- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2012-04-25
- Bylos Nr.
- A2.6.-319-669/2012
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Vaidas Gasiūnas
- Pažeidėjas
- S. R.
- Kategorijos
- 39.2pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą, kurioje S. R., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), Plungės sav., dirbantis UAB (duomenys neskelbtini) šaltkalvio-remontininko pareigose, našlys, neteistas, galiojančių administracinių nuobaudų neturintis, traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos ATPK 126 str. 1 d., ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
S. R. 2012 m. balandžio 10 d., 22³⁰ val., Laisvės g., Plungės m., vairavo automobilį Renualt Lagūna, kurio valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam nustatytas lengvas girtumo laipsnis (1,53 (+-5%) promilės), tuo pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus.
Kadangi S. R. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas lengvas (pritaikius paklaidą nuo 0,41 promilės iki 1,5 promilės) neblaivumo (girtumo) laipsnis, jo veika atitinka administracinio teisės pažeidimo, numatyto LR ATPK 126 str. 1 d., sudėtį. Kadangi administracinėje teisėje – kaip ir baudžiamojoje – veikia in dubio pro reo principas, reiškiantis, kad kaltinimo pagrįstumą lemia visų aplinkybių įvertinimas ir atsisakymas tų, kurios nėra visiškai aiškios ir tikslios, todėl visi neaiškumai ar netikslumai vertinami administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Nagrinėtinu atveju traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai taikytina prietaisui leistina paklaida ir alkoholio nustatymo rodmenys mažintini iki 1,5 promilės ir laikytina, kad veikos kvalifikaciją pagal LR ATPK 126 str. 1 parinkta tinkamai.
Motyvuojamoji dalis
Teisės pažeidimo padarymą patvirtina: paties traukiamo administracinėn atsakomybėn S. R. parodymai ikiteisminio tyrimo stadijoje ir teisminio nagrinėjimo metu, kad administraciniame kaltinime nustatytas jo girtumas yra susijęs su prieš tai jo išgertu 1 ltr alaus; asmens blaivumo testas, iš kurio matyti, kad S. R. patikrinimo metu nustatytas 1,53 prom. girtumas; administracinio teisės pažeidimo protokolas; pranešimas dėl S. R. nušalinimo nuo transporto priemonių vairavimo; tarnybinis pranešimas.
Teisminio nagrinėjimo metu S. R. ir jo atstovas advokatas M. G. išreiškė prašymą taikyti S. R. švelnesnę, nei įstatymas numato nuobaudą ir neatimti teisės vairuoti transporto priemonių. S. R. paaiškino, kad darbas yra pamaininis, jis gyvena kaimo teritorijoje ir teisė vairuoti reikalinga tam, kad galėtų atvykti į darbo vietą. Paaiškino, kad yra našlys ir, kad dukterį, kuri nors ir jau yra pilnametė, tačiau mokosi vidurinėje mokykloje ir gyvena mokyklos bendrabutyje turi ją savaitgaliais parsivežinėti į namus bei parvežti atgal į bendrabutį.
ATPK 126 str. 1 d. numatyta, jog transporto priemonių vairavimas, esant vairuotojams neblaiviems, kai nustatomas lengvas (nuo 0,41 iki 1,5 promilės) neblaivumo (girtumo) laipsnis, užtraukia vairuotojams baudą nuo 1 000 Lt iki 1 500 Lt ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 1 metų iki 1 metų 6 mėnesių.
Pažymėtina, kad ATPK 30¹ straipsnio nuostatos taikytinos atsižvelgiant į aplinkybes, nurodytas ATPK 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į šio kodekso 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. Tačiau Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas bylas dėl pernelyg švelnios nuobaudos paskyrimo, ne kartą yra konstatavęs, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 30¹ straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai.
Įvertinus bylos medžiagą, nustatyta, kad tokių aplinkybių S. R. administracinio teisės pažeidimo byloje nenustatyta. Pabrėžtina, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 straipsnis). Taigi, administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų. Tokiu būdu, įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, siekiama užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, padariusio teisės pažeidimą, asmeninį ar jo šeimos interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su pažeidimu (Lietuvos vyriausio administracinio teismo biuletenis, Nr. 3(13), 2007, žr., KLAT nutartis administracinėje byloje Nr. ATP-339-174/2011).
Vien tik simbolinės administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.
S. R. padarė šiurkštų KET pažeidimą – vairavo transporto priemonę būdamas lengvo girtumo laipsnio, tokiu elgesiu sukeldamas didelę grėsmę kitiems eismo dalyviams ir tik atsitiktinumo dėka išvengė rimtesnių savo neatsakingo ir lengvabūdiško elgesio pasekmių. Tai, kad S. R. gailisi dėl padaryto pažeidimo, laikytina tik jo atsakomybę švelninančia aplinkybe (ATPK 31 str.), kuri reikšminga parenkant administracinę nuobaudą neperžengiant sankcijos už padarytą pažeidimą ribų, tačiau jos tikrai nepakanka, jog būtų galima taikyti ATPK 30¹ str. nuostatas dėl švelnesnės nuobaudos skyrimo. Pažymėtina ir tai, kad vairuotojas, dar prieš sėsdamas prie automobilio vairo, turi numatyti galimas pasekmes, kilsiančias jam, jo artimųjų ratui dėl pažeidimo darymo, todėl turi prisiimti ir neigiamas tokio veikimo pasekmes. Taigi ta aplinkybė, jog S. R. teisė vairuoti transporto priemones reikalinga šeimos poreikių tenkinimui, darbinių pareigų atlikimui, teismo vertinimu nesudaro pagrindo taikyti ATPK 30¹ str. nuostatas.
Teismas nenustatė S. R. atsakomybę sunkinančių aplinkybių (ATPK 32 str.).
Rezoliucinė dalis
nutarė:
S. R., a.k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu pagal LR ATPK 126 str. 1 d. ir paskirti jam administracinę nuobaudą – 1000 Lt (vieno tūkstančio litų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 (vieneriems) metams.
Vadovaujantis ATPK 330 str. 1d. S. R. laikomas netekęs teisės vairuoti transporto priemones nuo nutarimo atimti šią teisę priėmimo dienos.
Nutarimas per 20 dienų gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Plungės rajono apylinkės teismą.
Baudą patrauktas administracinėn atsakomybėn asmuo turi sumokėti ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo jam dienos, o apskundus tokį nutarimą-ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos sąskaitą Nr. LT 247300010112394300, AB banke „Swedbank“, įmokos kodas 6030. Įrodymą apie sumokėtą baudą privalu pateikti Plungės rajono apylinkės teismui į 3 kabinetą (Vytauto 2, Plungė), priešingu atveju, pasibaigus baudos mokėjimo 40 dienų laikotarpiui, bauda bus išieškoma priverstinai.
Jeigu baudos pažeidėjas negali sumokėti, per 40 dienų nuo nutarimo priėmimo jis turi teisę kreiptis į baudą paskyrusią instituciją ar pareigūną dėl paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo. Laiku nesumokėjus baudos ir nepaprašius jos mokėjimo išdėstyti per ilgesnį laiką, pažeidėjui gresia papildomos išlaidos. Jeigu baudą priverstiniu būdu išieškos antstolis, pažeidėjui teks sumokėti ne tik baudą, bet ir atlyginti vykdymo išlaidas, kurios gali būti didesnės už baudą.