Kauno apygardos teismo nutartis

2022-11-21 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-297-593/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-11-21
Bylos Nr.
AN2-297-593/2022
Teisminio proceso Nr.
4-69-3-00515-2022-9
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
Apeliacinė instancija
Rezultatas
Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
Teisėjas
Daiva Jankauskienė (pirm.)
Pažeidėjas
A. J.
Institucija
Lietuvos kelių policijos tarnyba
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-297-593/2022Teisminio proceso Nr. 4-69-3-00515-2022-9Procesinio sprendimo kategorijos: 1.5.3; 16.9.2; 21.11.10. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. lapkričio 21 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Daiva Jankauskienė

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. J. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. rugsėjo 13 d. nutarties, kuria netenkintas jo atstovo advokato padėjėjo P. Š. skundas dėl Lietuvos kelių policijos tarnybos (toliau – Institucija) 2022 m. kovo 9 d. priimto nutarimo panaikinimo arba pakeitimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. A. J. Institucijos 2022 m. kovo 9 d. nutarimu pripažintas padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 416 straipsnio 6 dalyje, ir nubaustas 520 Eur (penkių šimtų dvidešimties eurų) bauda su specialiosios teisės atėmimu 4 (keturiems) mėnesiams už tai, kad jis 2020 m. spalio 9 d., 22.21 val., (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį, kai leidžiamas didžiausias 90 km/val. greitis, važiavo 156 km/val. greičiu, t. y. važiavimo greitį viršijo 66 km/val. (įvertinus prietaiso paklaidą), taip pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 127 punktą.

Šalies argumentai

2. Nesutikdamas su šiuo nutarimu, A. J., atstovaujamas advokato padėjėjo P. Š., pateikė skundą Kauno apylinkės teismui, prašydamas Institucijos nutarimą panaikinti ir perduoti administracinio nusižengimo bylą tirti iš naujo, netenkinus šio prašymo, sutrumpinti specialiosios teisės atėmimo terminą iki vieno mėnesio, tačiau 2022 m. rugsėjo 13 d. teismo nutartimi pažeidėjo atstovo skundas atmestas. Teismas pažymėjo, kad A. J. kaltė padarius jam inkriminuotą administracinį nusižengimą pagal ANK 416 straipsnio 6 dalį yra įrodyta, o protokolas administracinio nusižengimo byloje jo atžvilgiu buvo surašytas Institucijai surinkus pakankamai įrodymų, susijusių su padarytu nusižengimu. Institucija konkrečiai ir aiškiai nurodė administracinio nusižengimo padarymo vietą. Nurodytos koordinatės yra teisingos bei aiškios, kadangi jas patikrinus, žemėlapyje matyti konkreti vieta, kurioje yra greičio matuoklis. Kelio A5 dalis, kurioje A. J. padarė administracinį nusižengimą, nėra priskiriama automagistralei, todėl leistinas greitis toje vietoje yra 90 km/val. Teismas taip pat nenustatė pagrindo specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimui, nes pažeidėjo nurodytos aplinkybės (darbinė veikla, šeimos poreikių užtikrinimas ir kt.) nelaikytinos išimtinėmis, lemiančiomis ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymą. Pažymėta ir tai, kad A. J. daug kartų baustas už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, tame tarpe ir už greičio viršiją, penkios nuobaudos yra vis dar galiojančios, kas neigiamai charakterizuoja pareiškėją.

3. Skunde aukštesnės instancijos teismui A. J. prašo Kauno apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 13 d. nutartį panaikinti ir administracinio nusižengimo bylą perduoti tirti iš naujo.

3.1. Skunde apeliantas nurodo, kad nesutinka su apylinkės teismo išvada, jog dalyje kelio nustatytas leidžiamas 90 km/val. greitis, kadangi tokių duomenų nėra ir šis motyvas prieštarauja byloje esantiems dokumentams. Darant išvadą, kad jis pažeidimą padarė automagistraliniame kelyje A5, taip pat įvertinus tai, kad nebuvo išduotas leidimas riboti greičio, nėra faktinio pagrindo teigti, jog pažeidimo padarymo vietoje galiojo 90 km/val. greičio ribojimas. Nagrinėjamu atveju esminę reikšmę turi VĮ „Lietuvos automobilių kelių direkcija“ raštas, kuriame nurodoma, kad valstybinės reikšmės kelių nuotraukos daromos kartą per metus. Magistralinio kelio A5 K.-M.-S. 13,526 km jų laboratorija kelio matavimus ir vaizdo fiksavimą 2020 metais atliko rugpjūčio 21 d., todėl turi tik šios dienos tikslius duomenis. Leidimo vykdyti darbus ar riboti eismą 2020 m. spalio 9 d. valstybinės reikšmės magistralinio kelio A5 K.-M.-S. 13,526 km Kelių direkcija nėra išdavusi. Taigi, Institucija turėjo pareigą pagrįsti, kodėl, jos manymu, leistinas greitis pažeidimo padarymo vietoje buvo 90 km/val., tačiau jokių duomenų pateikta nebuvo. Institucija buvo visiškai pasyvi, jos atstovas net nedalyvavo teismo posėdyje. Apelianto teigimu, analogiška situacija buvo susiklosčiusi ir Kauno apygardos teismo 2019 m. gegužės 22 d. nutartimi išspręstoje byloje Nr. AN2-174-458/2019.

3.2. Teismas, nagrinėdamas administracinių nusižengimų bylas, turi būti aktyvus, imtis priemonių, kad būtų išsamiai ir nešališkai ištirtos bylos aplinkybės. Įrodymų turi būti surenkama ir ištiriama tiek, kiek jų pakanka pagrįstoms išvadoms padaryti. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Administracinių nusižengimų bylose traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio nusižengimo protokolą surašiusi institucija, o visi neaiškumai traktuojami administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai. ANK 569 straipsnio 3 dalyje yra nustatyta, kad įrodymai gali būti renkami nedalyvaujant pareigūnui, kai administraciniai nusižengimai fiksuojami stacionariomis ar mobiliosiomis teisės pažeidimų fiksavimo priemonėmis, tačiau ši norma neatleidžia pareigūnų, tiriančių administracinį nusižengimą, nuo pareigos įrodyti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę.

3.3. Pareiškėjas nurodo, kad kelio ruože, kuriame jis neva padarė administracinį nusižengimą, nebuvo kelio ženklo, kuris ribotų leistiną greitį, t. y. draustų važiuoti didesniu nei 90 km/val. greičiu, tą patvirtino ir VĮ „Lietuvos automobilių kelių direkcija“ rašte, kuriame aiškiai nurodoma, kad jokie leidimai riboti greitį nebuvo išduoti. Pareigūnai prie bylos medžiagos neprijungė jokių duomenų, kurie patvirtintų, kad leistiną greitį asmuo viršijo esant 90 km/val. ribojimui. Pareigūnai, tiriantys galbūt padarytą administracinį nusižengimą, turėjo pareigą, esant nepašalintoms abejonėms, surinkti ir pateikti duomenis, kurie patvirtintų, jog administracinio nusižengimo padarymo vietoje galiojo greičio viršijimo ribojimas ir buvo tinkamai įrengti tai patvirtinantys kelio ženklai, tačiau byloje yra tik tokias prielaidas paneigiantys įrodymai – Lietuvos automobilių kelių direkcijos raštas dėl ribojimų nebuvimo.

3.4. Apeliantas pažymi, kad nei administracinio nusižengimo protokole, nei nutarime nebuvo paminėtas teisės aktas, kurio pagrindu buvo taikoma administracinio poveikio priemonė, t. y. protokole nurodomas tik ANK 416 straipsnio 6 dalis, kurios pagrindu buvo taikoma piniginė nuobauda, tačiau kokiu ANK straipsniu vadovautasi taikant administracinio poveikio priemonę (specialiosios teisės atėmimą) nebuvo nurodyta, kas lemia protokolo ir nutarimo neteisėtumą, šių aplinkybių pirmosios instancijos teismas nepašalino.

3.5. Jei teismas nuspręs, kad nutarimas ir protokolas yra teisėti, apeliantas prašo paskirti jam minimalų sankcijoje numatytą terminą – vieną mėnesį. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo nurodo, kad yra trijų vaikų tėvas, taip pat UAB „V.“ direktorius, todėl transporto priemonė jam yra būtina tiek buityje (vežant vaikus į mokyklą), tiek vykdant veiklą (vykstant į susitikimus bei vykdant pačią veiklą, nes ji išimtinai susijusi su nuolatiniu prekių judėjimu). Jo žmona darbą pradeda labai anksti, todėl neturi galimybės vaikus nuvežti į mokyklą. Šiuo atveju skiriant poveikio priemonę buvo nustatytos tiek atsakomybę lengvinančios aplinkybės, tiek sunkinančios, tačiau poveikio priemonė skirta didesnė nei vidurkis, kas nelaikytina tinkamu šios priemonės individualizavimu.

Atsiliepimas

4. Atsiliepime į apeliacinį skundą Institucijos vyriausioji specialistė J. V. prašo šį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir palikti galioti skundžiamą apylinkės teismo nutartį.

4.1. Atsiliepime Institucija nurodo, kad ėmėsi visų įmanomų priemonių, jog A. J. administracinėn atsakomybėn būtų patrauktas teisėtai ir pagrįstai. Įvykio dieną su greičio matavimo sistema dirbusio pareigūno tarnybinis pranešimas patvirtina, kad nustatytoje vietoje leistinas važiavimo greitis buvo 90 km/val. Šis pareigūnas nėra niekaip suinteresuotas teikti melagingus duomenis bei nepagrįstai apkaltinti asmenį padarius administracinį nusižengimą. Greičio matavimo sistema įvykio dieną buvo techniškai tvarkinga ir tinkama fiksuoti transporto priemonių važiavimo greitį.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

A. J. apeliacinis skundas netenkinamas.

Žemesnės instancijos teismas

5. Apeliaciniame skunde nesutinkama su apylinkės teismo nutartimi, kuria paliktas galioti be pakeitimų Institucijos 2022 m. kovo 9 d. nutarimas, kuriuo A. J. nubaustas pagal ANK 416 straipsnio 6 dalį 520 Eur bauda su specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimu keturiems mėnesiams. Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą, neišeidamas už pateikto skundo ribų (ANK 652 straipsnio 1 dalis).

6. ANK 569 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.

7. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, atmesdamas pareiškėjo atstovo skundą, vadovavosi administracinėn atsakomybėn patraukto asmens paaiškinimais, Institucijos pateiktame atsiliepime ir papildomuose dokumentuose nurodyta informacija, vyresniojo specialisto P. M. tarnybiniame pranešime užfiksuotais duomenimis, VĮ „Lietuvos automobilių kelių direkcija“ pateikta informacija, kita rašytine bylos medžiaga. Taigi, apylinkės teismas vadovavosi surinktų įrodymų visuma ir juos vertino teisingai, t. y. nepadarė nei faktinių aplinkybių konstatavimo, nei įrodymų vertinimo klaidos. Todėl nesutikti su priimto sprendimo teisingumu pagrindo nėra.

8. Nors administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo apeliaciniame skunde aiškina, kad Institucija tinkamai nepagrindė, kodėl, jos manymu, leistinas greitis pažeidimo padarymo vietoje buvo 90 km/val., t. y. jo galimai padarytą administracinį nusižengimą tyrė netinkamai, dėl ko administracinio nusižengimo byla turėtų būti grąžinta Institucijai tirti iš naujo, tačiau aukštesnės instancijos teismas esminių nusižengimo tyrimo trūkumų nenustatė. Bylos medžiaga liudija, kad A. J. 2020 m. spalio 9 d., 22.21 val., padarytas Kelių eismo taisyklių pažeidimas (nustatyto greičio viršijimas) buvo užfiksuotas mobilaus greičio matuokliu Nr. PS-955079, kurio patikros liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini). Administracinio nusižengimo protokolas A. J. buvo surašytas 2022 m. vasario 9 d., nurodant, kad administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimas numatomas 2022 m. kovo 9 d. Reaguodamas į gautą protokolą, 2022 m. vasario 23 d. A. J. atsiuntė Institucijai elektroninį laišką (b. l. 32), kuriame nurodė nuoširdžiai apgailestaujantis dėl padaryto nusižengimo ir prašė skirti jam tik piniginę baudą be specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo arba nustatyti minimalų šios poveikio priemonės terminą. Į bylos nagrinėjimą administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo neatvyko, todėl 2022 m. kovo 9 d. nutarimas buvo priimtas rašytinio proceso tvarka.

9. Pagrindinis argumentas, kodėl A. J. mano esantis nepagrįstai nubaustas pagal ANK 416 straipsnio 6 dalį, yra tai, kad nusižengimo padarymo vietoje (magistralinio kelio A5 K.-M.-S. 13,526 kilometre) leistinas važiavimo greitis buvo ne 90 km/val., o 130 km/val., t. y. Institucija nepagrindė, koks iš tiesų minėtoje atkarpoje yra leistinas greitis, tuo tarpu kelio ženklo, kuris ribotų leistiną greitį, t. y. draustų važiuoti didesniu nei 90 km/val. greičiu, nebuvo. Aukštesnės instancijos teismas tokiems apelianto argumentams nepritaria, nes Institucija tiksliai nurodė tiek pažeidimo padarymo vietą (koordinatės (duomenys neskelbtini)), tiek šioje vietoje galiojantį važiavimo greitį (90 km/val.). Vyresnysis specialistas P. M. 2022 m. birželio 13 d. tarnybiniame pranešime (b. l. 107) dėl vykdytos leistinos greičio kontrolės nurodė, kad 2020 m. spalio 9 d. vyriausiasis patrulis L. V. pagal jo suformuotą užduotį vykdė leistino greičio kontrolę matavimo sistema Vitronic PoliScan FM1. Kelio ruože, kur buvo vykdoma leistino greičio kontrolė (magistralinio kelio A5 K.-M.-S. 13,526 kilometras), leistinas važiavimo greitis yra ne didesnis kaip 90 km/val., tai nustato Kelių eismo taisyklių 131.1 punktas: „keliuose su asfalto ar betono danga leidžiama važiuoti ne didesniu kaip 90 km/val. greičiu“. Taigi, pareigūnas nurodė ne savo asmeninę nuomonę apie tai, koks leistinas važiavimo greitis yra A. J. padaryto nusižengimo fiksavimo vietoje, tačiau įvardijo konkretų Kelių eismo taisyklių punktą, reglamentuojantį leistiną važiavimo greitį.

10. Šiame kontekste apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad magistralinio kelio sąvoka (valstybinės reikšmės, pagrindinis kelias) nėra tapati automagistralės kategorijai. Magistralinio kelio A5 K.-M.-S. ruožas, kuriame buvo užfiksuotas administracinio nusižengimo padarymas, nepatenka į automagistralės ribas. Apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje pagrįstai nurodė, kad iki automagistralės pradžios nuo pažeidimo fiksavimo vietos yra apie 20 km. Atkreiptinas dėmesys, kad automagistralės pradžia yra žymima nurodomuoju kelio ženklu Nr. 501, o pabaiga – Nr. 502. A. J. tiek apylinkės teisme, tiek skunde aukštesnės instancijos teismui nurodė, kad jokio ženklo, kuris leistų didesnį arba mažesnį važiavimo greitį nepastebėjo, vadinasi, kaip pagrįstai nurodė Institucija, jis privalėjo vadovautis Kelių eismo taisyklių 131.1 punkto nuostatomis ir važiuoti ne didesniu kaip 90 km/val. greičiu, tačiau šio imperatyvo nebuvo laikomasi. VĮ „Lietuvos automobilių kelių direkcija“ 2022 m. liepos 25 d. raštu (b. l. 119) informavo, kad leidimo vykdyti darbus ar riboti eismą 2020 m. spalio 9 d. valstybinės reikšmės magistralinio kelio A5 K.-M.-S. 13,526 km nėra išdavusi, kas, priešingai nei teigia apeliantas, taip pat patvirtina, jog turėjo būti vadovaujamasi Kelių eismo taisyklių 131.1 punkto nuostata, jog keliuose su asfalto ar betono danga leidžiama važiuoti ne didesniu kaip 90 km/val. greičiu.

11. A. J. teigimu, šiuo atveju susidariusi situacija yra analogiška tai, kuri buvo nagrinėta Kauno apygardos teismo nutartyje Nr. AN2-174-458/2019, tačiau aukštesnės instancijos teismas šiam teiginiui nepritaria. Visų pirma, pažymėtina, jog minėta byla buvo išnagrinėta Klaipėdos, o ne Kauno apygardos teisme. Minėtoje byloje apygardos teismas konstatavo, kad pareigūnai prie bylos medžiagos neprijungė jokių duomenų, kurie patvirtintų, kad leistiną greitį pažeidėjas viršijo būtent gyvenvietėje, o pats apeliantas tvirtina, kad jokio kelio ženklo nebuvo. Gyvenvietės, kurioje galioja eismo tvarką gyvenvietėse nustatantys Kelių eismo taisyklių reikalavimai, pradžia turi būti žymima Kelių eismo taisyklių 1 priede V skyriuje numatytu 550 ženklu. Dėl šios priežasties bylos medžiaga buvo grąžinta Institucijai tyrimo papildymui. Aptartos aplinkybės rodo, jog šios bylos ir A. J. administracinio nusižengimo bylos aplinkybės iš esmės skiriasi, t. y. A. J. leistiną važiavimo greitį viršijo ne gyvenvietėje, kurios pradžia turi būti žymima specialiu ženklu, o kelio atkarpoje su asfalto ar betono danga, kuri nėra žymima specialiu kelio ženklu. Visi vairuotojai privalo gerai išmanyti Kelių eismo taisykles ir jomis vadovautis, tačiau, šioje nutartyje jau minėta, A. J. Kelių eismo taisyklių nesilaikė. Tuo pačiu pažymėtina, jog eismo dalyvių žinojimas, kad jų daromi pažeidimai gali būti fiksuojami ne tik atitinkamais kelio ženklais pažymėtuose kelio ruožuose, bet visuose keliuose, motyvuoja eismo dalyvius būti sąmoningus ir laikytis Kelių eismo taisyklių reikalavimų. Vairuodamas automobilį, A. J. turėjo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui bei aplinkai ir stebėti kelio ženklus, laikytis jų reikalavimų, važiuoti neviršydamas leistino greičio, tačiau pastarojo kriterijaus jis nesilaikė, todėl yra pagrįstai nubaustas. Teigti, jog nusižengimas buvo užfiksuotas neteisėtai ar netinkamai, objektyvaus pagrindo nėra.

12. Analizuojant A. J. apeliacinio skundo argumentus, susijusius su administracinio poveikio priemonės jam individualizavimu, atkreiptinas dėmesys į ANK 34 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą teisinį reguliavimą, pagal kurį asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo trukmė nustatoma pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje numatytos specialiosios teisės atėmimo minimalios ir maksimalios trukmės vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių ar kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, nustatoma ne ilgesnė negu vidurkis specialiosios teisės atėmimo trukmė, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių ar kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, nustatoma ne trumpesnė negu vidurkis specialiosios teisės atėmimo trukmė. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių, taip pat kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, specialiosios teisės atėmimo trukmė nustatoma atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą.

13. ANK 416 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad nustatyto greičio viršijimas daugiau kaip penkiasdešimt kilometrų per valandą užtraukia baudą vairuotojams nuo 450 iki 550 eurų ir neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims – nuo 450 iki 700 eurų. To paties straipsnio 7 dalyje numatyta, kad už šio straipsnio 6 dalyje numatytą administracinį nusižengimą vairuotojams privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vieno iki šešių mėnesių. Institucija, nustačiusi vieną A. J. atsakomybę lengvinančią aplinkybę (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas) ir vieną sunkinančią aplinkybę (ANK 36 straipsnio 1 dalies 12 punktas), taip pat įvertinusi tai, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo nėra drausmingas vairuotojas, Kelių eismo taisyklių pažeidimus jis daro sistemingai, nustatė jam šiek tiek didesnį nei sankcijos vidurkis specialiosios teisės atėmimo terminą, t. y. teisė vairuoti transporto priemones atimta 4 mėnesiams. Aukštesniojo teismo vertinimu, ši administracinio poveikio priemonės trukmė atitinka padaryto nusižengimo pobūdį ir pavojingumą, taip pat pažeidėjo asmenybę, todėl vertinti, kad ji per griežta (nepagrįstai didelė), pagrindo nėra.

14. Administracinių nusižengimų registro išrašas apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 5 metus (b. l. 36–74) liudija, kad A. J. nustatytą greitį yra viršijęs tiek iki šioje nutartyje analizuoto nusižengimo padarymo, tiek ir po jo padarymo, kas rodo, jog pažeidėjo įprotis nesilaikyti leistino važiavimo greičio nesikeičia. Dažniausiai nustatytas greitis yra viršijamas 20-30 km/val., tačiau yra buvę atvejų, kai leistinas greitis viršytas ir daugiau nei 50 km/val. Ši informacija patvirtina, kad iš daromų klaidų administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo nesimoko ir nuolat jas kartoja, nusižengimas, dėl kurio padarymo jam keturiems mėnesiams atimta specialioji teisė vairuoti transporto priemones, nebuvo atsitiktinis, tai tendencingas Kelių eismo taisyklių nesilaikymo rezultatas. Nors padarytas nusižengimas nesukėlė skaudžių pasekmių, tai yra nebuvo sukeltas eismo įvykis, nesutrikdyta kitų eismo dalyvių sveikata, tačiau sistemingas nusižengimų darymas patvirtina, kad A. J. savo priešingo teisei elgesio kritiškai nevertina, nors formaliai ir nurodo apgailestaujantis dėl susidariusios situacijos.

15. Pažeidėjo skunde nurodytos aplinkybės, kad teisė vairuoti jam reikalinga dėl darbo funkcijų atlikimo, taip pat dėl šeimos gerovės, nėra ypatingai jo atsakomybę švelninančios aplinkybės, galinčios lemti išskirtinį administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės švelninimą, tačiau yra vertinamos sprendžiant, kokio dydžio nuobauda ir (ar) administracinio poveikio priemonė turėtų būti skiriama jos sankcijos ribose (ANK 34 straipsnio 1 dalis). Tai, kad teisė vairuoti transporto priemones yra susijusi su administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens gerove, nesudaro pagrindo šią situaciją vertinti jo naudai, nes šią aplinkybę prieš pažeisdamas teisės normų reikalavimus privalėjo įvertinti pats A. J., o to nepadaręs, jis prisiėmė pasekmių, kilusių jam dėl padaryto nusižengimo, riziką. Aukštesnysis teismas pažymi, kad įstatymų leidėjas, sankcijoje už ANK 416 straipsnio 6 dalyje numatytą nusižengimą nustatydamas ne tik piniginę baudą, bet ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimą, neabejotinai siekia ne tik nubaudimo, bet ir prevencinių tikslų – apsaugoti visuomenę nuo tokio pobūdžio veikų, kurios gali sukelti žalą jos nariams ar jų turtui. Per švelnus baudžiamumas gali paskatinti ateityje vėl nepaisyti visuomenėje priimtų elgesio nuostatų ir įvykdyti naują administracinį nusižengimą.

16. Tuo pačiu skundą nagrinėjantis teismas atkreipia dėmesį, kad apeliantas nepagrįstai nurodo, jog administracinio nusižengimo protokole nurodant tik ANK 416 straipsnio 6 dalį, kurios pagrindu buvo taikoma piniginė nuobauda, tačiau neįvardijant kokiu ANK straipsniu vadovautasi taikant administracinio poveikio priemonę, tai lemia protokolo ir nutarimo neteisėtumą. Iš tiesų, tiek protokole, tiek nutarime turi būti nurodytas ANK straipsnis, jo dalis, kurioje numatyta atsakomybė už inkriminuotą nusižengimą. Tuo tarpu imperatyvus reikalavimas nurodyti ANK straipsnį ir (ar) jo dalį, kurioje numatyta pažeidėjui galima skirti sankcija, įstatymų leidėjo nenumatytas. Šiuo atveju atsakomybė už greičio viršijimą numatyta ANK 416 straipsnyje, o šio straipsnio 6 dalyje konkretizuota atsakomybė tam, kas nustatytą greitį viršijo daugiau kaip 50 km/val. Taigi, ANK 416 straipsnio 7 dalies nenurodymas administracinio nusižengimo protokole ir nutarime, nelaikytinas esminiu procesiniu pažeidimu, pažeidžiančiu A. J. teisę į gynybą ar kitas įstatymo jam garantuojamas teises.

17. Apygardos teismas daro išvadą, jog apylinkės teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, pagal vidinį įsitikimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Naikinti ar keisti skundžiamos nutarties pareiškėjo skunde išdėstytais motyvais pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi, teismas

nutaria:

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. rugsėjo 13 d. nutartį palikti nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. J. apeliacinio skundo netenkinti.

Ši nutar tis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.

TeisėjaDaiva Jankauskienė