjas
B. J.
Kategorijos
Nuorašas
Administracinė byla Nr. II-205-1046/2018Teisminio proceso Nr. 4-08-3-00562-2018-9Procesinio sprendimo kategorijos: 21.8.4.; 21.10.4. (S)
PANEVĖŽIO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2018 m. lapkričio 26 d.Panevėžys
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėja Skaistė Viburytė-Jasiukėnienė,sekretoriaujant Evaldai Lukoševičienei,dalyvaujant administracine tvarka nubaustam B. J., jo atstovui advokatui V. K.,

institucijos, priėmusios nutarimą – Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos (toliau – ir Institucija) – atstovui R. B.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjo B. J., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), skundą dėl Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus specialisto R. B. 2018 m. rugpjūčio 24 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 50-ANR_N-6644-2018 panaikinimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Skundžiamu nutarimu B. J. pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 422 straipsnio 5 dalį ir 417 straipsnio 2 dalį buvo nubaustas 350 Eur bauda su specialios teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 12 mėnesių už tai, kad jis 2018 m. liepos 24 d., 9.28 val., namo, esančio (duomenys neskelbtini), kieme užstatė aštuonis automobilius, trukdė namo gyventojams išvažiuoti iš kiemo, taip pat vairavo automobilį būdamas neblaivus, kai nustatytas 1,11 promilių girtumas.

Šalies argumentai

2018 m. rugsėjo 14 d. Panevėžio apylinkės teisme gautas B. J. skundas, kuriuo jis prašo skundžiamą nutarimą panaikinti ir administracinio nusižengimo bylą jo atžvilgiu nutraukti. Skunde pareiškėjas nurodo, kad niekuomet neneigė, kad netinkamai parkavo savo automobilį (duomenys neskelbtini) namo kieme, neneigė, kad kai kuriems namo gyventojams galėjo sutrukdyti išvažiuoti iš kiemo, niekuomet neneigė ir tos aplinkybės, kad automobilį keletą metrų pavairavo būdamas neblaivus, kai buvo nustatytas nutarime nurodytas 1,11 promilių girtumas. Tačiau toks nutarimas, koks buvo priimtas išnagrinėtoje administracinio nusižengimo byloje, negali būti pripažintas teisėtu. Visų pirma, dėl pažeidimo, numatyto ANK 417 straipsnio 2 dalyje, nutarime yra itin paviršutiniškai ir netiksliai nurodyta tariamai padaryto nusižengimo esmė. Nei nutarimo nustatomojoje dalyje, nei bet kurioje kitoje nutarimo dalyje nėra nurodyta nei kaip užstatė kažkokius automobilius, nei kokiomis kliūtimis užstatydamas sutrukdė namo gyventojams išvažiuoti iš kiemo, nei kokiems konkrečiai asmenims sutrukdė tai padaryti. Tai, kad vairuodamas konkrečią transporto priemonę sustojo ir stovėjo priešingai nei to reikalauja KET 130.10 punkto taisyklė, nutarime nenurodoma. Nutarime nenurodžius tokių duomenų, nenurodžius laiko, kada tokia veiką padarė, lieka neaišku kaip galėjo sutrukdyti išvažiuoti iš kiemo net aštuoniems automobiliams. Mano, kad toks nutarimo surašymas suvaržo teisę žinoti už ką konkrečiai yra nubaustas ir trukdo gintis. Nors tikrai būdamas neblaivus, kai buvo nustatytas 1,11 promilių girtumas, vairavo automobilį, tačiau mano, kad už tai negalėtų būti baudžiamas. 2018 m. liepos 24 d. ryte neketino vairuoti jokio automobilio, nes prieš tai naktį vartojo alkoholinius gėrimus ir jautėsi pagiringas. Dėl šios priežasties atsisakė automobiliu pavažiuoti iš jo parkavimo vietos, kuomet to prašė namo gyventojai. Kiek galėdamas atsisakinėjo automobiliu pavažiuoti ir tuomet, kai to prašė atvykę policijos pareigūnai. Tačiau, kai policijos pareigūnai ne tik pareikalavo pavažiuoti automobiliu, bet dar netgi pagrasino, kad nepaklusus jų reikalavimams bus pristatytas į policijos komisariatą ir baudžiamas už jų nurodymų nevykdymą – toliau nebedrįsdamas prieštarauti pareigūnams automobiliu tik jų akivaizdoje pavažiavo apie 4 metrus. Tokios aplinkybės įgalina atsakingai pareikšti, kad veiksmus, kurie formaliai atitinka administracinio nusižengimo, numatyto ANK 422 straipsnio 5 dalyje, sudėtį, atliko ne savo valia, ne savo noru ir be policijos pareigūnų įsikišimo tokių veiksmų tikrai būtų neatlikęs. Jokiu būdu negalima sutikti, kad policijos pareigūnai, įsakinėdami pavažiuoti automobiliu, nežinojo ar neįtarė, jog yra neblaivus. Vien tai, kad tik sustojus ir dar nespėjus išlipti iš automobilio, priėjęs policijos pareigūnas ironiškai pareiškė: „o dabar einame „prasipūsti“ leidžia teigti, kad policijos pareigūnai iš anksto bent jau įtarė neblaivumą. Neblaivumą aiškiai matė praktiškai visi įvykio vietoje buvę asmenys, todėl to nepastebėti ilgai ir betarpiškai bendravę pareigūnai, kuriems suteikta ne tik teisė, bet ir nurodyta pareiga vertinti asmens būseną (blaivumą), jokiu būdu negalėjo. Be to, kaip matyti iš policijos pareigūnės G. V. tarnybinio pranešimo, neblaivumas jai akivaizdžiai matėsi ne tik iš sklindančio stipraus alkoholio kvapo, bet ir iš nerišlios kalbos. Pastarąjį neblaivumo požymį pareigūnai galėjo įvertinti tik tuomet, kai su jais kalbėjosi, o tai vyko pakankamai ilgai (apie 15 min.) dar iki paklusimo nurodymui pavažiuoti automobiliu. Šių aplinkybių visuma sudaro pagrindą išvadai, kad policijos pareigūnai, matydami, kad yra neblaivus (ar bent jau įtardami esant neblaiviu) ir reikalaudami vairuoti automobilį bei netgi grasindami nubaudimu už tokio jų nurodymo nevykdymą, dirbtinai sudarė situaciją, kad po to galėtų griežtai nubausti. Tokia situacija tikrai negali būti pateisinama, nes ji atima tarptautinėmis teisės normomis garantuotą žmogaus teisę į teisingą procesą. Įvertinus tai, kad automobiliu pavažiavo keletą metrų tik policijos pareigūnų akivaizdoje bei taip pasielgė tik dėl įsakmaus jų nurodymo, mano, kad tai sudaro pakankamą pagrindą jei ne atleisti nuo administracinės atsakomybės, tai bent jau ANK 34 straipsnio 5 dalies pagrindu skirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar neskirti administracinio poveikio priemonės. Pažymi, kad nutarime visiškai nepagrįstai nurodoma, jog nėra atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Nuo pat protokolo surašymo visiškai prisipažino, kad netinkamai parkavo savo automobilį ir galbūt kai kam sutrukdė išvažiuoti iš kiemo, visiškai prisipažino, kad automobilį pavairavo neblaivus, taigi sąžiningai nurodė visas veikos faktines aplinkybes, nuoširdžiai gailisi, o tai pripažintina atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Be to, mano, kad pripažintina ir tai, jog administracinį nusižengimą, numatytą ANK 422 straipsnio 5 dalyje, padarė tik dėl psichinės prievartos, todėl spręstina ir dėl atsakomybę lengvinančios aplinkybės, numatytos ANK 35 straipsnio 1 dalies 4 punkte, taikymo tuo atveju, jei policijos pareigūnų veiksmai įsakinėjant pavažiuoti automobiliu nebūtų pripažinti provokacija padaryti administracinį nusižengimą. Svarbios aplinkybės, mano, yra ir tos, kad gyvena kartu su neįgaliomis savo mama L. J. ir močiute J. J., kurioms būtina pagalba vežiojant į gydymo įstaigas, prižiūrint jas.

Atsiliepimas

Atsiliepime į skundą nutarimą administracinio nusižengimo byloje priėmusi Institucija su B. J. surašytame skunde išdėstytu reikalavimu nesutinka. Mano, kad skundžiamas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas atsižvelgus į visas bylai reikšmingas aplinkybes.

Šalies argumentai

B. J. teismo posėdžio metu palaikė skunde išdėstytus motyvus ir skundą prašė tenkinti. Papildomai paaiškino, kad iš vakaro atvažiavo pas savo draugę, gyvenančią Molainių g. 20. Prie minėto namo kiemas vakarais visą laiką būna užstatytas. Pastatė savo automobilį užstatydamas kokias keturias kitas mašinas ir nepaliko lapelio su savo telefono numeriu. Galvojo, kad tikrai pastebės, kad trukdo kitiems ir automobilį patrauks. Ryte pažadino kaimynė, su kuria sukonfliktavo, nes nesuprato dėl ko ji atėjusi šaukia. Išėjęs į kiemą ten pamatė dar daugiau kaimynų. Tikrai buvo T. G., E. K., G. S.. Buvo maždaug 4-5 žmonės kieme. Visi buvo pikti. Pats taip pat taip pažadintas buvo piktas. Sukonfliktavo ir su šiais kaimynais, pasakė, kad kviestų policiją. Atvažiavę pareigūnai liepė patraukti automobilį. Atsakė, kad netrauks. Tada pareigūnai pasakė, kad išveš ir patį, ir automobilį. Vis tiek atsikalbinėjo. Pareigūnai ilgai įkalbinėjo patraukti automobilį. Bent jau kaimynai sakė, kad matėsi, jog jis (B. J.) yra pagiringas. Pareigūnams nepaminėjo, kad iš vakaro vartojo alkoholį. Ne tas buvo galvoje. Buvo konfliktinė situacija, buvo pagiringas ir išsiblaškęs, pasimetęs. Niekur negalvojo važiuoti, bet paskui trūko kantrybė ir patraukė automobilį pareigūnų akivaizdoje. D. G. S. automobilio patraukti negalėjo, nes taip pat iš vakaro buvo vartojusi alkoholio. Iš karto, kai tik patraukė automobilį, priėjo pareigūnas ir pasakė „Einam pasipūsi“ lyg žinodamas, kad jis (pareiškėjas) yra neblaivus. Buvo du pareigūnai – vyras ir moteris. Iki automobilio patraukimo abu pareigūnai buvo priėję prie jo (B. J.) ir su abiem bendravo. Pareigūnas buvo priėjęs gana arti. Pokalbis truko apie 15 minučių. Tik po to, kai pats patraukė automobilį, pareigūnai pasakė, kad „Galėjai duoti raktelius, mes būtume patraukę“.

Pareiškėjo atstovas advokatas V. K. teismo posėdžio metu paaiškino, kad formaliai B. J. veiksmai, t. y. transporto priemonės vairavimas neblaiviam, atitinka administracinio nusižengimo, numatyto ANK 422 straipsnio 5 dalyje, sudėtį, tačiau to formalumo nubaudimui nepakanka. Nusižengimas buvo padarytas policijos pareigūnų akivaizdoje, su jų žinia ir skatinant padaryti šį nusižengimą. B. J. veiksmai jokio pavojaus nesukėlė, nes visi apklausti liudytojai, išskyrus policijos pareigūnus, nurodė, kad B. J. pavažiavo iki 5 metrų. Šį atstumą B. J. pavažiavo vykdydamas policijos pareigūnų nurodymus. Pagal formuojamą teismų praktiką asmuo negali būti skatinamas ir provokuojamas nusikalsti, o jei tokiomis aplinkybėmis nusikalsta, negali būti baudžiamas. Pareigūnai paaiškino, kad įvykio vietoje B. J. kategoriškai atsisakė vairuoti transporto priemonę. Jis atsisakė, nes jautėsi neblaivus. Kieme buvusiems kitų automobilių savininkams B. J. tą pasakė tiesiai į akis, o pareigūnams to pasakyti neišdrįso. Pareigūnai keletą kartų grasino, todėl B. J. išsigando ir patraukė savo automobilį. Pareigūnai yra apmokyti kaip atskirti neblaivų asmenį ir kokie yra požymiai. Paprasti piliečiai sakė, kad akivaizdžiai matėsi, kad B. J. neblaivus. Tai kaip to negalėjo nematyti pareigūnai, kai su B. J. bendravo betarpiškai ir ginčijosi net keletą minučių. Pareigūnai B. J. atsisakius patraukti automobilį, iš karto galėjo kviesti evakuatorių ir automobilį išvežti, bet to nepadarė, o liepė iš karto po vairavimo pasitikrinti blaivumą. Visos šios aplinkybės rodo, kad B. J. negali būti baudžiamas už vairavimą neblaiviam. Mano, kad jeigu teismas vis dėlto nuspręstų, kad buvo padarytas administracinis nusižengimas, prašo taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalį ir neskirti specialios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.

Institucijos, priėmusios nutarimą – Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos – atstovas R. B. teismo posėdžio metu prašė skundo netenkinti, nes abu pažeidimai yra įrodyti byloje surinktų įrodymu visuma.

Liudytojas L. B. parodė, kad dirbo su G. V., kai buvo gautas nurodymas vykti į Molainių gatvę dėl kieme užstatytų automobilių. Audi 80 markės automobilis buvo pastatytas viduryje kiemo ir buvo užstatyta nemažai kitų mašinų. Kieme buvo pasipiktinę piliečiai, kurie negalėjo išvažiuoti į darbą, vyko konfliktas. B. J. nurodė patraukti savo automobilį. Šis iš pradžių sakė, kad netrauks. Pasakius, kad geranoriškai nepatraukus automobilio, mašina gali būti išvežta, B. J. sutiko automobilį patraukti. Pavažiavo apie 15-20 metrų, tiksliai neatsimena. Iki automobilio patraukimo su B. J. bendravo apie 10 minučių. B. J. atrodė įsikarščiavęs, paraudęs, tačiau jokių girtumo požymių nepastebėjo. Pats B. J. iki patraukiant automobilį irgi neminėjo, kad yra neblaivus. Po to, kai patraukė automobilį, B. J. įsisodino į tarnybinį automobilį protokolo surašymui. Tada pajuto alkoholio kvapą ir nustatė girtumą. Tik tada B. J. pasakė, kad vartojo alkoholį gal iki 4.00 val. nakties. Jei būtų pasakęs prieš tai, būtų arba liepę susirasti blaivų asmenį, arba patys būtų patraukę automobilį.

Liudytojas E. K. parodė, kad būdamas namuose išgirdo triukšmą laiptinėje. Atidaręs laiptinės duris pamatė vieną kaimynę, kuri ėjo ir rėkavo. Taip pat matė ir B. J., kurį kieme puolė kitas kaimynas. Buvo didelis šurmulys. B. J. mašina buvo užstačius kitas mašinas (apie keturias). Iš trečio aukšto akivaizdžiai matėsi, kad B. J. yra neblaivus – jis buvo visas paraudęs. Kiekvienas būtų matęs, kad B. J. yra neblaivus. Į įvykį buvo atvykę pareigūnai. Pareigūnai sakė „Patrauk mašiną arba nutempsim“. Matė, kaip B. J. pavažiavo apie 2 metrus atgal ir apie 1 metrą į priekį. Tuo metu policijos pareigūnai buvo už B. J. ir matė, kad jis yra neblaivus. Tvirtina savo rašytinius paaiškinimus.

Liudytojas A. B. parodė, kad kieme kitus automobilius buvo užstačiusi mašina. Paskui buvo atvažiavusi policija ir ta mašina buvo patraukta. Pats viską matė tik iš šono. Buvo išėjęs į kiemą. Tuo metu policijos dar nebuvo. Į kiemą taip pat buvo išėjęs vienas iš kaimynų, kurį žino tik iš matymo. Paskui vėl buvo išėjęs į kiemą parūkyti. Tada policija jau buvo atvažiavusi. Kieme buvo tie patys žmonės kaip ir prieš tai, tarp jų buvo ir B. J.. Jį matė apie 15-20 metrų atstumu. B. J. buvo nusisukęs, elgėsi normaliai. Ką kalba negirdėjo, nes pats laikėsi nuošaliai. Jokio konflikto tarp kieme buvusių žmonių negirdėjo ir nematė. Kaimynai G. buvo kieme. B. J. automobilis buvo patrauktas 2-3 metrus.

Liudytoja G. S. parodė, kad B. J. yra jos vaikinas. Atėjusi kaimynė paskambino į duris ir B. J. liepė patraukti savo automobilį. B. J. išėjo į kiemą. Pati per langą pamatė, kad B. J. konfliktuoja su kaimynu T. G.. Išbėgo į kiemą ir suprato, kad viskas vyksta dėl B. J. pastatytos mašinos. Kaimynas rėkė „Patrauk, patrauk“, o B. J. pasakė, kad netrauks. Tada kaimynas pasakė, kad iškvietė policiją. Kieme buvo ir daugiau žmonių – A. G., dar vienas kaimynas. Tada atvažiavo du pareigūnai – moteris ir vyras. B. J. bendravo daugiausiai su pareigūnu vyru ir ginčijosi. Pareigūnas liepė patraukti mašiną, o B. J. pasakė, kad netrauks. Tada pareigūnas pradėjo grasinti, kad išveš ir B. J., ir automobilį. Ginčas truko apie 15 minučių. Atstumas tarp pareigūno ir B. J. buvo apie 1 metras. Paskui B. J. atsisėdo į automobilį ir jį patraukė. Pavažiavo kokius 2-3 metrus. Policininkai tuo metu buvo prie savo automobilio, t. y. šalia, kur važiavo B. J.. Tada prie automobilio priėjęs policijos pareigūnas pasakė „Einam prasipūsi“. Iš karto B. J. nesutiko patraukti savo automobilio todėl, kad iš vakaro buvo vartojęs alkoholinių gėrimų. Tai, kad B. J. nebuvo blaivus, turėjo jaustis vien iš kvapo. Pati automobilio patraukti irgi negalėjo, nes taip pat buvo neblaivi.

Liudytoja G. V. parodė, kad kieme buvo užstatyti automobiliai ir buvo pranešimas, jog žmonės negali išvažiuoti į darbus. Buvo užstatyti ne du ir ne trys automobiliai, buvo žymiai daugiau. Atėjęs vaikinas (B. J.) pykosi su kitų automobilių savininkais, kad nepatraukė savo automobilio. B. J. norėjo rašyti ant minėtų asmenų pareiškimą, kadangi teigė, jog jam trenkė, sakė, kad išsiblaivys, tada parašys pareiškimą. Paskui B. J. patraukė automobilį. Patraukti automobilį sutiko ne iš karto. Pavažiavo apie 10-20 metrų. Prieš patraukdamas automobilį B. J. priėjęs rėkė ir ant jos (G. V.). Patraukęs automobilį B. J. vis dar pykosi su kaimynais, todėl pati pakvietė eiti B. J. į automobilį protokolo surašymui. B. J. pasakė „rašykit“. Įsėdus į tarnybinį automobilį ir bendraujant su B. J. pajautė gana stiprų alkoholio kvapą, taip pat pajuto, kad kalba nerišli, bet kai vyko konfliktas to nelabai nesuprato, nes nelabai žiūrėjo į B. J.. Pats irgi iki tol nesakė, kad yra išgėręs. Pasakė tik tada, kai įpūtė į alkotesterį.

Liudytojas T. G. parodė, kad buvo užstatyti automobiliai kieme. Bandė ieškoti automobilio, kuris užstatė kitas mašinas, savininko. Paskui atsirado šio automobilio savininkas, kuris atsisakė patraukti savo automobilį, nurodydamas, kad netrauks, nes yra neblaivus. Tai, kad automobilio savininkas B. J. yra neblaivus akivaizdžiai matėsi iš jo elgesio, kalbos – nesiorientavo, elgėsi neadekvačiai, be to, sklido alkoholio kvapas. Buvo iškviesta policija. Po ilgų B. J. įkalbinėjimų, trukusių apie 10 minučių, automobilis buvo patrauktas. Pareigūnai pasakė, kad „Arba patrauk automobilį, arba jis bus nutemptas“. Įkalbinėjimų metu pareigūnai buvo netoli nuo B. J. ir, mano, kad tikrai galėjo pastebėti, jog B. J. yra neblaivus. Vakare buvo susitikęs su B. J. ir B. J. atsiprašė už tai, kad savo automobiliu užstatė jo automobilį.

Liudytoja A. G. teisme parodė, kad buvo įvykis, kai B. J. kieme užstatė kitus automobilius ir žmonės iš ryto negalėjo išvykti į darbą. Visi buvo pikti, nes vėlavo. Buvo reikalaujama B. J., kad jis patrauktų savo automobilį, bet B. J. pasakė, kad netrauks, nes yra išgėręs. B. J. automobilį patraukė ne iš karto ir po to, kai atvyko policijos pareigūnai. Su policijos pareigūnais jis bendravo apie 10 minučių iki automobilio patraukimo. Pareigūnai ir B. J. buvo vieni prieš kitus. Pareigūnai turėjo suprasti, kad B. J. yra neblaivus, nes jautėsi alkoholio kvapas, taip pat B. J. išvaizda rodė, kad jis neblaivus. B. J., patraukdamas automobilį, pavažiavo visai nedaug, iki 5 metrų.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkinamas iš dalies.

Teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis).

Iš bylos duomenų matyti, kad B. J. ir jo atstovas advokatas V. K. iš esmės ginčija nubaudimą pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį, taip pat skunde teigiama, kad B. J. nepagrįstai nubaustas ir pagal ANK 417 straipsnio 2 dalį. Tačiau teismo posėdžio metu B. J. nubaudimo pagal pastarąją teisės normą nebeginčijo ir nurodė, kad pripažįsta, jog Molainių g. 20 namo kieme savo automobiliu užstatė kitus automobilius. Tą padarė dėl to, kad vakare nebuvo kur kitur pastatyti mašinos. Esant tokioms aplinkybėms laikytina, kad pareiškėjas pagal ANK 417 straipsnio 2 dalį 40 Eur bauda nubaustas pagrįstai.

Tuo tarpu teismas, kaip ir pareiškėjas bei jo atstovas, nesutinka, kad B. J. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 422 straipsnio 5 dalyje.

ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už transporto priemonių vairavimą, kai tai daro neblaivūs (nustatytas lengvas neblaivumas (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės)) vairuotojai. Akcentuotina tai, kad ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytas administracinis nusižengimas gali būti padaromas tik tyčia. Šiuo gi atveju nėra jokio pagrindo išvadai, kad B. J., būdamas neblaivus, vairavo tyčia. Pareiškėjas tiek skunde, tiek teisme paaiškino, kad jis iš vakaro vartojo alkoholinius gėrimus. Mažai miegojo. Ryte buvo pažadintas skambučio į duris, kurias atidarius jį iš karto užsipuolė kaimynė, reikalaudama patraukti automobilį. Supykęs išėjo į kiemą, ten sukonfliktavo su kitais asmenimis, kurių automobilius buvo užstatęs. Atsisakė traukti savo automobilį, nes buvo neblaivus. Tada buvo iškviesta policija. Atvykę policijos pareigūnai liepė patraukti automobilį. Atsakė, kad netrauks. Tada pareigūnai pasakė, kad išveš ir patį, ir automobilį. Vis tiek atsikalbinėjo. Pareigūnai ilgai įkalbinėjo patraukti automobilį. Pareigūnams nepaminėjo, kad iš vakaro vartojo alkoholį. Ne tas buvo galvoje. Buvo konfliktinė situacija, buvo pagiringas ir išsiblaškęs, pasimetęs. Niekur negalvojo važiuoti, bet paskui trūko kantrybė ir patraukė automobilį pareigūnų akivaizdoje. Iš karto, kai tik patraukė automobilį, priėjo pareigūnas, lyg žinodamas, kad jis (pareiškėjas) yra neblaivus, ir pasakė „Einam pasipūsi“. Tokius B. J. parodymus teisme patvirtino ir teisme apklaustų liudytojų G. S., E. K., T. G. ir A. G. parodymai, kurie be kita ko, sutampa ir tarpusavyje. Liudytoja G. S. teisme parodė, kad atėjusi kaimynė paskambino į duris ir B. J. liepė patraukti savo automobilį. B. J. išėjo į kiemą. Pati per langą pamatė, kad B. J. konfliktuoja su kaimynu T. G.. Išbėgo į kiemą ir suprato, kad viskas vyksta dėl B. J. pastatytos mašinos. Kieme buvo ir daugiau žmonių – A. G., dar vienas kaimynas. Tada atvažiavo du pareigūnai – moteris ir vyras. B. J. bendravo daugiausiai su pareigūnu vyru ir ginčijosi. Pareigūnas liepė patraukti mašiną, o B. J. pasakė, kad netrauks. Tada pareigūnas pradėjo grasinti, kad išveš ir B. J., ir automobilį. Ginčas truko apie 15 minučių. Atstumas tarp pareigūno ir B. J. buvo apie 1 metrą. Paskui B. J. atsisėdo į automobilį ir jį patraukė. Pavažiavo kokius 2-3 metrus. Policininkai tuo metu buvo prie savo automobilio, t. y. šalia, kur važiavo B. J.. Tada prie automobilio priėjęs policijos pareigūnas pasakė „Einam prasipūsi“. Iš karto B. J. nesutiko patraukti savo automobilio todėl, kad iš vakaro buvo vartojęs alkoholinių gėrimų. Tai, kad B. J. nebuvo blaivus, turėjo jaustis vien iš kvapo. Liudytojas E. K. teismo posėdžio metu parodė, kad būdamas namuose išgirdo triukšmą laiptinėje. Atidaręs laiptinės duris pamatė vieną kaimynę, kuri ėjo ir rėkavo. Taip pat matė ir B. J., kurį kieme puolė kitas kaimynas. Buvo didelis šurmulys. B. J. mašina buvo užstačius kitas mašinas (apie keturias). Iš trečio aukšto akivaizdžiai matėsi, kad B. J. yra neblaivus – jis buvo visas paraudęs. Buvo kilęs konfliktas, kurio metu galėjo ir apsistumdyti su B. J.. Kiekvienas būtų matęs, kad B. J. yra neblaivus. Į įvykį buvo atvykę pareigūnai. Pareigūnai sakė „Patrauk mašiną arba nutempsim“. Matė, kaip B. J. pavažiavo apie 2 metrus atgal ir apie 1 metrą į priekį. Tuo metu policijos pareigūnai buvo už B. J. ir matė, kad jis yra neblaivus. Liudytojas T. G. teisme paaiškino, kad buvo užstatyti automobiliai kieme. Bandė ieškoti automobilio, kuris užstatė kitas mašinas, savininko. Paskui atsirado šio automobilio savininkas, kuris atsisakė patraukti savo automobilį, nurodydamas, kad netrauks, nes yra neblaivus. Tai, kad automobilio savininkas B. J. yra neblaivus akivaizdžiai matėsi iš jo elgesio, kalbos – nesiorientavo, elgėsi neadekvačiai, be to, sklido alkoholio kvapas. Buvo iškviesta policija. Po ilgų B. J. įkalbinėjimų, trukusių apie 10 minučių, automobilis buvo patrauktas. Pareigūnai pasakė, kad „Arba patrauk automobilį, arba jis bus nutemptas“. Įkalbinėjimų metu pareigūnai buvo netoli nuo B. J. ir, mano, kad tikrai galėjo pastebėti, jog B. J. yra neblaivus. Liudytoja A. G. teisme parodė, kad buvo įvykis, kai B. J. kieme užstatė kitus automobilius ir žmonės iš ryto negalėjo išvykti į darbą. Visi buvo pikti, nes vėlavo. Buvo reikalaujama B. J., kad jis patrauktų savo automobilį, bet B. J. pasakė, kad netrauks, nes yra išgėręs. B. J. automobilį patraukė ne iš karto ir po to, kai atvyko policijos pareigūnai. Su policijos pareigūnais jis bendravo apie 10 minučių iki automobilio patraukimo. Pareigūnai ir B. J. buvo vieni prieš kitus. Pareigūnai turėjo suprasti, kad B. J. yra neblaivus, nes jautėsi alkoholio kvapas, taip pat B. J. išvaizda rodė, kad jis neblaivus. B. J., patraukdamas automobilį, pavažiavo visai nedaug, iki 5 metrų. Taigi kaip matyti iš šių liudytojų parodymų, visi šie asmenys patvirtino, kad akivaizdžiai matėsi, jog B. J. yra neblaivus ir vairuoti transporto priemonės negali.

Tuo tarpu policijos pareigūnų L. B. ir G. V. parodymus teismas atmeta kaip nepagrįstus ir prieštaraujančius bylos medžiagai. Yra visiškai nesuprantama, kaip policijos pareigūnai, kaip kad nurodė pats liudytojas L. B. ir kiti liudytojai, bendravę su B. J. apie 10 minučių iki automobilio patraukimo, nematė ir nesuprato, kad B. J. yra neblaivus, kai tuo tarpu paprasti piliečiai vieningai nurodė, kad asmuo buvo su aiškiais girtumo požymiais. Tai, kad pareigūnų parodymai, jog jie iki B. J. pasisodinant į tarnybinį automobilį nematė, kad B. J. yra neblaivus, nėra sąžiningi, patvirtina ir tai, kad teisme apklausiama liudytoja policijos pareigūnė G. V. laisvo pasakojimo metu nurodė, jog „Atėjęs vaikinas (B. J.) pykosi su kitų automobilių savininkais, kad nepatraukė savo automobilio. B. J. norėjo rašyti ant minėtų asmenų pareiškimą, kadangi teigė, jog jam trenkė, sakė, kad išsiblaivys, tada parašys pareiškimą.“ Taigi akivaizdu, kad B. J. gal ir netiesiogiai, bet policijos pareigūnams užsiminė, kad yra neblaivus dar iki automobilio patraukimo. Čia svarbu pažymėti ir tai, kad liudytoja G. V. nurodė, jog iki patraukiant automobilį B. J. konfliktavo ne tik su kitų automobilių savininkais bei atsisakinėjo patraukti savo automobilį, bet prieš patraukdamas rėkė ir ant jos (G. V.). Visos šios aplinkybės rodo, kad policijos pareigūnai negalėjo nesuprasti, kad B. J. yra su aiškiais girtumo požymiais. Priešingai, teismo vertinimu, pareigūnai akivaizdžiai matė, kad asmuo yra neblaivus, ir tyčia, kadangi B. J. nevykdė jų nurodymų bei elgėsi konfliktiškai, išprovokavo jį vairuoti transporto priemonę būnant neblaiviam darydami spaudimą, t. y. grasindami, kad jeigu jis nepatrauks savo automobilio, išveš ir jį patį, ir jo transporto priemonę, nors šioje situacijoje automobilį specialių priemonių pagalba buvo galima paprasčiausiai išvežti nesiveliant į konfliktą su neblaiviu B. J.. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (toliau – LAT) ne kartą yra pažymėjęs, kad nagrinėjant administracinių teisės pažeidimų bylas, turi būti laikomasi pagrindinių principų, kurių laikomasi ir baudžiamajame procese, ir asmeniui, patrauktam administracinėn atsakomybėn, turi būti garantuojamos iš esmės tos pačios teisės, kuriomis baudžiamajame procese gali naudotis įtariamasis ir kaltinamasis (LAT nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-20-2013, 2AT-9-2014, 2AT-45-2014, Nr. 2AT-11-895/015, 2AT-18-693/2016). Tokia nuostata atitinka ir E. Ž. Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktiką, pagal kurią administracinių teisės pažeidimų procesas paprastai pripažįstamas baudžiamuoju Konvencijos prasme (Balsytė-Lideikienė prieš Lietuvą, no. 72596/01, judgment of 4 November 2008). Pagal LAT formuojamą teismų praktiką provokacija – tai asmens lenkimas (kurstymas) padaryti nusikaltimą, turint tikslą vėliau su juo susidoroti teisėsaugos institucijų pagalba patraukiant baudžiamojon atsakomybėn dėl nusikalstamos veikos, kuri buvo padaryta sukursčius. Analogiškai provokacija apibrėžiama ir EŽTT jurisprudencijoje, nurodant, kad provokacija yra tada, kai operacijoje dalyvaujantys agentai – teisėsaugos institucijų pareigūnai arba pagal jų nurodymus veikiantys asmenys – neapsiriboja iš esmės pasyviu nusikalstamos veikos tyrimu, bet daro asmeniui tokio pobūdžio poveikį, kad paskatintų padaryti nusikalstamą veiką, kurios jis kitaip nebūtų padaręs, taip siekdami sudaryti sąlygas veikos padarymo faktui konstatuoti, t. y. pateikti įrodymus ir vykdyti baudžiamąjį persekiojimą (Texeira de Castro; Eurofinacom v. France). Provokavimas konstatuotinas tada, kai iš aplinkybių visumos galima daryti išvadą, kad be valstybės pareigūnų ar privačių asmenų, vykdančių pareigūnų užduotis, įsikišimo, aktyvaus dalyvavimo, kurstymo padaryti nusikalstamą veiką asmuo, kaltinamas ar įtariamas nusikalstamos veikos padarymo, tos veikos nebūtų padaręs. Nagrinėjamu atveju, kaip jau paminėta aukščiau, B. J. ne pats savo noru būdamas neblaivus sėdo prie automobilio vairo, o tą padarė aktyviai reikalaujant policijos pareigūnams, kurie, atsisakius vykdyti jų nurodymą, grasino imtis prievartos priemonių. Tokie pareigūnų veiksmai vertintini kaip skatinimas bei provokavimas padaryti administracinį nusižengimą, numatytą ANK 422 straipsnio 5 dalyje.

Esant tokioms aplinkybėms administracinio nusižengimo, numatyto ANK 422 straipsnio 5 dalyje, teisena B. J. atžvilgiu nutrauktina, o skundžiamas nutarimas šioje dalyje panaikintinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

nutaria:

B. J. skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus specialisto R. B. 2018 m. rugpjūčio 24 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 50-ANR_N-6644-2018 dalį, kurioje B. J. pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 422 straipsnio 5 dalyje, ir administracinio nusižengimo, numatyto ANK 422 straipsnio 5 dalyje, teiseną B. J. atžvilgiu nutraukti.

Kitą nutarimo dalį, susijusią su B. J. nubaudimu pagal ANK 417 straipsnio 2 dalį, palikti nepakeistą.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant Panevėžio apylinkės teisme.

Teisėja Skaistė Viburytė-Jasiukėnienė