Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

dalyvaujant atsakovo Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovui Justinui Orlavičiui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo A. R. skundą atsakovui Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir trečiajam suinteresuotam asmeniui Kauno teritorinei muitinei dėl sprendimų panaikinimo

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apygardos administraciniame teisme nagrinėtoje administracinėje byloje Nr.I-4529-764/2014, yra visos pareiškėjo pildytos keleivio deklaracijos per 2012 m. kovo mėnesį, kuriose nurodyta data, gabenamos prekės, t.y. visa informacija kiek kartų pareiškėjas grįžo į LR ir kiek kartų parsigabeno akcizinių prekių. Pareiškėjui nebuvo suteikta teisė parsigabenti leistiną kiekį akcizinių prekių

Teritorinė muitinė 2015 m. rugsėjo 28 d. sprendime Nr. 5KM19/38-0791S ir Muitinės departamentas 2015 m. lapkričio 16 d. sprendime Nr. 1A-505 nurodo, kad pareiškėjas nuo 2012 m. vasario 1 d. (vasario 3 d. - 80 l., vasario 9 d. - 75 l kuro) iki 2012 m. kovo 18 d. iš viso įvežė 465 l kuro. Pareiškėjas kuro parsigabeno tik 2 kartus, todėl jo atžvilgiu teisės aktai buvo pritaikyti netinkamai.

Teritorinė muitinė, vykdydama LVAT įpareigojimą, iš naujo išnagrinėjo pareiškėjo 2012 m. kovo 15 d. ir 2012 m. kovo 19 d. prašymus/skundus grąžinti importo muitus ir mokesčius, ir 2015 m. rugsėjo 28 d. priėmė sprendimą Nr. 5KM19/38-0791S, kuriuo netenkino pareiškėjo prašymo. Muitinės departamentas pareiškėjo skundo netenkino ir 2015 m. lapkričio 16 d. sprendimu Nr. 1A-505 patvirtino Kauno teritorinės muitinės sprendimą 5KM19/38-0791 S.

Teritorinei muitinei surinkus ir patikrinus informaciją, esančią muitinės informacinėse sistemose, t. y. Keleivio pateiktų žodinių muitinės deklaracijų duomenų apdorojimo informacinėje sistemoje ir Keleivio deklaracijos duomenų kaupimo ir kontrolės informacinėje sistemoje, bei remiantis paties pareiškėjo užpildytomis deklaracijomis nustatyta, kad pareiškėjo 2012 m. kovo 10 d. ir 2012 m. kovo 18 d. gabentas kuras turėjo nuosekliai, organizuotai ir sistemingai gabenamų prekių požymių, t. y. buvo gabenamas reguliariai.

Atsakovas pabrėžia, kad tiek Direktyvoje, tiek Vyriausybės 2004 m. balandžio 16 d. nutarime Nr. 439 nurodyta identiška formuluotė dėl prekių komerciškumo, t. y. nei tokių prekių prigimtis, nei kiekis neturi kelti abejonių, kad jos įvežamos ne komerciniais tikslais. Nagrinėjamu atveju užtenka tik abejonių, kad prekės yra įvežamos komerciniais tikslais, kad įvežamos prekės būtų apmokestintos.

Motyvuojamoji dalis

Reglamento 110 straipsnyje įtvirtinta nuostata, kad pagal 107, 108, ir 109 straipsnius muitais neapmokestinti degalai negali būti naudojami kitoje transporto priemonėje nei toji, kurioje jie buvo įvežti, ir negali būti iš tos priemonės išpilti ir sandėliuojami, išskyrus tos transporto priemonės būtino remonto metu; jų taip pat negali perleisti, už atlygį ar nemokamai, asmuo, kuris juos įvežė be muitų. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad jo įvežtas kuras (465 l.) buvo panaudotas tame pačiame automobilyje asmeniniams tikslams. Būtina pažymėti, kad pareiškėjo pateiktose deklaracijose (AL012954 (2012-02-03), AL012956 (2012-02-09), AL012962 (2012-03-02), AL013264 (2012-03-06), AL012963 (2012-03-18) nurodyti identiški automobilio ridos rodmenys - 327645 km. Darytina išvada, kad iš tokių pareiškėjo deklaruotų duomenų neįmanoma nustatyti realaus automobiliu nuvažiuotų kilometrų skaičiaus, o pareiškėjas, nesirūpindamas transporto priemonės būkle, žinomai pateikė muitinei tikrovės neatitinkančius duomenis.

Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas neturi nei darbo, nei pajamų, į tai, kad pareiškėjas nepateikė jokių dokumentų įrodančių, kad parsivežtas kuras buvo sunaudotas jį įvežusioje transporto priemonėje, taip pat į tai, kad pareiškėjas nurodytose deklaracijose pateikė neteisingus automobilio ridos duomenis ir į tai, kad dėl pareiškėjo aplaidumo neįmanoma nustatyti realios automobilio ridos, taip pat atsižvelgiant į pareiškėjo sistemingą vykimą per Lietuvos-Rusijos sieną ir dažnumą, darytina pagrįsta išvada, kad pareiškėjo įvežtos prekės turi būti vertinamos kaip prekės įvežtos komerciniais tikslais ir buvo pagrįstai apmokestintos.

Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti atsiliepime išdėstytų argumentų pagrindu.

Trečiasis suinteresuotas asmuo teritorinė muitinė atsiliepimu (b.l. 29) prašo skundą atmesti. Teritorinė muitinė pažymėjo, kad LVAT 2015 m. birželio 17 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. A-l 522-662/2015 pripažinus, kad Keleivių įvežamų prekių neapmokestinimo importo pridėtinės vertės mokesčiu ir akcizais taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. balandžio 16 d. nutarimu Nr. 439, 5 punkto nuostatų taikymo tvarkos aprašo, patvirtinto Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2011 m. liepos 12 d. įsakymu Nr. 1B-392, 3 ir 6 punktai, tiek, kiek jie įtvirtina, kad Keleivių įvežamų prekių neapmokestinimo importo pridėtinės vertės mokesčiu ir akcizais taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. balandžio 16 d. nutarimu Nr. 439, ir Keleivių ir kitų fizinių asmenų įvežamų daiktų (prekių) atleidimo nuo muitų taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugpjūčio 18 d. nutarimu Nr. 968, numatytos mokesčių lengvatos ir nustatytas atleidimas nuo muito netaikomi kurui, esančiam privačios motorinės transporto priemonės degalų bake, kai keleivis per kalendorinį mėnesį į Lietuvos Respubliką atvyksta 6 ir daugiau kartų, prieštarauja konstituciniam teisinės valstybės principui, vykimo kartų skaičiavimas nėra teisėtas (aktualus) ir jis nėra taikomas skundžiamuose sprendimuose. Pareiškėjas gi, grindžia savo skundą jau nebegaliojančiomis teisės normomis, skaičiuodamas vykimo į RF kartus.

Tiek teritorinė muitinė, tiek Muitinės departamentas savo sprendimuose pagrįstai ir aiškiai argumentavo, kodėl pareiškėjo vežamas kuras iš RF yra apmokestinamas. Keleivių įvežamų prekių neapmokestinimo importo pridėtinės vertės mokesčiu ir akcizais taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. balandžio 16 d. nutarimu Nr. 439 (toliau – ir Taisyklės), 4 punkte nustatyta, kad keleivių asmeniniame bagaže (vadovaujantis Taisyklių 3 ir 10-1 punktais, asmeniniu bagažu laikomas ir kuras, esantis motorinių transporto priemonių stacionariose gamintojo techninėje dokumentacijoje numatytose kuro talpyklose bei ne daugiau kaip 10 litrų kuro, įvežamo nešiojamose talpyklose) gabenamos prekės neapmokestinamos importo PVM ir akcizais, kai: 4.1. jos įvežamos ne komerciniais tikslais; 4.2. jų vertė ar kiekis neviršija šiose Taisyklėse nustatytų prekių vertės ar kiekio, leidžiamų keleiviams įvežti į LR teritoriją neapmokestinant importo PVM ir akcizais. Vadovaujantis Taisyklių 5 punktu, prekės laikomos įvežtomis ne komerciniais tikslais, kai jos įvežamos nereguliariai ir yra skirtos keleivių ar jų šeimos narių asmeniniam naudojimui ir (arba) įvežamos kaip dovanos. Nei tokių prekių prigimtis, nei kiekis neturi kelti abejonių, kad jos įvežamos ne komerciniais tikslais. Taigi, neatitinkančios kurio nors vieno iš nurodytų kriterijų prekės laikytinos komercinėmis ir, atitinkamai, tokios prekės apmokestinamos.

Pareiškėjo gabentas kuras neatitinka aukščiau paminėtų nekomercinių prekių požymių. Sprendžiant klausimą, ar ginčo prekės buvo gabenamos reguliariai, paminėtina, kad žodis „reguliariai" reiškia: 1. tolygiai ir taisyklingai atliekamas, vykstantis; 2. organizuotas, organizuotai rengiamas, valdomas (Dabartinės lietuvių kalbos žodynas). Atitinkamai, darytina išvada, kad Taisyklėse sąvoka „įvežamos nereguliariai" turi būti suprantama kaip įvežamos nenuolatos (netolygiai), neorganizuotai, nesistemingai.

Patikrinus informaciją, esančią muitinės informacinėse sistemose, t. y. Keleivio pateiktų žodinių muitinės deklaracijų duomenų apdorojimo informacinėje sistemoje ir Keleivio deklaracijos duomenų kaupimo ir kontrolės informacinėje sistemoje, nustatyta, kad pareiškėjas per laikotarpį nuo 2012 m. vasario 1 d. iki 2012 m. kovo 18 d. iš RF į LR kurą transporto priemone (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įvežė: vasario 3 d. - 80 l. kuro transporto priemonės kuro talpykloje; vasario 9 d - 75 l kuro transporto priemonės kuro talpykloje; kovo 2 d. - 80 l. kuro transporto priemonės kuro talpykloje ir 10 l. kuro nešiojamoje talpykloje; kovo 6 d. - 60 l. kuro transporto priemonės kuro talpykloje; kovo 10 d. - 80 l. kuro transporto priemonės kuro talpykloje (kuras apmokestintas, išrašant pranešimą Nr. K2KK2000462); kovo 18 d. - 80 l. kuro transporto priemonės kuro talpykloje (kuras apmokestintas, išrašant pranešimą Nr. K2KK2000504). Įvertinus šias aplinkybes, pareiškėjo laikotarpiu 2012 m. kovo 10 d. ir 2012 m. kovo 18 d. gabentas kuras turėjo nuosekliai, nuolatos, organizuotai ir sistemingai gabenamų prekių požymių (atkreiptinas dėmesys, kad tai dar kartą patvirtina ir pareiškėjo 2012 m. kovo 19 d. prašyme/skunde nurodytas ketinimas 2012 m. kovo 22 d. su transporto priemone vėl grįžti iš RF į LR per kelio postą), t.y. buvo gabenamas reguliariai. Be to, vertintinas ir pareiškėjo įvežto kuro kiekis - per laikotarpį nuo 2012 m. vasario 1 d. iki 2012 m. kovo 18 d. iš viso jis įvežė 465 l. kuro, kas kelia pagrįstas abejones, jog kuras buvo įvežtas ne komerciniais tikslais.

Taigi, muitinės pareigūnai, 2012 m. kovo 10 d. ir 2012 m. kovo 18 d. nustatę kuro įvežimo reguliarumą bei vertindami pareiškėjo įvežamo kuro kiekį, nusprendė, kad jis, vadovaujantis Taisyklių 5 punkto nuostatomis, buvo įvežamas ne asmeniniam naudojimui ir pagrįstai pareiškėjo kurą apmokestino importo muitais ir mokesčiais, t.y. 2012 m. kovo 10 d. ir 2012 m. kovo 18 d. abiem atvejais po 168 Lt importo muito bei mokesčių (iš viso 336 Lt).

Skundas atmestinas.

Byloje spręstinas ginčas dėl teritorinės muitinės 2015 m. rugsėjo 28 d. sprendimo Nr. 5KM19/38-07915 (b.l. 3-6) ir Muitinės departamento 2015 m. lapkričio 16 d. sprendimo Nr. 1A-505 (b.l. 7-9) pagrįstumo ir teisėtumo. Teismas įpareigotas nustatyti, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar administravimo subjektas neviršijo kompetencijos, taip pat ar aktas neprieštarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus. Be to, sprendžiant pareiškėjo reikalavimų panaikinti ginčo sprendimus pagrįstumą, būtina įvertinti skundžiamų sprendimų, kurie laikytini viešojo administravimo aktais, atitiktį Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nurodytiems teisėtumo ir pagrįstumo kriterijams. Taip pat būtina įvertinti, ar nėra kitų Administracinių bylų teisenos įstatymo (čia ir toliau įstatymo redakcija, galiojusi iki 2016-07-01, ABTĮ) 89 straipsnyje nustatytų pagrindų, dėl kurių skundžiami sprendimai turėtų būti panaikinti.

2012 m. kovo 15 d. ir 2012 m. kovo 19 d. pareiškėjas kreipėsi į teritorinę muitinę prašydamas grąžinti importo muitus ir mokesčius (b.l. 52, 58-59). Kauno teritorinė muitinė 2012 m. kovo 26 d. sprendimu Nr. 2KM19/38-0157S (b.l. 50-51) 2012 m. kovo 29 d. sprendimu Nr. 2KM19/5-0168S (b.l. 55-56) pareiškėjo prašymus atmetė.

LVAT 2015 m. rugsėjo 2 d. nutartimi Nr. A-1522-662/2014 (b.l. 43-49) Kauno teritorinės muitinės 2012 m. kovo 26 d. sprendimą Nr. 2KM19/38-0157S ir 2012 m. kovo 29 d. sprendimą Nr. 2KM19/5-0168S panaikino.

2015 m. rugsėjo 28 d. sprendimu Nr. 5KM19/38-0791S (b.l. 3-6) Kauno teritorinė muitinė nusprendė negrąžinti A. R. importo muitų ir mokesčių (viso 336 Lt), apskaičiuotų ir sumokėtų 2012 m. kovo 10 d. (168 Lt) ir 2012 m. kovo 18 d. (168 Lt) jam atvykstant iš Rusijos federacijos į Lietuvos Respubliką per Kybartų kelio postą.

Nesutikdamas su teritorinės muitinės sprendimu pareiškėjas 2015 m. spalio 14 d. Muitinės departamentui pateikė skundą (b.l. 38).

2015 m. lapkričio 16 d. sprendimu Nr. 1A-505 (b.l. 7-9) Muitinės departamentas Kauno teritorinės muitinės 2015 m. rugsėjo 28 d. sprendimą Nr. 5KM19/38-0791S.

Visų pirma atkreiptinas dėmesys, kad nagrinėjamoje byloje tarp proceso šalių ginčo dėl faktinių aplinkybių (įvežto kuro kiekio, įvežimų skaičiaus, aritmetinio mokesčių paskaičiavimo teisingumo) nėra.

Pareiškėjas iš esmės neigia pareigą mokėti importo muito mokesčius. Nesutikdamas su ginčijamais sprendimais pareiškėjas nurodo, kad Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2011 m. liepos 12 d. įsakymas Nr. 1B-392 leidžia visiems asmenims grįžtantiems į LT 5 kartus per kalendorinį mėnesį parsigabenti nustatyta kiekį akcizinių prekių, tuo tarpu jis (pareiškėjas) per 2012 m. kovo mėnesį akcizinių prekių įsivežė tik keturis kartus.

Vertinant pareiškėjo skundo pagrindą būtina pažymėti, kad LVAT 2015 m. birželio 17 d. sprendimu pripažinus, kad Keleivių įvežamų prekių neapmokestinimo importo pridėtinės vertės mokesčiu ir akcizais taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. balandžio 16 d. nutarimu Nr. 439, 5 punkto nuostatų tvarkos aprašo, patvirtinto Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2011 m. liepos 12 d. įsakymu Nr. 1B-392 3 ir 6 punktai (numatantys mokesčių lengvatas ir nustatantys atleidimą nuo muito netaikant kurui, esančiam privačios motorinės transporto priemonės degalų bake, kai keleivis per kalendorinį mėnesį į LR atvyksta 6 ir daugiau kartų) prieštarauja konstituciniam teisinės valstybės principui, nei teritorinė muitinė, nei Muitinės departamentas atsisakymo tenkinti pareiškėjo prašymus/skundus grąžinti importo muitus ir mokesčius negrindė pareiškėjo nurodytomis teisės akto nuostatomis dėl įvežimų skaičiaus, todėl pareiškėjo argumentai, jog akcizinių prekių jis įsivežė tik keturis iš leidžiamų penkių kartų, vertintini kaip nepaneigiantys ginčijamų sprendimų teisėtumo.

Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta viešojo administravimo subjekto pareiga priimamą sprendimą tinkamai pagrįsti faktais bei aktualiomis teisės aktų nuostatomis, taikytinomis nustatytų faktinių aplinkybių atžvilgiu. Kaip teismo sprendime jau minėta, ginčo tarp šalių dėl nustatytų faktinių aplinkybių, nėra.

Teritorinė muitinė sprendimą negrąžinti pareiškėjui importo muitų ir mokesčių (viso 336 Lt) grindė 2009 m. lapkričio 16 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1186/2009, nustatančio Bendrijos atleidimo nuo muitų sistemą (Reglamentas), 41 straipsnio, 2007 m. gruodžio 20 d. Tarybos direktyvos 2007/74/EB dėl keliaujančių iš trečiųjų šalių asmenų importuojamų prekių neapmokestinimo pridėtinės vertės mokesčiu ir akcizais (Direktyva) 4 ir 6 straipsnių, 1992 m. spalio 12 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą (Muitinės kodeksas), 6 straipsnio nuostatomis, ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. balandžio 16 d. nutarimu Nr. 439 patvirtintų Keleivių įvežamų prekių neapmokestinimo importo pridėtinės vertės mokesčiu ir akcizais taisyklių (Taisyklės) 3, 4, 5 punktų nuostatomis.

Reglamento 41 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad atvykstančių iš trečiųjų šalių keleivių asmeniniame bagaže esančias prekes leidžiama įvežti be importo muitų, jeigu pagal nacionalinės teisės aktų nuostatas, priimtas atsižvelgiant į 2007 m. gruodžio 20 d. Tarybos direktyvos 2007/74/EB dėl keliaujančių iš trečiųjų šalių asmenų importuojamų prekių neapmokestinimo pridėtinės vertės mokesčiu ir akcizais (5) nuostatas, tos įvežamos prekės neapmokestinamos pridėtinės vertės mokesčiu (PVM). Direktyvos 4 straipsnyje nustatyta, kad valstybės narės, remdamosi piniginėmis ribomis arba kiekio apribojimais, neapmokestina PVM ir akcizais prekių, importuojamų keliaujančių asmenų asmeniniame bagaže, jei prekių importas yra nekomercinio pobūdžio. Tos pačios Direktyvos 6 straipsnyje apibrėžta, kad neapmokestinimo tikslais importas laikomas nekomercinio pobūdžio, jeigu jis atitinka šias sąlygas: a) vykdomas retkarčiais; b) susijęs tik su keliaujančių asmenų asmeniniam arba šeimyniniam naudojimui skirtomis prekėmis arba dovanojimui skirtomis prekėmis. Prekių pobūdis ar kiekis neturi būti toks, kad kiltų pagrindas manyti, jog importuojama komerciniais tikslais.

Iš esmės analogiškos nuostatos yra įtvirtintos ir nacionalinės teisės aktuose. Taisyklių 4 punkte nustatyta, kad keleivių asmeniniame bagaže gabenamos prekės neapmokestinamos importo PVM ir akcizais, kai: jos įvežamos ne komerciniais tikslais; jų vertė ar kiekis neviršija šiose taisyklėse nustatytų prekių vertės ar kiekio, leidžiamų keleiviams įvežti į Lietuvos Respublikos teritoriją neapmokestinant importo PVM ir akcizais. Prekės laikomos įvežtomis ne komerciniais tikslais, kai jos: įvežamos nereguliariai; skirtos keleivių ar jų šeimos narių asmeniniam naudojimui ir (arba) įvežamos kaip dovanos. Nei tokių prekių prigimtis, nei kiekis neturi kelti abejonių, kad jos įvežamos ne komerciniais tikslais (Taisyklių 5 p.).

Muitinės institucijos sprendimą negrąžinti pareiškėjui jo 2012 m. kovo 10 d. ir 2012 m. kovo 18 d. sumokėtų importo muito mokesčių (viso 336 Lt) priėmė iš Kleivių pateiktų žodinių muitinės deklaracijų duomenų apdorojimo informacinės sistemos ir Keleivio deklaracijos duomenų kaupimo ir kontrolės informacinės sistemos nustatę, kad pareiškėjas per laikotarpį nuo 2012 m. vasario 1 d. iki 2012 m. kovo 18 d. iš Rusijos Federacijos į Lietuvos Respubliką per šešis kartus transporto priemonės kuro talpykloje ir kuro nešiojamoje talpykloje viso įvežė 465 l kuro. Iš šių faktinių duomenų dėl kurių kaip minėta ginčo tarp šalių nėra, atsakovas padarė išvadą, kad pareiškėjo veikla turėjo nuosekliai, organizuotai ir sistemingai gabenamų prekių požymių, t.y. pareiškėjas kurą gabeno reguliariai. Be to, muitinė, nustačiusi per nedidelį laikotarpį įvežto kuro didelį kiekį (465 l), padarė išvadą, kad kuras buvo įvežtas ne pareiškėjo ar jo šeimos asmeniniam naudojimui, o komerciniais tikslais.

Iš byloje esančių duomenų darytina išvada, kad muitinės institucijos tinkamai nustatė reikšmingas aplinkybes, tinkamai aiškino aktualias teisės aktų nuostatas ir atitinkamai priėmė teisėtus ir pagrįstus sprendimus. Sutiktina su ginčijamuose sprendimuose ir atsakovo bei trečiojo suinteresuoto asmens atsiliepimuose išdėstyta pozicija, kad pareiškėjo kuro įvežimų iš Rusijos Federaciją į Lietuvos Respubliką intensyvumas (pareiškėjas kurą vien per 17 kovo mėnesio dienų įvežė net keturis, t.y. maždaug kas keturias dienas) leidžia pagrįstai spręsti apie tokios veiklos reguliarų pobūdį. Per tokį trumpą laiką įvežtas ypač didelis kiekis kuro ir tai, jog pareiškėjas muitinės institucijoms nepateikė tokio kuro kiekio panaudojimo objektyvių duomenų, taip pat leidžia daryti išvadą, kad kuras buvo įvežamas ne pareiškėjo ir (ar) jo šeimos narių asmeniniam naudojimui, o komerciniais tikslais (Taisyklių 5 p.). Reglamento 110 straipsnyje įtvirtinta nuostata, kad pagal 107, 108, ir 109 straipsnius muitais neapmokestinti degalai negali būti naudojami kitoje transporto priemonėje nei toji, kurioje jie buvo įvežti, ir negali būti iš tos priemonės išpilti ir sandėliuojami, išskyrus tos transporto priemonės būtino remonto metu; jų taip pat negali perleisti, už atlygį ar nemokamai, asmuo, kuris juos įvežė be muitų. Ypač atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjas ir nagrinėjant bylą teisme nepateikė jokių argumentų nei objektyvių duomenų, kurie paneigtų muitinės institucijų padarytas išvadas dėl įvežimų reguliarumo ir komercinio jų pobūdžio (ABTĮ 57 str. d.), apsiribodamas vien įvežimų skaičiaus vertinimu.

Atsižvelgiant į byloje nustatytas faktines aplinkybes, remiantis anksčiau teismo sprendime išdėstytais motyvais ir vadovaujantis Reglamento 41 straipsnio, Direktyvos 4 ir 6 straipsnių ir Taisyklės 3, 4, 5 punktų nuostatomis teismas sprendžia, kad pareiškėjo išdėstytų argumentų pagrindu panaikinti Muitinės departamento 2015 m. lapkričio 16 d. sprendimą Nr. 1A-505 ir teritorinės muitinės 2015 m. rugsėjo 28 d. sprendimą Nr. 5KM19/38-0791S nėra teisinių pagrindų (ABTĮ 89 str.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 127 straipsniu, 129 straipsniu,

nusprendžia:

pareiškėjo A. R. skundą atmesti.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant šiam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.