Šiaulių apygardos teismo nutartis

2017-04-04 · Civilinė byla Nr. 2S-362-368/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. 2VP-2430-797/2017Nutartis · 2017-02-07Šiaulių apylinkės teismas
  2. Atskirasis skundasNutartis · 2017-04-04Šiaulių apygardos teismas
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-04-04
Bylos Nr.
2S-362-368/2017
Teisminio proceso Nr.
2-07-3-08025-2011-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Egidijus Mockevičius
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2S-362-368/2017Teisminio proceso Nr. 2-07-3-08025-2011-1Procesinio sprendimo kategorija 3.3.2.4; 3.5.1. (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. balandžio 4 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Mockevičius teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo M. K. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. vasario 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2VP-2430-797/2017, kuria tenkintas antstolio A. B. prašymas pakeisti išieškotoją vykdomojoje byloje, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Antstolis A. B. prašė pakeisti išieškotoją vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pagal Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. kovo 1 d. vykdomąjį raštą Nr. (duomenys neskelbtini) iš UAB „Mokilizingas“ į UAB „Gelvora“.

Antstolis nurodė, kad pagal Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. kovo 1 d. vykdomąjį raštą vykdė išieškojimą išieškotojo UAB „Mokilizingas“ naudai, tačiau tarp išieškotojo UAB „Mokilizingas“ ir naujojo išieškotojo UAB „Gelvora“ 2016 m. rugpjūčio 26 d. sudaryta Reikalavimo teisių pirkimo-pardavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), kuria išieškotojas UAB „Mokilizingas“ perleido UAB „Gelvora“ reikalavimo teises į skolininką M. K. pagal Reikalavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) priedą Nr. (duomenys neskelbtini).

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Šiaulių miesto apylinkės teismas 2017 m. vasario 7 d. nutartimi antstolio prašymą tenkino. Pakeitė pradinį išieškotoją iš UAB „Mokilizingas“ į UAB „Gelvora“ vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini).

Teismas nurodė, kad neturi duomenų apie tai, kad reikalavimo perleidimo sutartis nuginčyta ir/ar negaliojanti, todėl yra pagrindas antstolio prašymą tenkinti, pakeičiant pradinį išieškotoją į naująjį išieškotoją.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

5. Skųsdamas Šiaulių miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 7 d. nutartį, apeliantas M. K. prašo teismo nutartį panaikinti ir antstolio prašymą dėl išieškotojo pakeitimo atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas argumentu, kad skolininkas yra dirbantis, skola yra mokama periodiškai dalimis, iš viso jau įmokėta 290 eurų; įmokėta suma jau padengia 252,45 Eur skolą pradiniam išieškotojui ir bent dalį antstolio išlaidų, todėl mano, kad keisti išieškotoją nėra jokio pagrindo.

Atsiliepimas

6. Atsiliepimu į atskirąjį skundą, pareiškėjas antstolis prašo skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas argumentu, jog skolininko sutikimas dėl reikalavimo teisių perleidimo nėra reikalingas; reikalavimo perleidimas neturi įtakos skolininko su suinteresuotu asmeniu pasirašytose sutartyse nurodytoms sąlygoms.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

Motyvuojamoji dalis

teisiniai argumentai ir išvados

Apelianto M. K. atskirasis skundas netenkintinas.

7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir apskųstos dalies pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

Kaip teisingai atsiliepime į atskirąjį skundą nurodė pareiškėjas, procesinis teisių perėmimas yra proceso teisės, o ne materialiosios teisės institutas, todėl procesinės teisės perimamos vadovaujantis civilinio proceso, o ne materialiosios teisės normomis. Procesinių teisių perėmimo pagrindas yra materialiojo teisinio santykio subjektų pasikeitimas, kuriam reikalingos šios sąlygos: 1) vieno subjekto pasitraukimas iš materialiojo teisinio santykio; 2) pasitraukusio subjekto teisių perėjimas kitam asmeniui. Pagal CPK 48 straipsnio 1 dalį procesinis teisių perėmimas galimas bet kurioje proceso stadijoje. Tai reiškia, kad jis gali įvykti tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teisme, kasaciniame procese, atnaujinant procesą ar vykdymo procese (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2013).

8. CPK 596 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad pirmosios instancijos teismas, kuriame buvo išnagrinėta byla, antstolio ar suinteresuotų asmenų prašymu nutartimi vykdymo procese pakeičia išieškotoją ar skolininką, fizinio asmens mirties, juridinio asmens reorganizavimo ar likvidavimo, taip pat reikalavimo perleidimo ar skolos perkėlimo atveju, kitais įstatymų numatytais atvejais. Teisinis reglamentavimas nustato, kad procesinis teisių perėmėjo dalyvavimas procese turi būti pagrįstas (CPK 48 str. 3 d.). Taigi teismo turi pareiga nustatyti, ar potencialus procesinis teisių perėmėjas iš tikrųjų perėmė tam tikras pasitraukusio iš proceso asmens materialiąsias subjektines teises. CK 6.101 straipsnio 1 dalis numatyta, kad kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Reikalavimo teisės perleidimas neturi pažeisti skolininko teisių ir labiau suvaržyti jo prievolės. To paties straipsnio 4 dalies 1 punkte nustatyta, jog reikalavimo teisė pereina kitam asmeniui, kai įvyksta universalus kreditoriaus teisių perėmimas, o 5 dalyje įtvirtinta, kad be skolininko sutikimo kreditoriui draudžiama perleisti reikalavimą, jeigu kreditoriaus asmuo skolininkui turi esminės reikšmės. Byloje esanti Reikalavimo teisių perleidimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtinta kopija su priedais patvirtina, kad naujasis išieškotojas UAB „Gelvora“ perėmė teises į skolininko M. K. skolą (32 b. l.).

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsižvelgiant į tai, jog apeliantas (skolininkas) nepateikė jokių duomenų, kad kreditoriaus (šiuo atveju išieškotojo) pakeitimas jam turi esminės reikšmės ar reikalavimo teisės perleidimas pažeidžia skolininko teises ir labiau suvaržo jo prievolę, akivaizdu, kad pirmosios instancijos teismo nutartis dėl skolininko pakeitimo vykdymo procese yra pagrįsta ir šiuo atveju nėra pagrindo naikinti ar keisti teismo nutarties.

11. Esant šioms aplinkybėms, skundas yra nepagrįstas, todėl atmestinas. Kiti skundo teiginiai, šios bylos kontekste, neturi teisinės reikšmės.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. vasario 7 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjas Egidijus Mockevičius