Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamasis įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Julita Dabulskytė - Raizgienė, supaprastinto proceso tvarka išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje J. A., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, gyv. (duomenys neskelbtini), išsituokusi, aukštojo išsilavinimo, dirbanti (duomenys neskelbtini), neteista,

kaltinama nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalyje, padarymu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. A. 2018 m. kovo 8 d., apie 15.10 val., Medeinos g. 8A, Vilniuje, pažeisdama Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „VW Polo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kai jos kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (kraujyje rasta 1,99 promilės etilo alkoholio). Šiais veiksmais J. A. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamosios J. A. kaltė padarius jai inkriminuojamą nusikalstamą veiką įrodyta byloje surinktų faktinių duomenų visuma.

Apklausiama kaltinamoji J. A. pilnai pripažino savo kaltę ir parodė 2018-03-08 turėjusi laisvadienį, tad apie 12.00 val., susitiko su draugėmis kavinėje, esančioje „Rimi“ parduotuvėje Vilniuje, Medeinos g. Ši parduotuvė yra tiesiai priešais jos namus, pusės kilometro atstumu. Į kavinę J. A. atvažiavo nuosavu automobiliu „VW Polo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Laikotarpiu nuo 12 iki 14 val., ji išgėrė 3 bokalus stipraus 0,5 l talpos alaus. Apie 14.00 val. nuėjo link savo automobilio, kuris stovėjo prie parduotuvės esančioje stovėjimo aikštelėje. Kodėl ji atsisėdo prie vairo, nežino. Ji tiesiog norėjo pavažiuoti porą šimtų metrų ir įsukti į savo namo kiemą. Spėjo pavažiuoti apie 10-20 m, kai išgirdo policijos sireną, po ko sustojo. Prie vairuotojos priėjo pareigūnas ir paprašė pateikti dokumentus, taip pat ir draudimą. Tuo metu J. A. pastebėjo, kad automobilio draudimas pasibaigęs. Po to pareigūnas davė papūsti į alkotesterį, ji pripūtė 1,99 promiles, vėliau pridavė kraują. J. A. nurodo, jog labai gailisi dėl savo poelgio, pati sau negali atleisti, prašo skirti švelniausią nuobaudą, nes viena augina 14 metų vaiką, turintį Aspergerio ir Turetto sindromus (autizmas) (b. l. 31).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas S. T. (Vilniaus apskrities VPK Patrulių rinktinės 1 kuopos 2 būrio vyr. patrulis) parodė, kad 2018-03-08, dirbdamas kartu su Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Patrulinės rinktinės 1 kuopos 2 būrio vyriausiuoju patruliu A. Š. ir Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Patrulinės rinktinės 1 kuopos 2 būrio inspektoriumi V. K., apie 15.00 val., iš VPK OVS gavo pranešimą, kad Medeinos g. 8 stovi automobilis „VW Polo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vairuotojas yra galimai neblaivus ir ruošiasi važiuoti. Nuvykus nurodytu adresu, pareigūnai pastebėjo automobilį „VW Polo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris jiems privažiavus staiga pajudėjo iš vietos. Panaudojus garso ir šviesos signalus, apie 15.10 val. minėtas automobilis buvo sustabdytas Medeinos g. 8A. Priėjus prie minėto automobilio, nustatyta, jog jį vairuoja J. A. Bendraujant su J. A., jai iš burnos sklido alkoholio kvapas, paklausius, ar ji šiandien vartojo alkoholinius gėrimus, moteris atsakė neigiamai. J. A. buvo patikrinta alkotesteriu, jai buvo nustatytas 1,99 promilių girtumas. J. A. buvo nuvežta į Priklausomybės ligų centrą atlikti medicininę apžiūrą. Patikrinus per VRM CDB paaiškėjo, kad automobilis „VW Polo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) yra nedraustas civilinės atsakomybės draudimu (b. l. 21). Vilniaus apskrities VPK Patrulių rinktinės 1 kuopos 2 būrio vyr. patrulio S. T. 2018-03-08 tarnybiniame pranešime nurodytos iš esmės analogiškos aplinkybės (b. l. 6).

Alkotesterio išrašo duomenimis, 2018-03-08, 15.26 val., J. A. buvo nustatytas 1,99 promilių (be paklaidos) girtumas (b. l. 23).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos 2018-03-09 specialisto išvadoje Nr. T-A 2377/2018(01), nurodyta, kad J. A. kraujyje nustatyta mažiausiai 1,99 promilės etilo alkoholio koncentracija (b. l. 26).

VŠĮ „Emprekis“ išraše nurodyta, jog lengvojo automobilio „VW Polo 1.4 TDI“ (kėbulo tipas – hečbekas, kuras – dyzelinas, variklio darbinis tūris – 1 422 cm³, variklio galia – 51 kW, gamybos metai - 2007) kaina yra 2 720 eurų (b. l. 13).

VĮ „Regitra“ duomenimis, automobilis „VW Polo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso kaltinamajai J. A. (b. l. 14).

Į bylą pateiktos 6 automobilio „VW Polo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) fotonuotraukos (b. l. 11, 12).

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 5 skyriaus 2018-03-12 nutarimu skirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas į J. A. priklausantį automobilį „VW Polo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apribojimo terminas nustatytas nuo 2018-03-08 iki 2018-09-08 (b. l. 16, 18, 19).

Teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, daro išvadą, kad J. A. kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 287 straipsnio 7 dalyje, visiškai įrodyta. Pažymėtina, jog pagal BK 281 straipsnio 7 dalį atsako tas, kas vairavo kelių transporto priemonę arba mokė praktinio vairavimo būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio. Kaltinamoji J. A. savo kaltę pripažino, jo kaltę taip pat įrodo liudytojo S. T. parodymai, tarnybinis pranešimas, alkotesterio rodmenys, specialisto išvada, kita bylos medžiaga. Minėtais duomenimis, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, nustatyta, kad J. A. vairavo automobilį „VW Polo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kai jos kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (kraujyje rasta 1,99 promilės etilo alkoholio). Kaltinamosios J. A. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281 straipsnio 7 dalį.

Kaltinamosios J. A. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad ji prisipažino ir gailisi padariusi nusikalstamą veiką (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Kaltinamosios J. A. atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustato.

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas, vairuotojui nustatytą vidutinį girtumą – transporto priemonės vairavimas tokios būklės kelia didelį pavojų transporto eismo saugumui, kitų žmonių sveikatai ir gyvybei. Atsižvelgtina ir į kaltinamosios atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino padariusi nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąją: J. A. praeityje neteista (b. l. 36), administracine tvarka bausta (b. l. 37), dirbanti (b. l. 38), duomenų apie gydymą psichikos sveikatos įstaigose, Vilniaus priklausomybės ligų centre byloje valstybinis kaltintojas nepateikė.

Teismas, atsižvelgdamas į bylos duomenis ir esant visiems Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnio 1 dalies pagrindams, daro išvadą, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą. J. A. sutinka su tuo, kad procesas šioje baudžiamojoje byloje būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, taip pat sutinka su prokuroro siūloma bausme bei jos dydžiu, tačiau paskirtą baudą prašo leisti sumokėti dalimis per vienerius metus, o teisių atėmimo laikotarpį sumažinti iki 1 metų (b. l. 41, 42). Pažymėtina, jog įstatymai nenumato galimybės išdėstyti kaltinamajai paskirtos baudos mokėjimą dalimis, tačiau jai nustatytinas ženkliai ilgesnis, nei įstatymo numatytas laikas, baudai savanoriškai sumokėti.

Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes (kaltinamosios atsakomybę lengvinančią aplinkybę bei sunkinančių aplinkybių nebuvimą, į tai, kad kaltinamoji praeityje neteista), teismas daro išvadą, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskiriant kaltinamajai BK 281 straipsnio 7 dalies sankcijoje numatytą švelniausią bausmės rūšį - baudą, jos dydį nustatant artimą minimaliam šios bausmės rūšies dydžiui. Byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamoji J. A. pilnai prisipažino padariusi nusikalstamą veiką, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir jai paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Kaltinamoji J. A. nusikalstamą veiką padarė naudodamasi specialia teise vairuoti transporto priemonę. Pagal susiformavusią teismų praktiką uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, jog kaltininkas sistemingai pažeidinėja kelių eismo taisykles, BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padaro šiurkščiai, sąmoningai pažeisdamas KET ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kitų psichiką veikiančių medžiagų. Nagrinėjamu atveju kaltinamoji vairavo transporto priemonę miesto teritorijoje, būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kai jos kraujyje rasta 1,99 promilių etilo alkoholio, vairuoti neblaivi nusprendė vos išėjusi iš kavinės, kur suvartojo tris bokalus stipraus alaus, nekreipdama dėmesio į tai, jog yra apsvaigusi nuo alkoholio ir vairuodama kelia pavojų tiek sau, tiek aplinkiniams. Tokios aplinkybės rodo didelį kaltinamosios neatsakingumą, atsainų požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles. Šie J. A. veiksmai neabejotinai kėlė realų pavojų tiek jos pačios, tiek ir kitų eismo dalyvių saugumui. Pažymėtina, jog skiriant uždraudimą vairuoti transporto priemonę asmeniui, padariusiam BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą, ir nustatant jos terminą, svarbu įvertinti ir prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kaltininkui toliau pažeidinėti Kelių eismo taisykles ir sukelti nusikalstamus padarinius. Įvertinus šias aplinkybes, kaltinamajai skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 2 (dvejų) metų terminui (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 68 straipsnis). Nors kaltinamoji prašė paskirti trumpesnį teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, tačiau teismas nemano esant pagrindą tokį kaltinamosios prašymą patenkinti. Tiek paskiriant specialios teisės atėmimą, tiek ir nustatant jo trukmę, įvertinamos visos reikšmingos bylos aplinkybės, apibūdinančios J. A. padaryto Kelių eismo taisyklių pažeidimo pavojingumą bei jos asmenybę. Bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad J. A. padarė vieną šiurkščiausių ir pavojingiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų, dėl ko jos veiksmai ir buvo kvalifikuoti ne pagal atitinkamas Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso, bet pagal BK nuostatas. Pažymėtina, jog neteisėti J. A. veiksmai kėlė didelį pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir kitų eismo dalyvių bei pačios kaltininkės sveikatai ar net gyvybei, tačiau, nepaisant šių aplinkybių, J. A. sąmoningai nusprendė vairuoti būdama apsvaigimo būsenos. Apklausiama kaltinamoji nurodė, jog įvykio dieną savo automobiliu vyko į kavinę, kurioje su draugėmis vartojo alkoholį. Nors nurodė gyvenanti netoli kavinės, tačiau vis tiek lengvabūdiškai nutarė namo grįžti ne pėsčiomis, bet savo automobiliu. Negalima nepaminėti ir to, jog kaltinamoji praeityje yra administracine tvarka bausta už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, 2018-03-08 vairavo ne tik neblaivi, bet ir neapdraudusi automobilio privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, kas neleidžia kaltinamosios charakterizuoti kaip išskirtinai pavyzdingos vairuotojos. Beje, vienas iš jos ankstesnių nusižengimų buvo padarytas prieš kelias iki nagrinėjamo nusikaltimo (2018 m. kovo 2 d.), t. y. pastaroji jau tada vairavo transporto priemonę, neapdraustą privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, todėl kaltinamosios teiginiai neva ji tik sustabdyta pareigūnų pastebėjo, kad draudimas yra pasibaigęs, laikytini aiškiai nepagrįstais. Kaltinamoji nurodė turinti keturiolikos metų neįgalų vaiką, tačiau net ir ši aplinkybė kaltinamosios nesulaikė nuo itin neatsakingo elgesio. Nagrinėjamu atveju teismas įvertinęs padarytos veikos pobūdį, aplinkybės, kaltinamosios asmenybę, laiko, jog kaltinamai skirtinas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 2 (dvejų) metų terminui atitinka proporcingumo bei teisingumo kriterijus.

Turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas, o kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 straipsnis). Nagrinėjamu atveju transporto priemonė – automobilis „VW Polo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso kaltinamajai, todėl šis automobilis konfiskuotinas. Netaikyti turto konfiskavimo teismas neturi pagrindo, kadangi siekiant tinkamo įstatymo leidėjo suformuotų tikslų įgyvendinimo, kriminalizavus vairavimą esant neblaiviam, kai nustatytas vidutinis ar sunkus neblaivumo laipsnis, t. y. daugiau kaip 1,5 promilės, baudžiamąją atsakomybę už šią veiką įtvirtinant BK 281 straipsnio 7 dalyje, automobilio konfiskavimas yra ne tik galimas, bet ir būtinas (pvz., Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiai baudžiamosiose bylose Nr. 1A-385-211/2017, Nr. 1A-242-870/2017).

Atsižvelgiant į tai, kad automobilis „VW Polo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) teismo įsakymui įsiteisėjus, konfiskuotinas, Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 5 skyriaus 2018-03-12 nutarimas skirti laikiną nuosavybės teisės apribojimą į J. A. automobilį „VW Polo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), taikytinas iki šio baudžiamojo įsakymo įvykdymo turto konfiskavimo dalyje dienos (b. l. 16).

J. A. paskirta kardomoji priemonė – dokumentų (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimas, paliktinas iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, vairuotojo pažymėjimas perduotinas VĮ „Regitra“ (b. l. 32).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

J. A. pripažinti kalta, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalyje, ir paskirti jai 60 MGL (3 000 eurų) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti 1/3 dalimi ir J. A. paskirti 40 MGL (2 000 eurų) dydžio baudą.

Nustatyti 9 mėnesių terminą nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos baudai savanoriškai sumokėti.

Paskirti J. A. baudžiamojo poveikio priemonę, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnyje, ir uždrausti jai naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones 2 (dvejiems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio nuostatomis, konfiskuoti automobilį „VW Polo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini).

Laikiną nuosavybės teisės apribojimą automobiliui „VW Polo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), palikti iki teismo baudžiamojo įsakymo įvykdymo turto konfiskavimo dalyje dienos.

J. A. paskirtą kardomąją priemonę – dokumentų (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimą, palikti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, vairuotojo pažymėjimą, esantį voke prie baudžiamosios bylos, perduoti VĮ „Regitra“.

1. Teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bauda per nustatytą terminą turi būti sumokėta į Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. LT 24 7300 0101 1239 4300, esančią banke „Swedbank“, AB, įmokos kodas 6801. Įmokos kvitą (-us) būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismo (Laisvės pr. 79A, Vilnius) Dokumentų priėmimo skyrių. Nurodytu terminu nesumokėta bauda bus išieškota priverstinai. Jeigu asmuo neturi lėšų sumokėti teismo paskirtą baudą, teismas nuteistojo sutikimu šią bausmę gali pakeisti viešaisiais darbais. Jeigu asmuo vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti, teismas gali pakeisti baudą areštu.

2. Nesutikdama su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, ji turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą, reikalaudami surengti bylos nagrinėjimą teisme.

3. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgys teisinės galios.

4. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir gali paskirti naują bausmę.

5. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo gavimo dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

6. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.