Marijampolės apylinkės teismo nutartis

dalyvaujant Lietuvos probacijos tarnybos Kauno regiono skyriaus atstovei Jurgitai Balkauskienei,

Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorui Audriui Ažukui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo 2024 m. gegužės 3 d. teikimą Nr. 7S-2471 dėl laisvės apribojimo bausmės pakeitimo areštu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Lietuvos probacijos tarnybos Kauno regiono skyriaus (toliau – Probacijos tarnyba) atstovė teikime ir teismo posėdžio metu nurodė, kad A. G. Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmų 2023 m. liepos 14 d. nuosprendžiu nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį (I ir II) 1 metų 3 laisvės apribojimo bausme, kuri vadovaujantis BK 64' straipsnio 1 dalimi sumažinta vienu trečdaliu, paskiriant galutinę – 10 mėnesių laisvės apribojimo bausmę (į bausmės laiką įskaitytinas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2023 m. balandžio 25 d. 23.40 val. iki 2023 m. balandžio 26 d. 11.47 val., prilygintas dviem laisvės apribojimo paroms), bausmės metu uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas, įpareigojant dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose. Laisvės apribojimo bausmės pabaiga – 2024 m. birželio 5 d.

Nuteistojo elgesį probacijos tarnyba kontroliuoja nuo 2023 m. rugpjūčio 8 d. A. G. 2023 m. rugpjūčio 10 d. pasirašytinai supažindintas su bausmės atlikimo tvarka ir sąlygomis, teisinėmis pasekmėmis už vengimą atlikti bausmę ir teismo skirtų įpareigojimų nevykdymą, sudarytas bausmės vykdymo priežiūros planas. Laisvės apribojimo laikotarpiu administracine tvarka nebaustas (2024 m. gegužės 3 d. ANR duomenimis), naujų ikiteisminių tyrimų nepradėta (2024 m. gegužės 3 d. ĮKNR duomenimis). Nuteistasis oficialiai niekur nedirba, Užimtumo tarnyboje nesiregistruoja, 2023 m. spalio 9 d. baigė dalyvauti „Russamtalen“ programoje.

Probacijos tarnyba nurodo, kad A. G. nevykdo teismo skirto įpareigojimo nevartoti psichiką veikiančių medžiagų:

2024 m. balandžio 15 d. atvyko į Probacijos tarnybą individualiam darbui, pokalbio metu teigė, kad jaučiasi prastai, nes savaitgalį vartojo alkoholinius gėrimus, 11.12 val. jam buvo nustatytas 0,32 promilės girtumas. Individualaus pokalbio metu pravestas motyvacinis interviu alkoholio tema. Raštišką paaiškinimą dėl fiksuoto girtumo atsisakė rašyti, nes teigė, jog blogai jaučiasi, visas dreba. Pokalbio metu nuteistajam primintos teisinės pasekmės dėl teismo paskirto įpareigojimo nevykdymo ir teisinių pasekmių. Suintensyvintas prevencinis darbas;

2024 m. balandžio 29 d. 10.00 val. paskirtam individualiam prevenciniam darbui į Probacijos tarnybą neatvyko, susisiekė telefonu, nurodė, jog neturi su kuo atvažiuoti. Tą pačią dieną lankytas gyvenamojoje vietoje 14.42 val., jam nustatytas 2,01 promilės girtumas. Sutarta, kad į Probacijos tarnybą pateikti paaiškinimą dėl fiksuoto girtumo atvyks 2024 m. gegužės 2 d. Nurodytą dieną neatvyko, bendrauta telefonu ir sutarta, kad atvyks 2024 m. gegužės 3 d. 9.00 val. 2024 m. gegužės 3 d. 9.07 val. nuteistasis susisiekė telefonu ir nurodė, jog neatvažiuos į Probacijos tarnybą, kadangi neturi su kuo atvykti ir dar nėra „išsipagiriojęs“, nes visą savaitę vartoja alkoholį. Nurodyta atvykti 2024 m. gegužės 6 d. Informuotas, kad bus kreiptasi į teismą dėl laisvės apribojimo bausmės pakeitimo į arešto bausmę.

Kadangi A. G., žinodamas teisines pasekmes, nevykdo teismo paskirto draudimo vartoti psichiką veikiančias medžiagas, ir per priežiūros laikotarpi fiksuoti du teismo paskirto draudimo pažeidimai, Probacijos tarnyba vadovaudamasi BK 48 straipsnio 8 dalimi bei BK 49 straipsnio 4 dalimi siūlo pakeisti Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmų 2023 m. liepos 14 d. nuosprendžiu A. G. paskirtą laisvės apribojimo bausmę areštu.

Nuteistasis A. G. teismo posėdžio metu paaiškino, kad teikimo turinį suprato, teikime nurodytus pažeidimus visiškai pripažįsta ir nieko papildomai paaiškinti neturi. Atsakydamas į teisėjo klausimus paaiškino, kad dėl visko kaltas pats, nes kai alkoholio negeria tai negeria, o kai pradeda, tai geria ilgai. Todėl dalyvavo programoje asmenims kenčiantiems nuo priklausomybių „Russamtalen“, bet nemano, kad ji kažką padėjo. Užimtumo tarnyboje buvo registruotas, bet išmetė iš ten, nes kelis kartus nesutiko dirbti siūlomus darbus – būdamas bedarbiu iš atsitiktinių darbų jis dabar daugiau gauna pajamų. Su prašymu dėl laisvės apribojimo bausmės pakeitimo areštu nesutinka, jei gali nesutikti – mano, kad gali dar įveikti priklausomybę alkoholiniam gėrimams, sutiktų gydytis, jei teismas tokį įpareigojimą paskirtų. Pripažįsta, kad yra alkoholikas. Be to, gyvena kartu su ligota mama ir ją prižiūri.

Prokuroras teismo posėdžio metu nurodė, kad visiškai pasitvirtino tos aplinkybės, kurios nurodytos teikime, todėl mano, jog teikimas pagrįstas, prašo teikimą tenkinti visiškai, tačiau tai nebūtinai galėtų būti laisvės apibojimo bausmės pakeitimas areštu. Probuojamajam sutinkant, teismas galėtų skirti jam priverstinį gydymą.

Motyvuojamoji dalis

Teikimas tenkintinas iš dalies.

Pagal BK 48 straipsnio 8 dalį, jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti šio kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, ir (ar) šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu. Laisvės apribojimo bausmė keičiama areštu pagal šio kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Vengimu atlikti laisvės apribojimo bausmę laikytinas nuteistajam nustatytų draudimų pažeidimas ar nesilaikymas, įpareigojimų nevykdymas, netinkamas draudimų ar įpareigojimų laikymasis ar vykdymas, pareigos atsiskaityti, kaip vykdomi draudimai ir įpareigojimai, nevykdymas arba netinkamas vykdymas, atsiskaitymo nustatyta tvarka pažeidimai ir pan. Nustatant, ar asmuo iš tikrųjų vengė jam paskirtos laisvės apribojimo bausmės vykdymo, būtina nustatyti ar jis tai daro sąmoningai bei piktybiškai ir kokios yra to įpareigojimo nevykdymo priežastys.

Sprendžiant laisvės apribojimo pakeitimo areštu klausimą, teismas turi patikrinti, ar nuteistasis turėjo realią galimybę teismo paskirtus įpareigojimus įvykdyti, ar įpareigojimai neįvykdyti dėl svarbių priežasčių, ar egzistavo objektyvios priežastys, sutrukdžiusios juos įvykdyti. Teismas, svarstydamas laisvės apribojimo pakeitimo areštu klausimą dėl paskirtų įpareigojimų nevykdymo, taip pat turi patikrinti, ar nuteistasis dėjo protingas, pagrįstas pastangas, kad įpareigojimai būtų įvykdyti (Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 20 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-150-557/2017).

Be to, pažymėtina, kad nuo 2020 m. liepos 1 d. įsigaliojo naujos redakcijos BK 48 straipsnis (2019 m. birželio 27 d. įstatymo redakcija Nr. XIII-2263), BVK 461–48 straipsniai (2019 m. birželio 27 d. įstatymo redakcija Nr. XIII-2264), kuriuose nustatytas laisvės apribojimo bausmės skyrimas, jos vykdymas ir atlikimo sąlygos, taip pat naujos redakcijos Lietuvos Respublikos Probacijos įstatymas (toliau – Probacijos įstatymas) (2019 m. birželio 27 d. įstatymo redakcija Nr. XIII-2266). Šių teisės aktų nuostatų pakeitimais įstatymų leidėjas siekė, jog visų pirma turėtų būti svarstomas klausimas dėl nuteistajam, vengiančiam atlikti laisvės apribojimo bausmę, paskirtų baudžiamojo poveikio priemonių arba auklėjamojo poveikio priemonių keitimo, skiriami papildomi draudimai ir įpareigojimai, intensyvi priežiūra. Tuo tarpu tik kaip galutinė priemonė turėtų būti svarstomas klausimas dėl laisvės apribojimo bausmės pakeitimo areštu. Įstatymų leidėjo nuomone, asmens neizoliuojant nuo visuomenės, būtų efektyviau plėtojamas su laisvės atėmimu nesusijusių baudžiamosios atsakomybės formų (bausmių, probacijos, baudžiamojo ir auklėjamojo poveikio priemonių) taikymas asmenims, padariusiems nusikalstamas veikas, optimizuojamas baudžiamosios atsakomybės formų vykdymas ir siekiama veiksmingos nuteistojo socialinės reabilitacijos, o taip pat mažinamas nuteistųjų nusikalstamų veikų recidyvas (Aiškinamasis raštas dėl Baudžiamojo kodekso <...> 48, <...> straipsnių pakeitimo įstatymo, Bausmių vykdymo kodekso pakeitimo įstatymo, <...> Probacijos įstatymo Nr. XI-1860 pakeitimo įstatymo, <...> projektų).

Taigi, įvertinus pačią teisės normos (t. y. BK 48 straipsnio 8 dalies) konstrukciją, tiek paminėtą aiškinamąjį raštą yra akivaizdi įstatymo leidėjo valia, kad nuteistam asmeniui vengiant atlikti laisvės apribojimo bausmę, pirmiausiai turi būti sprendžiama dėl papildomų baudžiamojo poveikio priemonių ir (ar) šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų skyrimo, ar intensyvios priežiūros skyrimo. Bausmės rūšies keitimas galimas tik jei teismas spręstų, jog aukščiau minėtos papildomos priemonės ir draudimai yra neefektyvūs bei nepritaikomi ir nustatytas nuteistojo piktybiškumas. Ir visų pirmiausiai, vykdami probaciją tą turi įvertinti šios tarnybos specialistai, prieš kreipdamiesi su teikimu dėl bausmės keitimo.

Iš bylos medžiagos matyti, kad A. G., gimęs (duomenys neskelbtini), turintis vidurinį su profesijos įgijimu išsilavinimą, nevedęs, neturintis nepilnamečių išlaikytinių, niekur nedirbantis, neregistruotas Užimtumo tarnyboje, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmų 2023 m. liepos 14 d. nuosprendžiu yra nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį (I ir II) 1 metų 3 laisvės apribojimo bausme, kuri vadovaujantis BK 64' straipsnio 1 dalimi sumažinta vienu trečdaliu, paskiriant galutinę – 10 mėnesių laisvės apribojimo bausmę (į bausmės laiką įskaitytinas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2023 m. balandžio 25 d. 23.40 val. iki 2023 m. balandžio 26 d. 11.47 val., prilygintas dviem laisvės apribojimo paroms), bausmės metu uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas, įpareigojant dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose. Laisvės apribojimo bausmės pabaiga – 2024 m. birželio 5 d.

Teismas, svarstydamas laisvės apribojimo probuojamajam pakeitimo klausimą, patikrino, ar A. G. turėjo realią galimybę įvykdyti teismo nustatytus įpareigojimus, laikytis draudimų ir ar jis dėjo protingas ir pagrįstas pastangas, kad būtų įgyvendintas paskirtomis priemonėmis siekiamas tikslas.

Išnagrinėto teikimo duomenimis pasitvirtino teikime nurodomos aplinkybės, kad nuteistojo elgesį Probacijos tarnyba kontroliuoja nuo 2023 m. rugpjūčio 8 d. A. G. 2023 m. rugpjūčio 10 d. pasirašytinai supažindintas su bausmės atlikimo tvarka ir sąlygomis, teisinėmis pasekmėmis už vengimą atlikti bausmę ir teismo skirtų įpareigojimų nevykdymą, sudarytas bausmės vykdymo priežiūros planas. Laisvės apribojimo laikotarpiu administracine tvarka nebaustas (2024 m. gegužės 3 d. ANR duomenimis), naujų ikiteisminių tyrimų nepradėta (2024 m. gegužės 3 d. ĮKNR duomenimis). Nuteistasis oficialiai niekur nedirba, Užimtumo tarnyboje nesiregistruoja – paaiškino, kad jam finansiškai tai nenaudinga, 2023 m. spalio 9 d. baigė dalyvauti „Russamtalen“ programoje, nors potraukis alkoholiui išliko.

Šiame teikime nurodyta, kad nuteistasis nevykdo probacijos sąlygų, kadangi užfiksuoti nuteistojo alkoholio vartojimo ir apsvaigimo faktai, kuriuos nuteistasis teismo posėdžio metu visiškai nuoširdžiai pripažino.

Teismo vertinimu, pagal esamus duomenis nuteistasis supranta ir laiko save priklausomu nuo alkoholinių gėrimų vartojimo ir tikslu šiai priklausomybei įveikti jis dalyvavo programoje „Russamtalen“ – asmenims, kenčiantiems nuo priklausomybių, tačiau reikiamų rezultatų tuo nepasiekta. Teismo nuomone, svarbu atsižvelgti ir į tai, kad nuteistasis nuo jo probacijos termino pradžios teismo įpareigojimą ir probacijos sąlygas pažeidė ir dėl jo kreipiamasi į teismą pirmą kartą.

Atkreiptinas dėmesys, kad sprendžiant dėl būtinumo laisvės apribojimo bausmę pakeisti į arešto bausmę, privalu įvertinti ne tik Probacijos tarnybos teikime nurodytus pažeidimus, tačiau apskritai įvertinti probuojamojo asmens elgesį probacijos taikymo laikotarpiu, taip pat ir tai ar yra galimybė bausmės tikslus (BK 41 straipsnis) pasiekti nekeičiant nuteistajam paskirtos laisvės apribojimo bausmės į arešto bausmę, kuri iš esmės yra trumpalaikis laisvės atėmimas. Laisvės apribojimo bausmės pagrindiniai tikslai yra nubausti asmenį, kas atliekama suvaržant jo laisvę skiriant teismo įpareigojimus ir draudimus, ir tuo pačiu šiais teismo skirtais įpareigojimais ir draudimais siekiant prevencinių bausmės tikslų – atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas. Taip pat bausmės tikslas yra paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Teismo įpareigojimų ir draudimų vykdymo kontrolę atlieka probacijos skyrius, vykdydamas nuteistojo priežiūrą probaciją. Probacijos įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad probacijos tikslas – užtikrinti veiksmingą probuojamųjų resocializaciją ir mažinti jų nusikalstamų veikų recidyvą, t. y. bausmės prevencinių tikslų įgyvendinimas, kas leidžia teigti, kad laisvės apribojimo bausmės pagrindinis tikslas yra prevencinis. Laisvės apribojimo bausmė nėra keičiama į areštą, formaliai nustačius jos sąlygų pažeidimus, tačiau nustačius, kad nuteistasis vengia – sąmoningai be pateisinamų priežasčių jos nevykdo, nededa jokių pastangų ją atlikti, dėl ko jos tolesnis atlikimas nepadės pasiekti laisvės apribojimo bausmės tikslų, dėl ko ji keičiama į arešto bausmę, kuri labiau atlieka ne prevencinę paskirtį, o nubaudimo. Šiuo atveju sprendžiant dėl laisvės apribojimo bausmės pakeitimo į areštą, teismas atsižvelgia į visą bausmės vykdymo laikotarpiu buvusį nuteistojo elgesį, tai yra kelintą kartą nagrinėjamas teikimas nuteistojo atžvilgiu, ar probacijos laikotarpiu, nedavus reikiamų rezultatų dalyvavimui programoje „Russamtalen“, jam buvo aiškinta ir siūlyta toliau gydytis nuo priklausomybės alkoholiniams gėrimams jo paties sutikimu.

Teismas, nurodytų aplinkybių kontekste atkreipia dėmesį į tai, jog teisme toks probacijos tarnybos teikimas pakeisti A. G. teismo paskirtą laisvės apribojimo bausmę areštu yra gautas ir nagrinėjamas pirmą kartą. Be to, iš teikimo bylos medžiagos matyti, jog nuteistasis išreiškė sutikimą gydytis nuo priklausomybės alkoholiui, nors anksčiau gautomis Probacijos tarnybos rekomendacijomis pačiam inicijuoti konsultacijas minėtu klausimu ir nepasinaudojo.

Teismas įvertina tai, jog teikime aprašyti ir neginčijamais įrodymais pagrįsti pažeidimai skaičiumi, mastu bei kitomis aplinkybėmis visgi nėra tiek svarūs ir reikšmingi, kad jau šiuo metu būtų pagrindas priimti sprendimą nuteistąjį pasiųsti realiam arešto bausmės atlikimui. Be to, akivaizdu, jog pagal teikimo duomenis jis nėra kaltinamas, įtariamas padaręs kokią naują nusikalstamą veiką. A. G. teisme sutiko, jog priklausomybės nuo alkoholinių gėrimų problemą jis tikrai turi ir iš esmės reikia ją spręsti rimtai – kaip pagrindą ir priežastį, dėl kurios pažeidžiamos probacijos sąlygos. Teismas, atžvelgdamas į tokią aplinkybę, vertina esant tikslingu papildomai jam paskirti įpareigojimą – gydytis priklausomybės nuo alkoholio ligą. Pagal tai pagrįstai manytina, jog yra visuma aplinkybių teigti, jog teikimą tenkinti šiuo metu dar nėra visumos pagrįstų priežasčių.

Pagal anksčiau aprašytas aplinkybes teismas sprendžia, jog bus pagrįsta ir teisėta teikimą patenkinti iš dalies, – dar nenaikinti arešto bausmės vykdymo nuteistajam atidėjimo, tačiau sugriežtinti vykdomos probacijos sąlygas – A. G. paskirti įpareigojimą gydytis priklausomybės nuo alkoholio ligą, jam su tuo sutinkant. Vien formalus Probacijos įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punktų taikymas nagrinėjamoje faktinėje situacijoje, teismo vertinimu, neatitiktų proporcingumo ir teisingumo principų.

Įvertinęs tai, kas išdėstyta ir vadovaudamasis BK 75 straipsniu, BPK 358 ir 364 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Teikimą tenkinti iš dalies.

Nuteistajam A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), paskirti papildomą pareigą – gydytis priklausomybės nuo alkoholio ligą, pradedant gydymą ne vėliau kaip per 5 d. nuo šios nutarties įsiteisėjimo.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo įteikimo dienos, gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmus.