Klaipėdos apygardos teismo nutarimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens A. S. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. balandžio 11 d. nutarties,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2018 m. gruodžio 18 d. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos specialistas surašė administracinio nusižengimo protokolą A. S. už tai, jog jis 2018 m. birželio 23 d. 19.17 val. (duomenys neskelbtini) kelyje (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) km, vairuodamas transporto priemonę „Peugeot 607“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), esant nustatytam 70 km/val. greičiui, važiavo 106 km/val. greičiu, t. y. nustatytą greitį viršijo 32 km/val. Šiais veiksmais A. S. pažeidė Kelių eismo taisyklių 129 punktą.

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos 2019 m. vasario 15 d. nutarimu A. S. už administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 416 straipsnio 4 dalyje, paskirta administracinė nuobauda – 120 Eur bauda.

Papildomai pažymėtina, kad apeliaciniame skunde nurodoma, jog prieš kiekvieną stacionarų greičio matuoklį turi būti pastatytas apie jį informuojantis ženklas, o jei jo nėra, konstatuojama, kad duomenys apie automobilių greitį surinkti neteisėtai. A. S. tvirtina, kad nagrinėjamu atveju tokio ženklo nebuvo, kaip nebuvo ir ženklo, ribojančio greitį. Be to, taip pat nebuvo užrašo, kad tai gyvenvietė ar miestelis.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Apygardos teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundą administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Nagrinėjamu atveju apeliaciniame skunde teigiama, jog pirmosios instancijos teismas priėmė nutartį, neišnagrinėjęs visų reikšmingų aplinkybių ir neobjektyviai išnagrinėjęs byloje esančius duomenis. ANK 569 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teismas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas, tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismo nutartyje buvo tik formaliai konstatuota, jog iš byloje pateikto Kelių eismo taisyklių pažeidimo duomenų protokolo nustatyta, kad pažeidimas užfiksuotas 2018 m. birželio 23 d. 19 val. 17 min. (duomenys neskelbtini) kelyje (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) km, vairuojant transporto priemonę, kurios valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Leistinas važiavimo greitis – 70 km/val., užfiksuotas transporto priemonės važiavimo greitis – 106 km/val., transporto priemonės važiavimo greitis po paklaidos – 102 km/val., važiavimo greitis išmatuotas transporto priemonei artėjant. Be to, iš Kelių eismo taisyklių pažeidimo duomenų protokolo matyti, kad greičio viršijimo faktas užfiksuotas stacionariu greičio matavimo prietaisu MultaRadar S580, (duomenys neskelbtini), kurio patikros sertifikato Nr. (duomenys neskelbtini) ir galioja iki 2018 m. rugsėjo 8 d. Prietaiso paklaida – 4 km (b. l. 13–14). Protokole (jame esančiose nuotraukose) užfiksuota transporto priemonė ir jai išduotas valstybinis numeris. Vis dėlto skirtingai nei pirmosios instancijos teismas, apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs aptartus duomenis, daro išvadą, kad jie nesudaro pagrindo neabejotinai tvirtinti, jog A. S., vairuodamas automobilį „Peugeot 607“, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), padarė nusižengimą, numatytą ANK 416 straipsnio 4 dalyje.

Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu ir apeliaciniame skunde A. S. prašė panaikinti nubaudimą, teigdamas, jog pažeidimo nepadarė, nes nei radaro, nei greičio apribojimo nebuvo, o kelyje, kuriuo jis važiavo, leidžiama važiuoti 120 km/val. greičiu. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šių A. S. teiginių visiškai nepaneigia administracinio nusižengimo tyrimo metu surinkti ir pirmosios instancijos teismo posėdyje ištirti įrodymai. ANK paskirtis yra teisės priemonėmis ginti žmogaus teises ir laisves, visuomenės ir valstybės interesus nuo administracinių nusižengimų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, skatinti taikų valstybės ir žmogaus, visuomenės narių sugyvenimą (ANK 1 straipsnio 1 dalis). Šiame kodekse: 1) apibrėžiama, kokios įstatymų uždraustos veikos yra administraciniai nusižengimai; 2) nustatomos administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės už šiame kodekse numatytus nusižengimus; 3) nustatomi administracinės atsakomybės pagrindai ir sąlygos; 4) nustatoma administracinių nusižengimų teisena (ANK 1 straipsnio 2 dalis). Iš šių nuostatų matyti, kad tiesioginis ANK uždavinys nėra saugaus eismo reglamentavimas ir jame negali būti detaliai sureglamentuoti visi priemonių, kuriomis fiksuojami nustatyto maksimalaus greičio pažeidimai, naudojimo atvejai ir tvarka. Saugaus eismo automobilių keliais teisiniai pagrindai, valstybės institucijų pareigos įgyvendinant saugaus eismo politiką, eismo dalyvių, kelių priežiūros institucijų, policijos pareigūnų teisės ir pareigos, kiti saugaus eismo klausimai reglamentuojami kituose teisės aktuose, tokiuose kaip Kelių eismo taisyklės, žinybiniai teisės aktai.

Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2012 m. sausio 31 d. įsakymu Nr. 3-83 patvirtintų Kelio ženklų įrengimo ir vertikaliojo ženklinimo taisyklių 290 punkte numatyta, kad ženklas Nr. 645 „Automatinė greičio kontrolė“ turi būti įrengiamas kelių ruožuose, kuriuose yra leidžiamo momentinio važiavimo greičio pažeidimus fiksuojantys automatiniai prietaisai. Ne gyvenvietėse ženklas turi būti įrengiamas 150–300 m, o gyvenvietėse 50–100 m atstumu iki greičio režimo pažeidimus fiksuojančio automatinio prietaiso. Analogiškas kelio ženklas Nr. 636 „Automatinė eismo kontrolė“ numatytas Kelių eismo taisyklėse. Juo pažymimas kelio ruožas, kuriame įrengti nustatyto greičio režimo ar kitus pažeidimus fiksuojantys automatiniai prietaisai. Šio kelio ženklo numerio ir iš dalies pavadinimo neatitikimas šiuose teisės aktuose nevertintinas kaip pakeičiantis jo paskirtį ar jo įrengimui nustatytus reikalavimus.

Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje išdėstyti viešojo administravimo principai, kurių privalo laikytis valstybinės institucijos, atliekančios viešąjį administravimą. Šio straipsnio 1 punkte įtvirtintas įstatymo viršenybės principas, kuris reiškia, kad viešojo administravimo subjektų įgaliojimai atlikti viešąjį administravimą turi būti nustatyti teisės aktuose, o veikla turi atitikti šiame įstatyme išdėstytus teisinius pagrindus. Administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais turi būti pagrįsti įstatymais. Teismų praktikoje pripažįstama, kad duomenys gali būti laikomi neteisėtai gauti, jeigu buvo pažeistos žmogaus teisės, proceso principai, buvo panaudota neleistina prievarta, atlikti veiksmai ir jų rezultatai nebuvo tinkamai užfiksuoti, taip pat jei valdžios institucijos veiksmai atlikti nesilaikant tam veiksmui atlikti numatytų pagrindinių taisyklių, duomenys gauti iš neteisėtų šaltinių.

Administraciniam nusižengimui nustatyti buvo panaudotas stacionarus greičio matuoklis „MultaRadar S580“. Policijos pareigūnai arba pirmosios instancijos teismas, siekdami pašalinti byloje kilusias abejones, galėjo pateikti Lietuvos automobilių kelių direkcijai prie Susisiekimo ministerijos užklausą apie informacinių kelio ženklų Nr. 636 „Automatinė eismo kontrolė“ (duomenys neskelbtini) kelio (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) kilometre buvimą ir tikslią įrengimo datą. Kol bylos medžiagoje nesama duomenų, užtikrintai patvirtinančių tokių informacinių ženklų buvimą nurodytame kelio ruože, negalima daryti išvados, kad leidžiamo greičio pažeidimas buvo užfiksuotas viešojo administravimo subjektui nepažeidus Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2012 m. sausio 31 d. įsakymu Nr. 3-83 patvirtintų Kelio ženklų įrengimo ir vertikaliojo ženklinimo taisyklių, taip pat ir Kelių eismo taisyklių. Nagrinėjamoje bylos stadijoje, kol nėra pašalintos visos administracinio nusižengimo byloje kilusios abejonės, greičio matuokliu „MultaRadar S580“ gauti įrodymai negali būti pripažinti leistinais, įrodinėjant Kelių eismo taisyklių pažeidimo faktą.

Teismas, nagrinėdamas administracinių nusižengimų bylas, turi būti aktyvus, imtis priemonių, kad būtų išsamiai ir nešališkai ištirtos bylos aplinkybės. Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios; Byloje esant tiek kaltinančių, tiek teisinančių duomenų, teismas privalo išanalizuoti visus įrodymus ir remdamasis įstatymu, vidiniu įsitikinimu bei teisine sąmone nuspręsti, kokiais duomenimis vadovaujantis byloje turi būti priimtas sprendimas. Įrodymų turi būti surenkama ir ištiriama tiek, kiek jų pakanka pagrįstoms išvadoms padaryti. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, padaryta surinkus visus reikiamus įrodymus, išnagrinėjus reikšmingus faktus, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, iškėlus ir ištyrus visas galimas versijas, įvertinus kiekvieną įrodymą atskirai ir jų visumą. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Administracinių nusižengimų bylose traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio nusižengimo protokolą surašiusi institucija, o visi neaiškumai traktuojami administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Teismų praktika patvirtina, kad tokiu atveju ypač svarbu išsamiai ir nešališkai įvertinti byloje surinktus faktinius duomenis, ištirti galimus jų prieštaravimus, nuoseklumą, logiškumą, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybes, įvertinti įrodymų šaltinių patikimumą. Tik atlikus šiuos veiksmus galima tinkamai įvertinti, ar byloje surinktų įrodymų pakanka teisiškai reikšmingiems faktams konstatuoti.

Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje teisingai pažymėjo, jog ANK 593 straipsnyje yra numatyti veiksmai, kuriuos turi teisę atlikti nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai, tačiau šiame straipsnyje numatyti veiksmai nėra privalomi, jei tyrimą atliekantys pareigūnai nustato, kad surinktų duomenų pakanka atsakomybei pagal atitinkamą ANK straipsnį taikyti. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ANK 569 straipsnio 3 dalyje yra nustatyta, kad įrodymai gali būti renkami nedalyvaujant pareigūnui, kai administraciniai nusižengimai fiksuojami stacionariomis ar mobiliosiomis teisės pažeidimų fiksavimo priemonėmis (įstatymo Nr. XIII-1862 redakcija, galiojanti nuo 2019 m. sausio 1 d.), tačiau ši norma neatleidžia pareigūnų, tiriančių administracinį nusižengimą, nuo pareigos įrodyti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę. Apeliantas tvirtina, kad kelio ruože, kuriame jis neva padarė administracinį nusižengimą, nebuvo kelio ženklo, kuris ribotų leistiną greitį, t. y. draustų važiuoti didesniu nei 70 km/val. greičiu. Kelių eismo taisyklių 129 punkte yra numatyta, jog gyvenvietėse visoms transporto priemonėms leidžiama važiuoti ne didesniu kaip 50 km/val. greičiu. Nagrinėjamu atveju pareigūnai prie bylos medžiagos neprijungė jokių duomenų, kurie patvirtintų, kad leistiną greitį A. S. viršijo būtent gyvenvietėje, o pats apeliantas tvirtina, kad tokio kelio ženklo nebuvo. Gyvenvietės, kurioje galioja eismo tvarką gyvenvietėse nustatantys Kelių eismo taisyklių reikalavimai, pradžia turi būti žymima Kelių eismo taisyklių 1 priede V skyriuje numatytu 550 ženklu. Taigi pareigūnai, tiriantys galbūt A. S. padarytą administracinį nusižengimą, turėjo pareigą, esant nepašalintoms abejonėms, surinkti ir pateikti duomenis, kurie patvirtintų, jog administracinio nusižengimo padarymo vietoje galiojo greičio viršijimo ribojimas ir buvo tinkamai įrengti tai patvirtinantys kelio ženklai.

Papildomai pažymėtina, kad administracinio nusižengimo protokole yra nurodyta, jog A. S., vairuodamas transporto priemonę, esant nustatytam 70 km/val. važiavimo greičiui, važiavo 106 km/val. greičiu (b. l. 7–8). Nagrinėjamu atveju nėra aišku, kuria norma remiantis nustatytas leistinas 70 km/val. greitis ir taip pat nepateikti duomenys, kurie patvirtintų, kad tokiu ribojimu A. S. tikrai turėjo vadovautis. Be to, administracinio nusižengimo protokole yra nurodyta, kad administracinį nusižengimą A. S. padarė (duomenys neskelbtini) kelio (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) kilometre. Kelių eismo taisyklių 131.1 punkte nustatyta, kad leidžiama važiuoti lengvaisiais automobiliais, krovininiais automobiliais, kurių didžiausioji leidžiamoji masė ne didesnė kaip 3,5 t, motociklais ir triračiais automagistralėse nuo balandžio 1 d. iki spalio 31 d. – ne didesniu kaip 130 km/val. greičiu, nuo lapkričio 1 d. iki kovo 31 d. – ne didesniu kaip 110 km/val. greičiu, greitkeliuose nuo balandžio 1 d. iki spalio 31 d. – ne didesniu kaip 120 km/val. greičiu, nuo lapkričio 1 d. iki kovo 31 d. – ne didesniu kaip 110 km/val. greičiu. Taigi administracinio nusižengimo protokole nurodant, kad A. S. buvo taikomas ribojimas važiuoti ne didesniu kaip 70 km/val. greičiu, turėjo būti atskleista, kokiomis aplinkybėmis vadovaujantis toks ribojimas nustatytas ir kuriame teisės akte (kokioje konkrečioje jo normoje) įtvirtintas. Apeliantui teigiant, kad kelyje nebuvo jokio kelio ženklo, nustatančio greičio ribojimą, policijos pareigūnai, tiriantys A. S. padarytą administracinį nusižengimą, turėjo surinkti duomenis, kad toks kelio ženklas, nustatantis greičio ribojimą (duomenys neskelbtini) kelio (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) kilometre, buvo įrengtas.

Pabrėžtina, kad asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuojama inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Duomenų, remiantis kuriais tik galima manyti, kad A. S. galėjo padaryti administracinį nusižengimą, numatytą ANK 416 straipsnio 4 dalyje, nepakanka išvadai apie A. S. kaltumą padaryti ir administracinei nuobaudai skirti. Taigi nagrinėjamu atveju administracinio nusižengimo byloje yra pagrįstų abejonių, kurios šiuo metu negali būti pašalintos, kol nebus surinkti papildomi duomenys, patvirtinantys A. S. kaltę padarius ANK 416 straipsnio 4 dalyje numatytą nusižengimą. Apeliacinės instancijos teismas savo iniciatyva byloje esančių įrodymų rinkimo trūkumų negali pašalinti, kadangi turi būti atlikta nemaža procesinių veiksmų, todėl byla grąžintina tyrimą atlikusiai institucijai, kad ji galėtų surinkti duomenis, kurie pašalintų byloje kilusias abejones. Dėl kitų apeliaciniame skunde ginčijamų klausimų apygardos teismas plačiau nepasisako, visi šie klausimai turės būti nagrinėjami tolesnio A. S. veikos tyrimo metu.

Dėl išvardytų motyvų skundžiama Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. balandžio 11 d. nutartis naikintina ir administracinio nusižengimo bylos medžiaga grąžinama institucijai. Kadangi ANK 653 straipsnis tiesiogiai nenumato galimybės apeliacinės instancijos teismui grąžinti bylą institucijai, o nagrinėjamoje situacijoje tokį sprendimą turėjo priimti pirmosios instancijos teismas, priimamas ANK 653 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytas nutarimas, pagal analogiją remiantis ir ANK 635 straipsnio 1 dalies 3 punktu, kurį turėjo taikyti, bet nepagrįstai nepritaikė apylinkės teismas. Šiuo atveju apylinkės teismo nutartis naikinama visa apimtimi, nes A. S. atsakomybės pagal ANK 416 straipsnio 4 dalį klausimas gali būti sprendžiamas tik tinkamai ir išsamiai atlikus įrodymų tyrimą. Teisme ištirti nusižengimo aplinkybes ir priimti sprendimą nėra galimybės, nes institucija, surašiusi administracinio nusižengimo protokolą, iš esmės nesiaiškino aplinkybių, nesurinko įrodymų, todėl galima teigti, jog administracinio nusižengimo aplinkybės iki šio momento nėra visiškai išaiškintos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

nutaria:

administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens A. S. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. balandžio 11 d. nutartį ir Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos 2019 m. vasario 15 d. nutarimą panaikinti ir grąžinti A. S. administracinio nusižengimo bylą Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybai.

Nutarimas neskundžiamas.