Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

nuteistosios G. L. ir civilinio atsakovo Vaiko ir motinos globos namų ,,(duomenys neskelbtini)“ atstovei Ž. A., civilinio atsakovo Vaikų socializacijos centro ,,(duomenys neskelbtini)“ atstovėms L. V. ir advokatei L. S., civilinio atsakovo Pasvalio rajono (duomenys neskelbtini) vaikų globos namų atstovei D. K.,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovių V. D. bei J. B. ir civilinio atsakovo Vaikų socializacijos centro ,,(duomenys neskelbtini)“ apeliacinius skundus dėl Panevėžio apygardos teismo 2014 m. kovo 21 d. nuosprendžio, kuriuo

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 4 d., 5 d. 2 p., bausmes subendrinus dalinio sudėjimo ir apėmimo būdu, galutinė subendrinta bausmė nuteistajai G. L. paskirta laisvės atėmimas 5 (penkeriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams, paskiriant bausmę atlikti nepilnamečių pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 2 p., bausmes subendrinus apėmimo būdu, galutinė subendrinta bausmė nuteistajam S. M. paskirta laisvės atėmimas 6 (šešeriems) metams, paskiriant bausmę atlikti nepilnamečių pataisos namuose.

Iš nuteistųjų S. M. ir G. L. solidariai priteista 50 Lt turtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajai Ž. P., o nuteistiesiems neturint turto ar uždarbio, pakankamo žalai atlyginti, turtinės žalos atlyginimui Ž. P. nuspręsta priteisti subsidiariai po 25 Lt iš civilinių atsakovų Vaikų socializacijos centro ,,(duomenys neskelbtini)“ ir Vaiko ir motinos globos namų ,,(duomenys neskelbtini)“;

Iš nuteistųjų S. M. ir G. L. solidariai priteista 3174,45 Lt turtinės žalos atlyginimo ir 40000 Lt neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajai J. B., o nuteistiesiems neturint turto ar uždarbio, pakankamo žalai atlyginti, turtinės ir neturtinės žalos atlyginimui J. B. nuspręsta priteisti subsidiariai po 1587,22 Lt turtinės žalos atlyginimo ir po 20 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo iš civilinių atsakovų Vaikų socializacijos centro „(duomenys neskelbtini)“ ir Vaiko ir motinos globos namų „(duomenys neskelbtini)“;

Iš nuteistosios G. L. priteista 400 Lt turtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajai J. B.. Nuteistajai neturint turto ar uždarbio, pakankamo žalai atlyginti, turtinės žalos atlyginimui J. B. nuspręsta subsidiariai priteisti 400 Lt iš civilinio atsakovo Vaiko ir motinos globos namų „(duomenys neskelbtini)“.

N. V. D. civilinis ieškinys dėl 100 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo atmestas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. L. nuteista už vagystę, ji ir S. M. taip pat nuteisti už tai, kad, veikdami bendrininkų grupe, padarė nužudymą. G. L. be to nuteista už tai, kad pagrobė svetimą turtą įsibraunant į patalpą, o S. M. už tai, kad padėjo padaryti šią nusikalstamą veiką. Teismas nustatė, kad nusikalstamos veikos buvo padarytos tokiomis aplinkybėmis.

Teismo nuosprendžio dalis, kurioje išdėstyta apie civilinių ieškinių patenkinimą priteisiant sumas iš jų įstaigos, neatitinka ir teismų praktikos, nes joje nenurodyta apie jų įstaigos pareigos subsidiariai atlyginti žalą pasibaigimą kai atsakovas S. M. sulaukia pilnametystės. O būtent, pvz., LAT 2009-11-20 nutartyje Nr. 3K-3-497/2009, priteisiant žalos atlyginimą iš globos namų už nepilnamečio padarytą žalą, yra pažymėta : „...kad tais atvejais, kai priimant teismo sprendimą žalą padaręs asmuo yra dar nepilnametis, CK 6.276 straipsnio 3 dalies nulemtas laikinas subsidiariai atsakingų asmenų civilinės atsakomybės pobūdis turi atsispindėti ir rezoliucinėje teismo sprendimo dalyje siejant tokių asmenų atsakomybės pabaigą su CK 6.276 straipsnio 3 dalyje nustatytais pagrindais. Tokio teismo sprendimo vykdymas bus aiškus". Todėl šioje byloje LAT rezoliucinę nutarties dalį pakeitė ir išdėstė, nurodydamas, kad atsakovo (įstaigos) subsidiari pareiga pasibaigia, kai atsakovas M.A. sulaukia pilnametystės. Be to, iš Čiobiškio įstaigos priteisė kaip iš įvykio metu buvusių globos namų, o ne kaip iš socializacijos centro, į kurį tik vėliau reorganizavosi. Apelianto manymu, nėra teismų praktikos priteisti žalos atlyginimą iš socializacijos centrų, kuomet yra nepilnamečio globėjas - kita įstaiga. Todėl ir šioje byloje, net jeigu būtų nustatyta jų įstaigos subsidiarinė atsakomybė kokiai tai sumai, tai, įvertinant, kad S. M. nuosprendžio priėmimo metu nebuvo ir šiuo metu dar nėra 18-kos metų, turėjo būti nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nurodyta, kad „ nustatoma, kad VSC „ (duomenys neskelbtini)" pareiga subsidiariai atlyginti žalą pasibaigia, kai atsakovas S. M. sulaukia pilnametystės, taip pat kai jis prieš pilnametystę įgyja turtą arba uždarbį, kurio pakanka žalai atlyginti.

Atsikirtimuose taip pat nurodoma, kad apeliaciniame skunde V. D. cituoja CK 6.250 str. 2 d. „Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais“. Tačiau čia cituojamas tik vienas visos CK 6.250 str. 2 d. sakinys, kuris negali būti aiškinamas atskirai nuo likusios dalies. Visa CK 6.250 str. 2 d. yra tokia „Neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus“. Šios normos reikšmė yra ta, jog nustatomas reikalavimas, kad neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais ir tuo pačiu daroma išimtis žalai, padarytai dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo. Tai reiškia, kad neturtinė žala, padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo, atlyginama ir tada, jei neturtinės žalos atlyginimas nėra tiesiogiai numatytas įstatyme, ir jokiu būdu nereiškia, kad sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo neturi būti nustatytos visos civilinės atsakomybės sąlygos (šiuo atveju nenustatytas pats žalos faktas, nes neįrodyta, jog V. D. ir nužudytąjį G. B. būtų sieję glaudūs nuolatinio pobūdžio emociniai ryšiai).

Tai, kas jau išdėstyta, patvirtina, kad abu nuteistieji savo parodymuose pripažino esmines teismo nustatytas nužudymo padarymo aplinkybes. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad byloje nėra jokių liudytojų, mačiusių nusikaltimo įvykį, ir G. B. nužudymo aplinkybes teismas nustatė didžiąja dalimi remiantis būtent abiejų nuteistųjų parodymais. Apeliacinių skundų argumentai apie tai, kad nuteistųjų aiškinimai apie jų gailėjimąsi dėl padaryto nusikaltimo yra apsimestiniai ir nenuoširdūs, kolegijos nuomone, yra subjektyvūs ir to nepatvirtina jokie bylos duomenys. Nepilnamečiai nuteistieji, kurie niekur nedirba, neturi jokio uždarbio, gyvena globos namuose, be to, po nusikaltimų padarymo dar ir būdami suimti, tikrai negalėjo atlyginti net ir dalies nusikaltimais padarytos žalos. Tačiau sprendžiant klausimą, ar jų gailėjimasis yra nuoširdus, kolegija vėl atkreipia dėmesį į jų parodymų svarbą šioje byloje ir jų reikšmę nustatant tikrąsias nužudymo padarymo aplinkybes. Dėl to, kas išdėstyta, kolegija daro išvadą, kad teismo išvados apie tai, kad abu nuteistieji ir prisipažino padarę nužudymą, ir dėl to nuoširdžiai gailisi, yra pagrįstos, o abiejų nuteistųjų atsakomybę lengvinančią aplinkybę, numatytą BK 59 str. 1 d. 2 p., teismas irgi nustatė pagrįstai. Pagal BK 61 str. 1, 2 d. nuostatas, teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių, ar tik sunkinančių aplinkybių, įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę, jų kiekį, pobūdį, tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 str. 2 d. nurodytas aplinkybes. Šioje byloje teismas nustatė po dvi abiejų nuteistųjų atsakomybę sunkinančias ir po vieną jų atsakomybę lengvinančią aplinkybę. Tačiau, įvertinus tai, kad abu nuteistieji prisipažino padarę nužudymą ir jų parodymai turėjo labai svarbią reikšmę nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių nustatymui, dvi atsakomybę sunkinančios aplinkybės savo reikšme vienos nuteistųjų atsakomybę lengvinančios aplinkybės, kolegijos nuomone, ryškiai nenusveria.

Iš skundžiamo nuosprendžio matosi, kad skiriant bausmes pagal BK 129 str. 1 d., teismas atsižvelgė ir į kitas BK 54 str. 2 d. išvardintas aplinkybes. Bausmės skyrimo motyvai nuosprendyje išsamiai išdėstyti. Teismas atsižvelgė į tai, kad nužudžius G. B., šio nusikaltimo pasekmės jau neatstatomos, nužudymą nuteistieji padarė veikdami tiesiogine tyčia, abu nuteistieji buvo šio labai sunkaus nusikaltimo bendravykdytojai. Taigi jau pats pirmosios instancijos teismas įvertino ir atsižvelgė į padaryto nužudymo pavojingumo laipsnį. Apeliaciniuose skunduose nukentėjusiosios nurodo, kad didesnį šio nusikaltimo pavojingumo laipsnį rodo tai, kad nužudymas buvo padarytas dėl menkavertės dingsties. Nuteistųjų aiškinimai, kad G. B. anksčiau buvo nuskriaudęs G. L., nepatvirtinti jokiais duomenimis. Be to, nužudę nukentėjusįjį, nuteistieji nepasimetė, o sugalvojo paslėpti nusikaltimo pėdsakus, degino nužudytojo kūną ir skandino jį pelkėje. Šie apeliacinių skundų argumentai dėl nužudymo padidinto pavojingumo laipsnio, kolegijos nuomone, nėra visiškai pagrįsti. Pirmiausia pažymėtina tai, kad nužudymo, t. y. nusikalstamos veikos, priskiriamos labai sunkių nusikaltimų kategorijai, ypač tada, kai šis nusikaltimas yra baigtas ir dėl to yra kilusios neatstatomos pasekmės, pavojingumo laipsnis visada yra išskirtinis ir tokiu nusikaltimu visada padaroma didelė žala ir nužudytojo artimiesiems, ir visuomenei. Pagal galiojančią teismų praktiką didesnio pavojingumo laipsnio paprastai pripažįstamas toks nužudymas, kuris padaromas intensyviai naudojant smurtą prieš nukentėjusįjį, panaudojant žmogui žaloti pritaikytus įrankius, veikiant tiesiogine apibrėžta tyčia, padaromas dėl menkavertės dingsties ar žemų paskatų ir pan. Šioje byloje nustatyta, kad nužudymas tikrai buvo padarytas tiesiogine tyčia, taip pat galima sutikti su apeliantų argumentais, kad nužudymas padarytas dėl menkavertės priežasties. Vis dėlto būtina atsižvelgti į tai, kad tokiam nuteistųjų elgesiui reikšmės turėjo jų amžius ir socialinės brandos stoka. Tai, kad nuteistieji, nužudę G. B., po to bandė slėpti nusikaltimo pėdsakus ir nužudytojo kūną, šiuo atveju tik patvirtina teismo išvadą, kad jie šį nusikaltimą padarė tiesiogine tyčia, ir į tai skiriant bausmes jau buvo atsižvelgta. Byloje nustatyta, kad G. B. buvo nužudytas suduodant jam smūgius lenta, pagaliu, kojomis ir peilio rankena. Tačiau byloje nenustatyta, kad prieš nukentėjusįjį smurtas buvo vartojamas panaudojant specialiai žmogaus žalojimui skirtus įrankius. Iš skundžiamo nuosprendžio aprašomosios dalies matosi, kad nors joje tai aiškiai ir neišdėstyta, tačiau padidintą nužudymo pavojingumo laipsnį faktiškai konstatavo jau pirmosios instancijos teismas. Tačiau, įvertinus visas nustatytas ir šioje nutartyje jau paminėtas aplinkybes, vis dėlto darytina išvada, kad S. M. ir G. L. padaryto nužudymo pavojingumo laipsnis, nors ir padidintas, tačiau nėra aiškiai išsiskiriantis lyginant jį su tipinėmis nužudymų padarymo aplinkybėmis kitose baudžiamosiose bylose.

Iš skundžiamo nuosprendžio matosi, kad pirmosios instancijos teismas įvertino ir šias, taip pat ir į kitas aplinkybes, taip pat turėjusias reikšmės skiriant bausmes nepilnamečiams S. M. ir G. L.. Pirmiausia teismas nuosprendyje pagrįstai pažymėjo, kad nusikalstamas veikas, taip pat ir nužudymą nuteistieji padarė būdami labai jauno amžiaus, S. M. tuo metu buvo tik 16, o G. L. – tik 15 metų amžiaus. Skiriant bausmes teismas atsižvelgė ir į tai, kad abu kaltinamieji anksčiau nebuvo teisti ir nebuvo bausti administracinėmis nuobaudomis. Byloje nėra duomenų apie tai, kad nepilnamečių nuteistųjų elgesiui neigiamą įtaką būtų turėję netinkamai atliktos nepilnamečių ugdymo ir priežiūros (globos ir vaikų namų) įstaigų pareigos. Tačiau svarbu pažymėti, kad abu nuteistieji nuo ankstyvos vaikystės nebuvo prižiūrimi ir tinkamai auklėjami savo tėvų ir tai neabejotinai turėjo neigiamos reikšmės jų vystimuisi ir asmenybių formavimuisi. Skundžiamame nuosprendyje teismas pagrįstai pažymėjo, kad G. L. buvo auklėjama šeimoje, kurioje buvo piktnaudžiaujama alkoholiu, tėvui buvo apribota tėvų valdžia, o motina atskirta nuo mergaitės globos. Taip pat pažymėta, kad dar būdama mažametė G. L. patyrė seksualinę prievartą ir dar iki nusikaltimų padarymo 2012 m. gegužės 10 d. pagimdė dukrą. G. L. atstovė pagal įstatymą Vaiko ir motinos globos namų ,,(duomenys neskelbtini)“ direktorė apeliacinės instancijos teismo posėdyje prašė teismo negriežtinti G. L. bausmės, nurodė, kad nuteistoji labai ilgisi savo vaiko ir nori pati jį auginti. Skundžiamame nuosprendyje taip pat nurodoma, kad S. M. irgi gimė ir augo girtaujančių ir vagiliaujančių tėvų šeimoje, tėvai butą buvo pavertę landyne. Nuo 3 metų amžiaus S. M. tapo vaikų globos namų auklėtiniu, turėjo elgesio ir psichologinių problemų, buvo gydomas nuo žalingų įpročių.

Iš bylos matosi, kad abiem nepilnamečiams nuteistiesiems buvo paskirtos teismo psichiatrijos-psichologijos ekspertizės. Ekspertizių išvadose nurodoma, kad ir G. L., ir S. M. nusikalstamų veikų padarymo metu nesirgo lėtiniais psichikos sutrikimais, nebuvo laikinoje psichikos veiklos sutrikimo būsenoje, todėl galėjo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. Tačiau ekspertizių aktuose konstatuojami ir abiejų nuteistųjų sveikatos sutrikimai. Ekspertizės akte nurodoma, kad G. L. sirgo ir serga įvairiomis ligomis, taip pat ir lėtine inkstų liga. Ekspertizės akto išvadoje taip pat nurodoma, kad G. L. konstatuotas mišrus elgesio ir emocijų sutrikimas. Kitos ekspertizės išvadoje socializuoto elgesio sutrikimas konstatuotas ir S. M..

Apibendrinant visas skundžiamame nuosprendyje ir šioje teismo nutartyje jau išdėstytas aplinkybes, į kurias atsižvelgiama skiriant bausmes nepilnamečiams S. M. ir G. L., kolegija daro kelias išvadas. Byloje tikrai nustatyta, kad nuteistieji padarė labai sunkų nusikaltimą (BK 129 str. 1 d.), sukėlusį neatstatomus padarinius. Taip pat galima iš dalies sutikti su nukentėjusiųjų apeliacinių skundų argumentais dėl to, kad nuteistųjų padarytas nužudymas yra padidinto pavojingumo laipsnio. Kolegija dar kartą konstatuoja, kad nuteistųjų atsakomybę lengvinančią ir sunkinančias aplinkybes teismas nustatė teisingai. Pirmosios instancijos teismas taip pat jau atsižvelgė į duomenis, nuteistųjų asmenybes charakterizuojančius neigiamai. Tačiau, kita vertus, teismas pagrįstai atsižvelgė ir į šioje nutartyje jau aptartas kitas aplinkybes, rodančias mažesnį nuteistųjų pavojingumo laipsnį, tai yra labai jauną nepilnamečių nuteistųjų amžių, nepalankias nepilnamečių gyvenimo ir auklėjimo jų šeimose sąlygas, taip pat į jų sveikatos būklę ir nepakankamą socialinę brandą.

Šioje nutartyje jau buvo nurodyta apie tai, kad pagal BK 129 str. 1 d. teismas paskyrė G. L. ir S. M. bausmes, kurios savo dydžiu nėra ženkliai mažesnės už sankcijos vidurkį. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad pagal galiojančią teisminę praktiką bylas nagrinėjant apeliacine tvarka nuosprendis dėl neteisingai paskirtos bausmės keičiamas tik tada, kai nustatoma, kad paskirtoji bausmė yra aiškiai per griežta arba aiškiai per švelni. Patikrinusi šią bylą ir įvertinusi visumą jau išdėstytų aplinkybių, teisėjų kolegija daro išvadą, kad nuteistiesiems S. M. ir G. L. pagal BK 129 str. 1 d. paskirtos bausmės, o taip pat ir jiems paskirtos galutinės subendrintos bausmės nei savo rūšimi, nei dydžiu negali būti laikomos aiškiai per švelniomis. Keisti nuosprendį ir griežtinti šias bausmes nėra pagrindo.

Kiti apeliacinių skundų argumentai susiję su civilinių ieškinių klausimų išsprendimu. Kai nukentėjusiajam nusikalstama veika padaryta žala neatlyginama savanoriškai, jos atlyginimo nukentėjusysis gali siekti pareikšdamas civilinį ieškinį. Pagal BPK 109 str. baudžiamajame procese reiškiamo civilinio ieškinio dalykas yra turtinė ir (ar) neturinė žala. Atlyginant turtinę žalą (CK 6.249 str.) taikomas visiško jos atlyginimo principas. Neturtinė žala atsiranda nusikalstama veika pažeidus teisės saugomas ir ginamas fizinio bei dvasinio pobūdžio vertybes. Neturtinė žala pagal CK 6.250 str. 1 d. – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. CK 6.250 str. 2 d. nurodyta, kad neturinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Neturinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Bendrai žalą padarę nusikalstamos veikos bendrininkai atsako solidariai (CK 6.279 str.). Pagal CK 6.276 str. 1 d. nuostatas nepilnametis nuo keturiolikos iki aštuoniolikos metų už savo padarytą žalą atsako bendrais pagrindais. Tačiau CK 6.276 str. 2 d. nurodyta, kad tais atvejais, kai nepilnametis nuo keturiolikos iki aštuoniolikos metų neturi turto ar uždarbio, kurio pakaktų jo padarytai žalai atlyginti, atitinkamą žalos dalį turi atlyginti jo tėvai ar rūpintojas, jeigu neįrodo, kad žala atsirado ne dėl jų kaltės. Tokios pat teisinės pasekmės atsiranda, jeigu nepilnametis nuo keturiolikos iki aštuoniolikos metų žalos padarymo metu buvo mokymo, auklėjimo, sveikatos priežiūros ir globos (rūpybos) institucijos prižiūrimas. CK 6.276 str. 3 d. nurodyta, kad šio straipsnio 2 dalyje nurodytų asmenų pareiga atlyginti žalą pasibaigia, kai padaręs žalą asmuo sulaukia pilnametystės, taip pat kai jis prieš pilnametystę įgyja turtą arba uždarbį, kurio pakanka žalai atlyginti.

Šioje byloje civilinius ieškinius pareiškė ir buvo pripažintos civilinėmis ieškovėmis nukentėjusiosios Ž. P., J. B. ir V. D.. Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji Ž. P. pareiškė civilinį ieškinį dėl 50 Lt turtinės žalos atlyginimo (1 t., 91 b. l.), nukentėjusioji J. B. pareiškė civilinį ieškinį dėl 4895,35 Lt turtinės žalos ir 150000 neturinės žalos atlyginimo (1 t., 79-81 b. l.), nukentėjusioji V. D. pareiškė civilinį ieškinį dėl 100 000 Lt neturinės žalos atlyginimo (1 t., 69-70 b. l.). Nukentėjusioji Ž. P. civiliniame ieškinyje atsakovų konkrečiai nenurodė ir prašė priteisti jai žalą iš kaltų asmenų. Tuo tarpu nužudytojo G. B. motina nukentėjusioji J. B. ir nužudytojo sesuo nukentėjusioji V. D. ieškininiuose pareiškimuose prašė priteisti joms žalą solidariai iš nuteistųjų (tuo metu – įtariamųjų) S. M. ir G. L., o jiems neturint turto ar uždarbio, kurio pakaktų žalai atlyginti, subsidiariai priteisti žalą iš Vaikų socializacijos centro ,,(duomenys neskelbtini)“ ir Vaiko ir motinos globos namų ,,(duomenys neskelbtini)“. Iš bylos matosi, kad civiliniais atsakovais į šią bylą buvo įtraukti ne tik Vaikų socializacijos centras ,,(duomenys neskelbtini)“ ir Vaiko ir motinos globos namai ,,(duomenys neskelbtini)“, kuriuose nusikalstamų veikų padarymo metu gyveno ir šių įstaigų buvo prižiūrimi nepilnamečiai nuteistieji S. M. ir G. L., bet ir Pasvalio rajono (duomenys neskelbtini) vaikų globos namai, buvę S. M. globėju, iš kurių dar iki nusikalstamų veikų padarymo S. M. buvo atiduotas į specialiąją auklėjimo ir drausmės įstaigą – Vaikų socializacijos centrą ,,(duomenys neskelbtini)“, kurioje buvo prižiūrimas nuo 2012 m. kovo 20 d.

Skundžiamu nuosprendžiu teismas visiškai patenkino nukentėjusiosios Ž. P. civilinį ieškinį ir priteisė jai iš nuteistųjų S. M. ir G. L. solidariai 50 Lt turtinės žalos atlyginimo. Taip pat iš dalies patenkino nukentėjusiosios J. B. civilinį ieškinį ir priteisė jai iš nuteistosios G. L. 400 Lt turtinės žalos atlyginimo, taip pat iš nuteistųjų S. M. ir G. L. solidariai priteisė 3174,45 Lt turtinės žalos atlyginimo ir 40 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Nuosprendžio rezoliucinėje dalyje teismas nurodė, kad nuteistiesiems S. M. ir G. L. neturint turto ar uždarbio, pakankamo žalai atlyginti, žalos atlyginimai nukentėjusiosioms subsidiariai priteisiami atitinkamai iš civilinių atsakovų Vaikų socializacijos centro ,,(duomenys neskelbtini)“ ir Vaiko ir motinos globos namų ,,(duomenys neskelbtini)“. Tuo tarpu nukentėjusiosios V. D. civilinį ieškinį dėl 100 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo teismas atmetė.

Skundžiamo nuosprendžio aprašomojoje dalyje teismas išdėstė nukentėjusiosios V. D. civilinio ieškinio atmetimo motyvus. Nuosprendyje nurodoma, kad pagal galiojančią teisminę praktiką teisę į neturtinės žalos atlyginimą turi CK 6.284 str. 1 d. nurodyti asmenys (tėvai, vaikai, sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nukentėjusysis bendrai gyveno neįregistravęs santuokos (partnerystė). Tačiau nustačius, kad nurodytų asmenų iki nukentėjusiojo mirties nesiėjo glaudūs dvasiniai, emociniai ryšiai, ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo gali būti mažinamas arba atmestas, t. y. nustatant neturtinės žalos atlyginimą nepakanka formalaus giminystės fakto konstatavimo. Būtina nustatyti, kad ieškovą su nusikaltimo auka iki jo mirties siejo itin artimi santykiai, glaudūs dariniai ir emociniai ryšiai. Teismas taip pat nurodė, kad BPK 38 str. ir BK 248 str. nurodytiems šeimos nariams ar artimiesiems giminaičiams (broliams, seserims, seneliams, vaikaičiams) kompensacija už dvasines kančias, kurias sukėlė nukentėjusiojo mirtis, priteisiama tik išimtinais atvejais (kai juos su nukentėjusiuoju iki jo mirties siejo itin artimi santykiai, glaudūs dvasiniai, emociniai ryšiai). Vadovaudamasis šiomis nuostatomis, įvertinęs duomenis apie nužudytojo G. B. ir nukentėjusiųjų tarpusavio santykius ir vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijais, teismas iš dalies patenkino G. B. motinos J. B., pas kurią nužudytasis gyveno, civilinį ieškinį ir priteisė jai 40 000 Lt neturinės žalos atlyginimo. Tuo tarpu nužudytojo sesers D. D. civilinis ieškinys dėl neturinės žalos atlyginimo buvo atmestas. Teismas nuosprendyje nurodė, kad G. B. buvo priklausomas nuo alkoholio, pas motiną gyveno tik mėnesį laiko iki mirties, o iki tol gyveno kitoje vietoje su liudytoja J. G.. Nors prieš nužudymą G. B. iš motinos namų išėjo 2012 m. spalio 22 d., tačiau jo ieškoti buvo pradėta tik praėjus daugiau negu savaitei po dingimo. Jo sesuo V. D. dėl brolio dingimo į policiją kreipėsi tik 2012 m. lapkričio 4 d. ir tai padarė tik po to, kai liudytojas A. B. rado galimai nužudyto G. B. drabužius. Teismas pažymėjo, kad ir pati V. D. iš esmės negalėjo nieko nurodyti apie savo brolio asmeninį gyvenimą, daugiau duomenų apie tai turėjo netgi jokiais giminystės ryšiais su nužudytuoju nesusijęs liudytojas A. B.. Remdamasis aptartomis aplinkybėmis teismas padarė išvadą, jog byloje nebuvo nustatyta, kad nukentėjusiąją V. D. bei nužudytąjį G. B. iki jo mirties būtų sieję itin glaudūs, nuolatinio pobūdžio, nuoširdūs, artimi ir emociškai tvirti santykiai.

Nukentėjusioji V. D. apeliaciniame skunde prašo skundžiamą nuosprendį pakeisti ir jos pareikštą civilinį ieškinį dėl neturinės žalos atlyginimo patenkinti. Apeliantė skunde nesutinka su teismo išvada, kad jos ir brolio nesiejo glaudūs, nuolatinio pobūdžio, artimi ir emociškai tvirti santykiai. Nurodo, kad brolį G. B. ji faktiškai užaugino, vedžiodavo jį į mokyklą ir jie buvo labai artimi. Kai brolis gyveno su motina, ji juos kasdien lankydavo ir su abiem bendraudavo. Tai, kad brolis piktnaudžiavo alkoholiu, visiškai nesumažina jos patirtų dvasinių kančių ir išgyvenimų. Sužinojusi apie jo nužudymą, ji labai pergyveno, patyrė dvasinius išgyvenimus ir emocinį stresą. Apeliaciniame skunde V. D. nurodo, kad jos patirti dvasiniai išgyvenimai atitinka įstatyme įtvirtintą neturinės žalos sąvoką, taip pat pažymi, kad pagal CK 6.250 str. 2 d. neturinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo.

Teisėjų kolegijos nuomone, nukentėjusiosios V. D. apeliacinis skundas dėl jos civilinio ieškinio klausimo išsprendimo irgi nepagrįstas, šiame skunde dėstomi argumentai nepaneigia nuosprendyje išdėstytų išvadų, o teismas jos ieškinį dėl neturinės žalos atlyginimo atmetė pagrįstai.

CK 6.250 str. 1 d. ir 2 d. nuostatos apie tai, kas yra neturinė žala, kokiais atvejais ji atlyginama ir kokiais kriterijais remiantis nustatomas šios žalos dydis, jau buvo išdėstytos ir skundžiamame nuosprendyje, ir šioje nutartyje. Atmesdamas V. D. civilinį ieškinį, pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė įstatymus (Civilinio kodekso normas), taip pat vadovavosi jau įtvirtinta ir galiojančia teismine praktika (Teisės normų, reglamentuojančių nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimą, taikymo baudžiamosiose bylose apžvalga, Teismų praktika Nr. 29).

CK 6.250 str. 2 d. įtvirtinta nuostata, kad neturtinė žala yra atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Nors nukentėjusioji V. D. apeliaciniame skunde remiasi šia CK norma, tačiau joje iš tikrųjų įtvirtinta tik nukentėjusiojo teisė reikalauti neturinės žalos atlyginimo. Tuo tarpu klausimą ar asmeniui tikrai buvo padaryta neturtinė žala, teismo įvardinta pinigais, teismas sprendžia vadovaudamasis CK 6.250 str. 1 d. nuostatomis ir konkrečiomis byloje nustatytomis aplinkybėmis. Pagal galiojančią teisminę praktiką teisę į neturtinės žalos atlyginimą paprastai turi asmuo, tiesiogiai nukentėjęs nuo neteisėto veiksmo (CK 6.263 str. 2 d., 6.283 str. 1 d.). Asmens gyvybės atėmimo atveju teisę gauti neturtinės žalos atlyginimą turi tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo asmuo, bendrai gyveno neįregistravęs santuokos (partnerystė). Nustačius, kad nurodytų asmenų iki nukentėjusiojo mirties nesiejo glaudūs dvasiniai, emociniai ryšiai (pavyzdžiui, tėvų, nepalaikančių ryšių su vaikais, sukūrusiais savo šeimas ir gyvenančiais atskirai), ieškinys dėl neturinės žalos atlyginimo gali būti atmestas. Kitiems BPK 38 str. BK 248 str. nurodytiems šeimos nariams ar artimiesiems giminaičiams (broliams, seserims, seneliams, vaikaičiams) kompensacija už dvasines kančias, kurias sukėlė nukentėjusiojo mirtis, priteisiama tik išimtinais atvejais (kai juos su nukentėjusiuoju iki jo mirties siejo itin artimi santykiai, glaudūs dvasiniai, emociniai ryšiai). Šioje nutartyje jau buvo nurodyta, kad atmesdamas nukentėjusiosios V. D. civilinį ieškinį, pirmosios instancijos teismas vadovavosi būtent šiomis teisminėje praktikoje įtvirtintomis nuostatomis.

Apeliaciniame skunde nukentėjusioji V. D. nurodo, kad dėl jos brolio mirties (nužudymo) patyrė neturtinę žalą, nes labai pergyveno, patyrė netekties jausmą, dvasinius išgyvenimus ir emocinį stresą. Tačiau pagal galiojančią teisminę praktiką teisė tretiesiems asmenims dėl jų artimųjų gyvybės atėmimo gauti neturtinės žalos atlyginimą nėra absoliuti. Neigiami emociniai išgyvenimai savaime nesudaro pagrindo atlyginti neturtinę žalą. CK 6.284 str. 1 d. išvardyti asmenys, kurie turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą fizinio asmens gyvybės atėmimo atveju. Tai – šios teisės turėtojai (mirusiojo nepilnamečiai vaikai, sutuoktinis, nedarbingi tėvai, kiti faktiniai nedarbingi išlaikytiniai, mirusiojo vaikai, gimę po jo mirties) ar šios normos kriterijus atitinkantys asmenys (buvo mirusiojo išlaikomi ar jo mirties dieną turėjo teisę į tokį išlaikymą). Tačiau minimoje CK 6.284 str. 1 d. normoje nesuformuluotas aiškus asmenų, nenumatytų pateiktame sąraše, teisės gauti neturtinės žalos atlyginimą ribojimas. Čia išvardinti tik tie teisę į neturtinės žalos atlyginimą turintys subjektai, kurie su nukentėjusiuoju (maitintoju) iki jo mirties buvo susieti išlaikymo ryšiais. Todėl šią normą sistemiškai aiškinant su delektinės atsakomybės taisyklėmis, bendrosiomis nuostatomis (CK 1.136 str. 2 d. 5 p., 1.138 str. 6 p., 6.250, 6.263 ir kt. straipsniai) teismų praktikoje pripažįstama, kad teisę į neturtinės žalos atlyginimą turi CK 6.284 str. 1 d. nurodyti asmenys (tėvai, vaikai, sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nukentėjusysis bendrai gyveno neįregistravęs santuokos (partnerystė), neatsižvelgiant į jų darbingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-151/2006, 2K-853/2007, 3K-3-351/2007 ir kt.). Sprendžiant neturtinės žalos priteisimo ir jos dydžio nustatymo klausimą, atsižvelgiama į šių asmenų santykius su nukentėjusiuoju iki jo mirties. Šie santykiai turėtų būti nuolatinio pobūdžio, nuoširdūs, artimi, emociškai tvirti. Ar jie tokie, sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju. Jeigu šie santykiai nėra artimi, jei jie atsitiktinio pobūdžio ar netgi priešiški, neturtinės žalos dydis nustatomas mažesnis arba ieškinys atmetamas. Vis dėlto teismų praktikoje kompensacija už dvasines kančias, kurias sukėlė artimo žmogaus staigi netektis, priteisiama ne tik CK 6.284 str. 1 d. nurodytiems asmenims, bet ir artimiesiems giminaičiams, kurių sąvoka išaiškinta CK 3.135 str. bei BK 248 str. 1 d., t. y. broliams, seserims, seneliams, vaikaičiams. Šiuo klausimu plačiai pasisakyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinėje nutartyje Nr. 2K-853/2007. Šioje nutartyje buvo konstatuota: teismų praktikoje teisė į nusikaltimu dėl gyvybės atėmimo padarytos neturtinės žalos atlyginimą pripažįstama ir asmenims, kurie nebuvo mirusiojo išlaikomi, kartu negyveno, tačiau atsižvelgiant į šių asmenų ir mirusiojo tarpusavio santykių pobūdį, pripažįstama, kad jiems nukentėjusiojo mirtis sukėlė padarinius, numatytus CK 6.250 str. 1 d. Vertinant šių asmenų ir žuvusiojo tarpusavio santykių pobūdį, neturtinės žalos reikalaujančio asmens ir žuvusiojo santykiai turi būti draugiški iki mirties, pasižymėti nuolatiniu pobūdžiu, emociniu tvirtumu, nuoširdumu, artumu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-151/2006, 3K-3-351/2007). Būtina nustatyti, kad ieškovą su nusikaltimo auka iki jo mirties siejo itin artimi santykiai, glaudūs dvasiniai, emociniai ryšiai.

Šioje byloje nustatyta, kad nukentėjusioji V. D. yra žuvusiojo (nuteistųjų nužudyto) G. B. sesuo. Ji nebuvo savo brolio išlaikoma, nepatenka į CK 6.284 str. išvardintų asmenų sąrašą. Pagal BK 248 str. 1 d. V. D. yra nužudytojo G. B. artimoji giminaitė. Tačiau, kaip jau buvo nurodyta, nustatant neturtinės žalos atlyginimą, nepakanka formalaus giminystės fakto konstatavimo, tuo tarpu artimiesiems giminaičiams (broliams, seserims ir kt.) kompensacija už dvasines kančias, kurias sukėlė nukentėjusiojo mirtis, priteisiama tik išimtinais atvejais. Teisminio nagrinėjimo metu turėjo būti nustatyta, kad V. D. su jos broliu iki jo mirties siejo itin artimi santykiai, glaudūs dvasiniai, emociniai ryšiai.

Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismo išvada, kad V. D. ir jos brolio tokie santykiai ir ryšiai nesiejo, yra pagrįsta. Galima sutikti tik su V. D. apeliacinio skundo argumentu, kad brolio piktnaudžiavimas alkoholiu jų tarpusavio santykiams negalėjo turėti reikšmės. Tačiau, kita vertus, netgi pati apeliantė savo skunde nepateikia jokių duomenų, pagal kuriuos būtų galima spręsti apie itin artimus ir glaudžius jos ir nužudytojo G. B. ryšius. Apeliantė nurodo, kad ji faktiškai savo brolį užaugino ir vaikystėje vedžiojo į mokyklą. Tačiau jau buvo nurodyta, kad itin artimus santykius sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimą būtina nustatyti ne praeityje, o iki pat žuvusiojo artimo giminaičio mirties. G. B. buvo nužudytas 38 metų amžiaus, todėl itin artimi jo ir sesers ryšiai vaikystėje negali būti pagrindu reikalauti neturtinės žalos atlyginimo. Byloje nustatyta, kad V. D. su savo broliu kartu negyveno, G. B. gyveno su kita moterimi, o pas savo motiną J. B. apsigyveno tik maždaug prieš mėnesį iki nužudymo. Apeliantė skunde nurodo, kad kasdien lankydavo savo motiną, o atėjusi į jos namus bendraudavo ne tik su motina, bet ir su broliu. Tačiau toks pačios apeliantės nurodomas bendravimas su savo broliu irgi negali būti vertinamas kaip pasižymintis nuolatiniu pobūdžiu, nėra pagrindo daryti išvadą ir apie tai, kad brolį ir seserį siejo itin artimi santykiai, glaudūs dvasiniai bei emociniai ryšiai. Skundžiamame nuosprendyje teismas padarė bylos aplinkybes atitinkančią išvadą, kad V. D. iš esmės nieko negalėjo nurodyti apie savo brolio asmeninį gyvenimą. Nors apeliantė nurodo, kad lankydavosi pas savo motiną ir ten bendraudavo ir su motina, ir su broliu kasdien, tačiau teismas pagrįstai atkreipė dėmesį į tai, kad G. B. išėjus iš namų ir negrįžus, jo niekas neieškojo net keletą dienų, o į policiją V. D. kreipėsi tik tada, kai liudytojas A. B. atsitiktinai surado galimai nužudyto G. B. drabužius. Iš nukentėjusiosios V. D. parodymų teisiamajame posėdyje matosi, kad ir teisme ji iš esmės nurodė tik tas aplinkybes, apie kurias išdėstė apeliaciniame skunde. V. D. dar parodė, kad brolio taip ligai neieškojo todėl, kad kreipėsi į ekstrasensą, kuris pasakė, kad brolis gyvas ir jo ieškoti nereikia. Tačiau taip pat parodė, kad į brolio asmeninį gyvenimą per daug nesikišo, kai lankydavo savo motiną, su broliu pasikalbėdavo nereikšmingai.

Visi jau aptarti bylos duomenys atskleidžia V. D. ir jos brolio G. B. tarpusavio santykių pobūdį iki jo mirties. Teisėjų kolegija sutinka su V. D. argumentais dėl to, kad dėl brolio mirties (po nužudymo) ji tikrai patyrė dvasines kančias. Kita vertus, bylos aplinkybės patvirtina, kad V. D. ir G. B. iki jo mirties tikrai nesiejo nuolatiniai ir itin artimi santykiai, glaudūs dvasiniai, emociniai ryšiai. Kolegija daro išvadą, kad nors dėl brolio mirties V. D. ir patyrė dvasines kančias ir neigiamus išgyvenimus, tačiau tai nukentėjusiajai nesukėlė padarinių, numatytų CK 6.250 str. 1 d. Todėl pirmosios instancijos teismas V. D. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo atmetė pagrįstai, kolegija nukentėjusiosios V. D. apeliacinį skundą irgi atmeta.

Civilinis atsakovas Vaikų socializacijos centras ,,(duomenys neskelbtini)“ apeliaciniame skunde nuosprendžio dalies dėl pačių teismo sprendimų priteisti turtinės ir neturtinės žalos atlyginimus solidariai iš abiejų nepilnamečių nuteistųjų, taip pat ir priteistų žalos atlyginimų dydžių neginčija. Tačiau apeliantas nesutinka su nuosprendžio dalimi, kuria, visiškai patenkinęs nukentėjusiosios Ž. P. civilinį ieškinį ir iš dalies patenkinęs nukentėjusiosios J. B. civilinį ieškinį, teismas, nuteistajam S. M. neturint turto ar uždarbio, pakankamo žalai atlyginti, nusprendė subsidiariai priteisti žalos atlyginimus iš jų įstaigos, t. y. iš Vaikų socializacijos centro ,,(duomenys neskelbtini)“. Šio civilinio atsakovo apeliacinis skundas didelės apimties, jame dėstoma daug nesutikimo su nurodyta nuosprendžio dalimi argumentų, kurie išsamiai jau buvo išdėstyti šios teismo nutarties aprašomosios dalies pradžioje. Visus šiame apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus galima suskirstyti į kelias dalis. Pirmiausia skunde dėstomi argumentai apie tai, kad Vaikų socializacijos centras šioje byloje iš viso negalėjo būti civiliniu atsakovu ir subsidiariai atsakyti už nepilnamečio S. M. padarytą žalą, nes jų įstaiga šio nuteistojo neglobojo, o apie tai padaryta pirmosios instancijos teismo išvada neatitinka bylos aplinkybių. Skunde nurodoma, kad S. M. globėju buvo Pasvalio rajono (duomenys neskelbtini) globos namai, kurie ir turi atsakyti už jų globotinio padarytą žalą. Apeliantas šioje dalyje nurodo ir apie tai, kad teismas iš viso nepriėmė jokio sprendimo dėl civilinių ieškinių (duomenys neskelbtini) globos namų atžvilgiu ir prašo tokį sprendimą priimti apeliacinės instancijos teismo. Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad teismas netinkamai taikė Civilinio kodekso normas, reglamentuojančias atsakomybę už nepilnamečių padarytą žalą, neteisingai aiškino ir taikė teisės normas, reglamentuojančias jų įstaigos statusą, teises ir pareigas, taip pat neįvertino įrodymų, kurie paneigia jų įstaigos kaltę. Apeliaciniame skunde nesutinkama su teismo išvada, kad jų įstaigoje, žinant mokinių polinkį pasišalinti, būtų buvę imtasi kokių nors priemonių, padedančių užtikrinti nepilnamečių asmenų buvimą įstaigoje. Nesutinka ir su teismo išvada, jog ,,aplinkybė, kad nepilnamečiai šių įstaigų buvo globojami trumpą laiką, nepaneigia pareigos užtikrinti tiek vaikų, tiek aplinkinių (žinant nusikalstamus vaikų polinkius) saugumą bei apriboti galimybes pasišalinti iš minimų įstaigų“. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad VSC ,,(duomenys neskelbtini)“ nebuvo S. M. globėju, be to, ugdė S. M. labai trumpą laiką, tik nuo 2012 m. kovo 20 d. Iš norminių aktų (Vaikų socializacijos centro veiklos modelio Aprašo, VSC ,,(duomenys neskelbtini)“ Vidaus tvarkos taisyklių ir Nuostatų) matosi, kad jų Centras yra švietimo įstaiga, Centro tipas – pagrindinė mokykla, Grupė – bendrojo ugdymo mokykla. Jų Centras neturi nei patalpų, kuriose galėtų izoliuoti mokinius, nei darbuotojų, kurių pareigybės būtų mokinių saugojimas ir izoliavimas, fiziškai suvaržyti mokinius jų įstaiga netgi neturi teisės. Nors Centro teritorija yra aptverta tvora su signalizacija, patalpos stebimos vaizdo kameromis, kurias kontroliuoja sargas, tačiau šios priemonės negali sukliudyti moksleiviui pabėgti iš įstaigos, jeigu jis siekia tai padaryti. Teismas padarė netikslią išvadą, kad jie turi pareigą apriboti galimybes pasišalinti iš įstaigos. Kokiomis priemonėmis jų įstaiga tai galėtų užtikrinti, teismas nuosprendyje nenurodė. Jų nuomone, užtikrinti visuomenės saugumą yra policijos pareiga. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad Centras ėmėsi visų įmanomų priemonių, kad būtų užtikrintas S. M. buvimas įstaigoje. Jis buvo ugdomas ir mokomas, jų Centre baigė 9-ą klasę, jam paslaugas teikė socialinis pedagogas ir psichologas. Nepaisant visų pastangų S. M. pabėgdavo iš jų įstaigos, tačiau centras laiko, kad tai įvykdavo ne dėl jų kaltės. Nuosprendyje teismas nenurodė, kuo šiuo atveju pasireiškė jų įstaigos aplaidumas. Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad teismo sprendimas priteisti iš jų įstaigos žalos atlyginimus neatitinka teisminės praktikos, nes nuosprendyje nenurodyta apie Centro pareigos subsidiariai atlyginti žalą pasibaigimą kai S. M. sulaukia pilnametystės. CK 6.276 str. 3 d. nulemtas laikinas subsidiariai atsakingų asmenų civilinės atsakomybės pobūdis turi atsispindėti ir teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje. Apie tai pasisakyta ir kasacinės instancijos teismo nutartyje Nr. 3K-3-497/2009. Apeliantas prašo nukentėjusiųjų J. B. ir Ž. P. civilinius ieškinius VSC ,,(duomenys neskelbtini)“ atžvilgiu atmesti ir išspręsti šiuos ieškinius civilinio atsakovo (duomenys neskelbtini) globos namų atžvilgiu.

Civilinio atsakovo Vaikų socializacijos centro ,,(duomenys neskelbtini)“ apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies. Tačiau kolegija pirmiausia atmeta didžiąją dalį apelianto skundo argumentų, susijusių su VSC ,,(duomenys neskelbtini)“ pripažinimu šioje byloje civiliniu atsakovu, šio centro subsidiarine atsakomybe dėl S. M. padarytos žalos, taip pat su Centro kaltės klausimo išsprendimu. Iš skundžiamo nuosprendžio matosi, kad visus šiuos klausimus išsamiai jau išnagrinėjo pirmosios instancijos teismas, kurio išvados yra motyvuotos ir atitinkančios bylos aplinkybes. Kolegija taip pat konstatuoja, kad šioje nuosprendžio dalyje teismas tinkamai taikė Civilinio kodekso normas, be to, teismo išvados atitinka jau įtvirtintą ir galiojančią teisminę praktiką.

Atsakomybė už nepilnamečio nuo keturiolikos iki aštuoniolikos metų padarytą žalą reglamentuota CK 6.276 straipsnyje, kurio 1 dalyje nustatyta, kad nepilnametis už savo padarytą žalą atsako bendrais pagrindais. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta papildoma atsakingų už tokių nepilnamečių auklėjimą ir priežiūrą asmenų atsakomybė. Tais atvejais, kai nepilnametis nuo keturiolikos iki aštuoniolikos metų neturi turto ar uždarbio, kurio pakaktų jo padarytai žalai atlyginti, atitinkamą žalos dalį turi atlyginti jo tėvai ar rūpintojas, jeigu neįrodo, kad žala atsirado ne dėl jų kaltės. Tokios pat teisinės pasekmės atsiranda, jeigu nepilnametis nuo keturiolikos iki aštuoniolikos metų žalos padarymo metu buvo mokymo, auklėjimo, sveikatos priežiūros ar globos (rūpybos) institucijos prižiūrimas.

Apeliaciniame skunde remiamasi VSC ,,(duomenys neskelbtini)“ veiką reglamentuojančiais norminiais aktais ir nurodoma, kad šis Centras yra švietimo įstaiga ir priklauso bendrojo ugdymo mokyklų grupei, tuo tarpu S. M., nors ir prižiūrimas jų Centre, turėjo kitą globėją, t. y. (duomenys neskelbtini) vaikų globos namus. Jau buvo nurodyta, kad pagal CK 6.276 str. 2 d. tais atvejais, kai nepilnametis neturi turto ar uždarbio, kurio pakaktų jo padarytai žalai atlyginti, atitinkamą žalos dalį turi atlyginti ne tik jo tėvai ar rūpintojas, jeigu neįrodo, kad žala atsirado ne dėl jų kaltės. Tokios pat pasekmės atsiranda, jeigu nepilnametis žalos padarymo metu buvo mokymo, auklėjimo, sveikatos priežiūros ar globos (rūpybos) institucijos prižiūrimas. Tai šiuo atveju visiškai nesvarbu, kad nepilnamečio S. M. globėju buvo kita įstaiga, o VSC ,,(duomenys neskelbtini)“ pagal jos veiklą reglamentuojančius norminius aktus priskiriama ne globos, o mokymo ar auklėjimo įstaigai. Pareiga atlyginti nepilnamečio padarytą žalą, kai jis neturi turto ar uždarbio tai žalai atlyginti pagal CK 6.276 str. 2 d. tenka tai institucijai, kurioje nepilnametis buvo prižiūrimas žalos padarymo metu. Skundžiamame nuosprendyje šie klausimai išsamiai aptarti, o teismo išvados pagrįstos bylos dokumentais. Byloje nustatyta, kad S. M. globėju nuo 2009 m. rugsėjo 15 d. buvo Pasvalio rajono (duomenys neskelbtini) vaikų globos namai. Tačiau Pasvalio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2011-03-19 įsakymu S. M. buvo paskirta vidutinės priežiūros priemonė – atidavimas į specialiąją auklėjimo ir drausmės įstaigą – vaikų socializacijos centrą, nustatant šios priemonės vykdymo terminą vieneriems metams, iki 2013-03-16. Pasvalio rajono apylinkės teismo 2012-03-16 nutartimi buvo išduotas leidimas Pasvalio rajono savivaldybės administracijai S. M. paskirti vidutinės priežiūros priemonę – atidavimą į specialiąją auklėjimo ir drausmės įtaigą – Vaikų socializacijos centrą ,,(duomenys neskelbtini)“. Šiame centre S. M. buvo prižiūrimas nuo 2012 m. kovo 20 d., toje pačioje įstaigoje jis buvo prižiūrimas ir žalos padarymo metu. Šių aplinkybių neneigia ir pats VSC ,,(duomenys neskelbtini)“ savo apeliaciniame skunde. Skundžiamame nuosprendyje teismas teisingai nurodė, kad S. M. perdavus į VSC ,,(duomenys neskelbtini)“, nepilnamečio auklėjimas bei priežiūra perėjo šios įstaigos žinion ir būtent ši įstaiga privalėjo užtikrinti S. M. ugdymą, laikinąją rūpybą, ši įstaiga taip pat buvo atsakinga už jo elgesio kontrolę, nes akivaizdu, kad prižiūrėti ir kontroliuoti kitai įstaigai perduoto asmens elgesio (duomenys neskelbtini) vaikų globos namai neturėjo jokios galimybės. Teismas padarė pagrįstą išvadą, kad žala atsirado ne dėl civilinio atsakovo (duomenys neskelbtini) vaikų globos namų kaltės, todėl civilinius ieškinius priteisti subsidiariai iš šių Vaikų globos namų nėra pagrindo.

Aptarti bylos duomenys paneigia VSC ,,(duomenys neskelbtini)“ apeliacinio skundo argumentus dėl to, kad už nepilnamečio S. M. padarytą žalą subsidiariai turi atsakyti šio nuteistojo globėjas (duomenys neskelbtini) vaikų globos namai. Žalos padarymo metu S. M. buvo būtent civilinio atsakovo VSC ,,(duomenys neskelbtini)“ priežiūroje, todėl šiam centrui tenka ir pareiga atlyginti nepilnamečio padarytą žalą kaip tai numatyta CK 6.276 str. 2 d.

Šią Civilinio kodekso normą pirmosios instancijos teismas pritaikė tinkamai ir padaręs išvadą, kad žala atsirado būtent dėl VSC ,,(duomenys neskelbtini)“ kaltės.

VSC ,,(duomenys neskelbtini)“ apeliaciniame skunde nurodo, kad žala atsirado ne dėl šio centro kaltės. Nurodo, kad nusikalstamas veikas S. M. padarė tuo metu, kai buvo pabėgęs iš Vaikų socializacijos centro. Apeliantas skunde nurodo, kad pareigą prižiūrėti ir auklėti nepilnametį S. M. jis atliko tinkamai, o užkardyti šio nepilnamečio pabėgimą iš apeliantui priskirtos teritorijos jis nebeturėjo galimybių. Šiuos skundo argumentus apeliantas pagrindžia duomenimis apie priemones, kurių centras ėmėsi S. M. prižiūrėdamas ir jį auklėdamas. VSC ,,(duomenys neskelbtini)“ apeliacinio skundo argumentai dėl to, kad žala atsirado ne dėl šio centro kaltės, taip pat atmetami. Pagal galiojančią teisminę praktiką jau pats nepilnamečio padarytos žalos faktas suponuoja prielaidą, kad tėvai, įtėviai, globėjai ar rūpintojai kalti dėl padaryto teisės pažeidimo, nes jų kaltė suprantama kaip netinkama nepilnamečio priežiūra arba pareigos auklėti nepilnametį nevykdymas. Kolegija atkreipia dėmesį, kad dėl tinkamo CK 6.276 str. 2 d. nuostatų taikymo ir dėl institucijų kaltės dėl nepilnamečio padarytos žalos labai išsamiai pasisakyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinėje nutartyje Nr. 2K-155/2010, kuria buvo atmestas civilinio atsakovo Vėliučionių vaikų socializacijos centro kasacinis skundas. Pažymėtina ne tik tai, kad civiliniu atsakovu toje byloje irgi buvo Vaikų socializacijos centras, tačiau šis centras apeliaciniame bei kasaciniame skunduose irgi dėstė iš esmės tokius pačius nesutikimo su nuosprendžiu argumentus, kuriuos šioje byloje savo apeliaciniame skunde dėsto VSC ,,(duomenys neskelbtini)“. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas kasacinėje nutartyje Nr. 2K-155/2010 išaiškino, jog iš sisteminės žalos atlyginimo klausimus reglamentuojančių CK normų analizės seka, kad pats nepilnamečio padarytos žalos faktas suponuoja prielaidą, kad tėvai, rūpintojai ar institucija, kurios priežiūroje žalos padarymo metu buvo nepilnametis, yra kalti dėl padaryto teisės pažeidimo. Nutartyje taip pat nurodyta, kad nepilnamečio pabėgimas iš auklėjimo įstaigos savaime nepašalina šios institucijos, kaip atsakovo, materialinės atsakomybės. Teismų praktikje laikomasi priešingos nuostatos – kad ši aplinkybė liudija apie institucijos darbuotojų aplaidumą auklėjant nepilnametį ir rūpinantis jo priežiūra. Šie kasacinės nutarties teiginiai visiškai paneigia VSC ,,(duomenys neskelbtini)“ apeliacinio skundo argumentus, patvirtina skundžiamame nuosprendyje padarytą išvadą apie šio Vaikų socializacijos centro kaltę dėl nepilnamečio S. M. padarytos žalos, be to, tai patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas CK 6.276 str. 2 d. pritaikė tinkamai ne tik pats aiškindamas šios CK normos taikymą, bet vadovaudamasis jau įtvirtinta ir galiojančia teismine praktika.

Jau buvo nurodyta apie tai, jog VSC ,,(duomenys neskelbtini)“ apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismas pažeidė procesinius įstatymus, nes nuosprendžiu neišsprendė civilinių ieškinių kito civilinio atsakovo (duomenys neskelbtini) vaikų globos namų atžvilgiu. Šiuos apeliacinio skundo argumentus kolegija taip pat atmeta. BPK 307 str. 6 d. 1 p. nurodyta, kad nuosprendžio rezoliucinėje dalyje turi būti nurodomas sprendimas dėl nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo. Ši BPK norma konkrečiai nenurodo, kaip turi būti išdėstoma nuosprendžio rezoliucinė dalis dėl nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo tais atvejais, kai byloje civiliniais atsakovais įtraukti keli fiziniai ar juridiniai asmenys. Galima sutikti su apeliacinio skundo argumentu apie tai, kad tokiu atveju teismas turi išdėstyti sprendimą dėl kiekvieno civilinio atsakovo atskirai, nurodyti iš kurio atsakovo žalos atlyginimas priteisiamas, o kurio atžvilgiu esant tam pagrindui civilinis ieškinys atmetamas. Skundžiamo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje teismas sprendimo civilinius ieškinius civilinio atsakovo (duomenys neskelbtini) vaikų globos namų atžvilgiu atmesti neišdėstė, tačiau, kolegijos nuomone, tai nėra esminis nuosprendžio trūkumas. Pirmiausia pažymėtina, kad teismas pagrįstai nusprendė iš nepilnamečio S. M. priteistus žalos atlyginimus, nuteistajam neturint turto ar uždarbio, pakankamo žalai atlyginti, subsidiariai priteisti iš civilinio atsakovo VSC ,,(duomenys neskelbtini)“. Tuo tarpu motyvuota teismo išvada, kodėl žalos atlyginimai nepriteisiami iš kito civilinio atsakovo – (duomenys neskelbtini) vaikų globos namų – yra išdėstyta skundžiamo nuosprendžio aprašomojoje dalyje. VSC ,,(duomenys neskelbtini)“ apeliacinio skundo argumentus šioje dalyje kolegija atmeta dar ir dėl to, kad (duomenys neskelbtini) vaikų globos namai, nors ir buvo šioje byloje įtraukti civiliniu atsakovu, nukentėjusiųjų civiliniuose ieškiniuose iš viso nebuvo nurodyti atsakovais ir iš (duomenys neskelbtini) vaikų globos namų priteisti žalos atlyginimus nebuvo prašoma. Jau buvo nurodyta, kad nukentėjusioji Ž. P. civiliniame pareiškime prašė priteisti jai žalos atlyginimą iš kaltų asmenų, tuo tarpu nukentėjusiosios V. D. ir J. B. ieškiniuose atsakovais nurodė nuteistuosius S. M. ir G. L., taip pat juos prižiūrėjusias įstaigas – Vaikų socializacijos centrą ,,(duomenys neskelbtini)“ ir Vaiko ir motinos globos namus ,,(duomenys neskelbtini)“ Todėl keisti skundžiamą nuosprendį dėl civilinių ieškinių išsprendimo civilinio atsakovo, kuriam iš viso nebuvo pareikšti ieškininiai reikalavimai, atžvilgiu, šiuo atveju nėra pagrindo.

Civilinio atsakovo Vaikų socializacijos centro ,,(duomenys neskelbtini)“ apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies todėl, kad pirmosios instancijos teismas, tinkamai pritaikęs CK 6.276 str. 2 d. nuostatas, netinkamai pritaikė to paties CK straipsnio 3 dalį. Civilinio atsakovo skunde pagrįstai nurodoma, kad nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nenurodyta, kad civilinio atsakovo pareiga subsidiariai atlyginti žalą pasibaigia, kai S. M. sulaukia pilnametystės, taip pat kai jis prieš pilnametystę įgyja turtą arba uždarbį, kurio pakanka žalai atlyginti.

CK 6.276 str. 3 d. yra nurodyta, kad šio straipsnio 2 dalyje nurodytų asmenų pareiga atlyginti žalą pasibaigia, kai padaręs žalą asmuo sulaukia pilnametystės, taip pat kai jis prieš pilnametystę įgyja turtą arba uždarbį, kurio pakanka žalai atlyginti. Skundžiamame nuosprendyje teismas, priteisęs žalos atlyginimus iš nuteistųjų S. M. ir G. L., nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nurodė tik apie tai, kad nuteistiesiems neturint turto ar uždarbio, pakankamo žalai atlyginti, žalos atlyginimai subsidiariai priteisiami iš civilinių atsakovų Vaikų socializacijos centro ,,(duomenys neskelbtini)“ ir Vaiko ir motinos globos namų ,,(duomenys neskelbtini)“. Apie tai, kada šių civilinių atsakovų pareiga atlyginti žalą pasibaigia, skundžiamo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nenurodyta. Kolegija konstatuoja, kad šioje dalyje skundžiamas nuosprendis turi būti keičiamas BPK 328 str. 4 p. numatytu pagrindu, nes pirmosios instancijos teismas šioje dalyje netinkamai išsprendė civilinių ieškinių klausimą pažeisdamas CK 6.276 str. 3 d. nuostatas, taip pat nesilaikant galiojančios teisminės praktikos. Pagal galiojančią teisminę praktiką tais atvejais, kai tėvai, rūpintojai ar institucija, prižiūrinti nepilnametį, įtraukiami į procesą kaip atsakovai nepilnamečiui neturint turto ar uždarbio, kurio pakaktų padarytai žalai atlyginti, teismas nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nurodo, kad žalos atlyginimas iš jų išieškomas tada, kai pats nepilnametis neturi turto ar uždarbio, pakankamo žalai atlyginti iki jis pasieks pilnametystę. Dėl CK 6.276 str. 3 d. taikymo išsamiai pasisakytą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinėje nutartyje Nr. 3K-3-497/2009. Šioje nutartyje nurodyta, kad subsidiariai atsakingų asmenų pareiga atlyginti nepilnamečių padarytą žalą ribojama CK 6.276 str. 3 d. nurodytomis aplinkybėmis: ši pareiga pasibaigia, kai padaręs žalą asmuo sulaukia pilnametystės, taip pat kai jis prieš pilnametystę įgyja turtą arba uždarbį, kurio pakanka žalai atlyginti, taigi, ji ribojama laiko atžvilgiu. Nutartyje pažymėta, kad tais atvejais, kai, priimant teismo sprendimą žalą padaręs asmuo yra dar nepilnametis, CK 6.276 str. 3 d. nulemtos laikinos subsidiariai atsakingų asmenų civilinės atsakomybės pobūdis turi atsispindėti ir rezoliucinėje teismo sprendimo dalyje siejant tokių asmenų atsakomybės pabaigą su CK 6.276 str. 3 d. nustatytais pagrindais. Tokio sprendimo vykdymas bus aiškus.

Šioje byloje skundžiamą pirmosios instancijos teismo nuosprendį kolegija keičia vadovaudamasi CK 6.276 str. 3 d. nuostatomis ir jau nurodytos kasacinės teismo nutarties išaiškinimais. Nors dėl nurodytos nuosprendžio dalies apeliacinį skundą padavė tik civilinis atsakovas Vaikų socializacijos centras „(duomenys neskelbtini)“, tačiau subsidiariai žalos atlyginimai priteisti ir iš kito civilinio atsakovo- Vaiko ir motinos globos namų „(duomenys neskelbtini)“. Žalos atlyginimai priteisti iš nuteistųjų S. M. ir G. L. solidariai. Todėl tuo pačiu pagrindu keičiama ir skundžiamo nuosprendžio dalis dėl subsidiariai priteistų žalos atlyginimų ir iš civilinio atsakovo Vaiko ir motinos globos namų „(duomenys neskelbtini)“.

Rezoliucinė dalis

Nutaria:

Panevėžio apygardos teismo 2014 m. kovo 21 d. nuosprendžio dalį dėl nukentėjusiųjų Ž. P. ir J. B. civilinių ieškinių klausimo išsprendimo pakeisti ir šią nuosprendžio dalį išdėstyti taip:

Iš nuteistųjų S. M. ir G. L. solidariai priteisti 50 Lt (penkiasdešimt litų) turtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajai Ž. P.. N. S. M. ir G. L. neturint turto ar uždarbio, pakankamo žalai atlyginti, priteisti nukentėjusiajai Ž. P. iš Vaikų socializacijos centro „(duomenys neskelbtini)“ ir iš Vaiko ir motinos globos namų „(duomenys neskelbtini)“ subsidiariai po 25 Lt (dvidešimt penkis litus) turtinės žalos atlyginimo. Nustatyti, kad ši Vaikų socializacijos centro „(duomenys neskelbtini)“ pareiga pasibaigia, kai nuteistasis S. M., gimęs (duomenys neskelbtini) d., sulaukia pilnametystės, taip pat kai jis prieš pilnametystę įgyja turtą arba uždarbį, kurio pakanka žalai atlyginti, o ši Vaiko ir motinos globos namų „(duomenys neskelbtini)“ pareiga pasibaigia, kai nuteistoji G. L., gimusi (duomenys neskelbtini), sulaukia pilnametystės, taip pat kai ji prieš pilnametystę įgyja turtą arba uždarbį, kurio pakanka žalai atlyginti.

Iš nuteistųjų S. M. ir G. L. solidariai priteisti 3174,45 Lt (tris tūkstančius šimtą septyniasdešimt keturis litus ir 45 ct) turtinės žalos atlyginimo ir 40 000 Lt (keturiasdešimt tūkstančių litų) neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajai J. B.. N. S. M. ir G. L. neturint turto ar uždarbio, pakankamo žalai atlyginti, priteisti nukentėjusiajai J. B. iš Vaikų socializacijos centro „(duomenys neskelbtini)“ ir iš Vaiko ir motinos globos namų „(duomenys neskelbtini)“ subsidiariai po 1587,22 Lt (po tūkstantį penkis šimtus aštuoniasdešimt septynis litus ir 22 ct) turtinės žalos atlyginimo ir po 20 000 Lt (po dvidešimt tūkstančių litų) neturtinės žalos atlyginimo. Nustatyti, kad ši Vaikų socializacijos centro „(duomenys neskelbtini)“ pareiga pasibaigia, kai nuteistasis S. M., gimęs (duomenys neskelbtini) d., sulaukia pilnametystės, taip pat kai jis prieš pilnametystę įgyja turtą arba uždarbį, kurio pakanka žalai atlyginti, o ši Vaiko ir motinos globos namų „(duomenys neskelbtini)“ pareiga pasibaigia, kai nuteistoji G. L., gimusi (duomenys neskelbtini), sulaukia pilnametystės, taip pat kai ji prieš pilnametystę įgyja turtą arba uždarbį, kurio pakanka žalai atlyginti.

Iš nuteistosios G. L. priteisti 400 Lt (keturis šimtus litų) turtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajai J. B.. Nuteistajai G. L. neturint turto ar uždarbio, pakankamo žalai atlyginti, priteisti nukentėjusiajai J. B. iš Vaiko ir motinos globos namų „(duomenys neskelbtini)“ subsidiariai 400 Lt (keturis šimtus litų) turtinės žalos atlyginimo. Nustatyti, kad ši Vaiko ir motinos globos namų „(duomenys neskelbtini)“ pareiga pasibaigia, kai nuteistoji G. L., gimusi (duomenys neskelbtini), sulaukia pilnametystės, taip pat kai ji prieš pilnametystę įgyja turtą arba uždarbį, kurio pakanka žalai atlyginti.

Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.

Nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovių V. D. ir J. B. apeliacinius skundus atmesti.