Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo R. A. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas patikslintame pareiškime nurodė, kad jo 2001-04-18 mirė jo tėvas A. J. A., tėvų santuoka nutraukta 1978-07-11, po tėvo mirties Vilniaus apskrities viršininko sprendimu jo vardu buvo atkurtos nuosavybės teisės į 5,34 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) Vilniaus rajone. Nurodė, kad palikėjas kitų vaikų neturėjo, kitų pretendentų į mirusio tėvo palikimą nėra, į notarų biurą po tėvo mirties dėl palikimo priėmimo niekas nesikreipė, paveldėjimo byla neužvesta. Pareiškėjas nurodė, kad mirus tėvui priėmė valdyti jo daiktus: elektrinį benzopjūklą „Bosch“, benzininį pjūklą „Stihl“, plūgą žemei arti ir kitus jo daiktus, taip pat 5,34 ha žemės sklypą, įstatymo nustatytu terminą dėl palikimo priėmimo į notarų biurą nesikreipė, nes nuosavybės teisės tėvo vardu į žemės sklypą nebuvo atkurtos. Prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, jog R. A. priėmė tėvo A. J. A., mirusio 2001-04-17, palikimą faktiškai pradėjęs turtą valdyti (b.l.20-21).

Teismo posėdyje pareiškėjas pareiškimą palaikė, prašė jį tenkinti. Papildomai paaiškino, kad po tėvo mirties pasiėmė vertingesnius jo daiktus, kito turto jis neturėjo, prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo tėvas buvo pateikęs iki mirties, rūpinosi žemės atkūrimo reikalais, vėliau, po tėvo mirties 2004 m. ir pats pareiškėjas buvo atvykęs pas žemėtvarkininkus dėl tėvo žemės grąžinimo (b.l.43-45).

Suinteresuotas asmuo atsiliepime nurodė, kad teismui nustačius, jog pareiškėjas po tėvo A. J. A. mirties priėmė palikimą pradėdamas jį faktiškai valdyti, inspekcija neprieštaraus pareiškimo tenkinimui (b.l.32). Prašė bylą nagrinėti jų atstovui nedalyvaujant, todėl byla nagrinėjama suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant (CPK 443 str. 5 d.).

Pareiškimas tenkintinas.

Pagal Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 38 straipsnio 1 dalį CK penktosios knygos normos taikomos paveldėjimo teisiniams santykiams, kai palikimas atsiranda įsigaliojus CK, t. y. nuo 2001 m. liepos 1 d. Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas prašė nustatyti palikimo, atsiradusio 2001-04-18 mirus jo tėvui, priėmimo faktą, taigi, sprendžiant dėl šio reikalavimo, taikytinos 1964 m. CK normos, reglamentuojančios paveldėjimo teisinius santykius.

Paveldėjimo teisės normos nustato fizinio asmens turtinių teisių ir pareigų, taip pat kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimą mirusio asmens teisių perėmėjams – įpėdiniams. Palikimas atsiranda palikėjui mirus arba paskelbus jį mirusiu, ir palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas (1964 m. CK 568 straipsnis, 569 straipsnio 1 dalis; 2000 m. CK 5.3 straipsnio 1 dalis). Tam, kad įpėdinis įgytų palikimą, jis turi jį priimti (1964 m. CK 587 straipsnio 1 dalis; 2000 m. CK 5.50 straipsnio 1 dalis).

Palikimo priėmimas savo esme yra vienašalis įpėdinio sudaromas sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią sukurti tam tikras teisines pasekmes – perimti palikėjo civilines teises ir pareigas. Asmens valia sukuria civiliniuose santykiuose teisines pasekmes, jeigu ji turi objektyvią išraišką, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus, kai asmens valios išraiška laikomas ir tylėjimas (1964 m. CK 41 straipsnis; 2000 m. CK 1.64 straipsnis). Palikimui priimti įpėdinis, išreikšdamas savo valią, turi atlikti tam tikrus aktyvius veiksmus. Pagal 1964 m. CK 587 str. įpėdinis savo valią turi išreikšti per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos ir tai gali padaryti dviem būdais: arba paduoti palikimo atsiradimo vietos notarų biurui pareiškimą apie palikimo priėmimą, arba pradėti faktiškai valdyti paveldimą turtą. Tuo atveju, kai įpėdinis nesikreipia į palikimo atsiradimo vietos notarų biurą dėl palikimo priėmimo ir paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, bet faktiškai savo veiksmais priima palikimą, kilus ginčui dėl palikimo priėmimo fakto, šis faktas nustatomas teismo tvarka (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Kiekvienu atveju teismui sprendžiant dėl to, ar įpėdinis, paėmęs tam tikrą palikėjo kilnojamąjį daiktą ar kelis daiktus, priėmė palikimą ar ne, turi būti vertinamos konkrečios nagrinėjamos situacijos aplinkybės, konkretaus įpėdinio, paėmusio kilnojamąjį daiktą ar kelis daiktus, elgesys po šio daikto ar daiktų paėmimo, t. y. ar jo elgesį galima vertinti kaip paveldėto turto savininko (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2007-03-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-86/2007). Aukščiausiasis Teismas ne kartą (pvz., Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 1999 m. birželio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje K. K. v. T. J., bylos Nr.3K-3-30/1999; Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000 m. gegužės 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje P. Č. v. Panevėžio apskrities viršininko administracija, bylos Nr. 3K-3-583/2000) yra pažymėjęs, kad teisė atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą yra turtinė teisė, todėl mirus šios teisės turėtojui ji tampa palikimo dalimi ir paveldima bendra tvarka.

Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad pareiškėjas yra A. J. A., mirusio 2001-04-18, sūnus (b.l.4, 5), palikėjas kitų įpėdinių nei pareiškėjas neturėjo (b.l.22). Vilniaus apskrities viršininko 2007-10-01 sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo atkurtos nuosavybės teisės į mirusiajam A. J. A. tenkančią nekilnojamo turto dalį – 5.34 ha žemės (b.l.10). Centrinės hipotekos įstaigos 2011-12-07 nėra įregistruotų A. J. A. sudarytų testamentų ir palikimo priėmimo faktų (b.l.23). Vilniaus rajono 2–ojo notarų biuro notarės 2011-11-04 rašte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, jog Vilniaus rajono 2-ame notarų biure nėra pradėta paveldėjimo byla A. J. A., niekas iš numirusiojo nei įstatyminių nei testamentinių įpėdinių į notarų biurą nesikreipė ir palikimo nepriėmė (b.l.11).

Teismo posėdyje pareiškėjas paaiškino, jog po tėvo mirties pasiėmė benzininį pjūklą ir kitus vertingesnius jo daiktus, nekilnojamo turto nuosavybės teise tėvas neturėjo, prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo tėvas buvo pateikęs iki mirties, po jo mirties pareiškėjas rūpinosi minėtų teisių įgyvendinimu. Teismo posėdyje liudytoja buvusi A. J. A. sugyventinė M. K. parodė, jog nekilnojamo turto, automobilių palikėjas A. J. A. neturėjo, po tėvo mirties pareiškėjas pasiėmė tėvo daiktus – elektrinį pjūklą bei kitus vertingus daiktus, rūpinosi tėvo laidotuvėmis bei nuosavybės teisių į tėvo žemę atkūrimo reikalais.

Įvertinęs minėtus įrodymus, remiantis aukščiau nurodytais teisiniais argumentais, teismas laiko nustatytu, jog pareiškėjas po savo tėvo A. J. A. mirties 2001-04-18 priėmė palikimą faktiškai pradėjęs valdyti palikėjos turtą, t.y. aktyviais konkliudentiniais veiksmais ir faktiniu turto valdymu, kaip savo, išreiškė valią priimti palikėjo turtą bei su tuo susijusias teises bei pareigas, todėl teismas pareiškimą tenkina (CK 587 str. 2 d., 444 str. 2 d. 8 p.).

Vadovaudamasis LR CPK 176, 183, 186, 189, 191, 259, 263-270 ir 444 str. str., teismas

Rezoliucinė dalis

n u s p r e n d ė:

Pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas R. A. (a.k. (duomenys neskelbtini) po savo tėvo A. J. A., a.k. (duomenys neskelbtini) mirties 2001-04-18, priėmė palikimą, pradėdamas jį faktiškai valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas paveldėjimo teisės pagal įstatymą įgyvendinimo tikslu.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus rajono apylinkės teismą.