- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-10-27
- Bylos Nr.
- 1S-336-491/2016
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Valdas Meidus
- Pareiškėjas
- J. L. M.
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Valdas Meidus, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs pareiškėjos – J. L. M. (toliau – Pareiškėja), skundą dėl 2016 m. rugsėjo 27 d. Ignalinos rajono apylinkės teismo nutarties, kuria buvo atmestas Pareiškėjos skundas dėl Panevėžio apygardos prokuratūros Utenos apylinkės prokuratūros prokurorų 2016-07-07 ir 2016-08-23 nutarimų, panaikinimo,
Aprašomoji dalis
NUSTATĖ:
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto pirmojo policijos komisariato Kriminalinės policijos antrajame skyriuje 2016-05-09, gavus Pareiškėjos pranešimą apie nusikalstamą veiką, buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-23182-16 pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 300 str. 1 d.
Šalies argumentai
Pareiškėja pranešime nurodė, kad 2013-10-28 ekspertizės aktu nustatyta, jog M. T. 1991-04-15 testamente, 1991-10-25 prašyme grąžinti žemę, 1993-04-26 žemės sklypo skiriamų privačiam ūkiui steigti, ribų parodymo ir jų paženklinimo vietoje akte bei 1994-06-14 Ignalinos rajono valdybos žemėtvarkos tarnybos išvadoje pasirašė ne pati M. T., kuri dokumentų pasirašymo metu buvo labai prastos sveikatos ir negalėjo realiai suprasti savo veiksmų. M. T. mirė 1998 m. vasario mėnesį. Dar prieš jos mirtį P. A. M. buvo pripažintas paveldėtoju ir gavo piniginę kompensaciją už grąžintą žemę. Remiantis suklastotais dokumentais, P. A. M. gavo žemę ir kompensaciją už žemę. Suklastojus dokumentus, Pareiškėjos ir kitų paveldėtojų žemės sklypo dalis buvo perrašyta P. A. M. vardu. Dokumentų klastojimas buvo naudingas tik P. A. M..
Panevėžio apygardos prokuratūros Utenos apylinkės prokuratūros prokurorė J. Ražanskienė 2016 m. liepos 7 d. nutarimu nutraukė šį ikiteisminį tyrimą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 3 str. 1 d. 1 p. pripažinusi, jog nebuvo nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
Nesutikdama su tokiu prokurorės nutarimu Pareiškėja padavė skundą aukštesniajam prokurorui. Panevėžio apygardos prokuratūros Utenos apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojas L. Latoža Pareiškėjos skundą atmetė ir paliko galioti Panevėžio apygardos prokuratūros Utenos apylinkės prokuratūros prokurorės J. Ražanskienės 2016-07-07 nutarimą, kuriuo nutrauktas ikiteisminis tyrimas.
Žemesnės instancijos teismas
Nesutikdama ir su šiuo prokuroro nutarimu Pareiškėja pateikė skundą apylinkės teismui. Skundžiama nutartimi Pareiškėjos skundas taip pat buvo atmestas.
Šalies argumentai
Skundu aukštesniajam teismui Pareiškėja, iš esmės tais pačiais argumentais, kuriuos ji nurodė ir skunduose prokurorams, prašo panaikinti teismo nutartį ir jos skundą dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo patenkinti. Nurodo, kad ikiteisminio tyrimo teisėjas, kaip ir ikiteisminį tyrimą atlikę pareigūnai, neatlikdami tyrimo nepaneigė jos iškeltos versijos, jog P. A. M. gavo ir kompensaciją ir išmokas už deklaruojamus pasėlius, o taip pat ir už natūrą atsiimtą žemę, tokiu būdu realizuojant nuosavybės teises du kartus, tai yra atgaunant ir žemę ir už tą pačią žemę gaunant kompensaciją pinigais. Tokia jo veika kvalifikuotina ne kaip dokumentų klastojimas, o kaip tęstinio pobūdžio sukčiavimas.
Pareiškėjos tvirtinimu, ikiteisminio tyrimo metu nebuvo patikrinta, ar Linkmenų seniūnijoje buvo atlikti tvirtinamų dokumentų (1991-04-15 testamento bei 1995-02-21 įgaliojimo) registracijos įrašai. Tikėtina, kad dokumentai patvirtinti vėlesnėmis datomis, nei yra nurodyta juose. Tik ikiteisminio tyrimo metu patikrinus įrašus registracijos knygose būtų galima padaryti išvadas, ar nurodyti dokumentai buvo sudaryti juose nurodytomis datomis ir nuo įrašų registracijos knygose pradėti skaičiuoti senaties terminą. Tokie ikiteisminio tyrimo trūkumai turėjo būti įvertinti nagrinėjant skundą teisme.
Skunde teigiama, jog ikiteisminis tyrimas atliktas vienpusiškai ir tendencingai siekiant jį nutraukti. Ikiteisminio tyrimo teisėjas taip pat neišnagrinėjo skunde nurodytų argumentų, dėl ko priėmė nepagrįstą nutartį. Ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys – rašytiniai dokumentai, turėjo būti susieti su liudytojų teiktais paaiškinimais, tačiau ikiteisminį tyrimą atlikusi prokurorė nutraukdama tyrimą vadovavosi vien tik liudytojų nurodomomis aplinkybėmis, o ikiteisminio tyrimo teisėjas nepagrįstai šių trūkumų nenustatė ir pašalinti jų neįpareigojo. Dėl 1995-02-21 patvirtinto įgaliojimo surašymo aplinkybių ikiteisminio tyrimo metu nebuvo atlikti jokie veiksmai siekiant nustatyti, ar dėl savo sveikatos būklės M. T. galėjo atvykti į Linkmenų seniūniją ir pasirašyti įgaliojimą O. B. akivaizdoje. Pasak Pareiškėjos, P. A. M. iš esmės pats prisipažino, kad jis pasirašė 1991 m. prašyme už M. T., nors įgaliojimo atlikti tokius veiksmus jis neturėjo, savo paaiškinime nurodydamas, kad jam tokį veiksmą atlikti leido Linkmenų žemės tarnybos darbuotoja A. . Todėl šioje dalyje turėjo būti įvertinta P. A. M. veika ir tik po to sprendžiamas klausimas dėl senaties termino taikymo.
Ikiteisminio tyrimo metu neatlikti jokie veiksmai, siekiant nustatyti kokiu teisiniu pagrindu turint nuosavybės teises į ½ dalį svirno, visas pastatas tapo gyvenamuoju namu priklausančiu vienam savininkui. Ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta, kokiomis aplinkybėmis buvo surašytas prašymas Nr. 478 grąžinti žemę (išmokėti kompensaciją) 1991-10-25 data, kai pats prašymo blankas atspausdintas tik 1993 metais. Tuo tarpu skundą nagrinėjęs Ignalinos rajono apylinkės teismas nepagrįstai vertino, kad ikiteisminis tyrimas nutrauktas pagrįstai labai detaliai išdėsčius ir aptarus ikiteisminio tyrimo aplinkybes.
Šalies argumentai
Pareiškėja nesutinka su skundžiamos nutarties išvada atmesti 2013-10-28 rašysenos ekspertizės aktu Nr. 20131028/01 padarytas išvadas, kad 1991-10-25 M. T. prašyme Nr. 478 pasirašė ne pati M. T., kad 1993-04-26 ribų parodymo ir jų paženklinimo vietoje akte pasirašė ne M. T., kad 1994-06-14 Ignalinos rajono valdybos žemėtvarkos tarnybos išvadoje pasirašė ne M. T.. Tokia teismo išvada nepagrįsta, nes išnagrinėtoje civilinėje byloje nebuvo paskirtų ekspertizių dėl aukščiau nurodytuose prašymuose esančių M. T. parašų autentiškumo. Todėl manant, kad 2013-10-28 rašysenos ekspertizės aktas Nr. 20131028/01 kelia abejonių dėl išvadų patikimumo, ikiteisminio tyrimo metu turėjo būti paskirta ekspertizė, siekiant nustatyti parašų autentiškumą aukščiau išvardintuose prašymuose, o ne nutraukiant ikiteisminį tyrimą.
Prašo, nustačius sukčiavimo sudėtį dėl išmokėtos kompensacijos už žemę, kuri faktiškai grąžinta natūra – ginti viešąjį interesą. Tokius veiksmus civiline tvarka prokuroras gali atlikti per vieną mėnesį nuo aplinkybių ištyrimo dienos.
Atsiliepimai į skundą negauti.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjos skundas atmetamas.
BPK 1 str. 1 d. numatyta, jog baudžiamojo proceso paskirtis yra ginant žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus greitai, išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas. Taigi, baudžiamasis procesas turi aiškią, tiksliai apibrėžtą paskirtį, į kurią nepatenka civilinių ar asmeninių santykių sprendimas bei aiškinimasis. Be to, ikiteisminio tyrimo metu įtarti buvus nusikalstamą veiką bei konkretų asmenį, jog jis šią veiką padarė, nuspręsti dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo baudžiamojo proceso įstatymo numatytais atvejais ir pagrindais pagal BPK 212 str. 1 p. ir 2 p., dėl duomenų pakankamumo kaltinamajam aktui surašyti (BPK 218 str.), yra išimtinė prokuroro kompetencija. Prokuroras privalo apsvarstyti proceso dalyvių prašymus ir dėl jų priimti motyvuotus sprendimus, kurie gali būti skundžiami BPK 63 str. numatyta tvarka. Prokurorui nėra privaloma atitinkamo proceso dalyvio pozicija aptartais klausimais, jei prokuroro įsitikinimas, vadovaujantis ikiteisminio tyrimo duomenų visuma, yra kitoks. Tačiau prokuroro priimtas sprendimas bet kuriuo atveju turi būti motyvuotas ir pagrįstas byloje surinktais duomenimis. Be to, tiek baudžiamosios teisės paskirtis, tiek ir bendrieji teisės principai, įtvirtinti demokratinių teisinių valstybių jurisprudencijoje, suponuoja tai, kad negalimas tokios teisinės praktikos formavimas, kai sprendžiant civilinius ginčus taikomos baudžiamosios teisės normos ir asmens elgesys vertinamas kaip atitinkamos nusikalstamos veikos padarymas. Atkreipiamas dėmesys, jog baudžiamoji atsakomybė demokratinėje visuomenėje turi būti suvokiama kaip kraštutinė, paskutinė priemonė (ultima ratio), naudojama saugomų teisinių gėrių, vertybių apsaugai tais atvejais, kai švelnesnėmis priemonėmis tų pačių tikslų negalima pasiekti. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje pažymėta, kad „siekiant užkirsti kelią neteisėtoms veikoms ne visuomet yra tikslinga tokią veiką pripažinti nusikaltimu, taikyti pačią griežčiausią priemonę – kriminalinę bausmę. Todėl kiekvieną kartą, kai reikia spręsti, pripažinti veiką nusikaltimu ar kitokiu teisės pažeidimu, labai svarbu įvertinti, kokių rezultatų galima pasiekti kitomis, nesusijusiomis su kriminalinių bausmių taikymu, priemonėmis (administracinėmis, drausminėmis, civilinėmis sankcijomis ar visuomenės poveikio priemonėmis ir pan.)“ (Konstitucinio Teismo 1997 m. lapkričio 13 d., 2005 m. lapkričio 10 d. nutarimai).
Pareiškėja teigia, kad 1991-04-15 testamente, 1991-10-25 prašyme grąžinti žemę, 1993-04-26 žemės sklypo skiriamų privačiam ūkiui steigti, ribų parodymo ir jų paženklinimo vietoje akte bei 1994-06-14 Ignalinos rajono valdybos žemėtvarkos tarnybos išvadoje pasirašė ne M. T.. Atsižvelgiant į tai, kad dokumentų klastojimas buvo naudingas P.A. M., ji daro išvadą, kad jis ir suklastojo šiuos dokumentus. Taip pat kelia abejones ar M. T. būdama garbingo amžiaus bei silpnos sveikatos galėjo 1995-02-21 atvykti į Linkmenų seniūniją ir pasirašyti įgaliojimą O. B. akivaizdoje.
BK 300 str. (dokumento suklastojimas ar disponavimas suklastotu dokumentu) 1 d. nustato atsakomybę tam, kas pagamino netikrą dokumentą, suklastojo tikrą dokumentą arba netikrą ar suklastotą dokumentą panaudojo ar realizavo. BK 300 str. saugo tokią vertybę kaip dokumentų ir juose esančių įrašų tikrumas, informacijos dokumente patikimumas, ir taip užtikrina normalią, teisingą dokumentų apyvartą. Nors BK 300 str. numatyta nusikaltimo sudėtis yra formali, tačiau įstatymų leidėjas baudžiamąją atsakomybę už dokumentų klastojimą nustatė ne tiek dėl pačios veikos pavojingumo, kiek dėl veikos padarymo galinčių atsirasti žalingų padarinių tokį dokumentą panaudojus apyvartoje. Tačiau net ir tais atvejais, kai dokumentas yra panaudojamas viešoje apyvartoje, ne bet kokie duomenų iškraipymai daro veiką pavojinga ir nusikalstama. Dokumento suklastojimu pripažįstamas netikro dokumento pagaminimas, taip ir sąmoningas melagingų duomenų įrašymas į tikrą dokumentą, pakeičiant dokumento turinį. Melaginti duomenys – tai duomenys neatitinkantys tikrovės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis Nr. 2K-387/2008). Jei dokumente įrašyti tikrovės ne visai atitinkantys faktai neturi teisinės reikšmės, t. y. negali pažeisti fizinių ar juridinių asmenų teisių arba sukelti minėtiems asmenims ar valstybei teisiškai reikšmingų padarinių, toks dokumento suklastojimas nėra pavojinga veika baudžiamųjų įstatymų požiūriu, nes negali padaryti žalos reikšmingoms asmeninėms ar visuomeninėms vertybėms, taigi neužtraukia baudžiamosios atsakomybės (kasacinės nutartys Nr. 2K-263/2010; 2K-559/2011).
Iš ikiteisminio tyrimo metu gautų duomenų matyti, kad Pareiškėja ir P. A. M. yra giminaičiai. Pareiškėja su P. A. M. bylinėjosi civiline tvarka dėl neteisėtai priimto palikimo, testamento pripažinimo negaliojančiu bei paveldėjimo pagal testamentą teisės liudijimo panaikinimo. Ši civilinė byla Ignalinos rajono apylinkės teismo nutartimi nutraukta Pareiškėjai ir kitiems ieškovams byloje ieškinio atsisakius. Teismas aukščiau minimoje civilinėje byloje paskyrė ekspertizę su tikslu nustatyti, ar 1991-04-15 testamente pasirašė M. T. ar pasirašyta neįprastomis sąlygomis. 2014-11-21 Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertizės aktas Nr. 11-2418 (14) patvirtino, kad 1991-04-15 Linkmenų seniūnijoje patvirtinto testamento antrajame egzemplioriuje (originale, paimtame iš Utenos apskrities archyvo), kuriuo M. T. visą savo turtą, kuris mirties dienoje jai priklausys, taip pat ir namų valdą, susidedančią iš gyvenamojo namo ir ūkinių pastatų, tvarto, daržinės, rūsio ir ½ pirties, palieka P. A. M. pasirašė M. T.. Požymių, rodančių, kad 1991-04-15 M. T. testamente, eilutėje „(testatoriaus parašas)", pasirašyta neįprastomis sąlygomis, nenustatyta. 2015-03-06 Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro ekspertizės aktas Nr. 140-(00769)-ISl-1522 patvirtino, kad parašą esantį pateikto tyrimui 1991-04-15 Linkmenų seniūnijoje patvirtinto M. T., testamento pirmojo egzemplioriaus (pateiktas Ignalinos 1-ojo notarų biuro notarės L. A.) eilutėje „(testatoriaus parašas)", pasirašė M. T.. Taigi, teismo paskirtų ekspertizių išvadomis civilinėje byloje paneigtos Pareiškėjos iškeltos abejonės dėl aukščiau minimo dokumento suklastojimo. Apygardos teismo vertinimu Pareiškėjos skundus nagrinėjęs aukštesnysis prokuroras ir apylinkės teismas pagrįstai pritarė prokurorės sprendimui, nutraukti ikiteisminį tyrimą, bei tam, kad jokių duomenų, kurie leistų daryti pagrįstą išvadą, kad P. E. M. suklastojo Pareiškėjos minimus dokumentus, byloje nėra. Skundą nagrinėjantis aukštesnės instancijos teismas pritaria prokurorų nutarimuose, pirmos instancijos teismo padarytoms išvadoms, kad 2014-11-21 Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertizės aktu Nr. 11-2418 (14) ir 2015-03-06 Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro ekspertizės aktu Nr. 140-(00769)-ISl-1522 paneigus 2013-10-28 rašysenos ekspertizės akto išvadas, buvo visiškai pagrįstai suabejota pastarosios ekspertizės akto patikimumu.
Ikiteisminio tyrimo metu nėra surinkta duomenų, kad Pareiškėjos nurodytuose dokumentuose pasirašė ne M. T., ar kad kiti asmenys už ją būtų pasirašę prieš jos valią. Kadangi M. T. mirė 1998 m. vasario mėnesį, šių aplinkybių nėra galimybės patikrinti. Ikiteisminio tyrimo metu nebuvo gauta duomenų, kad M. T. būdama gyva būtų ginčijusi savo parašų tikrumą ar nurodžiusi aplinkybes, kad šių dokumentų pasirašymas būtų neatitikęs jos tikrosios valios. Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms teismas sutinka su prokurorų ir teismo išvada, kad ikiteisminis tyrimas turėjo būti nutrauktas.
Iš ikiteisminio tyrimo medžiagos matyti, kad Pareiškėja su P. A. M. ne kartą bylinėjosi civilinio proceso tvarka – dėl neteisėtai priimto palikimo, testamento pripažinimo negaliojančiu bei paveldėjimo pagal testamentą teisės liudijimo panaikinimo, dėl žemės sklypų ribų ir servitutų nustatymo. Pareiškėja turi pretenzijų P. A. M. ir nepavykus su juo išspręsti ginčų civilinės teisės pagrindu, bando ginčus spręsti inicijuodama ikiteisminį tyrimą. Apygardos teismo nuomone, Pareiškėjos nurodomoms aplinkybėms išsiaiškinti tam ikiteisminis tyrimas nėra būtinas. Pareiškėja dėl P. A. M. galimai gautų ir kompensacijos, ir išmokų už deklaruojamus pasėlius, o tai pat ir už natūra atsiimtą žemę, tokiu būdu realizuojant nuosavybės teises du kartus, gali kreiptis į Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos, kuri šias aplinkybes patikrinusi galėtų spręsti dėl neteisėtai išmokėtų pinigų išsiieškojimo iš P. A. M.. Pareiškėja civilinio proceso tvarka taip pat pilnai gali ginti savo pažeistas teises, jei jos nuomone P.A. M. neteisėtai užėmė ½ dalį svirno.
Apygardos teismas pažymi, kad viešojo intereso gynimas ir ikiteisminis tyrimas yra skirtingos sąvokos. Jas vienija tik bendras subjektas – prokuroras. Teismai neturi galių ir kompetencijos prokurorą įpareigoti ginti viešąjį interesą, nes prokuroras yra savarankiškas subjektas. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 49 str. 1 d. numatyta, kad įstatymų numatytais atvejais prokuroras, valstybės ir savivaldybių institucijos bei kiti asmenys gali pareikšti ieškinį viešajam interesui ginti. Prokuroras, spręsdamas, ar yra pagrindas kreiptis į teismą dėl viešojo intereso gynimo, turi vertinti kelių rūšių aplinkybes: 1) ar ginčas kilo iš teisinių santykių, kuriuose egzistuoja viešojo intereso požymiai; 2) ar tuose teisiniuose santykiuose buvo pažeistos teisės normos; 3) ar teisės normų pažeidimas yra tokio pobūdžio (pažeidimo svarumas), kad juo kartu pažeistas ir viešasis interesas. Bet kokiu atveju prokuroras turi pareigą vertinti, ar paduoti pareiškimą viešajam interesui ginti, net jei egzistuoja visos trys nurodytos sąlygos ieškiniui paduoti (pvz., ar egzistuoja konkuruojantis viešasis interesas, kuris būtų pažeistas pateikiant ieškinį, ar svarbiau užtikrinti teisinių santykių stabilumą nei galimo pažeisto viešojo intereso gynimą, ar gauta nauda bus proporcinga bylinėjimosi kaštams, kokie bus tikrieji ieškinio tenkinimo padariniai ir pan.). Galiausiai, ar viešasis interesas iš tiesų egzistuoja ir ar jis buvo pažeistas, nustato teismas, nagrinėjantis bylą pagal prokuroro ieškinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus 2014 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-464/2014). Taigi, viešojo intereso gynimas yra įgyvendinamas civilinio proceso tvarka prokurorui reiškiant ieškinį, o ne baudžiamojo proceso tvarka atliekant ikiteisminį tyrimą.
Apygardos teismas įvertinęs ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą daro išvadą, kad minėtas prokurorės nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą yra teisėtas ir pagrįstas. Ikiteisminis tyrimas atliktas pakankamai išsamiai bei nėra pagrindo teigti, kad aiškinantis nusikalstamos veikos padarymo faktą reikalingi tyrimo veiksmai nebuvo atlikti. Todėl, Pareiškėjos skundas atmetamas, o skundžiama ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartis paliekama nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 str. 1 d. 1 p., teismas
NUTARIA:
Pareiškėjos J. L. M. skundą atmesti ir palikti galioti Ignalinos rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 27 d. nutartį.
Ši nutartis neskundžiama.