- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-05-08
- Bylos Nr.
- 2S-456-440/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-47-3-00171-2017-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vilija Valantienė
- Pareiškėjas
- A. R.
- Kategorijos
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Valantienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. R. atskirąjį skundą dėl Telšių rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2YT-556-339/2017 pagal pareiškėjo A. R. skundą suinteresuotiems asmenims antstoliui V. D., R. V. dėl antstolio veiksmų.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Ginčo esmė
Apeliacinėje byloje sprendžiamas klausimas dėl antstolio V. D. veiksmų teisėtumo išieškojimą nukreipiant į skolininko lėšas, esančias laisvės atėmimo įstaigos sąskaitoje, kurios neviršija Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos vienos minimalios mėnesinės algos (toliau – MMA).Pareiškėjas A. R. kreipėsi į antstolį V. D. dėl arešto panaikinimo piniginėms lėšoms patvarkymo panaikinimo. Nurodė, kad vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) taikytas areštas apriboja skolininko teisę įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų iš nuteistojo artimųjų pervestų piniginių lėšų į laisvės atėmimo įstaigos sąskaitą. Nuteistiesiems patiems tenka už savo pinigus susimokėti už elektrą bei telefoninius pokalbius. Skirtingai nei kiti skolininkai, nuteistieji neturi galimybės įsigyti būtiniausių maisto produktų ir reikmenų laisvoje rinkoje. Nuteistieji už būtiniausias prekes atsiskaito lėšomis, kurias į laisvės atėmimo įstaigos sąskaitą perveda nuteistojo artimieji. Pagal antstolio patvarkymą dėl skolos išieškojimo iš skolininko yra išieškomos visos lėšos, esančios asmeninėje sąskaitoje, nepaisant to, viršija ar ne MMA, todėl nelieka jokių pajamų, kurias būtų galima naudoti savo reikmėms, nedraudžiamiems asmeninio naudojimo daiktams įsigyti. Būtina nustatyti naudotis pajamomis, kurios neviršija vienos MMA per mėnesį (b. l. 4–9).Antstolis V. D. 2017 m. sausio 30 d. atsisakė tenkinti skolininko A. R. skundą dėl antstolio veiksmų ir jį kartu su vykdomąja byla perdavė Telšių rajono apylinkės teismui (b. l. 2–3). Suinteresuotas asmuo R. V. prašė netenkinti pareiškėjo A. R. skundo. Antstolis vykdymo procese atliko teisėtus veiksmus vykdant išieškojimą iš skolininko (b. l. 23–24)
Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Telšių rajono apylinkės teismas 2017 m. kovo 20 d. nutartimi pareiškėjo A. R. skundą atmetė (b. l. 31–32). Teismas nustatė, kad vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) antstolis V. D. 2016 m. spalio 6 d. priėmė du patvarkymus, 1) vykdyti vykdomąjį dokumentą dėl išlaikymo išieškojimo, pagal kurį išieškojimas nukreiptas į skolininko darbo užmokestį ir jam prilygintas išmokas, nurodant daryti 70 procentų iš skolininko darbo užmokesčio dalies, viršijančios MMA, ir 50 procentų nuo darbo užmokesčio dalies, neviršijančios MMA, išskaitas; 2) vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje. 2016 m. gruodžio 20 d. patvarkymu antstolis patikslino ankstesnį patvarkymą dėl išieškojimo iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, vykdymo. Teismas pažymėjo, kad teisės aktai nenumato draudimo nukreipti išieškojimo į bausmę atliekančiam nuteistajam priklausančias pinigines lėšas, esančias įkalinimo įstaigos sąskaitoje, todėl antstolis turi teisę areštuoti bei nukreipti išieškojimą į pareiškėjo, atliekančio bausmę pataisos namuose, asmeninėje sąskaitoje esančias pinigines lėšas. Lietuvos Respublikos civilinio proceso (toliau – CPK) LI skyriuje (733 –743 straipsniai) reglamentuojamas išieškojimas iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų. CPK 668 straipsnio nuostatos būtų aktualios tik išieškant iš skolininko turto, inter alia (iš lot. be kita ko), pinigų sumų, iš kurių išieškojimo CPK LI skyriaus normos nereglamentuoja. Prie tokių pinigų sumų, kaip turto rūšies, priskirtinos ir lėšos, likusios iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų, po CPK 736 straipsnyje nurodytų išskaitų išieškojimo. Būtent tokių lėšų bendrai sumai gali būti taikomas CPK 668 straipsnio 1 dalyje nustatytas ribojimas išieškoti iš jos, jei ji neviršija MMA.Teismas nustatė, kad skundžiamu patvarkymu išieškojimas nukreiptas į skolininko gautas pajamas, išskaičiuojant 50 procentų nuo gautų lėšų dalies, neviršijančios MMA. Taigi iš skolininko neišskaičiuojama 100 procentų jo pajamų, likusią dalį jis turi teisę naudoti savo reikmėms, nedraudžiamiems asmeninio naudojimo daiktams įsigyti. Teismas konstatavo, kad antstolio veiksmai priimant skundžiamą patvarkymą yra teisėti ir pagrįsti, pareiškėjo teisės nėra pažeidžiamos.
Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Atskiruoju skundu pareiškėjas A. R. prašo panaikinti Telšių rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 20 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – tenkinti skundą dėl antstolio veiksmų (b. l. 38–41). Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:Neteisėti antstolio veiksmai, kuriais skolos išieškojimas nukreipiamas į lėšas, neviršijančias vienos MMA.Sutinka, kad būtų išskaitomos lėšos iš darbo užmokesčio, tačiau šiuo metu jis nedirba, o jo gaunamas pajamas sudaro tik artimųjų pervedami pinigai. Mano, kad neteisėti antstolio veiksmai, kuriais skolos išieškojimas nukreipiamas į šias lėšas, todėl prašo panaikinti areštą arba bent jau sumažinti išskaitymų dydį. Panaikinus areštą, pažada pats asmeniškai nuo kiekvienos artimųjų pinigų perlaidos pervesti 10 – 20 procentų į antstolio depozitinę sąskaitą.Atsiliepimu į atskirąjį skundą antstolis V. D. prašo palikti nepakeistą Telšių rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 20 d. nutartį (b. l. 44). Atsiliepimas grindžiamas šiuo argumentu:Vykdymo procese nustačius, kad skolininkas atlieka laisvės atėmimo bausmę buvo areštuotos jam priklausančios piniginės lėšos. Atsižvelgiant į tai, kad išieškojimas iš skolininko turto atliekamas pagal CPK 736 straipsnį, nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo skundo.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).Pažymėtina, kad vienas iš pagrindinių vykdymo proceso principų yra tas, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, būtų tinkamai apginti išieškotojo interesai, nepažeidžiant kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (CPK 634 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Įsiteisėjęs teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (CPK 18 straipsnis). Teismo sprendimas yra vykdytinas dokumentas, o jo pagrindu išduotas vykdomasis dokumentas – vykdomasis raštas – yra vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas (CPK 584 straipsnis, 586–587 straipsniai). Siekiant kuo efektyviau ir sparčiau įvykdyti vykdomuosius dokumentus, vykdymo procese antstoliui suteikta teisė išieškojimą nukreipti į skolininko pinigų sumas ar kitokį turtą, esantį pas trečiuosius asmenis, taip pat į pinigų sumas ir kitokį turtą, priklausančius skolininkui iš kitų asmenų (CPK 688 straipsnio 1 dalis). Vadovaujantis Sprendimų vykdymo instrukcijos 4 punktu, antstolis, gavęs vykdyti vykdomąjį dokumentą, per tris darbo dienas, o skubaus vykdymo atvejais – nedelsdamas patikrina, ar nėra akivaizdžių kliūčių, nurodytų CPK 651 straipsnio 2 dalyje, vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti. Nenustatęs akivaizdžių kliūčių, antstolis vykdomąjį dokumentą ne vėliau kaip kitą darbo dieną užregistruoja Antstolių informacinėje sistemoje, parengia patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti ir užveda vykdomąją bylą. Patvarkymas priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti ir vykdymo išlaidų apskaičiavimas, o įstatymų nustatytais atvejais – ir raginimas įvykdyti sprendimą siunčiami skolininkui. Priėmęs vykdyti baudžiamojoje byloje išduotą vykdomąjį raštą, antstolis patikrina, ar skolininkas atlieka bausmę laisvės atėmimo vietoje. Nustatęs, kad skolininkas atlieka bausmę laisvės atėmimo vietoje, antstolis kartu su šiame punkte išvardytais dokumentais siunčia patvarkymą vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje (Sprendimų vykdymo instrukcijos 4 punktas).Byloje nustatyta, kad įsiteisėjusiu Molėtų rajono apylinkės teismas 2009 m. spalio 12 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-746-335/2009 iš A. R. priteisė išlaikymą nepilnametei dukrai A. R. po 250 Lt (72,41 Eur) kasmėnesinių išmokų nuo 2009 m. liepos 24 d. iki jos pilnametystės. Minėto sprendimo pagrindu Molėtų rajono apylinkės teismas 2009 m. spalio 19 d. išdavė vykdomąjį raštą dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui išieškojimo iš skolininko A. R. išieškotojai R. V. (vykdomoji byla, b. l. 1–4). Antstolio V. D. kontoroje užvesta vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui išieškojimo iš skolininko A. R. išieškotojai R. V. pagal Molėtų rajono apylinkės teismo 2009 m. spalio 19 d. išduotą vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. 2-746-335/2009 (vykdomoji byla, b. l. 12). Vykdymo procese antstolis nustatė, kad skolininkas atlieka laisvės atėmimo bausmę Alytaus pataisos namuose dirba valstybės įmonėje „Mūsų amatai“ (vykdomoji byla, b. l. 28, 40), todėl 2016 m. rugsėjo 6 d. priėmė tris patvarkymus, t. y. areštuoti skolininkui priklausančias pinigines lėšas (vykdomoji byla, b. l. 43), vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje (vykdomoji byla, b. l. 36) ir vykdyti vykdomąjį dokumentą dėl išlaikymo išieškojimo, pagal kurį išieškojimas nukreiptas į skolininko darbo užmokestį ir jam prilygintas išmokas, nurodant daryti 70 procentų iš skolininko darbo užmokesčio dalies, viršijančios MMA, ir 50 procentų nuo darbo užmokesčio dalies, neviršijančios MMA, išskaitas (vykdomoji byla, b. l. 42). 2016 m. gruodžio 20 d. patvarkymu antstolis patikslino ankstesnį patvarkymą dėl išieškojimo iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų jam prilygintų pajamų, nurodant negali būti nukreipiamas išieškojimas pinigų sumoms, kurios liko po atliktų atskaitymų CPK 736 straipsnyje numatyta tvarka, t. y. iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų jam prilygintų pajamų išskaičiavus 70 procentų iš skolininko darbo užmokesčio dalies, viršijančios MMA, ir 50 procentų nuo darbo užmokesčio dalies, neviršijančios MMA, išskaitas (vykdomoji byla, b. l. 61). Nesutikdamas su patvarkyme nurodyta išieškojimo vykdymo tvarka, skolininkas A. R. skundė šiuos antstolio veiksmus.Kasacinis teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad civilinio proceso kodekse atskirai reglamentuojamas išieškojimas iš skolininko turto, t. y. skolininko jau turimo, pradėjus išieškojimą (jo bendrosios taisyklės nustatytos CPK XLVII skyriuje), ir iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų (CPK LI skyrius), tačiau įstatyme nėra išimčių dėl išieškojimo tvarkos bei išskaitų dydžio, kai skola išieškoma iš laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra išaiškinta, kad išieškant iš skolininko pajamų, būtų pagrindas taikyti CPK 668 straipsnio 1 dalyje nurodytą išieškojimo ribojimą pinigų sumoms, neviršijančioms vienos MMA, tik išieškant iš skolininko turto, inter alia (iš lot. be kita ko), pinigų sumų, iš kurių išieškojimo CPK LI skyriaus normos nereglamentuoja. Prie tokių pinigų sumų, kaip turto rūšies, priskirtinos ir lėšos, likusios iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų, po CPK 736 straipsnyje nurodytų išskaitų išieškojimo. Būtent tokių lėšų bendrai sumai gali būti taikomas CPK 668 straipsnio 1 dalyje nustatytas ribojimas išieškoti iš jos, jei ji neviršija vienos MMA (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016). Esant tokiai formuojamai teismų praktikai, nėra pagrindo sutikti su apelianto argumentais, kad iš laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje esančių apelianto pajamų dalies, neviršijančios nustatytos MMA, išieškojimas apskritai negalimas. Išskaitos iš skolininko lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos sąskaitoje, gautų kaip artimųjų parama, atliekamos ta pačia tvarka kaip ir išskaitos iš skolininko gaunamo darbo užmokesčio arba jam prilygintų pajamų, t. y. CPK 733–743 straipsniuose nustatyta tvarka. Išskaitų iš tokių pajamų dydis reglamentuojamas CPK 736 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 1 dalį iš skolininko pajamų dalies, neviršijančios nustatytos MMA, išskaičiuojama 50 procentų (jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai ar teismas) (CPK 736 straipsnio 1 dalies 2 punktas); jei išieškoma pagal kelis vykdomuosius dokumentus – ne daugiau kaip 50 procentų (CPK 736 straipsnio 1 dalies 3 punktas); išieškant išlaikymą periodinėmis išmokomis, žalos, padarytos suluošinimu ar kitokiu sveikatos sužalojimu, taip pat maitintojo gyvybės atėmimu, atlyginimą ir žalos, padarytos nusikalstama veika, atlyginimą – iki 50 procentų, jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai ar teismas (CPK 736 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Išieškant iš darbo užmokesčio ir kitų pajamų dalies, viršijančios nustatytą MMA dydį, išskaičiuojama 70 procentų, jeigu ko kita nenustato įstatymai ar teismas (CPK 736 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju iš skolininko yra išieškomas išlaikymas nepilnamečiam vaikui periodinėmis išmokomis, todėl iš pajamų, neviršijančių Vyriausybės nustatytos MMA, galima išskaičiuoti ne daugiau kaip 50 procentų (CPK 736 straipsnio 1 dalies 1 punktas), o iš lėšų dalies, viršijančios nustatytą MMA dydį, galima išskaičiuoti ne daugiau kaip 70 procentų (CPK 736 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgdamas į tai, kad skundžiamame patvarkyme numatytas toks pat išskaitų iš skolininko darbo užmokesčio ir jam prilygintų pajamų dydis kaip ir įstatyme, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju antstolio veiksmai, kuriais išieškomas išlaikymas nepilnamečiam vaikui periodinėmis išmokomis iš skolininkui priklausančių lėšų, neprieštarauja įstatymo nuostatoms, todėl yra teisėti. Pažymėtina, kad teismo procesinio sprendimo vykdymas – baigiamoji asmens teisių teisminio gynimo stadija, kurioje įgyvendinamos teismo sprendimu pritaikytos pažeistų teisių gynybos priemonės, todėl vykdymo proceso teisinis reguliavimas visų pirma skirtas išieškotojo – asmens, kurio naudai yra priimtas teismo sprendimas (nutartis) – teisių ir teisėtų interesų apsaugai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-430/2010). Vykdymo procesas antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams tinkamai apginti, nepažeisti kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Teismų praktikoje akcentuojama teisinga konkuruojančių interesų pusiausvyra: pripažįstama, kad vykdymo procese turi būti garantuota ne tik skolininko teisių apsauga, bet ir tai, kad sprendimu priteista skola gali būti laikoma „nuosavybe“ Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 1 protokolo 1 straipsnio prasme ir todėl išieškotojos naudai priimto sprendimo nevykdymas apriboja jos galimybę netrukdomai naudotis nuosavybe (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2002 m. gegužės 10 d. sprendimas byloje Burdov prieš Rusiją, bylos Nr. 59498/00; 2003 m. kovo 6 d. sprendimas byloje Jasiūnienė prieš Lietuvą, bylos Nr. 41510/98). Nors nagrinėjamu atveju pareiškėjas teigia, kad panaikinus jo piniginėms lėšoms taikomą areštą, jis gera valia skirtų 10 – 20 procentų nuo kiekvienos gautos pinigų perlaidos, kurią pervestų antstoliui į depozitinę sąskaitą, tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tai neužtikintų nepilnamečio vaiko, kurio interesais atliekamas išieškojimas, teisių. Šis interesas gali būti užtikrintas tik tokiu atveju, jei bus atliekami, įstatyme numatyti išskaitymai iš skolininko darbo užmokesčio ar jam prilygintų pajamų, įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatyto dydžio išlaikymas periodinėmis mėnesinėmis išmokomis, o ne minimalūs, vos 10 – 20 procentų atskaitymai. Vertinant antstolio veiksmus, atliekant įstatyme numatyto dydžio išskaitymus, atsisakant sumažinti išskaitas, nėra pagrindo pripažinti, kad antstolio veiksmai buvo neteisėti, nes tokiu būdu buvo siekiama užtikrinti nepilnamečio vaiko interesus – gauti išlaikymą iš tėvo. Kritiškai vertinti skolininko teiginiai, kad jis geranoriškai pervestų pinigus antstoliui, nes anksčiau skolininkas gera valia neteikė išlaikymo savo dukrai, todėl mergaitės įstatyminė atstovė buvo priversta kreiptis į teismą dėl išlaikymo priteisimo, net ir priteisus 250 Lt (72,41 Eur) dydžio išlaikymą periodinėmis mėnesinėmis išmokomis, pareiškėjas nevykdė teismo sprendimo, todėl išieškotoja kreipėsi į antstolį dėl priverstinio teismo sprendimo vykdymo. Be to, įvertinus aplinkybę, kad atsakovas turi teikti išlaikymą dukrai kiekvieną mėnesį mokėdamas 72,41 Eur sumą, tačiau skolininkui jos nemokant vis auga išlaikymo įsiskolinimas, pavyzdžiui, 2016 m. rugsėjo 1 dienai išlaikymo įsiskolinimas buvo 6 128,73 Eur (vykdomoji byla, b. l. 42), todėl apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad skolininko nurodytas prievolės teikti išlaikymą dukrai būdas – geranoriškai skirti 10 – 20 procentų nuo gautų pajamų pervedant nurodytą dalį išieškojimą vykdančiam antstoliui – neužtikrintų nepilnametės dukters teisėtų interesų gauti išlaikymą, vykdymo proceso šalių interesų pusiausvyros, nes būtų naudingas išimtinai tik skolininkui.Įvertinęs bylos duomenis apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, pripažindamas teisėtais antstolio veiksmus dėl išieškojimo nukreipiamo į skolininko lėšas, esančias laisvės atėmimo įstaigos sąskaitoje, tinkamai įvertino bylos aplinkybes, padarė pagrįstas ir motyvuotas išvadas. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo išvadai, kad pagal byloje pateiktus duomenis antstolio V. D. priimti patvarkymai neatitinka imperatyvių teisės aktų reikalavimų, ar yra priimti ir vykdomi pažeidžiant įstatymo nuostatas. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti teisiškai pagrįstą ir teisėtą nutartį (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Šiaulių apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, 339 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Telšių rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 20 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti byloje dalyvaujantiems asmenims.