Panevėžio apylinkės teismo nuosprendis

kaltinamajai D. J. ir jos gynėjui advokatui Stanislovui Butkevičiui

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

D. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusi (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, profesinio išsilavinimo, išsituokusi, dirbanti (duomenys neskelbtini), gyvenanti ir gyvenamąją vietą deklaravusi (duomenys neskelbtini), neteista,

kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Įrodyta pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės

1. D. J. 2024 m. spalio 2 d., apie 07.05 val., (duomenys neskelbtini) mieste, (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje, vairuodama automobilį „Audi A3“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), dėl nusikalstamo nerūpestingumo pažeidė Kelių eismo taisyklių 158 punkto reikalavimus – važiuodama (duomenys neskelbtini) gatve ir sukdama sankryžoje į dešinę – į (duomenys neskelbtini) gatvę, privalėdama duoti kelią eismo dalyviams, kertantiems važiuojamosios dalies, į kurią ji suka, eismo juostas, nedavė kelio per sankryžą dviračių pervaža (duomenys neskelbtini) gatvėje važiavusiam dviračiui, kurį vairavo K. R., ir su juo susidūrė, dėl to įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta K. R. sveikata, - jam nustatytas krūtininio XI-o slankstelio kūno lūžis.

Motyvuojamoji dalis

II. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados

2. Kaltinamoji D. J. savo kaltę pripažino iš dalies. Parodė, kad įvykio dieną, prieš 7.00 val., automobiliu važiavo į darbą, suko nuo (duomenys neskelbtini) pusės pro (duomenys neskelbtini), mašinų buvo daug, eismas didelis. Buvo lengva prietema, nelijo, matomumas buvo geras. Važiavo lėtai, apie 20 km/h greičiu. Sukdama į dešinę (į (duomenys neskelbtini) gatvę) parodė posūkį. Prieš darant posūkį visada apsidairo, nieko nematė, į dviračių taką žiūrėjo, dviratininko nesimatė. Viskas nutiko staigiai, dviratininko nematė, jis atsitrenkė į automobilį. Jos pirma mintis buvo, kad tik nenugriūtų, ir tik vėliau jis krito. Ji jau baiginėjo sukti per raudoną zoną, jau buvau prie perėjos, nebuvo jos nei didelio stabdymo, nei didelio greičio. Įvykio vietoje važiuoja kas dieną, žino, kad yra pėsčiųjų perėja, ten dviračiai važiuoja retai, darbo metu judėjimas didelis. Buvo įspėjamieji ženklai, trikampiai, už raudonos zonos buvo pėsčiųjų perėja. Žino, kad prieš sukdama ji turėjo įsitikinti, kad nėra kliūčių. Dviratį pastebėjo tik tada, kai jis atsitrenkė į jos automobilį. Kai pajuto smūgį, tada stabdė. Kai pajuto kontaktą, jos automobilis stovėjo pasibaigus raudonai zonai. Ji išlipo iš mašinos, nuėjo pakalbinti žmogaus, paklausė ar nereikia pagalbos, jis liepė nelysti. Rankos drebėjo, šalia stovėjusio vyriškio paprašė iškviesti pagalbą. Dviračio kontaktas su automobiliu įvyko automobilio dešiniu sparnu. Grotelės iškrito nuo smūgio. Buvo apgadintas priekinis sparnas, matosi veidrodėlio įlenkimas. Automobilio priekis sveikas. Matė dviratininko aprangą, ji buvo darbinė, šviesą atspindintis kostiumas su ruožais. Žino, kad pėsčiųjų perėja ir dviratininkų pervaža skiriasi, bet pirmumo dviratininkai irgi neturi, dviratininkas turi prieš važiuojant įsitikinti pats. Toje vietoje buvo perėja ir pervaža, tikrai nematė dviratininko. Žino, kad vairuotojas turi praleisti pėsčiuosius ir važiuojančius su dviračiais, bet jo nematė. Dviratininkas greitai važiavo, jo nematė. Dviratininkas atsitrenkė iš šono. Ji sustojo iškarto po kontakto ant raudonos linijos. Po kontakto dviratininkas nukrito priekyje automobilio, ant automobilio kapoto, paskui nusirideno ant žemės. Dėl abipusės kaltės būtų sutikusi, kad dviratininkas taip pat jos nematė. Dviratininkas turėjo įsitikinti, kad gali važiuoti, jog laisvas kelias, ji buvo prie perėjos, nebuvo didelio greičio. Mano, kad dviratis įvažiavo į ją, fiksuoti automobilio pažeidimai ant sparno ir veidrodėlių.

3. Nukentėjusysis K. R. parodė, kad įvykis buvo ryte, 7 val. 5 min. Dar buvo prietema, degė gatvės žibintai. Kiekvieną dieną pro ten važiuoja į darbą, nuo (duomenys neskelbtini) nusuka į dviračių taką. Važiavo dviračio taku palei (duomenys neskelbtini) gatvę. Iš toli pradėjo dairytis, ar priekyje ir iš galo nėra automobilių. Iš priekio atvažiuojančius automobilius praleido, pristabdęs apsidairė, įsitikino, kad nieko nėra. Tik įvažiuodamas į dviračių pervažą, pamatė dvi geltonas šviesas ir įvyko susidūrimas. Dviratį buvo sustabdęs, palinkęs į priekį, išsigando. Į automobilio sparną jis tikrai neatsitrenkė. Jo dviračio priekinis ratas sveikas, tik pedalas ir šonas nubrauktas. Buvo įsitikinęs, kad sankryžoje nieko nėra, nes priekinę mašiną praleido. Dar žvilgtelėjo į priešingą pusę, nuo tilto pusės mašinų nebuvo. Pradėjo važiuoti, pamatė šviesas, spaudė stabdžius ir pajuto smūgį iš šono. Kliūčių matyti kelią nebuvo, matomumo niekas nekliudė. Automobilį pamatė tik susidūrimo metu. Įvažiavęs į dviračių pervažą, pamatė šviesas ir stabdė. Jo dviratis buvo su atšvaitais, jis pats su kelininko apranga, tikrai matomas. Dėl dviračio priekinės šviesos negali pasakyti, nepamena, ar buvo įjungęs. Jo veiksmai prieš dviračio perėją yra pristabdyti, apsidairyti, įsitikinti, kad saugu, kad niekam nekliūna. Buvo įsitikinęs, kad saugu. Dairėsi, ar nėra automobilių ir gali kirsti važiuojamąją dalį. Apsidairė iš anksto, dar prieš vingį, pažiūrėjo iš vienos, kitos pusės. Buvo įsitikinęs, kad automobilių nėra, todėl ir važiavo. Kodėl įvyko eismo įvykis nežino, gal nepamatė automobilio, nes juodas asfaltas, automobilis taip pat juodas, gal neatkreipė dėmesį, abu pakliuvo į akląją zoną, vienas kito nematė. Matomumui niekas netrukdė, nėra nei pastatų, nei medžių. Matomai nebuvo pilnai įsitikinęs, kad važiuoti saugu, nes nutiko eismo įvykis. Kokiu greičiu jis važiavo, nepasakysi, bet greitis nebuvo didelis, ten yra posūkis, jis jau buvau pristabdęs, bet nuo dviračio nenulipęs, visiškai sustojęs nebuvo, judėjo. Buvo įsitikinęs, kad kelias laisvas. Dviratį pristabdė keli metrai prieš vingį, sulėtino ir ėmė dairytis, ar nėra atvažiuojančių automobilių iš (duomenys neskelbtini) g. ir (duomenys neskelbtini) g. pusės. Buvo palinkęs į priekį, buvo lygiagrečiai (duomenys neskelbtini) gatvei. Dviračio priekis buvo statmenai, tiesiai į perėją. Tik įvažiavus į perėją ir iš karto stabdė, pamatė mašinos geltonas šviesas, išsigando, nesitikėjo automobilio. Pajuto smūgį ir krito ant automobilio kapoto, po to ant asfalto. Pareigūnai jam sakė, kad yra liudytojas, kuris matė visą eismo įvykį, turi nuotrauką. Matė, kai važiuodamas jį pralenkė. Gali būti, kad tas liudytojas byloje apklaustas A. M.. Iš įvykio vietos jį išvežė greitoji pagalba. Kai į įvykio vietą atvyko pareigūnai, jo jau ten nebebuvo. Kai ji išvežė į ligoninę, jam pareigūnai sakė, kad dviratį iš po mašinos ištraukė. Kur nukrito dviratis jis nematė. Jis (K. R.) nukrito ant pėsčiųjų perėjos. Didesnį smūgį „sugėrė“ dviratis, jis trenkėsi į kapotą ir nukrito ant šono. Dviratis trenkėsi per mašinos vidurį, į bamperį. Kokioje vietoje buvo dviračio kontaktas su automobiliu, negali tiksliai pasakyti. Ligoninėje jam nustatė lūžį, buvo sužaloti šonai, XI slankstelio lūžis, dabar dar petys išsinėrinėja. Gydėsi tris mėnesius. Su kaltinamąja nebendravo, po įvykio ji nebuvo su juo susisiekusi. Eismo įvykis įvyko dėl neapdairumo. Darydama posūkį vairuotoja turėjo jį praleisti iš dešinės. Jo buvo pirmenybė važiuojant. Jo neapdairumas, nes buvo įsitikinęs, kad jo laisvas kelias, manė, kad gali važiuoti. Eismo įvykio sankryža jam gerai žinoma, ten važinėja kiekvieną dieną. (duomenys neskelbtini) gatve važiuoja į darbovietę, (duomenys neskelbtini). Gyvena (duomenys neskelbtini). Pro čia patogiau važiuoti, nes yra dviračių, pėsčiųjų takas. Dėl žalos atlyginimo kreipėsi į draudimo bendrovę.

4. Liudytojas A. M. parodė, kad įvykio dieną važiavo (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvių sankryža. Prieš jį važiavo juodos spalvos automobilis „Audi A3“, kurį vairavo kaltinamoji. Abu suko į kairę pusę link (duomenys neskelbtini). „Audi A3“ automobilis parodė posūkį į dešinę, kad suks į (duomenys neskelbtini) gatvę. Pradėjusi sukti, vairuotoja partrenkė dviratininką, važiavusį jai iš dešinės pusės. Įsiminė, kad „Audi A3“ automobilio vairuotoja anksti pradėjo rodyti posūkį į dešinę ant tilto ir pėsčiųjų perėjoje partrenkė dviratininką. Jis pats buvo atsilikęs. Prieš posūkį automobilio „Audi A3“ vairuotoja pristabdė, užsidegė automobilio stabdžiai, bet automobilis riedėjo. Mašinos greitis galėjo būti apie 30-40 km/h. Jis važiavo iš paskos, taip pat riedėjo. Dviratininką pamatė prieš pat smūgį, tik įvažiavus į sankryžą, kai smūgis jau buvo nebeišvengiamas. Anksčiau dviratininko nematė. Dviratininkas, kai jį pamatė, buvo kokiu 1 m atstumu iki automobilio „Audi A3“ ir po to pamatė, kaip „gulasi“ ant automobilio kapoto. Kai pamatė dviratininką, nepamena kurioje tiksliai vietoje jis buvo. Viskas vyko sekundžių dalimis, matė kaip dviratininkas riedėjo. Dėl dviratininko padėties, tai jis važiavo taku link (duomenys neskelbtini), gal buvo šiek tiek šonu, gal važiavo šiek tiek įstrižai gatvės, žiūrint prieš pėsčiųjų perėją. Dviratininkas buvo apsirengęs ryškią aprangą, berods kelių tarnybos. Dviratininko aprangą pamatė iš karto, dar prieš smūgį. Matė kaip dviratininkas judėjo, kitų jo veiksmų nepamena. Matė tik kaip dviratis rieda ir kaip trenkiasi į automobilio kapotą. Dviratininkas trenkėsi į automobilio priekinės dešinės pusės žibintą ir po to trenkėsi į kapotą. Dviratininkas tiesiog užvirto ant automobilio variklio dangčio. Dviratininkas užvirto kairės pusės šonu ir nučiuožė žemyn. Nematė, ar dviračio vairuotojas buvo sustojęs. Kad dviratininkas būtų stabtelėjęs, taip pat negali patvirtinti, nematė. Jo vertinimu, šiuo atveju kaltė yra abipusė, nes abu matė, kad atvažiuoja ir nesustoja. Automobilis pilnai nesustojo, dviratininkas matė, kad mašina atvažiuoja ir vis tiek važiavo toliau dviračių taku. Pamatė dviratininką paskutinę akimirką ir todėl ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad jis važiavo greitai. Paties dviratininko, važiuojančio keliu, nematė. Važiuodamas dviratininkas buvo pasviręs į priekį, atskiro dviratininko pasvirimo veiksmo nematė. Kad būtų užsidegę dviračio stabdymo atšvaitai, nematė. Liudytojas A. M. patvirtino parodymų patikrinimo vietoje nurodytas aplinkybes (1 t., b. l. 135-138), nurodydamas, kad tuo metu įvykio aplinkybes atsiminė geriau. Po susidūrimo dviratis gulėjo ant šono, prieš automobilį, gal per metrą nuo automobilio. Policijos pareigūnams buvo pridėjęs padarytą nuotrauką. Nuotrauką darė po eismo įvykio, praėjus ne daugiau nei 10 min. Partrenktas asmuo gulėjo ant važiuojamosios kelio dalies, prieš automobilį, nes po smūgio dviratininkas nukrito žemyn. Prieš smūgį dviratininkas buvo statmenai (duomenys neskelbtini) gatvei ir įstrižai automobiliui, nes sankryža nėra statmena. Automobilis nebuvo pilnai įsukęs į (duomenys neskelbtini) gatvę, tuo metu darė manevrą. Kontaktas tarp dviratininko ir automobilio buvo taip, kad automobilis trenkėsi į žmogaus kairį šoną. Automobiliui „Audi“ darant manevrą, jis matė automobilio galinius ratus, važiavo gal už kokių 10 metrų. Kontaktas automobilio ir dviratininko buvo priekine automobilio dalimi, yra iškritusi automobilio priekinio bamperio plastikinė detalė. Dviračių tako, palei upę, nestebėjo, nes dar nebuvo jos privažiavęs. Iš kurios pusės atvažiavo dviratininkas, nematė, jį pamatė tik prieš smūgį. Ar degė dviračio žibintai, nepastebėjo. Po smūgio, kai dviratis nukrito, žibintai nedegė. Dviratininkas įvažiavo į automobilio priekinės dalies dešinę pusę, važiavimo kryptim. Dviratininką automobilis partrenkė su priekine mašinos puse.

5. Iš liudytojo A. M. parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad jam pasiūlius parodyti, kokiomis aplinkybėmis įvykio eismo įvykis, kuriame dalyvavo automobilis „Audi A3“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir dviratis, jis geranoriškai sutiko parodyti ir pasiūlė nuvažiuoti iki (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžos. Atvykus tarnybiniu automobiliu iki minėtos sankryžos ir paprašius liudytojo A. M. parodyti, kurioje vietoje jis važiuodamas pastebėjo dviratininką, A. M. pasiūlė nueiti arčiau tilto, kur baigiasi trinkelėmis išklotas šaligatvis. Liudytojas A. M. ranka parodė į (duomenys neskelbtini) gatvę, paaiškindamas, kad nurodytoje vietoje, važiuodamas automobiliu, jis pastebėjo dviratininką. Pamatavus atstumą nuo nurodytos vietos iki (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžos ( išvedus tiesiąją liniją nuo dviračių pervažos pradžios), nustatyta, kad yra 13 metrų (šis atstumas pažymėtas prie protokolo pridėtame plane). Tęsiant parodymų patikrinimą, liudytojo A. M. buvo paprašyta parodyti, kurioje vietoje galėjo būti priekyje jo važiavęs automobilis „Audi A3“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kai jis pastebėjo dviratininką. A. M. nuėjo prie (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžos ir ranka parodė į (duomenys neskelbtini) gatvę, kur yra iš trikampių sudaryta linija bei šachmatų tvarka išdėstyti langeliai prieš dviračių pervažą, paaiškindamas, kad nurodytoje vietoje, jau posūkyje, prie šachmatais išdėstytų langelių pirmos linijos, žiūrint nuo (duomenys neskelbtini) gatvės, galėjo būti automobilio „Audi A3“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priekiniai ratai, kai jis pastebėjo dviratininką (ši nurodyta vieta pažymėta prie protokolo pridėtame plane). Tęsiant parodymų patikrinimą, A. M. pasiūlius parodyti, kurioje vietoje buvo dviratininkas, kai jį pastebėjo, važiuodamas automobiliu, A. M. priėjo prie dviračių tako, šalia A. J. gatvės esančios dviračių pervažos ir, ranka rodydamas į dviračių take esančias baltos spalvos rodykles, paaiškino, kad parodytoje vietoje jis pastebėjo dviratininką, kuris tuo metu jau buvo pasisukęs statmenai į (duomenys neskelbtini) gatvę. Pamatavus atstumą nuo dviračių pervažos pradžios iki nurodytos vietos dviračių take, nustatyta, kad yra 1 metras (šis atstumas pažymėtas prie protokolo pridėtame plane). Paprašius liudytojo A. M. parodyti vietą, kur po susidūrimo su automobiliu nukrito dviratininkas, liudytojas A. M. nuėjo (duomenys neskelbtini) gatvėje esančia dviračių pervaža ir ranka parodė į trečiąjį kvadratą, žiūrint nuo tilto pusės, aiškindamas, kad parodytoje vietoje arčiau pėsčiųjų perėjos, po eismo įvykio gulėjo dviratininkas. Išmatavus nurodytą vietą iki dviračių pervažos pradžios, nustatyta, kad yra 2,5 m. (šis atstumas pažymėtas prie protokolo pridėtame plane) (1 t., b. l. 128-131, 133, 134, 135-138).

6. Iš Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Panevėžio miesto ir rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus 2-asis poskyrio vyresniojo tyrėjo M. K. tarnybinio pranešimo dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo matyti, kad 2024-10-02, apie 07.05 val., (duomenys neskelbtini) šviesoforu nereguliuojamoje sankryžoje blaivi D. J., vairuodama lengvąjį automobili „Audi A3“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), sukdama į dešinę, nepasirinko saugaus važiavimo greičio, nepastebėjo jai iš dešinės pusės atvažiuojančio blaivaus dviratininko K. R., kuris kirto važiuojamąją dalį, pažymėtą dvejomis lygiagrečiomis linijomis, sudarytomis iš kvadratų, ir jį kliudė. Eismo įvykio metu apgadintas automobilis ir dviratis. VšĮ Respublikinės Panevėžio ligoninės priėmimo skyriuje K. R. nustatytas krūtinės sumušimas, stuburo 11 slankstelio lūžimas, paskirtas ambulatorinis gydymas (1 t., b. l. 15-22).

7. Iš Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Panevėžio miesto ir rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus 2-asis poskyrio vyresniojo tyrėjo M. K. tarnybinio pranešimo dėl įvykio aplinkybių matyti, kad 2024-10-02, dirbdamas ekipaže P110S su vyr. patrulių N. M., apie 7.14 val., iš Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato budėtojų dalies gavo pranešimą nuvykti adresu (duomenys neskelbtini) sankryža, (duomenys neskelbtini), kur automobilis kliudė dviratininką. Nuvykus minėtu adresu, nustatyta, kad 2024-10-02, apie 07.05 val., (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) g. šviesoforu nereguliuojamoje sankryžoje blaivi D. J., vairuodama lengvąjį automobili „Audi A3“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), sukdama į dešinę, nepasirinko saugaus važiavimo greičio, nepastebėjo jai iš dešinės pusės atvažiuojančio dviratininko K. R., kuris kirto važiuojamąją dalį pažymėtą dviem lygiagrečiomis linijomis, sudarytomis iš kvadratų, ir jį kliudė. Kelių eismo įvykio metu apgadintas automobilis ir dviratis. K. R. po įvykio išvežtas į VšĮ Respublikinės Panevėžio ligoninės priėmimo skyrių apžiūrai (skundėsi nugaros skausmu). Ant dviračio priekio ir galo buvo pritvirtinti veikiantys šviesos žibintai (atvykus į įvykio vietą jie buvo išjungti), dviratininkas vilkėjo šviesą atspindinčią aprangą. Iš K. R. nepavyko priimti paaiškinimo dėl sveikatos būklės (imobilizuotas dėl nugaros skausmo). Automobilio „Audi A3“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), salone buvo įmontuotas registratorius, tačiau, peržiūrėjus atminties kortelės vaizdo įrašus, paskutinis įrašas fiksuotas 2022-10-14. Kaip D. J. teigė, nebuvo įjungusi vaizdo registratoriaus. Ant (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini) klinikos pastebėtos vaizdo stebėjimo kameros, tačiau, susisiekus su klinikos direktoriumi, šis paaiškino, kad šiuo metu negali peržiūrėti įrašų, nes yra išvykęs bei neatsimena, koks vaizdo stebėjimo kamerų filmavimo matomumas. Klinikos direktorius paaiškino, kad jeigu bus užfiksuota naudinga informaciją, įrašus išsaugos (1 t., b. l. 79).

8. Liudytojas M. K. parodė, kad į 2024-10-02 eismo įvykį (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje atvyko pagal iškvietimą. Tiksliai neprisimena, ar nukentėjusysis jau buvo išvežtas į ligoninės priimamąjį ar jis dar buvo įvykio vietoje. Atsimenu tik patį faktą, kas įvyko – moteris važiavo automobiliu, sankryžoje suko į dešinę ir nepraleido iš dešinės pusės važiavusio dviratininko, kuris kirto važiuojamąją dalį dviračiu. Šias aplinkybes nustatė pagal liudytojų parodymus, pagal moters pasakojimą. D. J. sakė, kad nepastebėjo važiavusio dviratininko. Neatsimena, ar įvykio vietoje buvo kitų asmenų, suteikusių naudingą informaciją, kur buvo rastas dviratis, ar po įvykio bendravo su nukentėjusiuoju. Pagarsinus liudytojo M. K. tarnybinius pranešimus (1 t., b. l. 15-22, 79), jis parodė, kad juose nurodyti duomenys teisingi.

9. Liudytojas N. M. parodė, kad eismo įvykį (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje pamena sunkiai, tik tiek kad sankryžoje, perėjoje buvo nutrenktas dviratininkas. Išsikvietė policijos ekspertus, kurie apžiūrėjo įvykio vietą. Pamena, kad moteris buvo išsigandusi, ji turėjo vaizdo registratorių, bet jiems nepavyko gauti duomenų. Nepamena, ką moteris pasakojo, ar stovėjo medikų automobilis, kurioje vietoje buvo rastas dviratis, ar buvo asmenų, kurie būtų matę įvykį, ar bendravo su nukentėjusiuoju.

10. Iš Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Pasvalio rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos V. V. tarnybinio pranešimo dėl vaizdo įrašų matyti, kad jame nurodyta, jog atliekamo ikiteisminio tyrimo metu dėl eismo įvykio, kurio metu nukentėjo dviratininkas K. R., buvo nustatyta, kad šalia įvykio vietos, (duomenys neskelbtini), ant (duomenys neskelbtini) klinikos pastato yra vaizdo kameros. 2024-10-04 buvo papildomai telefonu susisiekta su klinikos vadovu Ž. T.. Pokalbio metu šis nurodė, kad turimos vaizdo kameros neapima, nefilmuoja įvykio vietos - sankryžos, kurioje įvyko eismo įvykis. Stebėjimo kameros nukreiptos į klinikos įėjimo prieigas, todėl negali pateikti filmuotos medžiagos, susijusios su įvykiu (1 t., b. l. 83-84).

11. Iš 2024 m. spalio 10 d. Kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolo ir plano matyti, kad matavimai, susiję su eismo įvykiu, bus atliekami bazinės linijos metodu. Šaligatvyje, esančiame (duomenys neskelbtini) rytinėje pusėje ir (duomenys neskelbtini) g. šiaurinėje pusėje, yra šulinio dangtis, koordinatės (duomenys neskelbtini). Nuo šio dangčio išvedama 1,4 m ilgio statmena linija į (duomenys neskelbtini) rytinį bordiūrą ir susikirtimo vieta bus laikoma atskaitos taško pradžia X0 (bazinės linijos pradžia). Palei rytinį bordiūrą bazinė linija vedama pietų kryptimi per susikirtimą su (duomenys neskelbtini) gatve ir sutapatinama su (duomenys neskelbtini) gatvės rytiniu bordiūru. Eismo įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini) mieste, (duomenys neskelbtini) g. pradžioje, šalia susikirtimo su (duomenys neskelbtini) gatve. (duomenys neskelbtini) g. važiuojamoji dalis yra dviejų eismo juostų, bendras važiuojamosios dalies plotis - 8,5 m. Važiuojamojoje dalyje yra iškilioji pėsčiųjų perėja su dviračiu taku. Pėsčiųjų ir dviračio tako, esančio pietinėje (duomenys neskelbtini) g. pusėje, plotis yra 2,7 m. (duomenys neskelbtini) g. pradžioje iš vakarų pusės į rytus yra šie horizontalūs žymėjimai ant važiuojamosios kelio dalies: siaura ištisinė linija (KET 1.1), iš trikampių sudaryta linija (KET 1.12), šachmatų tvarka išdėstyti langeliai (KET 1.25), dviračių pervaža (dvi lygiagrečios linijos, sudarytos iš kvadratų ,centras nudažytas raudonai.) (KET 1.14), pėsčiųjų perėjos „Zebras“ (KET 1.13.1). (duomenys neskelbtini) g. pradžioje, pietinėje pusėje ant šaligatvio stovi nurodomasis kelio ženklas "Pėsčiųjų perėja" KET 534, o šiaurinėje kelio pusėje ant šaligatvio stovi nurodomasis kelio ženklas "Pėsčiųjų perėja" KET 533. Dviračio tako, esančio pietinėje (duomenys neskelbtini) g. pusėje, plotis yra 2,8 m. Eismo įvykyje dalyvavusios transporto priemonės: 1) lengvasis automobilis „Audi A3“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (schemoje pažymėtas raide A) yra juodos spalvos hečbeko kėbulu, jo vairas kairėje pusėje. Automobilio mechaninė pavarų dėžė, svirtis apžiūros metu įjungta neutralioje padėtyje. Automobilis yra su vasarinėmis padangomis, kurių protektorių gyliai: kairės pusės priekinės padangos 6,7 mm, dešinės pusės priekinės padangos - 6,5 mm, kairės pusės galinės padangos 6,7 mm, dešinės pusės galinės padangos 6,7 mm. Įrėžtas variklio gaubtas arčiau dešinio krašto ir užnešta purvo ant jo, įlenktas ir įbrėžtas dešinės pusės priekinis sparnas ir durelės, iškritusios priekinio buferio dešinės pusės grotelės, matomi įbrėžimai ant dešinės pusės priekinio žibinto, sparno, variklio dangčio kampo. Automobilio posūkių signalai, priekyje trumposios, gabaritinės ir priešrūkinės šviesos veikia. Apžiūros metu šviesų įjungimo rankenėlės yra ties „trumposios šviesos“ padėtimi. Automobilis stovi (duomenys neskelbtini) gatvėje ant dviračių juostos, kertančios važiuojamąją kelio dalį, priekiu į šiaurės rytus. Automobilio dešinės pusės priekinio rato ašis yra 22,1 m atstumu nuo X0 į pietų pusę ir 8 m nuo bazinės linijos į rytus, o dešinės pusės galinio rato ašis yra 23,1 m atstumu nuo X0 į pietų pusę ir 5,8 m nuo bazinės linijos į rytus. 20,6 m atstumu nuo X0 į pietų pusę ir 6 m nuo bazinės linijos į rytus yra rato padangos pėdsako pradžia. 22,1 m atstumu nuo X0 į pietų pusę ir 3,7 m nuo bazinės linijos į rytus yra rato padangos pėdsako pradžia; 2) mėlynos spalvos, vyriškas, bėginis dviratis (schemoje pažymėtas raide B) guli ant kairiojo šono (duomenys neskelbtini) g. važiuojamojoje kelio dalyje ant perėjos. Dviračio priekis nukreiptas rytų kryptimi. Priekinio dviračio rato ašis yra 23,4 m atstumu nuo X0 į pietų pusę ir 11,5 m atstumu nuo bazinės linijos į rytų pusę. Galinio dviračio rato ašis yra 23,7 m atstumu nuo X0 į pietų pusę ir 10,2 m atstumu nuo bazinės linijos į rytų pusę. Dviračio priekyje prie vairo yra pritvirtintas baltos spalvos, o gale po sėdyne pritvirtintas raudonos spalvos išjungti žibintai. Įjungus, nustatyta, kad jie veikia. Dviračio kairės pusės paminos plastikinė detalė nuskilusi, įlenktas plastikinis galinio rato purvasaugis, nubrozdintas rėmas. Spaudžiant dviračio stabdžių rankenas, judesys persiduoda į ratus, ratai stabdomi (1 t., b. l. 23-27, 28, 29-50, 51-53).

12. Iš 2024 m. spalio 22 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas 2024-10-02, 07 val. 04 min., telefoninio pranešimo garso įrašas, gautas iš Bendrojo pagalbos centro. Pokalbis vyksta tarp Bendrojo pagalbos centro operatorės ir pranešėjo, kuris praneša, kad reikėtų greitosios į (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžą, kur įvyko autoįvykis, dviratininkas pertrenktas. Pranešėjas nurodo adresą, kur įvykio eismo įvykis: (duomenys neskelbtini) gatvių sankryža, prie tilto, nurodo, kad dviratininkas sąmoningas, guli ant gatvės, o automobilis stovi vietoje (1 t., 90-93).

13. Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus specialisto išvados Nr. G 1152/2024(05) matyti, kad K. R. nustatyta krūtininio XI-o slankstelio kūno lūžis, padaryta kietu buku daiktu(paviršiumi), 1 trauminiu poveikiu, galimai nurodytomis įvykio aplinkybėmis ir laiku, t. y. iki pateikimo į gydymo įstaigą 2024-10-02, 07:35. Nustatytas krūtininio XI-o slankstelio kūno lūžis sutrikdo sveikatą ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui ir kvalifikuojamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu (1 t., b. l. 77-78).

14. Specialistė J. Ž. teismo posėdžio metu parodė, kad tvirtina savo pateiktą išvadą. Išvadą davė iš medicinos dokumentų, pats nukentėjusysis K. R. nebuvo atvykęs į apžiūrą. Nukentėjusiajam K. R. buvo nustatyta krūtininio XI-o slankstelio kūno lūžis, padarytas kietu buku daiktu, 1 trauminiu poveikiu, sužalojimo pobūdis ir lokalizacija nenurodo, kokioje padėtyje jis buvo. Nėra duomenų, kuriais remiantis galėtų nurodyti, kokioje padėtyje buvo nukentėjusysis, ar sužalojimas padarytas kontaktavus su automobilio dalimis, ar nukritus ant asfalto. Ir vienu ir kitu atveju toks sužalojimas gali būti padarytas. Respublikinės Panevėžio ligoninės asmens ambulatorinio gydymo apskaitos kortelėje nėra aprašyta kitų sužalojimų, kuriais remiantis galima būtų daryti prielaidą, kokioje galėjo būti padėtyje nukentėjusysis, ar galėjo būti suduoti smūgiai. Yra nurodytas tik vienintelis lūžis, kuris to nenurodo. Sužalojimas galėjo būti padarytas tiek suduodant automobilio dalimis, tiek nukritus ant asfalto. Byloje pakako domenų išvadai, kad nukentėjusiajam nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti įvykio aplinkybėse nurodytu būdu. Tiek krentant ant asfalto, tiek krentant ant automobilio kapoto toks sužalojimas gali būti padaromas. Gydytojai, kurie apžiūrėjo nukentėjusįjį, nefiksavo poodinių kraujosruvų, nubrozdinimų.

15. Iš Lietuvos teismo ekspertizės centro 2024 m. spalio 7 d. specialisto išvados Nr. 11K-359(24) matyti, kad tyrimas buvo atliekamas pagal standartinio tyrimo procedūros aprašymą „Vaizdų tyrimai“ LTLC-STPA-R-77, leidimas Nr. 2.0 ir „Įvykio vietos ortomozaikos sudarymas“ LTEC-STPA-R-273, leidimas Nr. 1.0. Tyrimui atlikti buvo naudojama „BENTLEY CONTEXT CAPTURR“, „PHOTOSHOP CS6“, „AGISOFPT METASHAPE“ programinė įranga ir vaizdų tyrimo darbo vieta. 2024-10-02 įvykio vietos apžiūros metu buvo išmatuoti atstumai tarp keturių laisvai pasirinktų kontrolinių taškų/žymeklių, atstumas tarp žymeklių 1 ir 2 yra lygus 15,50 m, tarp žymeklių 2 ir 3 yra lygus 5,90 m, tarp žymeklių 3 ir 4 yra lygus 5,00 m. Programine įranga užfiksuoti skaitmeniniai atvaizdai buvo apdoroti, suformuota įvykio vietos mastelinė ortomozaika, atliktas pirminis įvykio vietos situacinis trimatis modeliavimas, trimatis modelis susietas su vietovės koordinatėmis (1 t., b. l. 54).

16. Iš Lietuvos teismo ekspertizės centro 2025 m. vasario 13 d. specialisto išvados Nr. 11-2906 (24) matyti, jog tikėtina, kad dviratis priekinio rato kaire puse atsitrenkė į automobilio dešinės pusės priekinį kampą, automobilio priekiniai daliai būnant dviračių pervažos ribose ir priekiniam dešinės pusės ratui apie 2,0 m atstumu nuo dešiniojo važiuojamosios dalies krašto. Tikėtinas toks šio eismo įvykio mechanizmas: automobilis „Audi A3“, vairuojamas D. J., važiuodamas apie 20 km/h greičiu, iš (duomenys neskelbtini) gatvės suko į dešinę - į (duomenys neskelbtini) gatvę. Automobilio dešinės pusės priekiniam ratui būnant apie 2,0 m atstumu nuo dešinio važiuojamosios dalies krašto, į automobilio „Audi A3“ priekinę dalį, atsitrenkė iš dviračių tako į važiuojamąją dalį įvažiavęs dviratis, kurį vairavo K. R.. Po smūgio dviratis buvo nublokštas į priekį automobilio judėjimo kryptimi, o automobilis „Audi A3“ buvo sustabdytas taip, kaip užfiksuota eismo įvykio vietos plane. Sulėtinęs greitį ar net sustojęs prieš (duomenys neskelbtini) gatvės važiuojamąją dalį ir tęsdamas toliau judėjimą tik tuomet, kai automobilio „Audi A3“ vairuotoja duoda jam kelią, dviračio vairuotojas K. R. būtų išvengęs buvusio pobūdžio eismo įvykio kilimo. Buvusioje kelio eismo situacijoje automobilio „Audi A3“ vairuotoja, sankryžoje sukant į dešinę ir artėdama prie dviračių pervažos bei duodama kelią dviračių taku iš dešinės į važiuojamąją dalį įvažiuojančiam dviratininkui, turėjo techninę galimybę išvengti susidūrimo. Automobilio „Audi A3“ vairuotojos D. J. veiksmai, - sukdama į dešinę, nedavė kelio per sankryžą dviračių pervaža dviračiu važiavusiam K. R. ir dėl to jį partrenkė, – techniniu požiūrių buvo pagrindinė sąlyga šio eismo įvykio kilimui. Dviračio vairuotojo K. R. veiksmai, – dviračių taku įvažiavo į (duomenys neskelbtini) gatvės važiuojamąją dalį, kuomet iš (duomenys neskelbtini) gatvės į (duomenys neskelbtini) gatvę – į dešinę sukančio automobilio „Audi A3“ vairuotoja nedavė jam kelio ir atsitrenkė į automobilio priekinę dalį, – techniniu požiūriu turėjo priežastinį ryšį su šio eismo įvykio kilimu (1 t., b. l. 65-70).

17. Specialistas L. A. teismo posėdžio metu parodė, kad palaiko byloje pateiktą specialisto išvadą. Rėmėsi jam pateikta medžiaga: 1 bylos tomas ir 2 skaitmeninės laikmenos su eismo įvykio nuotraukomis. Skaitmeninėse nuotraukose buvo matomi automobilio išoriniai sugadinimai, kurie aprašyti ir apžiūros protokole. Remiantis šiais aprašytais ir matomais sugadinimais buvo nustatyta, į kurią automobilio vietą atsitrenkė dviratis – į automobilio dešinės pusės priekinį kampą. Kiti apgadinimai taip pat buvo įvertinti. Įlenktas ir įbrėžtas dešinės pusės priekinis sparnas ir durelės galėjo atsirasti, kai dviratis po pirminio kontakto projektavosi į automobilio dešinį šoną, automobiliui judant į priekį dviratis buvo pasuktas ir jis antriniu smūgiu atsitrenkė į dureles. Išvada, kad pagrindinė sąlyga eismo įvykio kilimui buvo automobilio „Audi A3“ vairuotojos veiksmai, padaryta remiantis tuo, kad automobilio vairuotojas, artėdamas prie vietos, kur jam reikia sukti į dešinę, kur jis turi kirsti kitų eismo dalyvių judėjimo trajektorijas, privalo įsitikinti, kad tai daryti yra saugu ir važiuoti tik tuomet, kai tą daryti yra saugu. Šiuo atveju vairuotoja, sukdama į dešinę, nedavė kelio į sankryžą tuo metu važiavusiam dviratininkui ir jį partrenkė. Dėl to jos veiksmai buvo traktuojami kaip pagrindinė sąlyga eismo įvykiui kilti. 2 metrų atstumas nuo kelkraščio iki automobilio ir automobilio stabdymo atstumas turėjo įtakos minėtai išvadai, kadangi matyti, jog automobilio vairuotoja stabdė, bet jos stabdymas buvo pavėluotas ir galiausiai sustojęs automobilis pilnai dengė dviračių taką, o turėjo sustoti iki dviračių perėjos. Nebuvo pateikta duomenų, iš kurių būtų galima nustatyti dviračio vairuotojo greitį. Nebuvo filmuotos medžiagos, taip pat nuotraukose nesimatė dviračio pėdsakų, kurie rodytų, kad jis stabdė ar slydo šonu. Objektyvių duomenų, iš kurių galima spręsti apie vairuotojo greitį, nėra, tai galėtų būti tik subjektyvūs duomenys – liudytojų parodymai. Nebuvo fiksuota objektų, kurie ribotų matomumą ir dėl kurių automobilio vairuotoja galėjo nepastebėti dviratininko. Iš įvykio vietos nuotraukų matyti, kad niekas netrukdo apžvelgiamumui. Dviratininkas kitaip krenta, priklausomai nuo to, į kurią mašinos dalį jis atsitrenkia. Jeigu dviratininkas parbloškiamas automobilio priekine frontaline dalimi, tai jis juda tik tiesiai, persirita per variklio dangtį, o jei atsitrenkia į automobilio šoną, tada jis nukrenta prie automobilio šono. Šiuo atveju didelio greičio nebuvo, todėl dviratininkas turėjo būti nublokštas netoli. Jei dviratininkas nukrito priešais automobilį ir jo greitis buvo nedidelis, tai ir nukrito šalia dviračio. Priekinės grotelės atsipalaidavo nuo tiesioginio smūgio, tuo pačiu metu, kai atsipalaidavo automobilio priekinis bamperis.

18. Iš UAB „Impulsana“ 2025 m. rugsėjo 30 d. konsultacinės išvados MV 2025-63 matyti, kad eismo įvykio kilimo pagrindine priežastimi techniniu požiūriu laikytini nepriimtini dviratininko K. R. veiksmai – priartėjus prie vietos, kur reikia kirsti gatvės važiuojamąją dalį, neįsitikino, kad važiuoti dviračių pervaža yra saugu ir nesustojo neįvažiuojant į važiuojamąją dalį bei susidūrė su automobiliu „Audi A3“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Automobilio „Audi A3“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojos D. J. veiksmai – sankryžoje sukant į dešinę susidūrė su dviračių pervaža važiavusiu dviratininku, techniniu požiūriu laikytini kaip turėję priežastinį ryšį su eismo įvykio kilimu, tačiau tik sąryšyje su dviratininko nepriimtinais veiksmais, nes nėra pagrindo teigti, jog ši vairuotoja turėjo techninę galimybę pastebėjus artėjantį link dviračių pervažos dviratininką, sustabdyti vairuojamą automobilį iki šios pervažos artimesnės ribos (2 t., b. l. 134-139).

19. Specialistas V. M. teismo posėdžio metu parodė, kad palaiko savo pateiktą išvadą. Jam buvo pateikta baudžiamosios bylos medžiagos kopija: eismo įvykio vietos nuotraukos, orto nuotraukos, liudytojų, kaltinamosios apklausų protokolai. Remiantis visa medžiaga, atliko tyrimą ir surašė eksperto išvadą. Dviratininko greičio analizė padaryta vadovaujantis pateiktais apskaičiavimais. Iš duomenų visumos buvo nustatyta, kad automobilio vairuotoja reagavo nepavėluotai, o savalaikiai ir nuo tokios padėties iki susidūrimo vietos vidutinis dviratininko greitis galėtų būti 18 km/h. Jei dviratininkas buvo arčiau pervažos, jo vidutinis greitis galėjo būti mažesnis. Sprendžiant schemos ir iš dviratininko judėjimo trajektorijos, jeigu buvo vienoks ar kitoks posūkis daromas, judant minėtu greičiu, galima buvo įveikti posūkį prieš pat dviračių pervažą. Jeigu automobilio vairuotojui sureagavus stabdymui, dviratininkas buvo tokiose padėtyse, kaip pavaizduota, tai jo vidutinis greitis būtų 18 km/h. Jei jis būtų kiek arčiau pervažos, tas greitis būtų mažesnis. Iki susidūrimo dviratininkas stabdė, taigi susidūrimo metu jo greitis buvo mažesnis. Objektyviai to greičio nustatyti negalima. Apskaičiuota, kad toks jis galėjo būti, sprendžiant iš statistinių vidutinių dviratininkų judėjimo greičių ir sprendžiant iš trajektorijos. Taigi 18 km/h greitis galėtų būti maksimalus vidutinis. Automobilio vairuotoja galėjo pastebėti dviratininką anksčiau, tačiau negalėjo spręsti, kad jis važiuos per perėją. Jei vairuotoja, dar važiuodama tiesiai, būtų pastebėjusi dviratininką, tai ne tiesioginiu, o periferiniu regėjimu. Tiesioginis matymo laukas yra pakankamai siauras. Jeigu periferiniu regėjimu ji pastebėjo judantį objektą, jį reikėjo identifikuoti, o tam reikėjo pasukti galvą ir įvertinti, kad galimai dviratininkas važiuos per pervažą. Iš bylos medžiagos suprato, kad neaišku, kokia kryptimi važiavo dviratininkas, todėl nagrinėjo du galimus atvejus. Tiek vienu, tiek kitu atveju, kaip bevažiuotų dviratininkas, jo surašytos išvados galioja. Tam, kad automobilį sustabdyti, vairuotoja stabdymui turėjo sureaguoti, automobilio priekiui esant 7,5 m iki jau užfiksuotos padėties. 8 pav. ir 9 pav. juodas siluetas - tikėtina automobilio padėtis partrenkimo metu, pilkas siluetas - sustojusio automobilio. Vairuotojos parodymai iš techninės pusės nesuderinami su objektyviais duomenimis. Ji sureagavo stabdymui dar automobiliui neprivažiavus 4,5 m. iki partrenkimo vietos. Ji pastebėjo dviratininką anksčiau, kadangi stabdė automobilį ir tam reikėjo 7,5 metro. Vairuotojas turi stebėti visą kelio situaciją ir jo žvilgsnis turi būti nukreiptas pagal automobilio judėjimo kryptį. Jeigu vairuotojas periferiniu regėjimu pastebi šone judantį objektą, tai dar reikia pasukti galvą. Sukioti galvą į dešinę ir į kairę be reikalo yra nepriimtina. 20 km/h greitis gali būti saugus, jeigu tuo metu nėra link perėjos artėjančių pėsčiųjų ar dviratininkų. Kita vertus, dviratininkas irgi privalėjo sustoti prieš kirsdamas važiuojamąją dalį. Visais atvejais jis privalėjo sustoti.

III. Įrodymų vertinimas ir nusikalstamos veikos kvalifikavimas

20. Pagal BK 281 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. Pripažįstant asmenį kaltu pagal šį baudžiamąjį įstatymą, būtina nustatyti aptariamos nusikalstamos veikos objektyviųjų požymių visumą: veiką (kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles pažeidžiantys veiksmai ar neveikimas), padarinius (eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata) ir priežastinį ryšį tarp veikos ir padarinių. Taigi baudžiamoji atsakomybė pagal BK 281 straipsnį kyla tik už tuos minėtų taisyklių pažeidimus, kurie susieti priežastiniu ryšiu su šio straipsnio atitinkamose dalyse nustatytais padariniais. Eismo dalyvio veika, kuria pažeidžiamos KET, eismo įvykio priežastis yra tada, kai, analogiškoje situacijoje šiam eismo dalyviui laikantis KET reikalavimų, eismo įvykis nebūtų įvykęs (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 26 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-26-648/2019).

21. Kelių eismo taisyklių 158 punkte numatyta, kad sukdamas sankryžoje į kairę arba į dešinę, vairuotojas privalo duoti kelią eismo dalyviams (dviračių vairuotojams ir kitiems), kertantiems važiuojamosios dalies, į kurią jis suka, eismo juostas. Sukdamas į kelią su viena eismo juosta kiekviena kryptimi, vairuotojas privalo duoti kelią eismo dalyviams (dviračių vairuotojams ir kitiems), kertantiems bet kurią važiuojamosios dalies, į kurią jis suka, eismo juostą.

22. Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų visumą daro išvadą, kad kaltinamoji D. J., kaltinime nurodytu metu ir vietoje, pažeidė Kelių eismo taisyklių 158 punkto reikalavimus, t. y. sukdama sankryžoje į dešinę, privalėdama duoti kelią eismo dalyviams, kertantiems važiuojamosios dalies, į kurią ji suka, eismo juostas, nedavė kelio per sankryžą dviračių pervaža važiavusiam dviračiui, kurį vairavo K. R., ir su juo susidūrė, dėl to įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta K. R. sveikata.

23. 2024 m. spalio 10 d. Kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolu, planu, schema, fotonuotraukomis, kaltinamosios D. J., nukentėjusiojo K. R. parodymais, liudytojo A. M. parodymais, tarnybiniais pranešimais ir kitais pirmiau aptartais bylos įrodymais nustatyta kad: 2024 m. spalio 2 d., apie 10.02 val., (duomenys neskelbtini), šviesoforu nereguliuojamoje perėjoje įvyko eismo įvykis, kurio metu automobilis „Audi A3“, vairuojamas kaltinamosios D. J., iš (duomenys neskelbtini) gatvės suko į dešinę – į (duomenys neskelbtini) gatvę, o tuo pačiu metu, iš dviračių tako į (duomenys neskelbtini) gatvės važiuojamąją dalį – dviračių pervažą, dviračiu važiavo nukentėjusysis K. R. ir automobilis „Audi A3“, vairuojamas kaltinamosios D. J., priekine dalimi partrenkė šia dviračių pervažą važiavusį dviratininką K. R.. Iš Lietuvos teismo ekspertizės centro 2025 m. vasario 13 d. specialisto išvados Nr. 11-2906 (24) (toliau ir Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvada) matyti, kad tikėtinas toks aptariamo eismo įvykio mechanizmas: automobilis „Audi A3“, vairuojamas D. J., važiuodamas apie 20 km/h greičiu, iš (duomenys neskelbtini) gatvės suko į dešinę – į (duomenys neskelbtini) gatvę; automobilio dešinės pusės priekiniam ratui būnant apie 2,0 m atstumu nuo dešinio važiuojamosios dalies krašto, į automobilio „Audi A3“ priekinę dalį, atsitrenkė iš dviračių tako į važiuojamąją dalį įvažiavęs dviratis, kurį vairavo K. R.; automobilio „Audi A3“ vairuotojos D. J. veiksmai, - sukdama į dešinę, nedavė kelio per sankryžą dviračių pervaža dviračiu važiavusiam K. R. ir dėl to jį partrenkė, – techniniu požiūrių buvo pagrindinė sąlyga šio eismo įvykio kilimui (1 t., b. l. 65-70). Teismui nekyla abejonių dėl to, kad nagrinėjamoje situacijoje kaltinamoji D. J. pažeidė KET 158 punkto reikalavimus, t. y. sukdama sankryžoje į dešinę, privalėdama duoti kelią eismo dalyviams, kertantiems važiuojamosios dalies, į kurią ji suka, eismo juostas, ji nedavė kelio per sankryžą dviračių pervaža važiavusiam dviračiui, ir su juo susidūrė dėl to įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta K. R. sveikata. Tai, kad eismo įvykio metu kilo padariniai – buvo nesunkiai sutrikdyta nukentėjusiojo K. R. sveikata, patvirtina bylos įrodymų visuma: nukentėjusiojo K. R. parodymai, tarnybiniuose pranešimuose, medicininiuose dokumentuose fiksuoti duomenys apie K. R. sužalojimus, sveikatos būklę, nusiskundimus, Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus specialisto išvada Nr. G 1152/2024(05) (toliau ir VTMT PS specialisto išvada), iš kurios matyti, kad K. R. nustatytas krūtininio XI-o slankstelio kūno lūžis, padaryta kietu buku daiktu(paviršiumi), 1 trauminiu poveikiu, galimai nurodytomis įvykio aplinkybėmis ir laiku, t. y. iki pateikimo į gydymo įstaigą 2024-10-02, 07:35; nustatytas krūtininio XI-o slankstelio kūno lūžis sutrikdo sveikatą ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui ir kvalifikuojamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu (1 t., b. l. 77-78). Teismo posėdžio metu apklausta specialistė J. Ž., šią išvadą tvirtino, byloje prieštaravimų jai nenustatyta.

25. KET 59 punkte numatyta, kad dviračio vairuotojas, artėdamas prie vietos, kur reikia kirsti važiuojamąją dalį, visais atvejais privalo sumažinti važiavimo greitį ir gali tęsti judėjimą tik įsitikinęs, kad važiuoti saugu.

26. Teismas, ištyręs bylos įrodymų visumą, daro išvadą, kad nagrinėjamo įvykio metu nukentėjusysis K. R. pažeidė aptarto KET 59 punkto reikalavimus. Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvadoje nurodyta, jog dviračio vairuotojas K. R. buvusioje kelio eismo situacijoje, prieš kirsdamas (duomenys neskelbtini) gatvę, visais atvejais privalėjo sulėtinti greitį arba net sustoti ir kirsti (duomenys neskelbtini) gatvės važiuojamąją dalį kai tai daryti yra saugu, t. y. kai automobilio „Audi A3“ vairuotoja duoda jam kelią; K. R. veiksmai, – dviračių taku įvažiavo į (duomenys neskelbtini) gatvės važiuojamąją dalį, kuomet iš (duomenys neskelbtini) gatvės į (duomenys neskelbtini) gatvę – į dešinę sukančio automobilio „Audi A3“ vairuotoja nedavė jam kelio ir atsitrenkė į automobilio priekinę dalį, – techniniu požiūriu turėjo priežastinį ryšį su šio eismo įvykio kilimu; dviračio vairuotojas K. R., sulėtinęs greitį ar net sustojęs prieš (duomenys neskelbtini) gatvės važiuojamąją dalį ir tęsdamas toliau judėjimą tik tuomet, kai automobilio „Audi A3“ vairuotoja duoda jam kelią, dviračio būtų išvengęs buvusio pobūdžio eismo įvykio kilimo (1 t., b. l. 65-70). Teismo posėdžio metu apklaustas specialistas L. A. šią savo išvadą palaikė, teismas, sugretinęs ją su kitais bylos įrodymais, nenustatė jokio pagrindo ja abejoti. Šiuo atveju nukentėjusysis K. R., iš dviračių tako dviračiu įvažiuodamas į važiuojamąją dalį, kurioje juda transporto priemonės – padidinto pavojaus šaltiniai, atsižvelgiant ir į sankryžos, kurioje įvyko nagrinėjamas eismo įvykis, ypatumus – į važiuojamąją dalį (dviračių pervažą) įvažiuojama iš dviračių tako vingio, neabejotinai turėjo įsitikinti, kad tai daryti yra saugu, privalėjo sulėtinti greitį arba net sustoti, tačiau to nepadarė, buvo neatidus ir nerūpestingas įvažiuodamas į dviračių pervažą kai automobilis „Audi A3“ judėjo, nebuvo sustojęs. Kaip nukentėjusysis parodė teismo posėdžio metu, jis automobilio „Audi A3“ apskritai net nepastebėjo, nors tam nebuvo jokių objektyvių kliūčių – sankryža buvo prieš jį, kelio matomumo neužstojo visiškai jokie objektai, buvo dienos šviesa, nelijo, automobilio „Audi A3“ vairuotoja, sukdama į dešinę, rodė posūkio signalą, važiavo nedideliu, apie 20 km/h, greičiu. Tai patvirtina nukentėjusiojo neatidumą. Taigi, teismas daro išvadą, kad pirmiau aptarti nukentėjusiojo K. R. veiksmai turėjo priežastinį ryšį su eismo įvykio kilimu.

27. Įvertinus abiejų KET taisykles pažeidusių eismo dalyvių veiksmus, konstatuojama, kad kaltinamosios D. J. veiksmai – važiuodama automobiliu „Audi A3“ (duomenys neskelbtini) gatve ir sukdama sankryžoje į dešinę – į (duomenys neskelbtini) gatvę, privalėdama duoti kelią eismo dalyviams, kertantiems važiuojamosios dalies, į kurią ji suka, eismo juostas, nedavė kelio per sankryžą dviračių pervaža (duomenys neskelbtini) gatvėje važiavusiam dviračiui, kurį vairavo K. R., ir su juo susidūrė, techniniu požiūriu buvo nepriimtini ir buvo pagrindinė šio eismo įvykio kilimo sąlyga. Teismas laiko įrodyta, kad egzistuoja tiesioginis priežastinis ryšys tarp kaltinamosios D. J. veikos ir kilusių padarinių – K. R. sužalojimo.

28. Visų pirma teismas pažymi, kad įvykio vietoje kelio ženklinimas buvo aiškiai matomas ir kaltinamajai D. J. neturėjo kelti jokių abejonių. Kaltinamoji, sankryžoje sukdama į dešinę, turėjo aiškiai matyti iškiliąją pėsčiųjų perėją su dviračiu taku, kelio ženklinimą: KET 1.12 punkte numatytą iš trikampių sudarytą liniją, kuri rodo vietą, kur vairuotojas privalo duoti kelią kertamuoju ar prisijungiančiuoju keliu važiuojančioms transporto priemonėms; KET 1.14. punkte numatytą dviračių pervažą – dvi lygiagrečias linijas, sudarytas iš kvadratų, centras nudažytas raudonai, kurios žymi vietą, kur dviračių takas, dviračių juosta kerta važiuojamąją dalį; 1.25 punkte numatytus šachmatų tvarka išdėstytus langelius, kurie žymi greičio mažinimo priemones, įrengtas važiuojamojoje dalyje; KET 1.13.1. pėsčiųjų perėją „Zebras“. Byloje esantys duomenys apie įvykio vietą patvirtina, kad sankryža buvo gerai matoma, nebuvo jokių vaizdą ir matomumą apsunkinančių objektų, buvo dienos šviesa, nelijo. Nukentėjusysis K. R. įvykio vietoje taip pat turėjo būti aiškiai matomas: jis vilkėjo specialiais oranžinės spalvos darbo drabužiais, kurie yra su šviesą atspindinčiais elementais, ant dviračio buvo įrengti šviesą atspindintys atšvaitai bei šviečiantys žibintai. Taigi, visi aptarti duomenys rodo, kad iš dviračio tako į dviračių pervažą dviračiu važiuojantis nukentėjusysis K. R. kaltinamajai D. J. nebuvo netikėta kliūtis, kurios ji negalėjo numatyti, pamatyti, atvirkščiai, tokioje situacijoje, vairuodama padidinto pavojaus šaltinį, sankryžoje sukdama į dešinę ir turėdama laikytis KET 158 punkto reikalavimų, priešais matydama dviračių taką bei minėtą kelio ženklinimą, kaltinamoji privalėjo būti itin atidi ir rūpestinga, be kita ko, įvertinti ir dviračio judėjimo pobūdį, kuris skiriasi nuo pėsčiojo. Vertintina ir tai, kad liudytojas A. M. parodymų patikrinimo vietoje metu parodė, kad kai jis pastebėjo dviratininką, automobilio „Audi A3“ priekiniai ratai buvo (duomenys neskelbtini) gatvėje, prie šachmatais išdėstytos išdėstytų langelių pirmos linijos, t. y. dar prieš dviračių pervažą, o tuo metu dviratis buvo prie dviračių take esančios baltos spalvos rodyklės (pamatavus atstumą nuo dviračių pervažos pradžios iki nurodytos vietos dviračių take, nustatyta, kad yra 1 metras). Kaltinamoji parodė, kad automobilį pradėjo stabdyti tik tada, kai pajuto kontaktą su dviračiu. Iš Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvados matyti, kad automobilis „Audi A3“ stabdė bei pilnai sustojo dviračių pervažoje, 2,0 metrų atstumu nuo dešiniojo važiuojamosios dalies krašto; buvusioje kelio eismo situacijoje automobilio „Audi A3“ vairuotoja, sankryžoje sukant į dešinę ir artėdama prie dviračių pervažos bei duodama kelią dviračių taku iš dešinės į važiuojamąją dalį įvažiuojančiam dviratininkui, turėjo techninę galimybę išvengti susidūrimo. Bylos įrodymų visuma – eismo įvykio vietos planu, fotonuotraukomis, Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvada ir kt. nustatyta, kad automobilio ir dviračio kontaktas įvyko automobilio priekine dalimi, t. y. dviratis priekinio rato kaire puse atsitrenkė į automobilio priekinį kampą, automobilio priekiniai daliai būnant dviračių pervažos ribose ir priekiniam dešinės pusės ratui apie 2,0 m atstumu nuo dešiniojo važiuojamosios dalies krašto. Specialistas L. A. teismo posėdžio metu paaiškino, kad įvertino visus užfiksuotus automobilio bei dviračio apgadinimus ir nustatė, kad dviratis atsitrenkė į automobilio dešinės pusės priekinį kampą, o įlenktas ir įbrėžtas automobilio dešinės pusės priekinis sparnas ir durelės galėjo atsirasti, kai dviratis po pirminio kontakto projektavosi į automobilio dešinį šoną, automobiliui judant į priekį dviratis buvo pasuktas ir jis antriniu smūgiu galėjo atsitrenkti į dureles. Tai, kad dviratis atsitrenkė į automobilio priekinę dalį nurodė ir tiesiogiai įvykį matęs liudytojas A. M.. Nors kaltinamoji nurodė, kad iki susidūrimo dviratininkas labai greitai važiavo, tačiau visų pirma, nėra aišku, kuo remdamasi ji taip teigia. Pati kaltinamoji parodė, kad iki susidūrimo ji važiuojančio dviratininko iš viso nematė. Liudytojas A. M. parodė, kad dviračių tako palei upę ((duomenys neskelbtini) gatvę) jis nestebėjo, važiuojančio dviratininko nematė, jį pastebėjo tik prieš pat susidūrimą. Nukentėjusysis K. R. parodė, kad prieš įvažiuodamas į dviračių pervažą, dar prieš vingį, jis pristabdė, buvo palinkęs į priekį, riedėjo, sustojęs nebuvo, važiavo negreitai. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kurie leistų nustatyti, koks buvo dviratininko greitis iki susidūrimo. Byloje nenustatyta, kad nukentėjusysis K. R. būtų atlikęs kokius nors netikėtus, pavojingus veiksmus, kurie būtų sutrukdę kaltinamajai D. J. pastebėti dviratininką ir laiku sustabdyti vairuojamą transporto priemonę. Taigi, D. J., sukdama į dešinę, nesilaikė KET 158 punkto reikalavimų, turėdama galimybę matyti dviratininką, tęsė judėjimą toliau ir nedavė kelio tuo metu dviračių pervaža važiuojančiam dviratininkui. Nors kaltinamoji stabdė automobilį, bet jos stabdymas buvo pavėluotas (ji turėjo sustoti iki dviračių pervažos), o galiausiai sustojęs jau automobilis pilnai dengė dviračių taką ir sudarė kliūtį dviratininkui. Jos veiksmai buvo pagrindinė sąlyga eismo įvykiui kilti.

29. Kaltinamoji į bylą pateikė UAB „Impulsana“ konsultacinę išvadą Nr. MV 2025-63, kurią teismo posėdžio metu tvirtino ją pateikęs specialistas V. M.. Iš šios išvados matyti, kad joje nurodoma, jog eismo įvykio kilimo pagrindine priežastimi techniniu požiūriu laikytini nepriimtini dviratininko K. R. veiksmai; automobilio „Audi A3“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojos D. J. veiksmai techniniu požiūriu laikytini kaip turėję priežastinį ryšį su eismo įvykio kilimu, tačiau tik sąryšyje su dviratininko nepriimtinais veiksmais, nes nėra pagrindo teigti, jog ši vairuotoja turėjo techninę galimybę pastebėjus artėjantį link dviračių pervažos dviratininką, sustabdyti vairuojamą automobilį iki šios pervažos artimesnės ribos (2 t., b. l.134-139). Tačiau teismas šia konsultacine išvada nesivadovauja. Ši išvada yra paremta prielaidomis – pateikiami paskaičiavimai apie standartinį / vidutinį / galimą ir pan. dviratininko greitį, galimas jo padėtis, judėjimo trajektorijas, kuriais ir grindžiamos pateikiamos išvados, nors byloje nenustatyta, koks buvo dviratininko greitis iki susidūrimo, jokių objektyvių duomenų, kurie leistų tai nustatyti, byloje nėra. Be to, teismui nekyla abejonių, kad nagrinėjamoje įvykio situacijoje, įvertinus pirmiau aptartus duomenis apie įvykio vietą, sankryžos ženklinimą, dviračio tako ir sankryžos matomumą, eismo sąlygas, dviračio vairuotojo aprangą, jo veiksmus bei kt. (šio nuosprendžio 28 punktas), D. J., sukdama sankryžoje į dešinę, neabejotinai turėjo stebėti visą kelio situaciją ir jokių kliūčių pastebėti dviračiu taku atvažiuojantį dviratininką bei laiku sustabdyti savo transporto priemonę jai nebuvo.

30. Teismas daro išvadą, kad kaltinamoji D. J., kaltinime nurodytu metu ir vietoje, dėl nusikalstamo nerūpestingumo pažeidė Kelių eismo taisyklių 158 punkto reikalavimus – sukdama sankryžoje į dešinę, privalėdama duoti kelią eismo dalyviams, kertantiems važiuojamosios dalies, į kurią ji suka, eismo juostas, nedavė kelio per sankryžą dviračių pervaža važiavusiam dviračiui, kurį vairavo K. R., ir su juo susidūrė, dėl to įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta K. R. sveikata. Kaltinamosios D. J. veiksmai kvalifikuojami pagal BK 281 straipsnio 1 dalį, jos kaltė įrodyta.

V. Bausmės skyrimo motyvai

31. Už BK 281 straipsnio 1 dalyje (įstatymo redakcija, galiojanti nuo 2025 m. vasario 1 d.) numatyto nusikaltimo padarymą baudžiama viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

32. Kaltinamosios D. J. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nėra.

33. Teismas, skirdamas kaltinamajai bausmę, vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnio 2 dalyje, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos stadiją, kaltinamosios asmenybę, į atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (jų nebuvimą). Be to, teismas, skirdamas bausmę atsižvelgia ir į BK 41 straipsnio 2 dalyje numatytą bausmės paskirtį, vertina, ar parinkta bausmės rūšis ir nustatytas jos dydis bus pakankamai efektyvūs, siekiant asmenį sulaikyti nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, ar tokiu būdu asmuo bus pakankamai nubaustas, ar jam bus atimta, ar apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas.

34. Kaltinamoji D. J. padarė vieną neatsargų nusikaltimą kelių transporto eismo saugumui, KET taisykles pažeidė dėl nusikalstamo nerūpestingumo, veika baigta, įvykio metu nesunkiai sutrikdyta nukentėjusiojo sveikata. Kaltinamoji neteista, nebausta administracine tvarka, duomenų, kad būtų įrašyta į Psichikos sveikatos centro bei Priklausomybės ligų įskaitas, nėra, ji išsiskyrusi, nepilnamečių vaikų neturi, dirbanti, savo kaltę pripažino iš dalies. Esant visoms šioms aplinkybėms, yra pagrindo manyti, jog BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajai už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus sankcijoje numatytą bausmę – baudą, kurios dydis neženkliai didesnis nei įstatyme (BK 47 straipsnio 3 dalies 5 punktas) numatytas minimalus – 40 MGL (2 000 Eur).

VI. Kiti bylos klausimai

35. Kaltinamajai paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikintina.

36. BPK 105 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad priimdamas nuosprendį teismas turi teisę nuspręsti išieškoti iš nuteistojo proceso išlaidas, išskyrus išlaidas, skirtas mokėti vertėjui. Remiantis BPK 106 straipsnio 2 dalimi teismas, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris byloje dalyvavo kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

37. Nukentėjusiojo atstovas prašė priteisti nukentėjusiajam iš kaltinamosios bylinėjimo išlaidas bei pateikė mokėjimo pavedimą už teisines paslaugas, kuris patvirtina, kad K. R. už atstovavimą ir kitas teisines paslaugas sumokėjo 500,00 Eur (2 t., b. l. 127). Teismas, atsižvelgdamas į nukentėjusiajam teiktų teisinių paslaugų apimtį, kaltinamosios turtinę padėtį, į nukentėjusiosios patirtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti, kurią prašoma priteisti iš kaltinamojo, sumą, sprendžia, kad atstovavimo išlaidos yra pagrįstos, todėl iš kaltinamosios priteistina 500,00 Eur (penki šimtai eurų, 00 ct) atstovavimo išlaidų nukentėjusiajam K. R. (BPK 103 straipsnio 6 dalis).

38. Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: kompaktiniai diskai su tyrimų duomenimis, BPC garso įrašas, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktini saugoti prie bylos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304–308 straipsniu, 313 straipsniu,

nusprendžia:

D. J. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalyje (įstatymo redakcija, galiojanti nuo 2025 m. vasario 1 d.) ir jai paskirti 40 MGL (2 000 eurų) dydžio baudą.

Išaiškinti D. J., kad paskirtą baudą ji privalo sumokėti per 8 (aštuonis) mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, į vieną iš pasirinktų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų (pavyzdžiui, (duomenys neskelbtini), esančią AB SEB banke, (duomenys neskelbtini), esančią „Swedbank“, AB, (duomenys neskelbtini), esančią UAB Medicinos banke), mokėjimo pavedime nurodant įmokos kodą – 6801, arba įmokų surinkimo paslaugas teikiančiose įstaigose bei jų ar jų tarpininkų padaliniuose, nurodytuose Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos tinklalapyje (pavyzdžiui, AB „Lietuvos paštas“ pašto skyriuose, SOLLO, UAB tarpininko MAXIMA LT, UAB kasose, UAB „Perlo paslaugos“ terminaluose), o dokumentus, patvirtinančius baudos sumokėjimą, pristatyti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų raštinei.

D. J. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

Nukentėjusiojo K. R. išlaidas advokato paslaugoms apmokėti pripažinti proceso išlaidomis ir priteisti iš kaltinamosios D. J. 500,00 Eur (penkis šimtus eurų, 00 ct) nukentėjusiojo K. R. naudai.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: kompaktinius diskus su tyrimų duomenimis, BPC garso įrašu, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti prie bylos.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmus.