Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

2024-12-10 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. eII-513-903/2024

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2024-12-10
Bylos Nr.
eII-513-903/2024
Teisminio proceso Nr.
4-06-3-00371-2024-2
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Gintaras Stonkus
Pažeidėjas
L. N.
Kategorijos
  • 16.9.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinio nusižengimo byla Nr. eII-513-903/2024Teisminio proceso Nr. 4-06-3-00371-2024-2Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.4.; 21.10.4. (S)
KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2024 m. gruodžio 10 d.Klaipėda
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėjas Gintaras Stonkus,sekretoriaujant Ingridai Mišeikienei,

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui L. N. ir jos atstovei advokatei Andželikai Vosyliūtei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo L. N., gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenančios (duomenys neskelbtini), atstovės advokatės A. Vosyliūtės skundą dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Institucija) 2024 m. spalio 8 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-12556-2024 pakeitimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Institucija 2024 m. rugpjūčio 27 d. surašė administracinio nusižengimo protokolą Nr. 0239-ANR_P-140739-2024 L. N. už tai, kad ji 2024 m. rugpjūčio 17 d. 12.26 val. krašto kelio Smiltynė–Nida 46,000 kilometre, vairuodama transporto priemonę „Mercedes Benz“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) pažeisdama Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 140.1 punkto reikalavimus, išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą ir lenkė priekyje ta pačia kryptimi važiuojantį automobilį nereguliuojamoje sankryžoje, kelyje pažymėtame kelio ženklu Nr. 110 „Šalutinis kelias iš kairės“, t. y. lenkė vietoje, kurioje pagal Kelių eismo taisykles lenkti draudžiama.

Žemesnės instancijos teismas

Institucijos 2024 m. spalio 8 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-12556-2024 L. N. pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 420 straipsnio 1 dalį paskirta nuobauda - 200 Eur bauda ir administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 3 mėnesiams.

Šalies argumentai

Skundu L. N. atstovė prašo pakeisti 2024 m. spalio 8 d. nutarimą ir taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį, t. y. taikyti švelnesnę nuobaudą už nusižengimo, numatyto ANK 420 straipsnio 1 dalyje, padarymą, ir L. N. neskirti administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. Skunde nurodyta, kad priimdamas skundžiamą nutarimą, bylą nagrinėjęs pareigūnas nevisapusiškai įvertino byloje surinktus įrodymus, tinkamai neindividualizavo administracinio poveikio priemonės. Nesutinkama su nurodyta pozicija dėl pažeidimo pavojingumo vertinimo šiuo atveju. Pažymėtina, kad nevertinta, jog administracinį nusižengimą L. N. padarė dėl nesusipratimo, t. y. klaidingai įvertindama įvykio metu susidariusią situaciją. Prieš ją važiavę policijos pareigūnai sumažino greitį ir važiavo apie 30 km/h greičiu, todėl ji suprato, kad jie nori sustoti, dėl ko juos lenkė. Šis jos nusižengimas yra labiau atsitiktinio pobūdžio, nei sistemingo elgesio padarinys, ji galėjo sąžiningai klysti vertindama prieš ją važiavusių pareigūnų elgesį. Šiuo atveju jokių pavojingų padarinių kilti negalėjo, nes lenkimo greitis buvo nedidelis. Taigi, priešingai nei nurodyta skundžiamame nutarime, kad toks transporto priemonių lenkimas vertinamas kaip keliantis realią grėsmę eismo saugumui. Atkreiptinas dėmesys, jog L. N. metų laikotarpyje už KET pažeidimus nebausta. Tarp administracinių nusižengimų registro išraše apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 5 metus L. N. nėra administracine tvarka bausta už tokius šiurkščius pažeidimus kaip chuliganiškas vairavimas. Kiti fiksuoti pažeidimai nėra tokie pavojingi arba nelaikytini šiurkščiais, pvz., parkavimas draudžiamose vietose, nežymus greičio viršijimas, dokumentų nepateikimas. Todėl vertinti L. N. kaip asmenį, linkusį nesilaikyti visuotinai priimtinų elgesio normų, įstatymų reikalavimų, nėra jokio pagrindo. Aptariamos aplinkybės leidžia svarstyti, kad L. N. padarytas nusižengimas turi būti laikomas atsitiktiniu ir vienkartiniu. Ypač turint omeny jos požiūrį į gyvenimo vertybes. Nesutiktina ir su skundžiamame nutarime nurodyta aplinkybe, kad L. N. atžvilgiu nėra nustatyta lengvinančių aplinkybių. Tai, kad L. N. nesutiko su veikos kvalifikacija, negali būti vertinama, kad ji neprisipažino dėl savo veikos, ir kad tai užkerta kelią lengvinančios aplinkybės nustatymui. Ji pripažino pažeidusi KET reikalavimus ir dėl to nuoširdžiai gailisi, todėl nepagrįstai nebuvo nustatyta L. N. atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes turi būti įvertinta, kad L. N. padarytas pažeidimas buvo netyčinis, atsitiktinio pobūdžio, jos asmenybė charakterizuojama teigiamai, ji per metus laiko nebausta administracine tvarka, už šiukščius pažeidimus penkių metų laikotarpyje nebausta, jos gyvenimiška situacija, dirba prasmingą visuomenei darbą (teikia psichologines konsultacijas žmonėms), išlaiko mažametį vaiką, prisipažįsta padarius KET pažeidimą, gailisi, sudaro sąlygas spręsti dėl ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymo. Skundžiamame nutarime neatsižvelgta į proporcingumo principą, kad taikant valstybės prievartą asmens teisių neriboti daugiau nei tai būtina užtikrinant visuomenės interesą bei tai, kad tarp padaryto pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra, paskirtoji nuobauda. L. N. prisipažino padariusi pažeidimą, t. y. kad lenkė vietoje, kurioje pagal KET taisykles lenkti draudžiama. Ji paaiškino, kad pareigūnai prieš ją važiavo lėtai, todėl ji suprato, kad lenkti gali. Dėl savo veiksmų ji nuoširdžiai gailisi. L. N. padaryto pažeidimo pavojingumas yra mažesnis. Nors ji ir lenkė vietoje, kurioje pagal KET taisykles lenkti draudžiama, tačiau lenkimo greitis buvo nedidelis. Ji klaidingai suprato situaciją, t. y. elgėsi ne tiesiogine tyčia, o daugiau dėl neapdairumo. Taigi, ji sąžiningai klydo, vertindama prieš ją važiuojančių pareigūnų veiksmus. L. N. augina mažametę 5 metų dukrą, kuri lanko darželį VŠĮ „(duomenys neskelbtini)“, esantį (duomenys neskelbtini), nutolusį nuo gyvenamosios vietos 7 km. Todėl dėl L. N. apribotos teisės vairuoti nukentės ir mažamečio vaiko interesai, nes nebus galimybės nuvežti ir parvežti vaiko į ir iš ugdymo įstaigos. L. N., kaip psichologė/psichoterapiautė, nuolat mokosi ir kelia savo kvalifikaciją, kuri reikalinga pagal jos darbo pobūdį. Įvairios konferencijos vyksta tiek V. centre, tiek ir kituose miestuose, dėl to apribojus teisęs vairuoti, nukentės ir jos darbinė kvalifikacija. Atsižvelgiant į tai, kad L. N., gyvenančiai (duomenys neskelbtini) vietovėje, teisė vairuoti transporto priemones jai yra itin reikalinga, kadangi jai kyla didesnis poreikis rūpintis mažamečiu vaiku, jį vežioti į ugdymo bei esant būtinybei gydymo įstaigas. Dėl padaryto pažeidimo L. N. gailisi. Ji suprato savo elgesio negatyvumą, padarė išvadas ir pažymi, kad švelnesnės sankcijos skyrimas padarys jai pakankamą poveikį. Iš šios situacijos ji pasimokė, kelyje bus atidesnė ir kantresnė, susilaikys nuo panašių pažeidimų ateityje.

Atsiliepimas

Institucija atsiliepimu į skundą prašo L. N. skundo reikalavimų netenkinti ir palikti galioti 2024 m. spalio 8 d. nutarimą nepakeistą. Atsiliepime nurodyta, kad peržiūrėjus nusižengimo fiksavimo metu surinktus įrodymus, nekyla jokių abejonių, kad šiuo atveju L. N. turėjo visas objektyvias galimybes įsitikinti, kad artėjančioje sankryžoje su šalutiniu keliu iš kairės lenkti draudžiama, nes apie tai įspėjo kelio ženklas, pastebėjusi priekyje važiuojantį automobilį ji turėjo pristabdyti savo vairuojamą transporto priemonę, įsitikinti, ar lenkimas minėtoje vietoje galimas, ir tik įsitikinusi atlikti lenkimą. Įstatymo ir administracinės nuobaudos numatytos ir taikomos sankcijos tikslas yra sukelti tam tikrų neigiamų pasekmių atsiradimą asmeniui, kuriam tokia sankcija skiriama už teisės pažeidimo įvykdymą. Tuo siekiama prevencijos tikslų. Todėl savaime kyla nepatogumų, kurių išvengti nėra įmanoma. Tuo pačiu įstatymas aukščiau iškelia visuomenės viešąjį interesą, siekiant prevencinių priemonių taikymu užtikrinti saugų eismą ir visuomenės saugumą, o ne asmens įvykdžiusio teisės pažeidimą asmeninį interesą, išvengti neigiamų pasekmių. Pažeidėjo poreikiai negali būti iškeliami aukščiau padaryto administracinio nusižengimo pavojingumo. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog skiriama administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes, o tokių pasekmių atsiradimas (pasunkinta galimybė laisvai ir komfortiškai judėti, nuvykti į kitą vietą, tinkamai atlikti savo darbines pareigas, patiriami finansiniai nepatogumai) savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančią pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. L. N. privalėjo būti itin atidi ir šiurkščiai nepažeisti KET reikalavimų, toks transporto priemonių lenkimas vertinamas, kaip keliantis realią grėsmę eismo saugumui. Pažymėtina, kad byloje L. N. atstovo prašymu buvo prijungtas papildomas ilgesnės trukmės vaizdo įrašas iš policijos tarnybinio automobilio galinio vaizdo fiksavimo, iš minėto įrašo akivaizdu, kad L. N., prieš padarydama nusižengimą, dėl kurio priimtas skundžiamas nutarimas, nepraleido ir į pėsčiųjų perėją įžengiančio pėsčiojo. Iš byloje esančių vaizdo įrašu, akivaizdu, kad policijos tarnybinis automobilis važiavo stabiliu leistinu greičiu, artimu maksimaliam leistinam (minėtame kelio ruože leistinas 60 km/h greitis). Šiuo atveju skunde nurodomas galimas policijos tarnybinio automobilio važiavimo greitis 30 km/h yra tik subjektyvus vertinimas, siekiant sumažinti padaryto nusižengimo pavojingumą. Akivaizdu, kad L. N. pradėjus lenkimo manevrą, policijos tarnybinis automobilis nebuvo stabdomas, o važiavo tolygiu, stabiliu greičiu, automobilis pradėtas stabdyti L. N. jau jį pradėjus lenkti ir esant priešpriešinėje eismo juostoje lygiagrečiai policijos automobiliui, todėl nesutiktina, kad L. N. buvo klaidinama ar provokuojama pažeisti Kelių eismo taisyklių reikalavimus. Priešingai, pareigūnams įjungus posūkio signalą ir įspėjus apie posūkį sankryžoje į kairę, L. N. veiksmai buvo pavojingi ir, policijos pareigūnams jos nepraleidus, galėjo baigtis eismo įvykiu ir atitinkamomis pasekmėmis. ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyta, kad viena ir atsakomybę lengvinančių aplinkybių yra tai, kad kaltininkas pripažino padaręs administracinių nusižengimų kodekse numatytą administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo jį išaiškinti. Akivaizdu, tai, kad ši aplinkybė būtų vertinama, atsakomybėn traukiamas asmuo pirmiausia turi pripažinti administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailėtis arba padėti jį išaiškinti. Akivaizdu, kad L. N. iki bylos nagrinėjimo ne teismo tvarka ir bylos nagrinėjimo ne teismo tvarka metu nepripažino padariusi ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą, tiek ji pati, tiek jos atstovas, siekdami išvengti neigiamų pasekmių, teikė tikrovės neatitinkančius paaiškinimus apie provokacinius policijos pareigūnų veiksmus, jokių objektyvių duomenų apie šios administracinę atsakomybę lengvinančios aplinkybės galimą taikymą nenustatyta ir ši aplinkybė negali būti taikoma. Pažymėtina, kad tai nėra atsitiktinis L. N. padarytas KET, nes nuo 2017 metų už kelių eismo taisyklių pažeidimus L. N. bausta 6 kartus, teisės vairuoti transporto priemones apribojimas anksčiau skirtas nebuvo, skiriamos piniginės baudos reikiamo prevencinio poveikio, tai yra, kad nebūtų pažeidžiami KET reikalavimai, nepasiekė, reikiamos išvados dėl saugaus vairavimo nebuvo padarytos, todėl toliau daromi, tik jau pavojingesni eismo saugumui KET pažeidimai. Teisės vairuoti transporto priemones atėmimo laikotarpiu spręsdama tiek darbinius, tiek asmeninius klausimus, susijusius su transporto priemonių vairavimu, L. N. gali pasitelkti kitų asmenų (turinčių teisę vairuoti) pagalbą, pažymėtina, kad jos minimi įsipareigojimai buvo iki nusižengimo padarymo, tačiau tai jos nesustabdė nuo nusižengimo padarymo. Pažymėtina, kad L. N. dukra rūpintis pareiga taip pat turi ir dukros tėvas, kuriam yra išduotas vairuotojo pažymėjimas. Todėl, L. N. laikino teisės vairuoti praradimo metu, rūpintis dukros mobilumo poreikiais gali rūpintis ir jis. Akcentuotina, jog daugelis žmonių teisę vairuoti transporto priemonę naudoja darbiniams ir asmeniniams tikslams, ir asmenys jiems galimai kilsiančias neigiamas pasekmes turi numatyti dar prieš darydami priešingą teisei veiką. Be to, administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų (ANK 22 straipsnis), todėl tokiu būdu įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, skirtą užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, eismo ir visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu nusižengimu. Šiuo atveju, ANK 22 straipsnyje numatyti tikslai nebūtų pasiekti taikant išimtinai taikomas ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, taip pat nebūtų užtikrinamas kitų eismo dalyvių, kurie nepažeidžia KET reikalavimų, interesas dalyvauti saugiame eisme. Teisės vairuoti transporto priemones atėmimo laikotarpiu L. N. turi padaryti reikiamas išvadas dėl saugaus vairavimo ateityje, jai būtina suvokti esminius saugaus vairavimo reikalavimus, juos įsisąmoninti, kad ateityje nevairuotų transporto priemonių, šiurkščiai pažeisdama Kelių eismo taisyklių reikalavimus.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdyje L. N. ir jos atstovė skundo reikalavimus palaikė. L. N. nurodė, jog ji prisipažįsta padariusi nusižengimą, padarė klaidą ir dėl to gailisi. Ji važiuodama paskui policijos mašiną, kuri važiavo lėtai keliu, buvo susikoncentravusi į tą policijos mašiną, nes jai atrodė, kad ji pakankamai lėtai važiuoja. Gal už poros minučių ji važiavo ir ji kaip tik nenorėjo pažeisti KET, bet kažkaip tai policijos mašinai važiuojant lėtai, policijos mašina lygtais dar labiau pajudėjo į dešinę ir ji susiklaidino, tiesiog jai atrodė, kad jie nori, jog ji juos apvažiuotų. Buvo toks susikoncentravimas į policijos mašiną, nes vis tiek policijos mašina kelia tokį įpareigojimą, kaip čia dabar elgtis, ir kažkaip tai susiklosčius tokiai situacijai, ji padarė klaidą. Nesusižiūrėjo kelio ženklų ir tos kitos situacijos. Nepasižiūrėjo, kad negalima lenkti ir ji nematė, jog jie (policijos pareigūnai) rodytų į kairę posūkį. Ir ji toje vietoje susiklaidino. Ji atostogavo su dukra ir važiavo iš Nidos. Atostogavo Preiloje ir šeštadienį važiavo iš masažo bei išsuko į tą kelio ruožą. Tame kelyje nuo Nidos iki Preilos galima važiuoti 60 km/val. greičiu. Kai kelyje yra kelio ženklai 30 km/val., 50 km/val. ji supranta, kad turi būti dėmesingesnė, važiuoti lėčiau dėl jos ir kitų dalyvių saugumo. Tame kelyje, kur ji važiavo, yra daug pėsčiųjų perėjų bei kitų automobilių. Kelio ženklo, kad artėja prie sankryžos, ji nematė, nes labiausiai žiūrėjo į policijos mašiną, ir tikrai norėjo nieko nepažeisti. Taip pat ji nematė, kad policijos pareigūnai rodė posūkį. Anksčiau policijos mašinos ji negalėjo aplenkti, nes ji policijos niekada nėra lenkusi ir nelenktų. Pamačiusi, kad policijos mašina lėtina, padidinusi greitį lenkė policijos mašiną, nes manė, jog jie (policijos pareigūnai) nori, jog ji juos apvažiuotų. Jokių ženklų policijos pareigūnai jai nerodė, kad ji gali juos aplenkti, bet kadangi jie labai lėtai važiavo ir jie dar sulėtino, todėl ir lenkė. Ji tai interpretavo dėl lėtumo. Kai priekyje važiuojantis automobilis lėtėja, jos nuomone, jis nori arba sustoti, arba padaryti posūkį. Kas yra horizontalus kelio ženklinimas, ji žino, tai yra kelio linijos. Linijos gali būti ištisinės ir jų negalima kirsti. Ten, kur ji važiavo, buvo punktyrinė linija, o kai baigė lenkti buvo ištisinė. Nežino, kaip ir kodėl keičiasi punktyrinės linijos. Ji labiausiai norėjo nieko nepažeisti ir tai jai buvo svarbiausia. Bylą nagrinėjant policijoje, ji prisipažino padariusi nusižengimą. Policijoje buvo su advokatu ir tų teisinių dalykų nelabai žino ir, tiesiog, gal buvo ne taip suprasta. Advokatas jai nepasakė, ką ji turi sakyti. Ji advokatui sakė, kad padarė pažeidimą. Nežino, kodėl advokatas parašė, kad ji neprisipažįsta padariusi nusižengimą. Šiandien su advokate ji suderino dėl papildomų dokumentų pateikimo į bylą, t y. dėl duomenų apie policijos pareigūnų važiavimo greitį. Teisės vairuoti atėmimas sukeltų didelių nepatogumų ne tik jai, bet ir jos šeimai. Iki stotelės nuo namų per mišką jai eiti reikia 30 min. Dukrelę turi vežioti į darželį bei baletą už 15 km. Taip pat turi važiuoti pas pacientus, mokinius, į darbą, kuris yra už 20 km. Jos vyras nedirba, mokosi magistratūroje, todėl ji vežioja dukrą. Taip pat turi 75 metų mamą, kuriai ji padeda. Mama žiemą nevairuoja, nes bijo. Mobilumas jai labai svarbus, nes netekus teisės vairuoti, gali netekti pajamų, nukentėtų pacientai. Ji labai gailisi ir jau dabar važiuoja labai atidžiai. Ateityje žada būti dar labiau atidesnė. Per paskutinius metus ji už KET pažeidimus nėra bausta. Ankstesni pažeidimai buvo dėl nesumokėto stovėjimo. Ji yra psichologė, psichoterapeutė. Ji jautė didžiulį stresą važiuodama paskui policijos automobilį, nes jos srities žmonės yra jautrūs ir tai labai žmogiška turėti žmogiškus jausmus, patirti įtampą, kai važiuoja policija. Ta jų profesija nereiškia, kad gali suvaldyti jausmus ar juos užslopinti, jie tiesiog kyla ir jai atrodo yra žmogiška, matant pareigūnus turėti žmogišką reakciją, įtampą, stresą. Mano, kad dauguma žmonių jaučia įtampą, pamačius policijos pareigūnus. Gailisi padariusi nusižengimą ir prašo sumažinti bausmę.

Teismo posėdžio metu L. N. atstovė nurodė, kad jos pateikti papildomi dokumentai apie policijos pareigūnų važiavimo greitį parodo, jog jie važiavo lėtai ir tai L. N. kėlė įtampą. Iš vaizdo įrašo matosi, kad L. N. pradėjo lenkti esant punktyrinei linijai, gal ir jau esant kitokiam ženklinimui, t. y. platesniems, ilgesniems punktyrams. Aišku, ten tie atstumai nėra dideli, nuo vienos sankryžos iki kitos, ten to ženklinimo nelabai daug ir gali būti. Bet iš esmės, matyt, esant stresinei situacijai, matosi, kad pradeda lenkti dar esant punktyrui ir grįžinėja į savo juostą esant ištisinei linijai. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad tikrai nesimato, jog pareigūnai rodo posūkį iki L. N. pradedant lenkti ar vaizdo įraše girdėtųsi posūkio garsas. Dėl lengvinančios aplinkybės, tai L. N. buvo pasirinkusi kitą advokatą, kuris gal ne labai buvo įsigilinęs į ANK 420 straipsnį. Jos klientė buvo suklaidinta advokato, nes L. N. nesutiko dėl chuliganiško vairavimo ir todėl prašė perkvalifikuoti į kitą ANK straipsnį. L. N. tikrai sutinka su padarytu pažeidimu, tačiau L. N. už padarytą pažeidimą nubausta per griežtai. Pareigūnai nevisapusiškai ištyrė visas aplinkybes ir paskyrė nuobaudą, neatitinkančią šios veikos pavojingumo bei L. N. asmenybės. Jų prašymas yra netaikyti administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti atėmimo ir nebausti L. N. taip griežtai.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

skundas netenkintinas.

Pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį administracinė atsakomybė kyla už transporto priemonių vairavimą vienu metu ar paeiliui padarant kelis grėsmę eismo saugumui keliančius eismo taisyklių pažeidimus, lenkimą vietose, kuriose pagal Kelių eismo taisykles draudžiama lenkti, vairavimą neteisėtai organizuotose transporto priemonių lenktynėse, pavojingą situaciją sukėlusį (t. y. privertusį kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti) Kelių eismo taisyklių pažeidimą, tokią pat pavojingą situaciją sukėlusį įvažiavimą į priešpriešinio eismo juostą pažeidžiant Kelių eismo taisyklių reikalavimus. To pačio straipsnio 6 dalyje numatyta, kad už šio straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 3 iki 6 mėnesių.

KET 140.1 punkte nurodyta, jog lenkti draudžiama sankryžose, išskyrus leistiną lenkimą pagrindiniame kelyje, nepažymėtame kelio ženklais „Sankryža su šalutiniu keliu“, „Šalutinis kelias iš dešinės“, „Šalutinis kelias iš kairės“ arba „Pagrindinis kelias“.

ANK 34 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo trukmė nustatoma pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje numatytos specialiosios teisės atėmimo minimalios ir maksimalios trukmės vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių ar kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, nustatoma ne ilgesnė negu vidurkis specialiosios teisės atėmimo trukmė, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių ar kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, nustatoma ne trumpesnė negu vidurkis specialiosios teisės atėmimo trukmė. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių, taip pat kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, specialiosios teisės atėmimo trukmė nustatoma atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą.

ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį teisės pažeidimą, skirti mažesnę baudą negu ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Tai, kad teismas turi galimybę, atsižvelgdamas į reikšmingas bylos aplinkybes, individualizuoti įstatyme įtvirtintą griežtą nuobaudą ir skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatytoji minimali arba švelnesnę nuobaudą nei įstatymo numatytoji, yra nurodęs ir Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (Konstitucinio Teismo 2004-01-26, 2005-11-03, 2005-11-10, 2008-01-21, 2008-09-17, 2012-09-25 nutarimai). Tačiau sprendimas dėl administracinės nuobaudos ir/ar administracinio poveikio priemonės švelninimo ar jų neskyrimo priimamas, įvertinus padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais. Tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, turi būti teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant nusižengimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta.

Pažymėtina, kad teismų praktikoje nagrinėjant bylas dėl nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės sušvelninimo arba pernelyg švelnios nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės paskyrimo, yra ne kartą konstatuota, kad administracinė nuobauda ar administracinio poveikio priemonė, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalies straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės, naudai. Taip pat ne kartą yra pažymėta, jog darbo pobūdis ar šeiminiai interesai nėra išimtinės aplinkybės ir jos nesuteikia jokio esminio prioriteto svarstant administracinės atsakomybės švelninimą.

L. N. padarė vieną šiurkščiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų – nesant būtinojo reikalingumo, esant gan intensyviam eismui, išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą ir lenkė priekyje ta pačia kryptimi važiuojantį automobilį nereguliuojamoje sankryžoje, kelyje pažymėtame kelio ženklu Nr. 110 „Šalutinis kelias iš kairės“, tokiu elgesiu sukeldama akivaizdžią grėsmę kitiems eismo dalyviams ir tik atsitiktinumo dėka išvengusi rimtesnių savo neatsakingo ir lengvabūdiško elgesio pasekmių. Lenkimo manevras turi būti atliktas – tiek pradedamas, tiek baigiamas – laikantis KET reikalavimų. Nepavykus lenkimo manevrui nepažeidžiant KET, vairuotojas privalo grįžti į savo eismo juostą, o ne bet kokia kaina užbaigti lenkimą. Iš vaizdo įrašo turinio matyti, kad L. N. lenkimo manevrą pradeda vos atsiradus galimybei lenkti, kai priešpriešine eismo juosta pravažiuoja automobiliai, kelio atkarpoje, kurioje apribotas greitis iki 60 km/val., pravažiavusi kelio ženklą Nr. 110 (Šalutinis kelias iš kairės (Prie pagrindinio kelio iš kairės pusės prisijungia šalutinis kelias)) bei esant horizontaliam ženklinimui, kuris įspėja, kad artėjama prie ištisinės ženklinimo linijos, kuri atskiria priešingų krypčių arba tos pačios krypties transporto srautus ir baigė kirsdama ištisinę kelio liniją. Teismo nuomone, šios aplinkybės rodo, kad L. N. pažeidimą padarė ne dėl to, jog ne taip suprato situaciją, t. y. manydama, jog policijos pareigūnai važiuoja lėtai, nes nori, kad ji juos apvažiuotų, o siekdama kuo greičiau aplenkti prieš ją važiuojantį automobilį, nekreipdama dėmesio nei į KET, nei į horizontalųjį ženklinimą, taip keldama akivaizdžią grėsmę ne tik sau, bet ir kartu važiavusiai dukrai bei kitiems eismo dalyviams. Aptarti L. N. veiksmai, rodantys jos susiformavusį netinkamą požiūrį į kelių eismo taisyklių vykdymą, keliantį grėsmę eismo saugumui, atsižvelgiant ir į anksčiau jos padarytus administracinius nusižengimus, teismo nuomone, nesudaro pagrindo teigti, kad šis L. N. padarytas administracinis nusižengimas yra atsitiktinio pobūdžio, kaip teigiama skunde.

Pažymėtina ir tai, kad nors L. N. teismo posėdyje teigė, kad ji prisipažįsta padariusi administracinį nusižengimą, tačiau, teismo nuomone, iškeldama, kaip jau aptarta anksčiau, visiškai neįtikinamą versiją, jog lenkimo manevrą atliko netinkamai įvertinusi situaciją, t. y. neva iš prieš ją lėtai važiuojančių policijos pareigūnų supratusi, kad jie nori, kad ji juos apvažiuotų (skunde nurodyta, kad lenkė, nes suprato, kad jie nori sustoti), ji aiškiai parodė, kad tokiu būdu siekia sumenkinti savo padaryto administracinio nusižengimo pavojingumą. Beje, iš skundžiamo nutarimo turinio matyti, kad dar bylos nagrinėjimo Institucijoje metu L. N. atstovas pateikė prašymą L. N. atžvilgiu bylą nutraukti, o pati L. N. paaiškino, kad lenkė sankryžoje, kurioje lenkti draudžiama, kadangi buvo policijos išprovokuota, policijos pareigūnai važiavo lėtai, todėl ji suprato, kad gali lenkti. Iš išdėstyto teismas daro išvadą, kad iki pat šiol L. N. kritiškai nevertina savo elgesio, todėl visiškai sutinka su Institucijos nuomone, jog šioje byloje nėra pagrindo pripažinti L. N. atsakomybę lengvinančios aplinkybės, jog ji prisipažino padariusi administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi. O tai savo ruožtu pagal formuojamą teismų praktiką yra esminė kliūtis taikyti jai ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas (Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. vasario 18 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-40-360/2021).

Tai, kad L. N. dirba, turi šeimą, augina vaiką, padeda mamai, laikytina tik ją teigiamai charakterizuojančiomis aplinkybėmis, kurios reikšmingos parenkant administracinę nuobaudą sankcijos už padarytą pažeidimą ribose, tačiau jų nepakanka, jog būtų galima taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas dėl švelnesnės nuobaudos skyrimo. Beje, aplinkybės, susijusios su šeima ir darbu egzistavo bei L. N. buvo žinomos ir prieš nusižengimo padarymą, todėl asmuo, kuriam teisė vairuoti transporto priemones yra būtina dėl darbinės veiklos pobūdžio ir šeiminių aplinkybių turi būti pats suinteresuotas nedaryti tokių nusižengimų, kurie galėtų lemti šios specialiosios teisės netekimą. Kiekvienas eismo dalyvis privalo žinoti KET, įvertinti savo priešingo teisei veikimo pasekmes, nes neigiami tokio veikimo padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Šiuo atveju, siekiant prevencinio tikslo, t. y. užkirsti kelią atsirasti neigiamiems padariniams, įstatymų leidėjas įtvirtino griežtas administracines nuobaudas ir administracinio poveikio priemones už ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo padarymą. Todėl šiuo atveju, prioritetas turi būti teikiamas visuomenės interesui, taikant prevencines priemones ir nusižengimą padariusio asmens nubaudimui, siekiant užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, eismo ir visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu nusižengimu. Vien tik simbolinės administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai ar administracinio poveikio priemonei keliamų tikslų. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Institucija 2024 m. spalio 8 d. nutarimu L. N. paskyrė administracinio nusižengimo sankcijoje numatytą minimalų teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, todėl dar labiau jį trumpinti nėra pagrindo.

Taigi esant tokioms aplinkybėms, teismo nuomone, L. N. pagrįstai paskirta administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė sankcijos ribose, todėl keisti Institucijos 2024 m. spalio 8 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-12556-2024 L. N. atstovo skunde nurodytais argumentais nėra jokio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 644 straipsniu, 646 straipsniu,

nutaria:

palikti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2024 m. spalio 8 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-12556-2024 nepakeistą ir L. N. atstovo skundo netenkinti.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Teisėjas Gintaras Stonkus